"Veido" archyvas

Viena iš nėštumo laikotarpio nemaloniųjų pusių yra kamuojanti nemiga arba atvirkščiai –  mieguistumas. Kaip šias bėdas įveikti?

Miegas yra labai svarbus žmogui, nes tuomet organizmas labiausiai atsipalaiduoja, miegant gaminasi tam tikros medžiagos, turinčios įtakos senėjimo ir augimo procesams. Bet koks miego trūkumas iškart pastebimas veide, atsiliepia emocinei ir psichinei būklei. O apie tai, kad miegas svarbus besilaukiančiai mamytei, jau net ir kalbėti neverta.

Nėštumo paradoksas –  kuo būsimajai mamytei labiau reikia miego, tuo ji sunkiau užmiega, o užmigusi labiau vartosi, nuolat prabunda. Ar galima to išvengti? Ne tik reikia, bet ir būtina, mat tai pagerins ne tik mamytės, bet ir vaikelio savijautą.

Pirmieji staigmenų mėnesiai

Pirmasis trimestras – susijaudinimo ir staigmenų laikotarpis, ypač pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Vienas mamytes užplūsta pakilimas, kitos puola į depresiją. Palyginus pirmą kartą besilaukiančias mamas ir jau patyrusias, paaiškėjo, jog pastarosios kiekvieną naktį išmiega 45–60 minučių ilgiau. Šis laikas siejamas su pozityvesniais išgyvenimais, o dėl jo trūkumo naujai iškeptoms mamytėms gali pritrūkti energijos ir imti kamuoti mieguistumas. Geram miegui trukdo ir kiti nėščiųjų organizmo pokyčiai.

• Progesteronas – natūralūs migdomieji. Vieno iš svarbiausių nėštumo hormonų – progesterono  kiekio padidėjimas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių besilaukiančios moterys mieguistesnės nei iki nėštumo. Veikiant progesteronui atsiranda nuovargis ir anksčiau užsinorima miego, todėl moterys dažnai prigula pogulio. Bet pamiegojusi dieną, ji nebegali užmigti naktį…

• Aplanko baimės. Nėštumo pradžioje moteris būna itin jautri viskam, kas vyksta. Būsimąsias mamytes kamuoja baimės dėl nėštumo ir gimdymo eigos, būsimo vaikelio sveikatos ar finansinių rūpesčių.

• Jautrios krūtys gali tapti tikru iššūkiu mėgstamai miegojimo pozai ant pilvo. Taigi pirmasis trimestras yra puikiausias metas pradėti pratintis miegoti ant kairiojo šono, mat esant tokiai padėčiai daugiau priplūsta kraujo ir maisto medžiagų į gimdą ir vaisių, o inkstams lengviau pašalinti skysčių perteklių. Kuo greičiau priprasite prie šios pozos, tuo geriau miegosite vėliau.  Bėgioja į tualetą. Tai ir vėl progesterono darbeliai. Šis hormonas slopina lygiųjų raumenų funkciją, dėl to nėščioji taip dažnai užsimano šlapintis.

• Rytinis pykinimas, kuris gana dažnai pasitaiko iki dvyliktos nėštumo savaitės, taip pat gali pažadinti moterį anksčiau, nei ji pasiruošusi keltis.

Palengvėjimas artėjant viduriui

Antrą trimestrą gali palengvėti – ypač pirmakartėms, kurios nesitikėjo, jog nėštumo metu jausis tokios pavargusios. Praėjus pykinimui ir atslūgus hormonų audroms, moterys pastebi, kad naktį rečiau eina ir į tualetą. Kadangi antrą trimestrą auganti gimda pakyla iš mažojo dubens į pilvą, šlapimo pūslė spaudžiama mažiau. Tačiau miegoti gali trukdyti naujai atsiradę ir šiam nėštumo laikotarpiui būdingi negalavimai.

• Graužia rėmenį. Augant gimdai, kad pilve atsirastų daugiau vietos, diafragma susitraukia, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, o žarnynas ir stemplės sfinkteris pasislenka. Dėl to skrandžio turinys patenka į stemplę, o moterys pradeda skųstis rėmens graužimu, ypač miegant ant nugaros.

• Naktiniai košmarai. Kai kurios moterys naktimis sapnuoja baisius sapnus arba košmarus. Kai kurias kankina vaizdai, kad jos paliko savo kūdikį vieną, kad jam gresia įvairūs pavojai. Kitos sapnuoja įvairias artėjančio gimdymo scenas ir kt.

Gimdymo belaukiant

Miegas tampa tikra prabanga. Moterys dažnai laksto į tualetą, negali patogiai įsitaisyti, yra išsekusios nuo daugybės pdidėjusio pilvelio sukeliamų nepatogumų, bandymų susidoroti su įprastomis užduotimis.

• Neranda patogios padėties. Pilveliui padidėjus nėščiajai išties sunku rasti patogią miego padėtį. Negalima užmiršti, kad nėščiosioms negalima gulėti ant nugaros, nes dėl spaudžiamų pilvo venų kraujagyslių gali sutrikti kraujotaka. Padidėjęs pilvas neigiamai veikia laikyseną, todėl daugeliui moterų būna sunku vaikščioti, sėdėti ir netgi miegoti.

• Pabudimai naktį. Kaip rodo tyrimai, nėštumo pabaigoje moterys vėl dažnai prabunda naktį, o tai sutrikdo natūralų miego ciklą.

• Knarkimas. Daugelis moterų pradeda knarkti dėl padidėjusios pilvo apimties ir dėl to, kad padidėjusi gimda spaudžia diafragmą. Beveik trečdalis moterų ima knarkti dėl užgulusios nosies, paburkusių arba susiaurėjusių kvėpavimo takų. Jeigu jie susiaurėja stipriai, gali prasidėti miego apnėja, kuriai būdingas garsus knarkimas ir kvėpavimo sustojimo periodai miegant. Tyrimų metu nustatyta, kad knarkiančioms nėščiosioms dažniau padidėja kraujospūdis, yra pavojus vystytis preeklampsijai, gali sulėtėti vaisiaus augimas.

• Neramių kojų sindromas. Sindromui būdingi: nemalonus, akimirksniu pažadinantis iš miego jausmas pėdose, blauzdose ar aukščiau. Pajudinus kojas šie simptomai trumpam išnyksta, bet ir vėl atsiranda, kai galūnės ramios. Nustatyta, jog tai patiriančioms moterims trūksta geležies ir / ar folinės rūgšties dar iki nėštumo. Gera žinia, kad daugumai moterų gimus kūdikiui neramių kojų sindromas praeina.

• Kojų mėšlungis labai dažnai pasitaiko antrą ir trečią trimestrą. Šie skausmingi spazmai linkę atsirasti naktį ir sutrikdo miegą. Mėšlungį gali sukelti kelios priežastys, pavyzdžiui, kraujo sąstovis apatinėje kūno dalyje, magnio stoka, per daug fosforo.

• Rėmuo artėjant gimdymui vargina net 50–80 proc. nėščiųjų.

• Dusulys. Trečiąjį nėštumo trimestrą gimda jau didelė, tačiau vis dar aukštai. Dėl šių priežasčių diafragmai sunku nusileisti kaip įprasta, tuomet ir atsiranda dusulys. Jis labai trikdo būsimosios mamytės miegą.

• Šlapimo pūslė. Paskutiniais nėštumo mėnesiais vaikelis įsitaiso šiek tiek žemiau, todėl padidėja šlapimo pūslės spaudimas. Nėščioji ir vėl dažniau kelsis šlapintis, kaip ir nėštumo pradžioje.

• Vaikelio judesiai. Be abejo, ne kiekvienas mažylis mėgsta daryti mankštą vidury nakties, tačiau yra ir tokių.

Kad ramiai miegotumėte

• Miegokite, kai tik galite. Kad jums nepritrūktų miego, nusnūskite visuomet, kai tik atsiranda proga. Stenkitės naktį miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas.

• Vakare, prieš miegą, ribokite gėrimų kiekį, užtatai dieną gerkite daug skysčių (ypač vandens).

• Nepasiduokite baimėms. Pasikalbėkite su artimaisiais arba gydytoju. Jei reikės, jis paskirs saugių medikamentų – šiuo metu yra platus homeopatinių ar augalinių preparatų pasirinkimas. Jie efektyviai kovoja su įtampa, nerimu ar baimėmis.

• Rėmens graužimo išvengsite, jei nevalgysite daug aštraus, rūgštaus arba kepto maisto, vengsite kavos, šokolado. Jeigu rėmens graužimas kelia problemų, miegokite ant aukštesnės pagalvės. Be to, dieną valgykite dažnai ir po nedaug. Labai svarbu neprisivalgyti prieš miegą.

• Miegokite ant kairiojo šono, tuomet daugiau kraujo pritekės į gimdą ir vaisių, inkstus. Kojas gulėdama ant šono sulenkite per klubų ir kelių sąnarius. Pasidėkite po pagalvę tarp kelių, po pilvu ir už nugaros. Tai sumažins krūvį, tenkantį apatinei nugaros daliai.

• Jeigu koją sutraukė mėšlungis, ištieskite ją, o pėdą lenkite į viršų. Kad išvengtumėte mėšlungio, kiekvieną kartą prieš miegą keletą kartų pakartokite šį pratimą. Jeigu jus vargina kojų mėšlungis, venkite gazuotų gėrimų, pasitarkite su savo gydytoju –  galbūt trūksta magnio ar kalcio. Jeigu jums prasidėjo neramių kojų sindromas, su gydytoju turėtumėte išsiaiškinti, galbūt jums trūksta geležies.

• Jeigu pradedate knarkti, reikia pamatuoti arterinį kraujo spaudimą ir ištirti baltymo kiekį kraujyje, kartais prireikia LOR ar miego specialisto konsultacijų.

"Veido" archyvas

Vaikas apvertė aukštyn kojom visą jūsų pasaulį, išjudino stereotipus? Suplojo į blyną dar visai nesenai puoselėtus prioritetus? Tai nusiteikite dar keliems salto, kuriuos jums pateiks ritmologija.

Naujovės, netikėtumai –  labai gerai, pasakytų jums ritmologijos žinovas. Smegenys  priverstos nuolat priimti daug naujos informacijos, patirties, o tai verčia jas dirbti ir tobulėti. Jei mūsų kūnas mėgsta komfortą ir pastovumą, tai smegenims nuolat reikia naujo peno, galvosūkių, iššūkių. Štai ir pati ritmologija, mokslas, kurį sukūrė ir išplėtojo Jevdokija Marčenko mokslininkė astronomė iš Peterburgo, turinti taip pat ir psichologijos bei filosofijos mokslinius laipsnius, daugeliui yra naujiena. Gilinantis į šios tik du dešimtmečius skaičiuojančios teorijos tiesas, griūva nuo mažens diegtos taisyklės, “pakimba” anksčiau taip nesunkiai smeigti “teisinga-klaidinga” ir “gera-bloga” vertinimai.

