Protestams Turkijoje nelemta virsti Arabų pavasario tąsa, bet gali reikšti dabartinio šalies premjero Recepo Tayyipo Erdogano eros pabaigos pradžią.

Stambulas. Tūkstančiai žmonių gatvėse. Petys petin žygiuoja didžiausių tarpusavio priešininkų trijų Stambulo futbolo klubų – „Fenerbahce“, „Galatasaray“ ir „Besiktas“ aistruoliai. Šių vienų aršiausių Europos lygose žaidžiančių klubų sirgalių judėjimai tarpusavio gilių nesutarimų nepamiršta netgi susirinkę palaikyti nacionalinės Turkijos futbolo rinktinės. Bet šį kartą jie susivienijo prieš šalies premjerą – islamiškos Teisingumo ir plėtros partijos (tur. AKP) pirmininką R.T.Erdoganą. Ar tai reiškia, kad Turkijoje įvyko svarbus kultūrinis ir socialinis lūžisā
Neramumus, trunkančius jau daugiau nei dvi savaites, paskatino iš pirmo žvilgsnio ne itin reikšmingas įvykis – paskelbus, kad Stambulo gyventojų pamėgto Gezio parko vietoje bus statomas prekybos centras. Prieš žaliosios miesto zonos sunaikinimą pasisakyti susirinkusius piliečius neadekvačiai brutaliai išvaikiusi policija papiktino vietos gyventojus ir priminė apie vis tvirtesne R.T.Erdogano ranka valdomos šalies bėdas. Būdamas islamiškos partijos vadovas, per dešimt valdymo metų R.T.Erdoganas sugebėjo išlaikyti pagarbą pasaulietinės valstybės principams ir įtvirtinti daugialypės, pasaulietiškumą ir islamo kultūrą tarpusavyje derinančios Turkijos tapatybės viziją. Būtent pastaraisiais metais sugriežtėjusi jo retorika sulaukė kritikos dėl atitolimo nuo sekuliarios demokratijos idėjos, kuria paremta šiuolaikinės Turkijos raida, ne tik iš opozicijos, bet ir iš liberalesnių pažiūrų bendražygių.

Protestai išryškino du visuomenės sluoksnius

“Forbes” analitikės Anushay Hossain tvirtinimu, tai, kas vyksta Turkijoje, nebėra protestas dėl kelių medžių. Siekis Gezio parką paversti statybviete, tiksliau, griežta ir bekompromisė policijos ir premjero reakcija į gyventojų išreikštą nepasitenkinimą, paskatino Turkijos piliečius susivienyti. Pagrindinė to priežastis – siekis parodyti asmeninės laisvės viršenybę bei apginti pasaulietinės valstybės idėją, kuri, anot protestuotojų, pamažu išstumiama vis aktyviau islamišką retoriką naudojančio lyderio.
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Egdūno Račiaus teigimu, dešimčių tūkstančių piliečių susibūrimai 80 mln. gyventojų turinčioje visuomenėje neturėtų būti vadinami Arabų pavasario scenarijaus tąsa. Todėl šie neramumai yra veikiau tam tikros visuomenės grupės nepasitenkinimo išraiška.
Iš tiesų Turkijoje egzistuoja akivaizdi skirtis tarp miesto ir regiono visuomenių. Tą patvirtina faktas, kad pagrindiniai protestai vyksta tik Stambule, nedidelių jų užfiksuota ir sostinėje Ankaroje. 2011 m. rinkimai Turkijoje parodė, kad Teisingumo ir plėtros partija turi didžiulį palaikymą šalies regionuose, kurių Stambule vykstančių protestų atgarsiai greičiausiai nepasieks. Pagrindiniai šios politinės jėgos oponentai yra centro kairės Liaudies respublikonų partija (tur. CHP), laikoma pasaulietinės Turkijos Respublikos kūrėjo Mustafa Kemalio Atatiurko idėjų tęsėja. Stambule per rinkimus ji surinko net 2,5 mln. balsų, todėl tai įvertinus tūkstantinės minios neatrodo kaip visos tautos sujudimas prieš Vyriausybę.
Vokietijos savaitraščio „Spiegel“ pastebėjimu, Turkijoje visada egzistavo dvi tiesos: viena jų priklauso šiuo metu protestuojantiems piliečiams, kita – religingiems, ypač regionuose gyvenantiems piliečiams, protestuotojų veiksmus laikantiems destruktyviais.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) penktadienį pranešė šaukiantis skubų Aljanso susitikimą dėl padėties Libijoje.

