43 proc. Lietuvos gyventojų teigia besinaudojantys mobiliaisiais telefonais nuolatos, reguliariai. Dar beveik pusė (47 proc.) teigia, kad mobilūs telefonai yra neatsiejama jų gyvenimo dalis. Išmaniaisiais telefonais nuolatos naudojasi tik 7 proc. apklaustųjų. Nešiojamu kompiuteriu teigia nuolatos besinaudojantys 25 proc. Lietuvos gyventojų. Naudojimasis planšetiniu kompiuteriu (iPad) bei elektroniniu knygų skaitytuvu (e-book) retas reiškinys tarp Lietuvos gyventojų.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. birželio 2 – 12 dienomis, apklausta 1007 15-74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Apklausos metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie naudojasi ir kaip dažnai naudojasi mobiliuoju telefonu, išmaniuoju telefonu (Smart phone), nešiojamu kompiuteriu, planšetiniu kompiuteriu (iPad) bei elektroniniu knygų skaitytuvu.

“Akivaizdu, kad mobilusis telefonas yra neatsiejama daugumos Lietuvos gyventojų gyvenimo dalis. Tačiau pasaulyje plintančios moderniosios technologijos dar nepasiekė daugumos mūsų šalies gyventojų. Apie pasaulyje populiarėjančius išmaniuosius telefonus, planšetinį kompiuterį (iPad) apskritai nieko nežino virš trečdalio gyventojų (atitinkamai 37 proc. ir 40 proc.), o apie elektroninį knygų skaitytuvą beveik pusė (47 proc.). Taigi, šiose kategorijose dar galima prognozuoti nemažą vartojimo augimą”, – apklausos duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Internetu besinaudojantys Lietuvos gyventojai dažniau naudoja išmanųjį telefoną bei nešiojamąjį kompiuterį. Taip pat didesnė jų dalis teigia nuolatos besinaudojantys planšetiniu kompiuteriu (iPad).

Apklausos duomenimis, mobiliuoju telefonu naudojasi visos socialinės grupės, šiek tiek mažiau naudojasi vyriausio (65-74 metų) amžiaus Lietuvos gyventojai. Išmaniuoju telefonu daugiau naudojasi vyrai, jaunesnio amžiaus (15-35 metų) Lietuvos gyventojai bei įmonių vadovai, savininkai. Nešiojamu kompiuteriu labiau naudojasi žmonės su aukštuoju išsimokslinimu, aukščiausiomis pajamomis (1101 Lt vienam šeimos nariui per mėnesį), didmiesčių gyventojai, specialistai. Planšetiniu kompiuteriu bei elektroniniu knygų skaitytuvu daugiau naudojasi jauniausios amžiaus (15-24 metų) grupės gyventojai.

 

Kompiuterių gerbėjams teks išmokti naują žodį – “ultrabookas”. Tai ką tik pasirodę visiškai naujo tipo pigūs, ypač lengvi ir ploni prietaisai, kurių storis negali viršyti dviejų centimetrų, o kaina neperžengia trijų tūkstančių litų ribos.

Kaip tik tokį naujo tipo įrenginį bendradarbiaudama su kompanija “Intel” pristatė kompiuterių gamintoja “Asus”. Jos pagamintas “ultrabookas” UX21 pirmasis pasaulyje atitinka visus “ultrabookams” keliamus reikalavimusvos – yra 17 mm storio ir 1,1 kg svorio, nors pagamintas iš tvirto metalo lydinio ir turi stiklinę liečiamąją aikštelę.

Beje, “Asus” į šį nešiojamąjį kompiuterį įdiegė dar vieną rinkos naujovę – specialią programą, kuri leidžia prietaisą greitai užmigdyti, jei reikia, kad kompiuteris kuo ilgiau neišsikrautų atjungtas nuo laido. Pasak gamintojų, taip kompiuteris gali “snūduriuoti” visą savaitę, o atlenkus ekraną UX21 nubunda vos per kelias sekundes.

Beje, pirmoji “ultrabookų” gamintoja yra kompanija “Intel”, tačiau manoma, kad netrukus tokio tipo kompiuterius rinkai pasiūlys ir kitos kompanijos. Teigiama, kad “ultrabookai” apims ne tik visas planšetinių kompiuterių funkcijas, bet ir veiks kaip moderniausi nešiojamieji kompiuteriai, o dėl savo nedidelės kainos netrukus gali tapti populiariausio tipo kompiuteriais pasaulyje.

Šiandien nešiojamąjį kompiuterį galima nusipirkti ir labai pigiai, ir gana brangiai – kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Tačiau paradoksas: kaina labiausiai priklauso ne nuo kompiuterių modelių ir komplektacijos, o nuo vietos, kurioje nuspręsite jį pirkti.

Pavyzdžiui, nusižiūrėjus vieną ar kitą naujesnį modelį ir tokio pat pasidairius po skirtingas parduotuves ar prekybos internetu svetaines, paaiškėja, kad jo kaina skirtingose vietose gali skirtis 400–500 Lt.

Kalbinti prekybos centrų (juose kompiuteriai kainuoja brangiausiai) atstovai tokio kainų skirtumo paaiškinti negalėjo: esą galbūt yra žmonių, kuriems svarbu kompiuterį apžiūrėti, pabandyti, o to prekybininkai internetu nesiūlo, net jei kaina ten mažesnė. Galiausiai prekybos centrų atstovai aiškino, kad jei kažkas kompiuterį už tokią kainą perka, vadinasi, ji reali.

Siekdami tą tikrovę parodyti, atlikome tyrimą ir pasidomėjome, kiek skirtingose vietose kainuoja mūsų pasirinktas nešiojamasis

14 colių ekraną turintis modelis “VPCEA1S1E” rodo 1600×900 raiškos vaizdą. Jis turi “Intel” Core i3-330M, 2.13GHz procesorių, 4GB darbinės DDR3 atminties, 500GB kietąjį diską, ir ATI Mobility Radeon HD 5145 vaizdo plokštę. “VPCEA1S1E” sveria 2,35 kg.

17 colių kompiuteris “VPCEC1S1E” turi 1920×1080 raišką, “Intel” Core i5-430M, 2.26GHz procesorių, 1TB kietąjį diską, Radeon HD 5650 vaizdo plokštę, 4GB darbinės DDR3 atminties. ir gali DVD įrenginį, kuris gali atkurti Blu-ray vaizdo formatą. Šis įrenginys sveria 3,3 kg.

Abu kompiuteriai turi 4 USB lizdus, Wi-Fi, Bluetooth ryšį, ir HDMI išėjimą. Didesnis kompiuteris gali rodyti Blu-ray vaizdo formato filmus. Jis yra solidesnių – juodos bei baltos spalvų. O štai 14 colių kompiuterius galima pasirinkti iš 5 itin nuotaikingų variantų.

Kiek tokie kompiuteriai kainuos nepranešama, tačiau spėjama, kad nemažiau 2500 litų. Šie “noutbukai” prekyboje pasirodys balandį.