O vaikai, pasirodo, ateina pas mus ne atsitiktinai. Atsitiktinumų mūsų gyvenime apskritai nėra, teigia ritmologiją tyrinėjanti ir praktikuojanti Ilma Jalnionienė. Vaikas renkasi sau šeimą, tad žinokite, kad jūsų pirmagimis tėtį pasirenka jau prieš septynerius metus iki gimimo, o motiną – prieš trejus. Antras, trečias ir t. t. vaikai renkasi jau brolius ar seseris ir ateina pas juos. Įdomu? Tuomet reiktų pradėti nuo pat pradžių.

Planuokite!

Meskite iš galvos, kad vaiko auginimas rutuliosis kaip Dievas duos ir tiek, kad vaikelio atėjimui pasiruošite išėjusi motinystės atostogų. Chaotiška įvykių eiga veda į klaustuku pažymėtą vietą žemėlapyje, kur ant vietovės pavadinimo netyčia užtiško kečupo… Na, liaukitės, juk tai jūsų gyvenimas, kaip gali būti neįdomu, kur riedate. Viskas, kas planuojama, anot ritmologijos, turi potencijos išaugti į kokybišką produktą ar įvykį. Tai tinka ir tokiu svarbiu atveju kaip gimdymų planavimas.

Jei reikšmingus žmogaus gyvenimo įvykius sugebėtume suverti ant skirtingų spalvų gijų ir atsitraukę pažiūrėtume bei paanalizuotume, rastume tam tikrų dėsningumų ir logikos. Gyvenimas vyksta ne chaotiškai, atsitiktinumų jame nėra – priešingai, jis pulsuoja tam tikru ritmu, įvykiai turi ciklus. Reikšmės turi absoliučiai viskas – maistas, kurio staiga užsimanome, ir jį lydinčios mintys, spalvos, kurias imame pastebėti visur aplink save; šalys, kur vis sugrįžtame, žmonės, netikėtai atsiradę akiratyje. Štai, pavyzdžiui, raudona spalva veikia fizinę sveikatą, tad susirgus verta valgyti raudonos spalvos patiekalus iš raudonų indų ir šitaip, anot ritmologijos, šauktis pagerėjimo. Įžiūrėtume ir tai, kad prieš svarbius įvykius pasirodo lyg ir raudonos vėliavėlės, galima sakyti, kelio ženklai. Jei mokame juos skaityti, žinome, kur veda mūsų kelias ir kas laukia pakeliui iki tikslo. Jei nemokame – galime skaudžiai suklupti.

Vaiko laukimas

Nusiteikimas, pozityvios mintys norima linkme veikia naują gyvybę. Tėvas yra be galo svarbus, jis atsakingas už informacinį vaiko lauką, jo dvasingumą. Motinos sritis yra kūniškos, materialios substancijos, kurioms susiformuoti prireikia mažiau laiko nei dvasinėms. Ir su vyresnėliais yra apie ką pasikalbėti, juk pas juos ateina svarbus žmogus, kaip jau minėta, pasirinkęs savo šeimą ir brolius. Tad šiam įvykiui, pakeisiančiam visų artimųjų gyvenimo tėkmę, reikia savo mintyse skirti deramą vietą, o elgesyje paisyti dar neakivaizdaus šeimos nario buvimo, ypač susitelkti į savo atsakomybės sritį.

Taigi vaiko atėjimas prasideda ne nuo gimimo ir net ne nuo pradėjimo, bet daug anksčiau. Minčių higiena ir pagarba gyvybę nešančiam ir skiepijančiam kūnui, neapsunkinta rūkymo, alkoholio ar kitų svaigalų bei sunkaus maisto energetika, yra vienas iš siektinų dalykų ruošiantis ir laukiant kūdikio. Netikėti nėščiosios norai, vadinamosios užgaidos, yra jau einančio į pasaulį vaiko ženklai, jų verta paisyti.

Įsisąmoninus, kad nieko nėra atsitiktinio, labai norisi iš karto suvokti, sužinoti visų ženklų, įvykių, sutapimų, dėsningumų reikšmę. To per vieną dieną nepasieksi, o ir nebūtina. Svarbiausia yra žmogaus susitelkimas į save, savo gyvenimą, noras ir pastangos kreipti jį pozityvia linkme. Laikui bėgant gerą rezultatą duos vien savęs bei aplinkos stebėjimas. Išvados, tam tikri apibendrinimai ateis pamažu. O gatavų receptų, deja, niekas ant lėkštutės nepatieks. Norint judėti toliau, galima susirasti ir literatūros, ir jau patyrusių ritmologų, ir netgi kursus.

Stebėkite ir analizuokite!

Ritmologijos požiūriu, be galo svarbu fiksuoti viską, kas vyksta kūdikio pradėjimo, gimimo ir augimo metu. Tai turi reikšmę ir ryšį. Svarbi vieta, kur kūdikis gimė, taip pat šalis, miestas, gimdymo namai, net jų adresas, o taip pat tai, kur kūdikis buvo vežamas iškart iš jų. Tai yra laukas, kur kūdikis įgyja energetinį žemės karkasą. Todėl būkite atidi netgi smulkmenoms, pavyzdžiui, koks gydytojas vaiką priėmė į savo rankas – ar jis šiltas žmogus, ar turi humoro jausmą (atsižvelgiant į tai, kas jums pačiai svarbu žmoguje). Idealiausias variantas, kai kūdikis gimsta į mylinčio ir laukiančio tėčio rankas, o mama iškart jį priglaudžia ir maitina krūtimi. Lengviausia harmoningą ir konkrečiai jus įkvepiančią aplinką sukurti yra namie, būtent todėl ritmologai rekomenduoja gimdymą namie, tačiau dabar jau yra galimybių pasirūpinti viskuo ir gimdymo įstaigose. Tiesiog reikia įsiklausyti į save, pajusti, kokios aplinkos reikia būtent jums, kokie elementai lemtų sklandžią eigą jūsų atveju.

Gimties momentai

Taip pat labai svarbu, ar kūdikis gimė laiku. Neišnešiotam privalu skirti daug daug dėmesio, su juo nemažai kalbėtis, skaityti, sekti pasakas, skatinti domėjimąsi mokymusi. Kalba ir su ja susiję dalykai turėtų tapti tokio vaiko ugdymo ašimi. Jei vaikas gimsta pernešiotas, jam būtina suteikti galimybę daug judėti, “išlakstyti” energiją. Pasaulis dar nebuvo pasiruošęs jį sutikti, todėl kūdikis truputį ir užtruko mamos įsčiose laukdamas savojo momento.

Vaiko gimimas galvute ar kojytėmis yra susijęs su gravitacija. Gimties metu kūdikis turi suktis, šio veiksmo laiką, beje, irgi reikėtų užfiksuoti, nes tai toks pat svarbus momentas kaip ir pats gimimas. O kai kūdikis gimsta kojytėmis, šio apsisukimo jis neatlieka ir ateina į šį pasaulį, pažeisdamas gravitacijos dėsnį. Ypatingas atvejis – vaikai, gimę “horizontaliai”, t. y. operaciniu būdu, vadinamieji “cezarinukai”. Tai jau dvigubas gravitacinio lauko pažeidimas.

Priklausomai nuo nuo šio lauko iškreipimo dydžio vyksta tolesnė kūdikio formacija. Tokiais atvejais gali atsirasti įvairių vystymosi sutrikimų, emocinio nestabilumo, sunkumų moksle.

Aš atėjau!

Kūdikis gimė, didysis virsmas įvyko! Prasideda pats jautriausias, subtiliausias laikas. Pirmosios septynios valandos, septynios dienos ir septyneri pirmieji vaiko gyvenimo metai – tai pagrindinio žmogaus energinio karkaso formavimosi metas. Kartu tai yra laikas, kai tėvai daugiausia gali padaryti auklėjant, ugdant, koreguojant vaiko asmenybę nuo fizinio kūno iki sielos. Žmogaus siela (“psichėja”) yra sudaryta iš septynių sferų. Kiekvienoje sferoje pasireiškiančios problemos atsispindi tam tikrų organizmo sistemų bei organų būklėje. Šie reiškiniai sferose yra analogiški žmogaus energinių centrų (dar vadinamų čiakromis) darbui. Pirma diena atitinka pirmąją sferą, antra – antrąją ir t. t. Tą patį galima pasakyti ir apie ritmiškai einančias pirmąją savaitę, mėnesį, metus. Būtent dėmesys, detalių fiksavimas leis geriau pažinti vaiką ir laikui bėgant nuspėti jo poreikius. Tėvų užduotis – ne vesti, o veikiau stebėti, padėti, netrukdyti.

Pačios pirmos dienos ir savaitės, priešingai nei trimituoja modernūs įpročiai, turėtų prabėgti ramybėje ir rimtyje. Nereikalingas vaikui nei linksmas lankančiųjų paradas, nei maži ar dideli pobūviai, nei skaitlingos viešos vietos, garmančios žmonių erzeliu. Tegul prie vaiko priartėja tik patys artimiausi, sielai mieliausi, dviem šimtais procentų patikimi žmonės. Visos žmogaus ligos, sveikatos sutrikimai susiformuoja būtent per pirmąsias septynias jo gyvenimo dienas ir per septynerius jo gyvenimo metus. Nenuostabu tad, kad ikimokyklinio auklėjimo įstaigos ar auklė, anot ritmologų, yra pirmosios svarbos dalykas.

Žmogaus būties apvalkalai

• Pirmoji sfera – fizinė sveikata. Apie šioje sferoje esančias problemas išduoda kaulų, raumenų sistema.

• Antroji sfera – priešingų lyčių, tėvų ir vaikų santykiai. Jei nepavyksta išspręsti šios sferos problemų, atsiranda šlapimo takų, inkstų, lyties organų ligos.

• Trečioji sfera – dalykiniai santykiai, verslas. Įtampa šioje sferoje baigiasi virškinamojo trakto sutrikimais.

• Ketvirtoji sfera –  širdies atsivėrimas. Čia saugomas ryšys su aukščiausiomis substancijomis. Apie sutrikimus gali byloti atsiradęs religinis fanatizmas, o fiziniu lygmeniu – širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų sutrikimai.

• Penktoji sfera yra atsakinga už mokslinę veiklą, studijas. Nesugebėjimas sisteminti informaciją, gaunamas žinias ir klaidingas požiūris į patį mokymosi procesą signalizuoja apie centrinės ir periferinės nervų sistemos apkrovimą ar sutrikimą.

• Šeštoji sfera – tai žmogaus sugebėjimai tiksliai, aiškiai mąstyti, kurti įvairaus lygio planus.

• Septintoji sfera savo energetine struktūra yra arčiausiai dvasios, kuri ritmologijos požiūriu yra artima žmogaus valiai. Jei šeštoji ir septintoji sferos, palyginti su pirmomis trimis, kurios energiškai yra arčiau fizinio kūno, yra hipertrofuotos, gali atsirasti psichikos sutrikimų.

Gyvenkite pagal ritmą

Sukoncentruokite savo pastangas ne vien į banalią kūdikio priežiūrą, tačiau į naujo svarbaus jums asmens stebėjimą.