A.F.Rasmussenas taip pat sakė, kad Aljansas pasirengęs atlikti “tarpininko ir koordinatoriaus” vaidmenį, jei valstybės narės nuspręs veikti.

“Šiandien sušaukiau skubų Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimą aptartį padėtį Libijoje”, – rašė NATO vadovas savo puslapyje socialiniame tinkle “Twitter”.

Šiaurės Atlanto Taryba yra politinius spendimus priimanti NATO institucija.

“Situacija Libijoje kelia didelį susirūpinimą. NATO gali veikti kaip tarpininkė ir koordinatorė, kai valstybės narės imsis veikti”, – rašė generalinis sekretorius prieš susitikimą su Europos Sąjungos gynybos ministrais Gedelės mieste Vengrijoje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį paragino tarptautinę bendriją suvienyti jėgas ir priversti Libiją atsakyti už žiaurų protestų slopinimą.

Pastarasis B.Obamos pareiškimas buvo iki šiol griežčiausia Vašingtono reakcija į įvykius šioje Šiaurės Afrikos valstybėje. Anksčiau Jungtinės Valstijos sulaukė kritikos už tai, kad laikosi pernelyg švelnios pozicijos dėl įvykių Libijoje.

Pirmą kartą per televiziją komentuodamas Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sprendimą panaudoti jėgą prieš demonstrantus, B.Obama kreipėsi į JAV sąjungininkes ir pažadėjo pasiūlyti “platų spektrą galimybių”, kaip nutraukti “pasipiktinimą keliantį” kraujo liejimą.

Amerikiečių pareigūnai sakė, kad Vašingtonas svarsto naujų sankcijų galimybę ir kitus galimus žingsnius prieš Libiją. Tai daryti Baltuosius rūmus verčia augantis politinis spaudimas B.Obamos administracijai duoti griežtesnį atsaką.

Ankstesnė atsargi administracijos pozicija dėl smurto Libijoje, kur, pasak vieno buvusio šalies ministro, žuvo tūkstantis žmonių, regis, buvo sąlygota Vašingtono nerimo, kad prieš Libijoje esančius amerikiečių diplomatus ir JAV piliečius gali būti imtasi atsakomųjų veiksmų.

Tačiau trečiadienio vakarą Tripolio uoste jau stovėjo JAV užsakytas keltas, galintis plukdyti 575 keleivius. Keltas laukė, kol pagerės oro sąlygos ir jis galės pradėti evakavimo misiją ir plaukti į Maltą.

“Kančios ir kraujo liejimas kelia pasipiktinimą ir yra nepriimtini”, – sakė B.Obama, kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose.

“Taip pat nepriimtini grasinimai ir nurodymai šaudyti į taikius protestuotojus ir toliau bausti Libijos žmones. Šie veiksmai pažeidžia tarptautines normas ir bet kokias elementarias elgesio normas. Šis smurtas privalo liautis”, – pabrėžė prezidentas.

Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) pats asmeniškai nurodė 1988 metais susprogdinti vadinamąjį Lokerbio lėktuvą, pareiškė buvęs teisingumo ministras Mustapha Abdeljalilis (Mustafa Abdeldžalilis) interviu Švedijos dienraščiui “Expressen”.

“Turiu įrodymų, kad Kadhafi davė įsakymą dėl Lokerbio”, cituodamas pirmadienį sakytus atsistatydinusio ministro žodžius trečiadienį rašo laikraštis.

Dėl “Pan Am” keleivinio lėktuvo susprogdinimo virš Škotijos Lokerbio miesto 1988 gruodžio 21 dieną 2001 metais buvo nuteistas Libijos pilietis Abdelbasetas Ali Mohmetas al Megrahi (Abdelbasetas Alis Mohmetas Megrahis). Per išpuolį žuvo 270 žmonių, dauguma kurių buvo amerikiečiai.

Tačiau 2009 metų rugpjūčio mėnesį teisę atskirai tvarkyti juridinius reikalus turintys Škotijos teisėsaugos pareigūnai užjautė 58-erių A.A.M.Meghrahį ir paleido jį į tėvynę, nes medikai nustatė, jog jis serga prostatos vėžiu ir gyventi jam liko vos trys mėnesiai.

Sprogdintojo paleidimas ir jo kaip didvyrio sutikimas Tripolyje sukėlė daugelio šalių pasipiktinimą, dar didesnį Jungtinių Valstijų nepasitenkinimą kelia faktas, kad nusikaltėlis tebėra gyvas praėjus beveik pusantrų metų nuo jo sugrįžimo į Libiją.

