Po nepriklausomybės paskelbimo į šalies ateitį šviesiai žvelgę kosoviečiai nusivylė valdžia.
Prieš daugiau nei trejus su puse metų, 2008 m. vasario 17-ąją, Kosovas šventė. Tada buvo priimta nepriklausomybės deklaracija, leidusi pagaliau atsikratyti Belgrado jungo. Be to, įtakingiausių Vakarų valstybių parama žadėjo jauniausiai Europos šaliai naują pradžią. Tačiau šiandien džiaugsmo šalyje jau nedaug: Kosove klesti korupcija, smarkiai išaugo nedarbas ir didėja nusivylimas vyriausybe, o kai kurie jos nariai sulaukia kaltinimų karo nusikaltimais.
Be to, ir Belgradas nesirengia taip lengvai susitaikyti su šios provincijos, kuri vadinama visos serbų tautos lopšiu, netektimi. Padėtį smarkiai apsunkina tai, kad Kosovo šiaurinėje dalyje dominuoja serbai, kurie mieliau klauso Belgrado, o ne Prištinos nurodymų.
Korupcija ir nusivylimas
Daugiausiai nusivylusiųjų – tarp jaunimo. Nemažai kosoviečių dėl visų nelaimių linkę kaltinti šalyje veikiančius Europos Sąjungos ar Jungtinių Tautų pareigūnus, nes esą būtent jie stabdo šalies raidą. Kritikos strėlės krinta ir į premjero Hashimo Thacio stovyklą. Jis dažnai pavadinamas amerikiečių marionete.
„Kosovas yra vargingiausia Europos valstybė, tačiau mūsų politikai – turčiai. Kuo aukštesnis nedarbo lygis šalyje, tuo didesni jų automobiliai ir tuo riebesnės jų bankų sąskaitos“, – tiesiai šviesiai rėžia vienas Kosovo opozicijos lyderių Albinas Kurtis. Jo vadovaujamas judėjimas „Vetevendosje!“ („Apsisprendimas“) yra trečia įtakingiausia ir vis dar sparčiai populiarėjanti Kosovo politinė jėga. Savaitraščio „Der Spiegel“ žurnalistams A.Kurtis pareiškė, kad Kosovas formaliai galbūt yra nepriklausomas, tačiau tikrai nėra suverenus.
Tai reiškia, kad priimant svarbiausius sprendimus labai didelį vaidmenį vaidina tiek ES, tiek JT pareigūnai, tiek Vašingtonas, turintis didelę įtaką premjerui H.Thaciui. JAV ambasada Prištinoje jau dabar primena nedidelį miestelį ir jos teritorija vis plečiama.
Būtent JAV ambasadoriaus Christopherio Dello įtaka buvo lemiama Kosovo parlamente renkant šalies prezidentą. Per balsavimą C.Dellas sėdėjo salėje ir atvirai siuntinėjo trumpąsias žinutes savo palaikomam kandidatui, nurodinėdamas, kaip šis turi elgtis, kad užsitikrintų daugumą. Nepavykus į šį postą prastumti Behgjeto Pacollio (jo išrinkimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucijai), prezidente išrinkta labai mažai politinės patirties turinti Atifete Jahjaga. A.Kurtis ironizuoja teigdamas, kad Kosovas iš Serbijos įkaito ir kalinio tapo tarptautinės bendruomenės pacientu, kuriam nepripažįstama teisė pačiam spręsti savo likimą.
Savo ruožtu ES problemų kyla dėl elementariausio dalyko – penkios iš 27 Bendrijos narių vis dar nėra pripažinusios Kosovo nepriklausomybės, tad dažnai taip ir lieka neaišku, kaip traktuoti Kosovo statusą.
JT darbuotojai Kosove gauna kone dvidešimt kartų didesnį atlygį, nei siekia vidutinės vieno kosoviečio mėnesio pajamos. Natūralu, kad tai kelia paprastų Kosovo piliečių, uždirbančių vos po 200 eurų per mėnesį, nepasitenkinimą. „Transparency International“ perspėja, kad šalyje auga korupcijos lygis, o nedarbas Kosove siekia 45 proc.