Kas vyko pirmą dieną (atitinkamai savaitę, mėnesį, metus), tas lems vaiko fizinę sveikatą. Tai, kas tuo metu bus pastebėta, taps vertinga informacija. Jei pabandysite užfiksuoti pasikartojančius ar dominuojančius skaičius, spalvas, būsenas, bet ką, kas krenta į akis ar įsimena, tai, be abejonės, sugebėsite net ir nesigilindama į ritmologiją padaryti tam tikras išvadas. O ritmologijos žinios leis ne tik suvokti, kaip viskas yra, tačiau ir pakoreguoti eigą. Ritmologija siūlo tam tikrų metodikų koreguoti atsineštą į gyvenimą informaciją, keisti likimą, tačiau tam reikia mokytis ir įgyti specialios patirties.

Ką daryti, jei tokių žinių neturite? Tiesiog atkreipti didesnį dėmesį į sritis, kur jūsų motiniška akis kažką (kad ir kas tai būtų) užfiksavo. Žinokite, kad vaikai yra jūsų veidrodis, problemos slypi jumyse, o jie tik atspindi. Jei nieko nedarysite, tam tikra vaiko sistema ims šlubuoti. Štai pavyzdžiui, antrą gyvenimo dieną jūsų kūdikis labai verkė, aiškiai jautėsi nekaip savo naujoje aplinkoje. Paklauskite savęs, kas vyksta jūsų šeimos pjūvyje vyras-moteris arba tėvai-vaikai. Gal galite kai ką patobulinti, ištaisyti? Jei ne, gal pakeisti savo požiūrį? Bent šiek tiek neutralizuoti įtampą? Juk bent truputį galite, ar ne? Dar vienas patarimas – leiskite vaikui reguliuoti savo gyvenimą. Nelaužkite jo pagal rekomenduojamą dienos režimą ar kitas taisykles, kol vaikas mažas, dažnai tiesiog intuityviai nori ir reikalauja jam reikalingų dalykų, tarkim, tam tikro maisto. Maistas –  labai asmeniška ir tiesiogiai veikia visą organizmą, sielą ir mintis – kaip ir nėštumo metu mamai, taip ir mažyliu verta leisti paklusti vidiniam šauksmui, jau nekalbant apie pozityvią valgymo atmosferą.

Netobulumus galima taisyti

Ritmologijoje praktikuojami metodai leidžia koreguoti sutrikimus ir pasiekti tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos. Jei tai, ką reikėjo koreguoti jau pirmąją kūdikio gimimo dieną, nebuvo ištaisyta, vėliau prireiks visų pirmųjų gyvenimo metų. Jei nepavyko to padaryti per šį laikotarpį –  teks tam skirti pirmąjį gyvenimo dešimtmetį. Nepavyko ir per pirmąjį dešimtmetį – tada, atleiskite, galbūt tik… kitame gyvenime. Tačiau net jei gana dideli vaikai kelia rūpesčių, nepatogumų, problemų, visada yra galimybė koreguoti santykius, kreipti aplinkybes norima linkme. Visada gali būti geriau nei yra. Tačiau iš dangaus nenukris, atsitiktinai nenutiks – dalyvaukite savo gyvenime aktyviai ir sąmoningai.

"Veido" archyvas

Net jei iki šiol gyvenime prietarai jus tarsi aplenkdavo, pastojus jie susiras ir jus… Net jei gyvenime niekada jais netikėjote, pastojusi suklusite ir paklausysite. Dėl viso pikto. Tačiau būtent nėštukei reikia gerai apsvarstyti, ar verta jais tikėti, nes tai gali pakenkti jai ar kūdikiui.

Nėštumas ir kūdikio gimimas nuo seno buvo apgaubtas prietarų ir mitų. Kai kurie iš senų laikų mus pasiekę prietarai žvelgiant ir šiandienos žvilgsniu turi racionalų pagrindą. Tačiau nemažai yra ir tokių, kurie ne tik nesusiję su logika, bet ir kvepia absoliučiu nesupratimu bei gali net pakenkti. Taigi kuriais prietarais tikėti, o kuriais – ne?

Ar kirpsim plaukus?

• Sakoma, kad negalima kirpti ir dažyti plaukų, nes… mažylio gyvenimas bus trumpas. Šio draudimo ištakos – tikėjimas, kad žmogaus plaukuose slypi gyvybinės jėgos. Itin blogas ženklas kirpti plaukus gimdymo išvakarėse, nes tuomet, anot prietaro, atimama naujagimio gyvenimo energija. Tačiau šiuolaikinei moteriai geriau pasirūpinti savimi prieš gimdymą, nes paskui nebus tam laiko, ypač pirmaisiais mėnesiais pagimdžius. O remiantis daugelio laimingai pagimdžiusių mamų patirtimi, plaukų kirpimas niekaip nepaveikė nei gimdymo eigos, nei naujagimio sveikatos. Kita vertus, graži išvaizda suteikia pasitikėjimo ir teigiamų emocijų. O dažyti plaukus nėštumo metu gydytojai rekomenduoja tik natūraliais dažais. Ir jokių cheminių sušukavimų!

Ar skinsim raudoną uogą?

• Negalima valgyti raudonų uogų, nes kūdikis gims raudonas. Šis draudimas iš dalies yra teisingas. Raudonuose vaisiuose ir uogose yra daug salicilatų, kurie naudingi tik mažomis dozėmis. Be to, raudonos uogos ir vaisiai gali sukelti alergiją ne tik mamytei, bet ir mažyliui. Itin riboti raudonąsias gėrybes reiktų antruoju nėštumo laikotarpiu.

Ar gims plaukuotas?

• Rėmens kamuojama mamytė pagimdys plaukuotą vaiką. Tiek plaukų kiekis, tiek ir jų spalva nulemti genetiškai. O gyvaplaukiai ant naujagimio kūno – tai vienas  nebrandumo požymių gimus neišnešiotam kūdikiui. Tuo tarpu rėmuo su plaukais neturi nieko bendro. Rėmuo, kitaip vadinamas gastroezofaginiu refliuksu, nėštumo metu dažniausiai kamuoja dėl to, kad padidėjusi gimda pradeda spausti skrandį ir rūgštaus skrandžio turinio patenka į stemplę.

Ar lipsime per slenkstį?

• Nėščiajai negalima lipti per slenksčius, nes bus sunkus gimdymas. Slenkstis nuo senų laikų buvo laikomas riba tarp namų pasaulio ir išorinio, kuris ne visuomet yra palankus būsimai mamytei ir vaikeliui. Tai buvo tarsi perspėjimas moteriai, kad geriau daugiau pabūti namie, nei kur nors blaškytis. Tai geras patarimas, kai aplinkui siaučia infekcijos ir epidemijos. Be to, pribuvėjos žinojo, kad norint paskatinti gimdos susitraukimą ir gimdymo veiklą gimdyvei reikia kuo aukščiau kilnoti kojas, todėl liepdavo jai laipioti per slenkstį ar laiptais. Tuo tarpu nėštumo metu tokie kojų pakilnojimai gali būti pavojingi ir sukelti komplikacijų, netgi paskatinti priešlaikinį gimdymą.

Ar sūpuosime koją ant kojos?

• Nėščiajai negalima sėdėti užsikėlus koją ant kojos. Tai naudingas patarimas ne tik nėščiosioms. Tokia padėtis apsunkina kojų kraujotaką, gali sukelti venų išsiplėtimą, tinimą. Būsimoji mamytė turėtų labai rūpintis laikysena ir nuolat keisti kūno padėtį. Mat nuolat būnant viena padėtimi, pavargsta raumenys ir pradeda trikti kraujotaka.

Ar gims su dėme?

• Būsimai mamytei nereikia žiūrėti į apsigimimus, mirtį ar laidotuves, nes galima susilaukti naujagimio su įgimta dėme arba jis gims negyvas. Šis prietaras susijęs su tuo, kad būsimoji mamytė esant išvardytoms situacijoms patirs didelį stresą. Jo metu į nėščiosios kraują patenka streso hormonų, kurie sukelia kraujospūdžio padidėjimą, pagreitėja pulsas, gali pablogėti placentos kraujotaka. Dėl to nukentės kūdikis. Be to, dėl didelio streso gali nutrūkti nėštumas. Nors įgimtų dėmių mažyliui ir neatsiras, bet geriau streso vengti.

Ar glostysime kačiuką?

• Nėščiajai negalima žaisti su kačiukais, nes mažylis turės daug priešų. Na, vien dėl to, kad moteris pažais su mielais pūkuotais kačiukais, jos mažylio draugų kiekis nesumažės, o priešų – nepadaugės. Tačiau šis patarimas labai išmintingas. Mat katės platina toksoplazmozę, kurios sukėlėjas yra ląstelių pirmuonis – toksoplazma. Liga gali sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą, žūtį gimdoje. Moteriai užsikrėtus toksoplazmoze pirmąjį nėštumo trimestrą, kūdikiui gresia didesnė žala. Kontakto su katėmis patariama vengti nėštumo metu, ypač jeigu jo nebuvo prieš nėštumą. O neišvengus kontakto būtina plautis rankas. Tvarkyti katės tualetą geriausia paskirti kitiems namiškiams.

Ar džiaustysime skalbinius?

• Mamytei negalima džiaustyti skalbinių. Gydytojų nuomone, trumpalaikis rankų pakėlimas, pvz., džiaustant skalbinius ar atliekant fizinius pratimus, nepakenks nei mamai, nei mažyliui. Tačiau, kaip ir kitais atvejais, saikas būtinas.

Ar miegosime ant nugaros?

• Mamytei negalima gulėti ant nugaros – mažylis gali uždusti. Šio prietaro pagrindas pagrįstas fiziologija. Kai nėštumas yra didesnis nei 30 savaičių, padidėjusi gimda užspaudžia apatinę tuščiąją veną, kuria veninis kraujas teka iš apatinės kūno dalies širdies link. Tokiu atveju išsivysto tuščiosios venos sindromas, pasireiškiantis sumažėjusiu kraujospūdžiu. Kartais jis sumažėja taip staiga, kad moteris gali net nualpti, jai trūksta oro, padažnėja kvėpavimas, pradeda svaigti galva, patamsėja akyse, ūžia ausyse, pabąla oda, išpila prakaitas, gali pykinti ir prasidėti vėmimas. Šis sindromas išsivysto apie 10 proc. visų nėščiųjų.

Ar kraujas – nieko blogo?

• Pirmojo trimestro metu atsiradusios kraujingos išskyros yra normalu – mažylis esą “apsiplauna krauju”. Šitaip galvoti – didelė klaida! Atminkite, kad bet kokios kraujingos išskyros nėštumo metu labai pavojingos, nes tai gali būti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo pranašas. Todėl, jų atsiradus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ar niekam niekam neprasitarsime?..