Remiantis M.Abdeljaliliu, M.Kadhafi “įsakė Megrahi įvykdyti tai (susprogdinti lėktuvą)” ir labai stengėsi, kad vėliau sprogdintojas būtų paleistas, taip norėdamas užtikrinti, kad niekas nesužinotų apie jo vaidmenį rengiant šį sąmokslą.

“Norėdamas tai nuslėpti, jis darė viską, kas jo galioje, kad susigrąžintų Megrahį iš Škotijos”, – sakė buvęs ministras.

Laikraščio “Expressen” žurnalistas su M.Abdeljaliliu 40 minučių kalbėjosi Libijoje “vieno didelio miesto parlamente”.

Prieš vyriausybę protestuojantys demonstrantai visiškai kontroliuoja trečią pagal gyventojų skaičių Libijos miestą – al Baidą. Apie tai agentūrai “Reuters” iš karto pranešė dvi Libijos opozicinės organizacijos.

Pasak informacijos, Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimo valdžia mieste baigėsi, kai vietos policija perėjo į demonstrantų pusę.

Tokį policijos elgesį nulėmė mieste atsiradę kažkokie “samdiniai” – ginkluoti asmenys iš kitų Afrikos šalių, kurie labai žiauriai pradėjo malšinti masines libiečių akcijas. Demonstrantams ir policijai po ilgų susidūrimų pavyko juos išvyti iš miesto.

“Twitter” svetainėje liudininkai rašo, kad policija pereina į žmonių pusę dar dviejuose miestuose – Mardžoje ir Dernoje. Taip pat nesiliauja masinės režimo priešininkų akcijos antrame pagal dydį šalies mieste – Bengazyje.

Tačiau nėra pranešimų, jog būtų neramu Libijos sostinėje Tripolyje. Šis miestas laikomas M.Kadhafi tvirtove: daugumo jo gyventojų remia savo lyderį.

Beje, anot AFP šaltinio, maištas kilo netoli Tripolio esančiame Džedaidos kalėjime; malšinant maištą buvo nušauti trys kaliniai. Pabėgti nepavyko nė vienam. Padėtį kontroliuoja pareigūnai.

Tuo tarpu Bengazyje anksčiau penktadienį iš kalėjimo išsiveržė “daugiau kaip 1000 kalinių”, rašė laikraštis “Quryna”.

Neramumai Libijoje prasidėjo vasario 17 dieną, kai opozicija paskelbė “Pykčio dieną”. Kai kuriais duomenimis, per susidūrimus su saugumo pajėgomis žuvo kelios dešimtys žmonių, šimtai buvo sužeista.

M.Kadhafi Libijai vadovauja nuo 1969 metų.

Egipte prasidėjo naujos demonstracijos – jų dalyviai reikalauja pagerinti darbo sąlygas bei padidinti algas, pirmadienį pranešė BBC.

Kaire vykstančiose demonstracijose taip pat dalyvavo bankų, transporto ir turistinio sektoriaus darbuotojai. Be to, visoje šalyje streikuoja valstybinių įstaigų darbuotojai.

Irano televizijos kanalas “Press-TV” pranešė, kad Kaire vyko dar viena demonstracija – jos dalyviai reikalavo, kad karinė šalies vadovybė įvykdytų savo pažadą – paleistų anksčiau suimtus 500 protesto akcijų dalyvių. Demonstrantai taip pat reikalauja paleisti politinius kalinius.

Anksčiau buvo pranešta, kad Egipto Aukščiausioji karinė taryba ketina uždrausti profesinių sąjungų streikus.

Karinė vadovybė paragino egiptiečius grįžti į darbus. Per televiziją paskelbtame karinės tarybos kreipimesi pabrėžiama, kad greitas grįžimas į darbus bus pati geriausia garantija ramaus valdžios perdavimo civilinei vyriausybei.

Išvakarėse Egipto Aukščiausioji karinė taryba paleido šalies parlamentą. Atsistatydinus prezidentui Hosni Mubarakui (Hosniui Mubarakui), armija šešiems mėnesiams perėmė vadovavimą šaliai.

+370 5 2058525

Kairo gatvės sekmadienį pradėjo atgyti – po devynių dienų pertraukos vėl dirba bankai ir parduotuvės, o armija sustiprino patruliavimą aplink Tahriro (“Išvadavimo”) aikštę – antivyriausybinių protestų epicentrą.