Kaip pabrėžia „Der Spiegel“ apžvalgininkai, nors tarptautinė bendruomenė nuo 1999 m., kai Kosove baigėsi karinis konfliktas, į šią šalį jau investavo apie 4 mlrd. eurų, tačiau didelių laimėjimų nematyti. Pramonė Kosove praktiškai neegzistuoja ir net česnakus šalis priversta importuoti iš Kinijos.
Į klausimą, kur nukeliauja didžioji dalis pinigų, galima atsakyti pasitelkus vieną pavyzdį. Kai Kosovo vyriausybė nusprendė tiesti greitkelį į Albanijos sostinę Tiraną, buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo vienas JAV koncernas. Dabar Kosovo valstybė šiam koncernui už statybines medžiagas – cementą, smėlį ir žvyrą moka dvigubai didesnę kainą nei ta, kuri vyrauja rinkoje.
Belgradas nerimsta
Kaip minėta, Kosovo šiaurėje gyvena nemažai serbų. Tad nieko keista, jei Belgradas išnaudoja šią tautinę mažumą savo interesams įgyvendinti. Kosovo šiaurėje dirbantys serbų mokytojai, policininkai ar gydytojai atlyginamą vis dar tebegauna iš Serbijos. Be to, vietiniai serbai šiaurinėje Kosovo dalyje atsiskaitinėja savo valiuta, o dažnas netgi atsisako pirkti duonos, jei ji kepta vietinių kosoviečių. Toks įspūdis, kad Kosovas – anaiptol ne nepriklausoma valstybė.
Belgradas vis dar yra linkęs traktuoti Kosovą kaip savo provinciją, ir Serbijos valdžia rinkėjams nuolatos kartoja nė nesirengianti pripažinti Kosovo nepriklausomybės. Šios tendencijos tik stiprėja artėjant visuotiniams rinkimams, kurie Serbijoje vyks kitų metų viduryje. Tad padėtis, kuri yra gana įtempta, artimiausiu metu veikiausiai nepasikeis. Tą įrodo ir stringančios derybos tarp kosoviečių ir serbų atstovų.
Rugsėjo pabaigoje Serbija vienašališkai nutraukė ES tarpininkaujamas derybas su Kosovu, kai diskutuotiname pasienio tarp šių dviejų valstybių ruože vėl atsinaujino neramumai. Konfliktas iš esmės kilo dėl dviejų sienos perėjimo punktų. Kosovo serbai prieštarauja, kad šiuos pasienio punktus kontroliuotų Kosovo policija ir muitinės pareigūnai. Tačiau Priština, motyvuodama Kosovo teritoriniu integralumu, į tokius norus dėmesio nekreipė ir rugsėjo viduryje ten dislokavo savo pareigūnus. Per kilusius neramumus žuvo vienas žmogus, be to, dar dešimt žmonių, tarp kurių keturi NATO kariai, buvo sužeisti.
Vienas Kosovo serbų lyderių Krstimiras Pantinius teigia, kad Prištinos sprendimas perimti pasienio ruožo su Serbija kontrolę lėmė nedidelę humanitarinę krizę, nes esą tapo neįmanoma į regioną įvežti maisto ir vaistų. Todėl vietiniai serbai buvę priversti atidaryti alternatyvius sienos perėjimo punktus. Vis dėlto tokios kalbos, ko gero, tėra pasiteisinimas siekiant destabilizuoti padėtį.
Liepą tame pačiame pasienio ruože jau buvo kilę neramumų, kurie tuomet pareikalavo kosoviečio policininko gyvybės. Tai įvyko dėl tos pačios priežasties – Prištinos bandymo minėtuose sienos perėjimo punktuose dislokuoti savo pareigūnus.