• Kad gimdymas praeitų sėkmingai, nėštumą reikia slėpti kiek galima ilgiau. Niekam negalima sakyti gimdymo datos. Daugelio specialistų (akušerių, ginekologų, psichologų) nuomone, tokie patarimai labai naudingi nėščiajai psichologiniu požiūriu. Visoms žinoma, kad daugiausiai persileidimų įvyksta pirmąjį nėštumo trimestrą. Ir įvykus tokiam nemaloniam įvykiui, aplinkinių klausimai gali tik dar labiau traumuoti moterį. Todėl apie nėštumą aplinkiniams patariama pranešti antrąjį trimestrą, t.y. praėjus pavojingosioms 12 savaičių. Dėl tos pačios priežasties nereikėtų aplinkiniams sakyti ir gimdymo datos, nes tuomet bus sunku atsiginti klausimų. Be to, reikia atminti, kad dažnai numatoma gimdymo data su tikrąja nesutampa.

Be abejo, šie draudimai negalioja patiems artimiausiems ir tuomet, jeigu pati nėščioji labai nori visiems paskelbti gerąją naujieną.

Berniukas ar mergaitė?

Šiais laikais, kai vaiko lytis nustatoma protingais ultragarso aparatais, atrodo, jog spėlionėms dėl mažylio lyties vietos nebeliko. Tačiau gyvenimas rodo ką kita. Vienos ar kitos lyties trokštantys tėveliai vis dar seka įvairius ženklus ir spėlioja. Kokie tie ženklai?

• Gims berniukas, jeigu būsimajai mamytei norisi sūraus, aštraus maisto, ji negali susilaikyti nuo mėsos… Be valgiaraščio, dar labai žiūrima į pilvo formą – įtariant berniuką pilvas neva atsikišęs į priekį ir yra pailgos formos. Nėščiosios tiki, kad berniukas gims tuomet, jei nėštumo metu smarkiai auga pilvas, bet moters išvaizda nesikeičia, išskyrus tai, kad ant pilvo pradėjo augti plaukeliai.

• Gims mergaitė, jeigu labai pasikeičia moters išvaizda – ji atrodo labiau ištinusi. Teigiama, kad mergaitė “atima” mamos grožį. Kitoks ir būsimosios mamos pilvas – jis apvalesnis ir atsikišęs į šonus. Be to, teigiama, kad mergaitės priverčia mamytes dideliais kiekiais valgyti saldumynus.

Tiesa ar ne? Visi šie prietarai neturi jokio mokslinio paaiškinimo. Mokslininkai nerado jokio ryšio tarp mažylio lyties ir pilvo formos, mitybos ypatumų ar būsimosios mamos išvaizdos. Pilvo forma priklauso tik nuo pilvo preso raumenų tonuso ir odos būklės, prieš tai buvusių nėštumų ir gimdymų skaičiaus. Šiek tiek mažesnę įtaką vėlesniu nėštumo laikotarpiu daro vaisiaus padėtis. O kojų tinimas, ant pilvo atsiradę plaukeliai, sunkumo iš kairės ar dešinės pusės jausmas vienodai pasitaiko laukiantis tiek mergaitės, tiek  berniuko. Vienintelė tyrimais patvirtinta tiesa ta, kad mamytės daugiau valgo ir suvartoja net 10 proc. daugiau kalorijų, kai laukiasi berniuko. Tai susiję su vyriškais hormonais, kurie gaminasi nėščiosios organizme. Šie hormonai skatina apetitą, nors nėra nustatyta, kad berniukų mamos priauga daugiau svorio. Logiškai mąstant, būsimosios mamos išvaizdą turėtų labiau pagadinti berniukas, o ne mergaitė, kaip teigia prietaras…

Dar vienas populiarus, bet neturintis pagrindo mitas: jeigu kito nėštumo metu moteris jaučiasi kitaip nei pirmojo – gims kitos lyties mažylis. Iš praktikos žinoma, kad kiekvienas nėštumas yra individualus. O spręsti apie vaisiaus lytį pagal mamytės išvaizdą ar savijautą – labai nepatikima, nors ir labai madinga.

Vietoje epilogo…

Nors iki mūsų dienų išliko daug prietarų, šiuolaikiniai mokslo laimėjimai jų aktualumą gerokai susilpnino. Tikėti prietarais ar ne – spręsti kiekvienai moteriai. Jeigu tam tikrų ritualų laikymasis gerai veikia būsimąją mamą, tuomet kodėl gi jų nesilaikyti? Į kitus prietarus reikėtų pažvelgti su humoru, vertinti labai atsargiai, nedaryti absoliučių išvadų. O jeigu jau sugalvojote jų paisyti, reikėtų neperžengti pavojingų ribų, kai kyla pavojus tiek mamytei, tiek vaikeliui. Nepamirškite atsargumo! Juk būtent to labiausiai ir moko iš senų laikų atėję prietarai.

Pasirodo, ne visi storuliai yra vienodai stori. Vieni yra tiesiog nutukę, o kiti jau kenčia nuo pavojingo metabolinio sindromo. Tai labai dažnas reiškinys, kuris gali neigiamai paveikti net nėštumo eigą.

Šiais laikais antsvoris – ne tik pagyvenusių žmonių bėda. Juo vis dažniau skundžiasi jauni žmonės ir net vaikai. Daugelis mano, kad nutukimas tėra kosmetinė bėda, esą užtenka pabadauti – ir gelbėjimosi ratas ant liemenį išnyks.

Tačiau grįžus prie buvusios mitybos svoris ne tik grįžta, bet ir padidėja. Mokslininkai patvirtino ryšį tarp nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio, cukrinio diabeto, cholesterolio ir šlapimo rūgšties kiekio. Visi šie sutrikimai ir sudaro metabolinį sindromą, kuris pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu, riebalų sankaupomis pilvo srityje, gliukozės apykaitos sutrikimu, sutrikusiu kraujo krešėjimu ir uždegiminiais kraujo žymenimis.

Svarbiausia šio sindromo priežastimi šiandien laikomas teigiamas energinis balansas, t.y. kai gaunamos energijos kiekis viršija sueikvojamą. Ir dėl to kaltas nemokėjimas taisyklingai maitintis. Į nutukimą linkę žmonės dažniausiai neturi apie tai jokio supratimo. Jie paprastai nevalgo pusryčių, visą dieną badauja ir prisivalgo vakare. Tuo tarpu kita kategorija nutukėlių valgo visą dieną nesustodami, net patys to nepastebėdami. O ką jau kalbėti apie tas moteris, kurios valgo tam, kad nuslopintų stresą, pataisytų nuotaiką ir atsikratytų depresijos. Beje, storulių valgiaraštis taip pat yra išskirtinis, jame pilna kaloringų ir riebių produktų. Tai tiesus kelias į nutukimą ar metabolinį sindromą.

Kuo pavojingas sindromas

• Sutrinka riebalų apykaita. Kai nutukimas vadinamojo pilvinio tipo, riebalai kaupiasi ne tik išorėje, bet ir vidaus organuose, sunkėja kepenų, žarnų, inkstų ir kitų organų veikla, todėl sutrinka riebalų apykaita – padidėja blogojo cholesterolio kiekis, trigliceridų koncentracija ir sumažėja gerojo cholesterolio kiekis. Sutrikus riebalų apykaitai pažeidžiamas kraujagyslių vidinis sluoksnis, todėl didėja kraujospūdis.

• Atlikus kraujo tyrimą padidėja uždegimą rodantys žymenys (pavyzdžiui, C – reaktyvus baltymas), keičiasi kraujo krešėjimas ir atsiranda didesnė trombozės rizika.

• Inkstų pažeidimas. Šlapime randamas baltymas rodo sutrikusią inkstų funkciją.

• Vystosi atsparumas insulinui. Įprastai gliukozė per ląstelės membraną turi patekti į jos vidų tam, kad virstų energija. Tačiau insulinui atspari membrana nepraleidžia gliukozės į vidų, todėl jos kiekis kraujyje padidėja. Tuo tarpu ląstelė badauja ir siunčia SOS signalus į smegenis. Be to, įkandin gliukozės kraujyje padidėja ir insulino kiekis. Nuolat padidėjęs insulino kiekis kraujyje ir sukelia visas metabolinio sindromo ligas, tarp jų ir antrojo tipo cukrinį diabetą.

• Organizme trūksta ir vitaminų A, E, C, B12 ir magnio. Dėl magnio trūkumo atsiranda polinkis sirgti tromboembolija, gali pradėti trikti širdies ritmas.

Kaip nustatyti

Metabolinis sindromas diagnozuojamas tuomet, kai moters liemens apimčiai siekiant 80 cm aptinkami bent du kiti veiksniai:

• Padidėjęs kraujo spaudimas (>135 mm Hg viršutinis ar >85 mmHg žemutinis);

• Toks nutukimas, kai kūno masės indeksas yra didesnis nei 30 kg/m2 ir/ar didelis liemens ir šlaunų santykis ( >0,85).

• Trigliceridų (riebalų) koncentracija kraujo serume yra ≥1,7 mmol/l.

• Gerojo cholesterolio koncentracija – ≤1,1 mmol/l.

• Gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius ≥ 6,1 mmol/l.

• Šlapimo rūgšties koncentracija > 420 mikromol/ l

Nėštumas ir sindromas

Jei metabolinio sindromo iki šiol išvengėte, jis gali atsirasti kartu su nėštumu. Mat tam tikros nėštumo komplikacijos ateityje gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidina riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis arba cukriniu diabetu. Nėštumas moteriai yra tarsi testas, pagal kurį galima prognozuoti, kokios sveikatos galima tikėtis ateityje.

Viena nėštumo komplikacijų – preeklampsija gali sukelti padidėjusį arterinį kraujospūdį, inkstų veiklos sutrikimus (tai rodo baltymas šlapime). Kitas lemtingas metabolinio sindromo pranašas – gestacinis (nėščiųjų) diabetas, kuris susijęs su padidėjusiu jautrumu angliavandeniams. To priežastis – placentos hormonas. Jeigu nėštumo metu moterį kamuoja padidėjęs kraujospūdis, tai gali būti vertinama kaip nepriklausomas širdies kraujagyslių ligų arba kaip besiformuojančio medžiagų apykaitos sutrikimo pranašas.

Metaboliniam sindromui atsirasti didelės reikšmės gali turėti vitaminų ir mikroelementų (ypač vitamino D, magnio, cinko, chromo) trūkumas nėštumo metu ir vaikystėje. Svarbios ir kitos priežastys, pvz., itin kaloringas maistas, mažas fizinis aktyvumas, lėtiniai uždegimai, didelis toksinų kiekis ir kt.

Akušeriams ginekologams nėščiųjų nutukimas ir metabolinis sindromas pirmiausia svarbus tuo, kaip jis paveiks nėštumą, gimdymą ir pogimdyvinį laikotarpį. Nėščioms aptukusioms ir nuo metabolinio sindromo kenčiančioms moterims dažniau gresia persileidimas, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, preeklampsija ir netgi sunkiausia jos forma  – eklampsija, gestacinis diabetas, vaisiaus pernešiojimas. Vaisius gali būti per mažo arba per didelio svorio.

Gimdymo metu į nutukimą linkusioms nėščiosioms gali sutrikti gimdymo veikla, atsirasti kraujavimas,  dažnesnės operacijos ir naujagimių gimdymo traumos.