Demonstrantams jau 13-tą dieną dalyvaujant protestuose prieš Egipto prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką), pradedami atidaryti bankai, o gatvėse, kuriose beveik nebuvo eismo, vėl pilna transporto priemonių ir susidaro spūstys.

“Ačiū Dievui. Pastarąsias 10 dienų sunkiai beuždirbdavau benzinui ir savo kaljanui”, – sakė vienas taksi vairuotojas, kuris pridūrė, kad savo naujutėlaitę mašiną nusipirko penkios dienos prieš protestų pradžią.

“Kas mėnesį moku po 2 tūkst. Egipto svarų (865 litus),”, – skundėsi jis.

Vieno restorano “McDonald’s” darbuotojai šveitė fasado langus, kurie buvo nubaltinti prasidėjus demonstracijoms, staiga pradingus policijai ir kilus plėšimų bangai.

“Atsidarysime po pusvalandžio”, – sakė vienas darbuotojas. Kiti tuo tarpu sparčiai plovė grindis.

Kairo, kur gyvena maždaug 20 mln. žmonių, gatvėse vėl atsinaujino transporto spūstys, vėl aidi automobilių garsiniai signalai.

Policija, kuri iš sostinės gatvių dingo po susirėmimų su demonstrantais, taip pat grįžo ir budi sankryžose.

Jiems grįžus vadinamieji liaudies komitetai, kurie budėdavo gyvenamuosiuose rajonuose ir saugodavo nuo plėšikautojų, buvo pastebimai sumažinti tuose rajonuose, kuriuos aplankė AFP reporteriai.

Bankai buvo atidaryti visame mieste; juose susidarė žmonių, norinčių tvarkyti savo sąskaitas, eilės. Centrinis bankas apribojo per vieną dieną vienam asmeniui leidžiamų pasiimti grynųjų kiekį 50-čia tūkst. Egipto svarų.

Už savadarbių barikadų, pastatytų aplink Tahriro aikštę, protestuotojai reiškė pasiryžimą likti savo vietoje, o Mugamaato pastatas, kuriame įsikūrusi pagrindinė vyriausybės būstinė, tebėra uždarytas.

Į aikštę vedančius vartus saugojo keli kareiviai, o protestuotojai toliau plūdo į pačią aikštę už vartų.

Demonstrantai baiminasi, kad jeigu armija pasitrauks, juos gali vėl užpulti režimo šalininkai. Taip pat manoma, kad armijos judėjimas galėtų pranašauti ir bandymą išvaryti juos iš centrinės aikštės.

“Dabar aišku, kad ne mes paralyžiavome šalį”, – sakė Škotijoje gimęs kino aktorius Khalidas Abdalla (Chalidas Abdala), kuris vaidino filme “Bėgantis paskui aitvarą” (The Kite Runner) ir kuris šioje aikštėje buvo nuo pat protestų pradžios.

“Ne mes uždarėme bankus ir įvedėme komendanto valandą. Tikrai, esame užėmę gyvybiškai svarbią miesto dalį, bet tai yra jo atsakomybė”, – sakė egiptiečių kilmės Kh.Abdalla, turėdamas omenyje H.Mubaraką.

Egipte protestuotojai penktadienį renkasi į “išvykimo dienos” demonstracijas, siekdami priversti atsistatydinti prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką), kuris pareiškė norintis pasitraukti iš posto, tačiau bijantis galinčio šalį apimti chaoso.

Tūkstančiai opozicijos šalininkų naktį praleido Kairo centrinėje Tahriro aikštėje, tapusioje jau 11-ą dieną iš eilės vykstančių precedento neturinčių demonstracijų prieš H.Mubaraką centriniu židiniu. Prie jų paryčiais prisidėjo iš viso miesto plūstantys protestuotojai, pranešė įvykius stebintys žurnalistai.

Opozicijos lyderiai penktadienį įvardijo “išvykimo diena” H.Mubarakui ir paragino surengti milžiniškas demonstracijas visoje šalyje prieš tradicines musulmonų savaitines pamaldas.

Antradienį daugiau nei milijonas žmonių išėjo į gatves visame Egipte, reikalaudami, kad 82 metų šalies vadovas pasitrauktų iš posto, kurį jis laiko užėmęs jau 30 metų.