Spręsti konflikto tarp Belgrado ir Prištinos neskatina net tas faktas, jog Serbijai yra pasakyta, kad ji turi išspręsti savo nesutarimus su Kosovu, jei nori pradėti derybas dėl narystės ES. Serbijos vidaus reikalų ministras Ivica Dačičius praėjusią savaitę atvirai pareiškė, kad apskritai egzistuoja net ne vienas, o du Kosovai – albaniškasis ir serbiškasis. „Albanai nenorėjo gyventi Serbijoje ir aš pripažįstu jų teisę į tai. Tačiau serbai taip pat nenori gyventi nepriklausomame Kosove ir aš iš jūsų, kaip demokrato, laukiu šios teisės pripažinimo“, – Austrijos valstybės sekretoriui Europos ir tarptautiniams reikalams Wolfgangui Waldneriui pareiškė I.Dačičius.
Serbų dominuojamos šiaurinės Kosovo dalies atsiskyrimas kai kurių specialistų minimas kaip galimas konflikto sprendimo scenarijus, tačiau dauguma Vakarų valstybių tam priešinasi. Priešinasi tam ir Priština, kuri teigia ginsianti Kosovo teritorinį integralumą.
Karo nusikaltimų šešėlis
Kosovo vyriausybei pastaruoju metu ramybės neduoda ne tik prasta ekonominė padėtis, nesutarimai su Belgradu ir pernelyg rūpestinga tarptautinės bendruomenės globa. H.Thacio ministrų kabinetą persekioja ir kaltinimų banga. Opozicija teigia, kad H.Thacis ir jo komanda suklastojo parlamento rinkimus ir taip neteisėtai liko valdžioje. Buvęs H.Thacio vyriausybės transporto ministras yra teisiamas dėl kaltinimų korupcija. Panašūs kaltinimai pareikšti ir keletui kitų pareigūnų. Tačiau bene rimčiausiai skamba Europos Tarybos kaltinimai, kad konflikto su Serbija metu Kosovo išsilaisvinimo armijai vadovavęs dabartinis premjeras H.Thacis ir jo bendrai buvo įsivėlę į nelegalią prekybą žmogaus organais.
Šiuos kaltinimus viešai išdėstė Europos Tarybos žmogaus teisių tyrėjas Dickas Martis. Jo teigimu, 1999 m. dabartinis Kosovo premjeras H.Thacis ir jo vadovaujama Kosovo išsilaisvinimo armija ne tik užsiėmė prekyba žmogaus organais, tačiau taip pat platino narkotikus bei ginklus. Savo ataskaitoje D.Martis teigia, jog Kosovo šiaurėje nelaisvėje laikomi civiliai buvo nužudomi, kad būtų galima išimti jų inkstus. Šie organai buvo pardavinėjami juodojoje rinkoje. Kosovo vyriausybė šiuos kaltinimus kategoriškai paneigė ir grasino griebtis veiksmų prieš D.Martį, kuris esą šmeižia Kosovo valdžią.
Tačiau Kosove veikianti ES policijos ir teisingumo misija „Eulex“ pradėjo tyrimą. Įdomu tai, kad rugsėjo 28 d. Vokietijoje, parke, buvo rastas nužudytas vienas pagrindinių liudininkų prekybos žmogaus organais byloje. Nužudytasis Agimas Zogajus buvo laikomas „saugomu liudininku X“ byloje, kurioje pagrindinis kaltinamasis yra Fatmiras Limajus. Šis vyras anksčiau buvo vienas Kosovo sukilėlių vadų kovoje su serbais, dabar – Kosovo parlamento narys.
Belieka tikėtis, kad pavyks ištirti aukštiems Kosovo pareigūnams mestus kaltinimus. Tačiau vien jau tas faktas, kad virš pačių aukščiausių Kosovo politikų kabo įtarimų tokiais kraupiais nusikaltimais debesys, tikrai nepuošia Kosovo vyriausybės ir neprisideda prie šalies įvaizdžio gerinimo užsienyje.
Kosove klesti korupcija, o nedarbo lygis pasiekė 45 proc.
Apie Kosovą
Gyventojų skaičius: 1 825 632
Gyventojų amžiaus struktūra:
0–14 metų – 27,2 proc.
15–64 metų – 66,1 proc.
64 metų ir vyresni – 6,7 proc.
BVP vienam gyventojui: 6600 JAV dolerių
Nedarbo lygis: 45 proc.
Skurdo lygis: 30 proc.
Loading ...