Nestorėkite!

Norite sužinoti, kaip išvengti metabolinio sindromo? Stenkitės nesustorėti! Na, o jeigu sunku kovoti su paveldimu polinkiu storėti, yra dar vienas labai paprastas patarimas – venkite saldumynų ir valgykite dažnai (5–6 kartus per dieną), bet nedidelėmis porcijomis. Daugiau reiktų valgyti skaidulinių maisto medžiagų turinčių daržovių ir vaisių. Gresiant metaboliniam sindromui, neužtenka apriboti riebalų ir kalorijų kiekį, todėl derėtų kreiptis į dietologą. Jis dažniausiai sudaro tokią individualią dietą, kuri padėtų visiems laikams atsikratyti antsvorio.

Organizmui labai svarbu ir 30–40 min. fizinio krūvio. Fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio koncentraciją kraujyje iki 40 proc. ir mažina riebalų kiekį iki 15 proc. Atliekant fizinius pratimus deginamos kalorijos, todėl krinta kūno masė. Tik reikia treniruotis reguliariai ir saikingai, o fizinį krūvį didinti pamažu, kad organizmas spėtų prie jo prisitaikyti. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo kasdienio pasivaikščiojimo, o vėliau įprasti dar ir treniruotis sporto salėje ar plaukioti baseine. Dėl fizinio krūvio geriausia iš anksto pasitarti su gydytoju, o per treniruotes – su treneriu. Tik pasikliaujant jų patarimais įmanoma normalizuoti kūno svorį nepakenkiant sveikatai, ypač nėštumo metu.

"Veido" archyvas

"Veido" archyvas

Tarp daugelio rodiklių, kuriuos reikia kontroliuoti nėštumo metu, nepaliauja skambėti žodis “hemoglobinas”.

Pamiršusioms mokyklines žinias trumpai priminsime, jog kraujas susideda iš skysčio, vadinamo kraujo plazma, ir kraujo kūnelių. Šių yra trys rūšys: baltieji kraujo kūneliai kovoja su infekcija; trombocitai padeda susidaryti kraujo krešuliui susižeidus; raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) sudėtyje yra hemoglobino, kuris padeda pernešti deguonį iš plaučių į visus organus, o iš jų surenka anglies dioksidą, kurį žmogus po to iškvepia. Taigi hemoglobinas yra labai svarbus ląstelių kvėpavimui.

Pradžioje sunku pastebėti

Hemoglobino norma – 115–140 g/l. Sumažėjus jo ir eritrocitų kiekiui nustatoma mažakraujystė, o tai reiškia – organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi. Esant deguonies badui žmogus jaučia nuovargį – tai svarbiausias mažakraujystės simptomas. Be jo, dar gali varginti silpnumas, odos blyškumas, pagreitėjęs širdies plakimas, krūtinės ir galvos skausmas, galvos svaigulys, koncentracijos stoka, galūnių tirpimas ir šalimas. Ligos pradžioje šie simptomai būna neryškūs ir gali likti nepastebėti, tačiau geriau nenumoti į juos ranka, ypač nėštumo metu, ir pasirūpinti savimi anksčiau, nei liga įsibėgės ir taps rimta.

Mažakraujystė: tikra ir netikra

Nėštumo metu moters organizme daug kas keičiasi, pirmiausia padidėja cirkuliuojančio kraujo kiekis. Plazmos (skystosios kraujo dalies) padaugėja net du tris kartus daugiau nei eritrocitų, taigi kraujas tarsi praskiedžiamas ir atsiranda vadinamoji pseudoanemija. Todėl hemoglobinui sumažėjus pirmąjį ir trečiąjį trimestrą iki 100 g/l, o antrąjį – iki 105 g/l, gydytojai tai dar laiko norma.

Tačiau ir tikroji anemija nėštumo metu nėra retenybė, ypač paskutinį trimestrą. Laukiantis mažylio labai išauga geležies poreikis, mat kūdikis kaupia atsargas, kurių jam prireiks pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – adaptacijai ir greitam augimui bei vystymuisi. Tuomet jam tikrai nepakaks geležies, gaunamos su motinos pienu, ir prisieis naudoti iki gimimo sukauptą geležį. Specialistų teigimu, per visą nėštumą reikia gauti 800–1200 mg geležies. 700 mg iš jų gimdymo metu pasišalina su naujagimiu, placenta ir krauju.

Ar vaikeliui bus blogai?

Nors nėščiosioms ir nustatoma lengvo (hemoglobino kiekis iki 90 g/l) ar vidutinio laipsnio (hemoglobino kiekis 90–60 g/l) mažakraujystė, mažylis paprastai gauna pakankamai geležies ir jo hemoglobino kiekis gimus būna normalus. Kita vertus, nuo mažakraujystės sukeliamos deguonies stokos kenčia visi organai – taigi ir placenta. Todėl net lengvo laipsnio mažakraujystė gali sukelti vaisiaus hipoksiją (deguonies trūkumą), t.y. atsiranda grėsmė vaikeliui gimti mažo svorio, vėliau jis gali lėčiau vystytis, sumažėti jo raumenų tonusas ir kt. Kai kamuoja sunkaus laipsnio mažakraujystė (hemoglobino mažiau nei 60 g/l), kyla reali persileidimo ar priešlaikinio gimdymo grėsmė.

Geležies trūkumo grėsmės

Dažniausia mažakraujystės priežastis – geležies trūkumas. Sirgdama menstruacijomis, maitindama krūtimi ar būdama nėščia moteris netenka per parą apie 1,5 mg geležies. Organizmas jos atsargas papildo su maistu, tad būtina visavertė mityba. Geležies ima trūkti ir sergant  žarnyno ligomis, užsikrėtus kirmėlėmis, esant kitų rimtų negalavimų. Nėštumo metu geležies gali trūkti ne tik dėl to, kad jos per mažai gaunama su maistu, bet ir dėl per didelio jos išnaudojimo (daugiavaisis nėštumas, kraujavimas per gimdymą).

Kalta nebūtinai geležis

Raudonųjų kūnelių gamybai reikia ne tik geležies, bet ir folio rūgšties bei vitamino B12. Jei šių medžiagų trūksta maiste, vėlgi ima strigti kraujo gamyba. Sveiko žmogaus organizme B12 vitamino atsargų yra 2–3 metams. Todėl net padidėjęs jo poreikis nėštumo metu paprastai atsargų neišsekina. Tačiau šio vitamino trūkumą gali patirti tie, kurių organizmas nepajėgus jo pasisavinti, t.y. turi nesveiką žarnyną ar serga atrofiniu skrandžio uždegimu.

Tuo tarpu folio rūgšties atsargų organizme paprastai užtenka tik 4–5 mėnesiams, be to, nėštumo metu jos poreikis nepaprastai išauga. Tad nors jos nemažai yra maiste (beveik visose daržovėse, žalumynuose ir duonoje) ir ji lengvai pasisavinama, tačiau tinkamai nesimaitinant atsargos gana greitai išsenka. Jos trūkumas gresia pirmalaikiu placentos atsidalijimu, priešlaikiniu gimdymu ir mažu naujagimio svoriu. Todėl folio rūgšties būsimosios mamos turi gauti gerdamos maisto papildus.

Kraujo tyrimai

Anemijai nustatyti atliekamas pilnas kraujo tyrimas, kad būtų matoma, kiek kraujyje yra eritrocitų ir hemoglobino. Tiriant kraują mikroskopu galima nustatyti raudonųjų kraujo kūnelių dydį, formą ir spalvą. Šie duomenys padeda tiksliau nustatyti diagnozę. Pvz., sergant anemija dėl geležies trūkumo eritrocitai būna mažesni ir blyškesni nei normalūs, o dėl vitamino B12 trūkumo – didesni, intensyviau nusidažę, bet jų yra mažai. Taip pat atliekami biocheminiai kraujo tyrimai, kurių metu nustatoma geležis, feritinas, transferinas. Be to, reikia atlikti ir folio rūgšties bei vitamino B12 tyrimą, nes mažakraujystė gali būti ne tik dėl geležies stokos.

Kaip gydyti anemiją

• Kai trūksta geležies, gydytojai skiria geriamųjų geležies preparatų (kartais injekcijomis, tačiau poveikis panašus, tik geriamieji preparatai pradeda veikti šiek tiek vėliau – po 2–4 parų). Nors hemoglobino kiekis vėl tampa normalus, gydymą reikia tęsti tol, kol tampa normalus ir geležies kiekis. Šiuo metu esama daug papildų su geležimi – nuo visai “natūralios” geležies iki “cheminės”. Bet kuriuo atveju būsimoji mamytė privalo pasitarti su gydytoju. Daugiamečiais ir išsamiais tyrimais nustatyta, kad visi preparatai vaisiui yra saugūs.

• Kai trūksta vitamino B12 ir folio rūgšties, greičiausiai teks gydytis vitamino B12 injekcijomis ir geriamaisiais folio rūgšties preparatais. Jei nėščioji nėra alergiška B grupės vitaminams, ji puikiai toleruoja maisto papildus, ir hemoglobino kiekis kraujyje greitai tampa vėl normalus. Jeigu moteris kenčia nuo alergijos, tuomet visa “atsakomybė” teks mitybai. Kai kurioms nėščiosioms folio rūgšties būtina vartoti nuo pradžios iki pat gimdymo. Šis maisto papildas beveik visada yra puikiai toleruojamas ir visiškai saugus.

Kas į lėkštę įdėta

Mažakraujystė traukiasi, jei maitinatės sveiku ir įvairiu maistu. Dar kartą reikėtų priminti, kad nėščiosioms nerekomenduojamas vegetarizmas. Mėsa – ne tik baltymų šaltinis, bet ir geležies, kuri yra daug geriau pasisavinama nei iš augalinio maisto. Geležies ir folio rūgšties nemažai yra subproduktuose – kepenyse ir inkstuose. Gyvulinės kilmės produktuose daugiausiai ir vitamino B12: kepenyse, žuvyje, piene, sūryje ir mėsoje. Tuo tarpu augaliniuose produktuose jo beveik nėra.

Iš augalinio maisto geležies gausu špinatuose (ir visose žaliose lapinėse daržovėse), petražolėse, džiovintuose vaisiuose, duonoje, obuoliuose, grikiuose, žemuogėse. O folio rūgšties nemažai yra morkose ir ridikuose, špinatuose, svogūnų laiškuose, kopūstuose, pomidoruose, rupiai maltuose miltuose ir kt.

Tačiau verta žinoti, kad geležį iš augalinių produktų organizmas pasisavina daug prasčiau nei iš gyvūninės kilmės, nes prieš paimant ją dar reikia perdirbti. O heminė geležis, esanti mėsoje ir žuvyje, keliauja į kraują kur kas paprasčiau. Tad mėsos gabalėlį atstotų nebent vežimaitis špinatų…

Paplitę mitai

Kai kurie mamyčių pamėgti liaudiški mažakraujystės gydymo metodai nėra veiksmingi. Tarkime, netiesa, kad geležies šaltinis yra morkos, ridikai, graikiniai riešutai ir granatų vaisiai. O nesaikingas šių produktų vartojimas gali net sukelti nėščiosioms problemų.