Protestų organizatoriai tikisi, kad penktadienį susirinks dar daugiau žmonių, nors baiminamasi, kad vėl gali prasiveržti smurtas – pastarąsias dvi dienas H.Mubarako šalininkai Kaire organizavo atsakomąsias demonstracijas ir įsitraukė į kruvinus susirėmimus, per kuriuos žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, o daugiau nei 800 buvo sužeisti.

Egipto premjeras Ahmedas Shafiqas (Ahmedas Šafikas) nurodė vidaus reikalų ministrui netrikdyti taikių protestų, pranešė valstybinė naujienų agentūra MENA.

Armija beveik nesikišo į priešiškų stovyklų susirėmimus, o policija nesirodė arti Tahriro aikštės nuo praeito penktadienio, kai pareigūnai mėgino išvaikyti demonstrantus ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ir vandens patrankomis.

Vienas aukšto rango JAV kariškis sakė Vašingtone, kad Egipto armijos vadai jį “dar kartą patikinę”, jog kariai į protestuotojus nešaudys.

Jau ilgiau nei tris dešimtmečius Egiptui vadovaujantis H.Mubarakas ketvirtadienį pareiškė, kad galėtų atsistatydinti, tačiau bijo galinčios kilti sumaišties.

Veteranui lyderiui “įgriso būti prezidentu ir kad jis norėtų tuojau pat pasitraukti iš posto, tačiau jis sako negalintis to padaryti, nes bijo, kad šalis nugrims į chaosą”, televizijos ABC žurnalistė Christiane Amanpour (Kristian Amanpur) pranešė po interviu su H.Mubaraku Kaire.

Pagal Jungtinių Tautų vertinimus, per neramumus Egipte, kurie prasidėjo sausio 25 dieną, iš viso žuvo apie 300 žmonių, o apie 4 tūkst. buvo sužeisti.

Egipto sostinėje Kaire du žmonės ketvirtadienį paryčiais žuvo per šaudymą į demonstrantus, susirinkusius centrinėje Tahriro aikštėje, pranešė incidento liudininkai.

Liudininkai taip pat sakė, jog daug žmonių buvo sužeisti per šaudymą nuo Spalio tilto, kur pozicijas buvo užėmę protestuotojų atsistatydinti spaudžiamo Egipto prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) šalininkai.

Padrikas šaudymas prasidėjo apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jie tebebuvo girdimi po daugiau nei dviejų valandų, tuo tarpu aikštėje budėję armijos tankai pajudėjo iš savo pozicijų, tačiau nebuvo aišku, ar jie traukiasi, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Egipto juristų sąjungos pranešime nurodoma, kad protestuotojai prieš H.Mubarako režimą apšaudomi Tahriro (Išsivadavimo) aikštėje ir kad keli žmonės žuvo arba buvo sužeisti.

“Visi turėtu imtis gelbėti Egipto jaunimą”, – sakoma pranešime.

“Susirėmimai prasidėjo 4 valandą. Civilius drabužius vilkintys policininkai pradėjo šaudyti nuo Spalio tilto”, – vienas liudininkas sakė naujienų agentūrai AFP Kasr al Ainio ligoninėje, į kurią buvo atvažiavę daug greitosios pagalbos automobilių.

Europos Komisija ragina siekti taikaus valdžios perdavimo bei surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus Egipte, trečiadienį pranešė oficialioji Europos Komisijos atstovė Pia Hansen (Pija Hansen).

“Europos Komisija atidžiai stebi pastaruosius įvykius Egipte ir tvirtai remia teisingus Egipto tautos siekius”, – sakoma Briuselyje spaudos konferencijoje paskelbtame Europos Komisijos pareiškime.

Europos Komisija pasisako už tai, kad visos politinės jėgos ir piliečiai laikytųsi demokratinių normų, kurios užtikrina taikų valdžios pasikeitimą. Ji palaiko būtinas reformas bei laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Europos Komisijos pareiškime reiškiamas įsitikinimas, kad įstatymų viršenybė, pagarba fundamentalioms teisėms, laisvi rinkimai ir pliuralistinė demokratija yra geriausios priemonės šalies stabilumui ir klestėjimui užtikrinti.

Šiais esminiais principais ir grindžiamas ES bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, tarp kurių ir geros kaimynystės politika su pietų Viduržemio jūros valstybėmis, primena Europos Komisija.

Europos Komisija pareiškia, kad yra pasirengusi padėti Egiptui ir jo žmonėms pereinamuoju laikotarpiu.

Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) antradienį pareiškė, kad nebesieks būti perrinktas per rugsėjį vyksiančius rinkimus, tačiau atmetė į gatves visoje šalyje išėjusių milijono žmonių reikalavimą nedelsiant atsistatydinti.

Šį televizijos transliuotą veterano prezidento kreipimąsi į tautą piktais šūksniai sutiko demonstrantai, kurie vėl nepakluso paskelbtai komendanto valandai ir naktį praleido sostinės Kairo centre esančioje Tahriro aikštėje, tapusioje aštuonias dienas iš eilės vykusių protestų epicentru.

H.Mubarako ryžtas likti prie šalies vairo ir prižiūrėti pereinamąjį procesą taip pat neatitiko politinės opozicijos reikalavimų. Pastaroji pareiškė, kad 30 metų šaliai vadovavęs lyderis privalo pasitraukti vėliausiai penktadienį.

82 metų H.Mubarakas ilgą laiką vengė atsakyti, ar sieks būti perrinktas rugsėjį, taip pat iki šios savaitės dar nebuvo paskyręs savo viceprezidento. Šįkart lyderis tvirtino niekada neketinęs likti valdžioje ilgiau nei iki šių metų.

“Sakau visiškai atvirai ir neatsižvelgdamas į dabartinę padėtį – aš neplanavau kandidatuoti dar vienai prezidento kadencijai, – pareiškė jis. – Praleidau pakankamai laiko, tarnaudamas Egiptui ir jo žmonėms.”

“Šioje šalyje gyvenau, kariavau dėl jos, o mane nuteis istorija, – pridūrė H.Mubarakas, kurio žodžius Tahiriro aikštėje palydėjo tūkstančių pasipiktinusių protestuotojų šūksniai.

Į Egiptą turistus iš Lietuvos skraidinančios bendrovės “Novaturas” ir “Tez Tur” šią savaitę suplanuotas naujas keliones atšaukia. Lėktuvai antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį ir sekmadienį į šią neramumų apimtą šalį skris tušti, kad parskraidintų ten jau esančius turistus.

Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas pirmadienį žurnalistams teigė, kad šios dvi bendrovės Egipte esančius turistus į Lietuvą pargabens iki savaitės pabaigos, nekeičiant jų atostogų trukmės. Pasikeitus aplinkybėms jie bus parskraidinti greičiau.

“Tai yra bendra Lietuvos turizmo sektoriaus pozicija. Jūs turbūt suprantate, kad užsakomuosius skrydžius į Egiptą turi “Tez Tur” ir “Novaturas”, kad yra skraidoma vienu lėktuvu”, – po pasitarimo Užsienio reikalų ministerijoje žurnalistams sakė J.Raguckas.

“Šiandien buvo priimti sprendimai, juos priėmė mūsų kelionių organizatoriai, kad šitą savaitę skrydžiai į tą pusę vykdomi tuščiais lėktuvais, kad būtų parvežti žmonės”, – aiškino J.Raguckas.

Jo teigimu, Lietuvos turistai šioje šalyje jaučiasi “pakankamai saugiai”.

Egipte šiuo metu yra 671 šių bendrovių nuskraidintas turistas iš Lietuvos: 517 poilsiauja Hurgadoje, 154 – Šarm El Šeiche.

Keliones į Egiptą vasario mėnesiui jau įsigijusiems žmonėms bus siūlomos alternatyvios kelionės, jie taip pat galės susigrąžinti jau sumokėtus pinigus.

J.Ragucko teigimu, atsisakant kelionių šiuo atveju “nereikia kalbėti apie tai, kad turistui galėtų būti taikomos kokios nors piniginės sankcijos”. Paprastai piniginės sankcijos atsisakant kelionės turizmo teisėje yra numatytos.

“Novaturo” generalinis direktorius Linas Aldonis po susitikimo URM žurnalistams sakė, kad vasario mėnesį bendrovė yra pardavusi beveik visas vietas skrydžiams į Egiptą.

“Šiuo metu situacija kurortuose yra stabili. Jei situacija pasikeistų, yra planas “B”. Numatyti papildomi skrydžiai, kuriais žmonės būtų parskraidinti per parą”, – BNS pirmadienį sakė bendrovės pardavimų ir rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis.

Egipte nesiliauja virš 100 aukų pareikalavę protestai prieš šalies valdžią. Didžiausiuose Egipto miestuose nuo praėjusios savaitės siaučia protestuotojai, reikalaujantys prezidento Hosnio Mubarako atsistatydinimo. Šalyje yra paskelbta komendanto valanda.