Dar vienas plačiai paplitęs mitas, kad išgydyti mažakraujystę padeda raudonasis vynas. Nors jame yra kitų naudingų medžiagų – antioksidantų, tačiau mažakraujystės jis negydo, taip pat reikia pagalvoti apie alkoholio žalą vaisiui. Netgi besaikis mėsos valgymas tuomet, kai prieš tai moteris jos negaudavo pakankamai, nepadės. Jos normos (200–250 g per parą) viršijimas gali pakenkti, nes mėsoje esantis baltymų kiekis apkrauna inkstus ir gali jiems pakenkti.

"Veido" archyvas

Jeigu padidėja skrandžio rūgštingumas, išgerkite truputį pieno

“Neįmanoma net apsakyti jausmo, kai ėda rėmuo: naktį neįmanoma miegoti, netinka joks maistas, visai negaliu be vaistų, nes taip skauda, kad net pykina. Norisi kuo greičiau pagimdyti”, – rašo laiške ne viena į neviltį puolusi nėščioji. Bandysime padėti joms patarimais.

Rėmuo – tai deginantis graužimo pojūtis tiesiai už krūtinkaulio, dažniau ir stipriau pasireiškiantis gulint, tačiau, ligai paūmėjus, gali atsirasti ir stovint. Dažniausiai rėmuo ėda sergant gastroezofaginio refliukso liga (GERL), skrandžio uždegimu, opa ir t.t. Tačiau nėštumo metu rėmuo tampa savarankišku negalavimu, susijusiu su fiziologiniais pokyčiais moters organizme. Rėmuo dažniau kamuoja moteris, kurios iki nėštumo sirgo virškinimo sistemos ligomis.

Nemalonūs pojūčiai trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, sustiprėja gulint, lenkiantis, padidėjus fiziniam krūviui. Rėmuo dažnai lydimas nemalonaus rūgštaus, kartaus ar “metalo” skonio burnoje, blogos nuotaikos ir atsirūgimo oru. Kai kurios moterys skundžiasi pykinimu, šleikštuliu, maisto atpylimu. Be to, deginimą už krūtinkaulio kartais pakeičia stiprus skausmas.

Diagnozuoti ligą gydytojui dažniausiai užtenka išklausius būsimosios mamos nusiskundimų. Jeigu įtariamas išopėjimas ar pavojingas stemplės susiaurėjimas, gydytojas gali patarti atlikti nėštumo metu saugią pilvo organų echoskopiją ar fibrogastroskopiją (į stemplę kišamas specialus optinis instrumentas). Kita vertus, šis tyrimas nėščiosioms atliekamas itin retai ir tik tuo atveju, jeigu nėra priešlaikinio gimdymo požymių.

Kuo dėtas nėštumas?

Rėmuo – dažnas nėštumo palydovas. Nėštumui persiritus į antrą pusę, nemalonus ir deginantis pojūtis už krūtinkaulio, rūgštus skonis burnoje neaplenkia 60–70 proc. nėštukių. Tam yra nemažai priežasčių.

• Vėl kalti hormoniniai pokyčiai. Pastojus organizme įsivyrauja hormonas progesteronas, kurio placenta nesiliauja gaminusi visą nėštumo laiką, mat jis slopina ne tik gimdos raumenų įtampą ir padeda išsaugoti vaisių, bet panašiai veikia ir kitus raumenis, pvz., stemplės. Laukiantis vaikelio hormonų veikiamas stemplės raumuo atsipalaiduoja, todėl dalis skrandžio rūgščių ir apvirškinto rūgštaus maisto sugrįžta į stemplę bei graužia, erzina ir dirgina gleivinę. Rūgštaus skonio priežastis –  refliuksas ir per nėštumą padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

• Spaudžia gimda. Antrojoje nėštumo pusėje (apie 20 savaitę) įtakos turi ir gerokai padidėjusi, todėl skrandį gana stipriai mechaniškai spaudžianti gimda. Tada maistas sunkiau slenka žemyn, jis gali daug lengviau pakilti į viršų ir patekti atgal į stemplę.

Teks peržiūrėti valgiaraštį

• Dieta būtina. Nėščiosios turi stengtis valgyti lengvai virškinamą maistą, kad jis skrandyje neužsistovėtų ir greičiau pasiektų  žarnyną. Dažniau reikėtų valgyti vaisių ir daržovių, nes juose yra daug ląstelienos, kuri skatina žarnyno judesius, todėl maistas greičiau juo keliauja. Rekomenduojama valgyti daugiau baltymų turinčio maisto: žuvies, mėsos, pieno produktų, bet porcijos turėtų būti nedidelės. Baltymai šiek tiek mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Kai atsiranda rūgštus pojūtis ties duobute, rekomenduojama atsigerti vandens, arbatos su medumi arba pieno. Nepiktnaudžiaukite: nuo medaus gali užklupti alergija, o gausiai geriant pieno žarnyne gali prasidėti puvimas ir bėda tik padidės.

• Pamirškite visai. Nėščiosios turėtų vengti kavos, alkoholio, mėtinių saldainių, pipirmėčių arbatos, nes šie produktai atpalaiduoja stemplės raumenis ir skrandžio turinys patenka į stemplę. Būtina atsisakyti aštraus, riebaus ir rūgštaus maisto, kuris dirgina gleivinę (prieskonių, acto, citrinų ir kt.). Gali pakenkti ir citrusiniai vaisiai, šokoladas, pomidorai bei daržovės, kurios skatina žarnyne kauptis dujas (žirniai, pupelės, kopūstai). Netinka gėrimai su angliarūgšte.

Įprasti vaistai – kenkia!

Jei nepadeda jokios priemonės, rėmuo ėda stipriai ir dažnai, skauda po krūtine, duobutės srityje, kreipkitės į šeimos gydytoją ar ginekologą. Jis patars, ar reikia vartoti vaistų (prieš arba po valgio bei prieš miegą).

Kitaip nei gydant įprastą rėmenį, nėštukėms pirmiausia skiriama ne vaistų, o dieta ir maitinimosi režimas. Jeigu moteris laikosi nurodymų, dažnai rėmens ėdimas dingsta arba labai sumažėja. Kai kuriais atvejais padeda homeopatinės priemonės. Jeigu jau prireikia rimtesnių vaistukų, gydytojas stengiasi parinkti saugiausią ir tinkamiausią preparatą.

Pirmąjį nėštumo trimestrą būsimąjai mamytei tinka aliuminio, kalcio bei magnio turintys preparatai (pvz., “Sucralfate”), kurie mažina rūgštingumą. Jie vartojami trumpą laiką ir mažomis dozėmis. Kitų tablečių, kurias dažnai matome per televizijos reklamas ir kurios išties efektyviai mažina rėmenį, nėštumo metu geriau vengti, nes jos pasižymi toksiniu poveikiu vaisiui. Skiriami šie vaistai tik esant sunkiai ar komplikuotai ligos eigai.

Piktnaudžiauti skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais negalima dar ir dėl to, kad jie blogina geležies pasisavinimą, gali keisti kitų vartojamų vaistų ar maisto papildų efektyvumą.

Dešimt gerų patarimų nėštukėms

• Neprisivalgykite labai sočiai, kad neužkimštumėte skrandžio ir maistas nepradėtų kilti aukštyn.

• Nevalgykite karštų patiekalų. Palaukite, kol atvės.

• Valgykite lėtai, skysčius geriau gerkite prieš arba tarp valgių, bet ne valgydamos.

• Valgykite dažnai ir negausiai, stenkitės neprisivalgyti prieš miegą.

• Negerkite sodos tirpalo. Jis trumpam sumažina rūgštingumą, bet organizmas iš sodos pasisavina natrį, kuris skatina kauptis skysčius.

• Nedirbkite per daug pasilenkusi ar susikūprinusi, nes tada atsiveria apatinė stemplės dalis ir į ją gali patekti skrandžio sulčių.

• Pavalgiusi nesėskite iškart prie televizoriaus, kompiuterio ar darbo stalo. Geriau pasivaikščiokite.

• Negulėkite susirietusi ar ant nugaros, po galva pasikišusi mažą pagalvę. Tuomet skrandžio sultys pakils į viršų. Miegokite aukščiau pakėlusi viršutinę kūno dalį, ne tik galvą.

• Nevilkėkite pilvą aptempiančių drabužių. Korsetas nepakenks, nes nespaudžia pilvo viršaus.

• Pavalgiusi bent tris valandas neikite gultis, venkite net ir trumpo pogulio. Vakarienę valgykite ne vėliau kaip 18 val.

"Veido" archyvas

Ta, kuri bent kartelį skubėjo pasitikti naujos gyvybės, puikiai žino – kuo pilvelis didesnis, tuo kylančių klausimų daugiau. “Nejaugi jau prasidėjo, ar mokėsiu stumti, kaip sumažinti gimdymo skausmą?” – dažna sunerimsta. Ar gali ji atsakymus į daugybę klausimų rasti vienoje vietoje – nėštukių kursuose?

Pasak vienų mamyčių – nieko naujo, nei parašyta knygose ar visagaliame internete, jokiuose kursuose ji neišgirs. Kitas atgraso mokestis, trečios neranda laiko. Juolab kad visada šalia bus medikas, kuris padės ir patars, ką ir kaip daryti. Tad kam tie kursai reikalingi?

Savos šalies kraštovaizdis…

Tiesa, šiandien informacijos apie nėštumą ir gimdymą yra išties labai daug – tik spėk viską susirankioti ir perskaityti. Tačiau turbūt pastebėjote, kad ši informacija yra pateikiama labai bendrai. Todėl ne mažiau, o gal netgi labiau svarbu mokėti ją pritaikyti sau ar bent jau savo šaliai. Didžioji dauguma knygų būna išverstos – taigi, parengtos pagal kitų kraštų nėštumo ir gimdymo praktiką. Pavyzdžiui, kone kiekviename būsimos mamytės vadovėlyje patariama susidaryti individualų gimdymo planą. Tačiau Lietuvoje gana dažna jį susidariusi gimdyvė nusivilia – į jos norus (ne užgaidas ir ne kaprizus) ligoninėje atsižvelgiama nebent tik iš dalies. Kursuose moteriai plačiau paaiškinama situacija, padedama apsispręsti. Pvz., pasaulyje, jei nėštumas yra be patologijos, o mažylis gimdymo takais keliauja galvyte į priekį, galima gimdyti ne tik gulint, bet ir tupint. Jei to užsinori lietuvė, mes primename niuansą, jog tam reikia turėti stiprias kojas… Kitose šalyse nemažas dėmesys skiriamas ir moters kūno fiziniam pasirengimui, pavyzdžiui, siūloma mankštinti šlaunų ar net tarpvietės raumenis, kad šlaunys būtų tvirtesnės, o tarpvietė – elastingesnė. Tuo tarpu Lietuvoje medikai to populiarinti nėra linkę. Apsvarstoma ir tai, ar moteriai, kuri iki gimdymo niekada nesportavo, verta pradėti tą daryti besilaukiant.

Atsakymų paieškos

Dar vienas knygų trūkumas – kol jos iš spaustuvės patenka į mūsų rankas, kartais praeina daugiau nei metai. O tai reiškia, kad prieš jus – ne pati šviežiausia informacija. Tuomet vertingiau atsiversti žurnalą. Tik bėda ta, kad jame nebūtinai visada bus parašyta tai, kas yra svarbu ir įdomu jums, o paklausti nebus ko. Žinoma, galite parašyti žurnalo redakcijai, tačiau atsakymą surasite nebent kitame žurnalo numeryje, t.y. po mėnesio.

Jums pasisekė, jei jūs lankotės pas nuostabų gydytoją ginekologą, kuris ne tik rūpestingai jus prižiūrės, bet dar ir ras laiko atsakyti į visus jums iškilusius klausimus. Tačiau jei toks gydytojas – tik svajonė? Tiesa, kone kiekviena nėštukė turi daugybę ją supančių patarėjų – neseniai pagimdžiusių draugių, tetų, kaimynių. Kiek žmonių, tiek patirčių. Tačiau kelios iš šių patarėjų turi medicininį išsilavinimą? Taigi, ir atsakymai į iškilusius klausimus gali būti tik patariamojo pobūdžio. O štai nėščiųjų kursus ar pamokėles veda specialistai – gydytojai ginekologai, gydytojai anesteziologai, akušerės, psichologai. Todėl galite būti tikri – atsakymai bus ne tik “šviežiausi”, bet ir profesionalūs.

Ko niekur neperskaitysi

Nėščiųjų kursuose  paprastai visų pirma išdėstoma teorinė dalis – kokie pokyčiai vyksta nėštukės organizme, kas yra gimdymas, kokie jo pranašai, kaip jis vyksta ir kaip prižiūrėti mažylį jam gimus. Daugelis dalykų ne tik “sausai” išdėstomi, bet ir parodoma vaizdinė medžiaga, ne plačiai visuomenei, o mokymo tikslais sukurti filmukai. Mokymo programos kartais padeda poroms apsispręsti, ar vyras tikrai dalyvaus gimdyme, ir jei dalyvaus, tai iki kurio momento. Jei jis vis tik nuspręstų priešingai nei jums norėtųsi, nes kaimynės ar draugės vyras juk dalyvavo, nesisielokite ir neverskite jo to daryti – tai tikrai nereiškia, kad vyras jūsų ar jūsų mažylio nemyli.

Jokioje knygoje ar žurnale nebus taip vaizdžiai paaiškinta ir parodyta, kaip reikia taisyklingai kvėpuoti prasidėjus sąrėmiui, kad jis būtų kiek įmanoma mažiau skausmingas, kaip pailsėti tarp sąrėmių, kaip stangintis. Nėščiųjų kursuose ar pamokėlėse parodoma ir kuri jūsų kūno dalis – krūtinės ląsta ar pilvas turi dalyvauti konkrečiuose procesuose. O vyrai supažindinami su stebuklinguoju tašku, kiekvienam asmeniškai parodoma, kaip jį spausti, kad nors kiek prisidėtų prie moters kančių palengvinimo. Patarimai, išgirsti dar nejaučiant baimės ir skausmo, daug geriau įsimenami.

Pasirodo, jau yra nėščiųjų kursų, kuriuose keletai dienų duodama lėlė manekenas, kuris ir verkia, ir juokiasi kaip tikras vaikas. Tik, deja, labai retai būsimieji tėveliai nori išbandyti save prieš tikrąją tėvystę, nes bijo aplinkinių reakcijos.

Kartu ar atskirai

Nėščiųjų pamokėles specialistai rekomenduoja lankyti kartu su partneriu, nors to daryti tikrai neprivaloma. Tačiau jeigu kalbama apie pokyčius būsimos mamytės organizme, būsimajam tėtukui bus naudinga sužinoti, kad dėl pasikeitusio partnerės elgesio kalti ne kas kita, o hormonai. Beje, kalbant apie kūdikėlio priežiūrą, užduodant klausimus pirmuoju smuiku griežia ne kas kita, o vyrai.

Ir dar – prasidėjus gimdymui, kai sukausto skausmas, būna, kad būsima mamytė pamiršta, ką girdėjo mokyklėlėje, tad būsimasis tėtukas gali priminti ir padėti.

Mokami ar nemokami?

Nėščiųjų pamokėles galima rasti kiekviename mieste, tiesa, mažesniuose miesteliuose pasirinkimas dažniausias yra vienas iš vieno. Tuo tarpu didmiesčiuose gyvenančios būsimos mamytės yra privilegijuotos ir turi galimybę rinktis pagal savo poreikius, požiūrį ir net kainą. Kursus nėštukėms galima suskirstyti į dvi grupes – taip vadinamus “valdiškus”, vedamus poliklinikose, ir “privačius”. Tiek apie vienus, tiek apie kitus kursus viešoje erdvėje sklando pačių įvairiausių nuomonių ir atsiliepimų. Tačiau teigti, kad vieni geresni už kitus tikrai negalime. “Valdiškųjų” pagrindinis privalumas – jie yra nemokami, bet paprastai yra gerokai trumpesni, daugiau teorinio pobūdžio ir vyksta darbo metu.

Tuo tarpu “privatūs” neretai vyksta jaukesnėje aplinkoje, ne darbo metu ir derinama teorija su praktika. Tačiau pastarieji kursai ar pamokėlės yra mokami, o kiekvienų kursų kaina skiriasi. Ar brangesni yra geresni, vėlgi diskutuotina – viskas priklauso, ko jūs iš jų tikitės. Beje, yra kursų, kur pirmas kartas yra tarsi bandomasis, todėl jums nieko nekainuos – nepamirškite pasidomėti apie tai. Arba tiek pat kainuos, nesvarbu atvyksite su antrąja puse ar viena. O jums neatvykus į užsiėmimą, tas kartas niekur nedings – galėsite atvykti kitą kartą su kita grupe. Kai kurie kursai savo porų nepamiršta ir gimus vaikeliui – iškilus klausimams visada galima skambinti ar atvykti. Mokėti reikia tik tuomet, kai ne konsultuojama, o jau padedant medikams sprendžiama problema.

"Veido" archyvas

Nėštumo metu naudokite natūralias skalbimo priemones

Šiais laikais buitinė chemija visai rimtai suėmusi mus į savo gniaužtus. Sunku jau ir įsivaizduoti šiuolaikinės šeimos gyvenimą be skalbimo miltelių, indų plovimo priemonių, valiklių. Nėštumas – puiki proga sustoti ir pamąstyti, ar visi tie chemikalai nepakenks besilaukiančiai mamytei ir mažyliui.

Sukelia alergiją

Hormoninio moters fono persitvarkymas nėštumo metu priverčia organus dirbti kitaip, pasikeičia ir imuninės sistemos darbas. Todėl nėštumo metu gali atsirasti reakcija į tas medžiagas, į kurias ankščiau ji nereagavo, o kartais paūmėja ir buvusios alerginės reakcijos. Nustatyta, kad net 35 proc. niekada alergija nesirgusių nėščiųjų sulaukia  alerginių reakcijų, o jeigu prieš nėštumą jau buvo kam nors jautri, tuomet alerginių reakcijų nėštumo metu pasitaiko net 80 proc. Nors alergija gali pasireikšti įvairiomis formomis, bet dažniausiai pažeidžiama oda (niežulys, šerpetojimas, bėrimas, paraudimas), įkvėpus kokių nors miltelių ar kitų chemikalų – gali atsirasti alerginė sloga, papuolus į akis – alerginis konjunktyvitas. Jeigu kvėpavimo takuose išsivysto stipri reakcija į chemikalus, gali atsirasti net bronchinės astmos simptomai.

Cheminės medžiagos paveikia ir vaikelį, ypač pavojingi yra pirmieji trys bei penktas–septintas nėštumo mėnesiai, kai vaisius itin jautriai reaguoja į alergenus. Todėl ar vaikas sirgs alergija, nemažai priklauso ir nuo būsimąją mamytę supančios aplinkos.

Kai skalbiame ir valome švariai

Kartais kuo švariau reiškia kuo “pikčiau”. Privalote išmokti skaityti etiketes ir atpažinti pikčiausius priešus.

• Chloro junginiai – patys žalingiausi, kurie patenka į organizmą per odą, kvėpavimo takus, akis ir gali pakenkti organizmo baltymų molekulėms, pažeisti odą, plaukus, sukelti įvairias alergines reakcijas, mažakraujystę (sumažina hemoglobino kiekį), susilpninti imunitetą, pažeisti nervų sistemą, kepenis, inkstus ar net padidinti galimybę susirgti onkologinėmis ligomis, sukelti genų mutacijas. Beje, jie perduodami per placentą ir motinos pieną. Tad drabužius verčiau skalbti tokiais milteliais, kuriuose chloras pakeistas vandenilio peroksidu. Šių pavojingų medžiagų nebus “Gulbės” ekologinį ženklą turinčiose skalbimo priemonėse.

• Baugūs trumpiniai NTA  ir EDTA (natrio tetraacetatas ir etilendiamintetraacetatas) kartais gali būti naudojami skalbimo priemonėse vietoj fosfatų ir yra už juos toksiškesni. EDTA suriša metalų jonus bei purvą, todėl palengvina plovimą. EDTA dirgina odą ir akių gleivinę, taigi gali sukelti įvairią sunkią alergiją. Jo nėra “Gėlės” ir “Gulbės” ekologinius ženklus turinčių skalbimo priemonių sudėtyje.

• Minkštiklių ir kvapų subtilybės. Būtina vengti chloroformo, benzilacetato, pentano, kurie naudojami audinių minkštikliuose kartu su kvapiosiomis medžiagomis. Šios medžiagos yra itin toksiškos ir, kai kuriais atvejais gali sukelti vėžį arba pažeisti plaučius, smegenis, nervų sistemą. Minkštikliai turi bjaurią savybę ilgai užsilikti audinyje, paskui nusėda ant odos, taigi gali dirginti odą, gleivines, ypač jei gausiai prakaituojama. Mažų jų dalelių gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos sudirginti – sukelti kosulį, čiaudulį ar net dusulį.

• Antibakterinis – ne visada gerai. Triklozanas – tai daugelio valymo ir higieninių priemonių sudedamoji dalis, kuri pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Tačiau bėda ta, kad ši priemonė užmuša visas bakterijas, tuo pačiu ir gerąsias, kurios naudingos organizmui. Naudojant šias priemones sutrikdoma bakterijų pusiausvyra ir gali atsirasti alerginės reakcijos.

• Rizikinga nešti į valyklą. Trichloretilenas ir perchloretilenas – labai toksiniai organiniai junginiai, su kuriais susiduria dažniausiai cheminių valyklų darbuotojai. Tačiau su cheminiu būdu išvalytais rūbais šios medžiagos gali patekti ir į namus. Todėl nėštumo metu nerekomenduojama naudotis cheminių valyklų paslaugomis.

• Purškalai – pavojingesni. Lakių organinių medžiagų gausu bet kokioje buitinėje chemijoje: oro gaivikliuose, purškiamosiose valymo priemonėse ir kt. Išpurkštos medžiagos laikosi aplinkoje tol, kol nesuyra. Pastebėta, kad daugiau purškiančių priemonių naudojančios nėščiosios dažniau skundžiasi galvos skausmais, jas labiau kamuoja depresinės nuotaikos. Ore pasklindančios medžiagos išplečia galvos kraujagysles ir gali iššaukti net migrenos priepuolį bei gali tapti viena iš priežasčių, išsekinančių centrinę nervų sistemą, kai nėščioji jaučiasi pavargusi ir dirgli. Lakiosios medžiagos gali sudirginti gleivines: akių – gali atsirasti konjunktyvitas, nosies – gresia alerginė sloga, kvėpavimo takų – gali kamuoti kosulys. Išeitis paprasta – bent laikinai atsisakykite purškalų.

Į kovą su vabzdžiais ir vabalais

Namuose dažnai nesijaučiame vieniši dėl nelegalių gyventojų – tarakonų, skruzdėlių, musių, kandžių ir net uodų. Į kovą su jais reikia pasitelkti insekticidus, kurie nėra nepavojingi žmogaus organizmui, ypač nėščiosios. Mat šios medžiagos gali pakenkti vaikeliui, paveikti jo skydliaukę, lytinius organus, besivystančią nervų sistemą. Todėl nėštumo metu šias priemones naudoti namuose draudžiama, o ir lauke naudoti nepatartina.

Patarimai būsimoms mamytėms

Dermatologai, alergologai ir akušeriai ginekologai vienu balsu teigia, kad nėštumo metu reikia itin smarkiai sumažinti buitinės chemijos naudojimą arba gerokai atidžiau skaityti etiketes, rinktis su kuo natūralesniais priedais. Jei be chemijos išsiversti neįmanoma, reikia imtis visų apsaugos priemonių, pvz., naudotis pirštinėmis.

• Plaunant indus su įvairiais plovikliais, būtina itin gerai perskalauti indus ir nusiplauti rankas, antraip ploviklio likučiai gali patekti į virškinimo sistemą. Geriausia – naudoti indaplovę.

• Skalbiant rankomis visuomet geriau naudoti vaikišką muilą ar jo pagrindu pagamintus miltelius.

• Renkantis valymo priemones, pirmenybę atiduokite geliams ir skysčiams, o ne milteliams ir purškikliams.

• Venkite kilimų ir baldų valiklių, ypač dėmių išėmiklių, pasižyminčių stipriu kvapu. Rinkitės tik ekologiškus su natūraliais priedais.

• Laikykite chemines priemones uždarytas, geriausiai pagalbinėse patalpose.

• Naudokite natūralias plovimo priemones. Išmėginkite rinkos naujieną – muilo riešutus. Tai – visiškai natūralus muilas, kuris auga Indijoje ir Kinijoje. Muilo riešutai yra džiovinti muilo medžio vaisiai, panašus į ličius, kuriuose yra stiprių valančių dalelių, vadinamų saponinais. Jie labai gerai išskalbia ir suminkština audinius be minkštiklių. Be to, jie saugūs jautriai odai ir buvo naudojami tradicinės ajurvedos ir kinų medicinos specialistų gydant odos ligas.

"Veido" archyvas

Sužinojusios, kad laukiamės, imame skrajoti ant sparnų. Bet paskui tie sparnai šiek tiek susiskliaudžia, nes apima daug neįprastų pojūčių – ir ne visad pačių maloniausių. Ar tai normalu ir kada jau nešti pilvelį pas gydytoją?

Pilvo skausmeliai

Deja, gana dažnas reiškinys… Iki 20- tos nėštumo savaitės gali kamuoti maudžiančio ar spazminio pobūdžio skausmai pilvo apačioje, kryžkaulio srityje. Tai susiję su gimdos augimu, gimdą laikančių raiščių tempimu, pilvo pūtimu ar vidurių užkietėjimu. Tačiau silpni maudžiantys pilvo apačios skausmeliai be kraujavimo gali reikšti ir gręsiantį persileidimą.

Antroje nėštumo pusėje, kai padidėja krūvis nugaros raumenims, pėdoms, atsiranda juosmens srities skausmai. Jeigu tokie skausmai lydimi padidėjusio gimdos tonuso ir pilvo apačios maudimo, tai gali reikšti ir priešlaikinio gimdymo pradžią.

Skubėkite pas gydytoją! Jei skausmai ir nėra labai intensyvūs, o kraujavimo nėra – pasirodykite gydytojui, o vakare ar savaitgalį kreipkitės į ligoninės priėmimo skyrių. Jeigu skausmas stiprėja ir atsirado kraujingos išskyros – kuo greičiau kveiskite greitąją pagalbą. Laukdama atsigulkite ir pagulėkite.

Lakstome pas nykštukus

Tai viena iš dažniausių nėščiųjų bėdų, kuri nėštumo pradžioje atsiranda dėl padidėjusios kraujotakos inkstuose, o pabaigoje – dar ir dėl to, kad šlapimo pūslę pradeda spausti padidėjusi gimda. Užsimaniusi į tualetą, būsimoji mamytė turėtų iš karto ir bėgti ten, nes perpildyta šlapimo pūslė gali padidinti gimdos tonusą, kuris gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

Skubėkite pas gydytoją! Susirūpinti reikia tuomet, kai šlapinantis moteris jaučia skausmą, o šlapimas būna su kraujo priemaišomis ir drumstas. Tai gali byloti apie šlapimo takų infekciją, kuri gali pakenkti tiek nėščiąjai, tiek ir mažyliui.

Pilvas it pripūstas

Per didelis dujų kaupimąsis ir pilvo pūtimas – tai labai delikati problema, kuri labiausiai nėštukę vargina pirmąjame nėštumo trimestre. Tai susiję su dideliu progesterono kiekiu. Šis hormonas sumažina ne tik gimdos, bet ir žarnyno raumenų tonusą. Tai sukelia peristaltikos sutrikimus, kaupiasi dujos. Padėtį palengvintų patarimai valgyti maistą mažomis porcijomis, nevalgyti sunkiai virškinimo maisto nakčiai, apriboti maisto produktus, kurie sukelia vidurių pūtimą, pvz., kopūstus, vynuoges, kriaušes ir t.t.

Skubėkite pas gydytoją! Jei pūtimas nepraeina, gydytojas gali išrašyti vaistų. Nedelsiant į gydytoją reiktų kreiptis kai be vidurių pūtimo moterį kamuoja viduriavimas, pakyla temperatūra – tai gali būti žarnyno infekcijos pradžia.

Vidurių užkietėjimas

Dėl to kalti hormoniniai pokyčiai ir didėjanti gimda, kuri spaudžia žarnyną. Taip pat tam įtakos turi neteisingi  mitybos įpročiai, t.y. per mažai skysčių ir skaidulų. Užkietėjus viduriams padidėjęs spaudimas dubens srities venose sukelia išeinamosios žarnos venų pilnakraujystę  ir išsiplėtimą, to pasekmė – hemorojus. Lėkti pas gydytoją nereikia, bet atidėlioti irgi nesiūlome – jei pakeitus mitybą bėda lieka, padės vaistai.

Meldžiamės svarstyklėms

Laikai, kai nėštukės šventai tikėdavo, kad augant pilveliui reikia valgyti už du – jau praeityje. Dabar medikams kelia nerimą vis daugiau tokių mamų, kurios ryžtasi ekstremalioms dietoms bei noriai didina savo treniruočių krūvius – kad kuo mažiau priaugtų ir po gimdymo kuo greičiau susigrąžintu buvusias kūno linijas. Tačiau būtina atminti, kad nėštumo metu moters organizme vyksta itin sudėtingi procesai. Tam būtina su maistu gauti visų reikalingiausių maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų.

Nėščios moters organizmui reikia gauti keliais šimtais kilokalorijų daugiau, nei iki nėštumo. Todėl bet kokia žemo kaloringumo dieta pridarytų daugiau žalos, nei tas pats mitybos režimas ne nėštumo metu. Norėdama nepakenkti sau ir kūdikiui, mamytė turėtų ne riboti mitybą, o atidžiau rinktis vartojamus produktus. Svorį reguliuoti padės ir nesunkios treniruotės (baseinas, aerobika vandenyje, specialios mankštos nėščiosioms ir kt.), be to jos padės geriau jaustis, pašalins nuovargį, sumažins nugaros skausmus ir kt.

Skubėkite pas gydytoją! Būtinai pasitarkite su juo, jei per savaitę priaugate daugiau nei 500 g. Toks svorio augimas gali būti susijęs ne tik su persivalgymu, bet ir su skysčių kaupimųsi. O tai gali būti preeklampsijos pradžia.

Anksčiau nejutote stuburo?

Dabar pajusite. Skaudėti gali visur – kaklo, krūtinės ir juosmens srityse. Dėl augančios gimdos, svorio centro vieta pasikeičia, ji pakyla 2-3 slanksteliais aukščiau nei įprastai. Nėščiosioms rekomenduojama nešioti diržus, tinka nedidelis fizinis krūvis, geriausiai – plaukimas.

Skubėkite pas gydytoją! Tai gali būti osteochondrozės požymis, tačiau kai kada maudžiančio pobūdžio skausmai jusomens srityje gali būti susiję su padidėjusiu gimdos tonusu.

Kaip negražu – dėmės!

Pigmentinės dėmės (chloazmos) nėštukmės gali atsirasti ant veido ar kūno – rudos spalvos, įvairaus dydžio, lygiu paviršiumi ir nelygiais kraštais. Dėmės atsiranda tuomet, kai kuriose odos vietose susikaupia didelis kiekis pigmento – melanino. Joms atsirasti didelės įtakos turi saulės spinduliai – kuo jų daugiau, tuo dėmės didesnės. Odą nėščiosios turėtų pradėti saugoti nuo pat pirmųjų stipresnių saulės spindulių pavasarį.

Skubėkite pas gydytoją! Pas gydytoją dermatologą reiktų kreiptis tuomet, kai per trumpą laiką atsiranda daug chloazmų. Tai gali būti susiję su lėtinėmis kepenų ar nervų sistemos ligomis.

Prakaito upeliai

Kai kurios būsimos mamytės prakaituoja ne tik karštą dieną, bet ir priverčia prabusti naktį bei nusimesti antklodes. Dėl to kaltos dėl hormonų poveikio išsiplėtusios odos kraujagyslės. Be to nėščiųjų medžiagų apykaita pagreitėja maždaug 20 proc. Jos turėtų daugiau gerti skysčių, ypač vasaros metu.

Skubėkite pas gydytoją! Kartais gausus prakaitavimas atsiranda dėl kai kurių endokrininių ligų: padidėjusios skydliaukės funkcijos, cukrinio diabeto. Norint atmesti šias rimtas ligas, būtina atlikti tyrimus.

Rėmuo ėda gerklę ir nuotaiką…

Nėštumui persiritus į antrą pusę, nemalonus ir deginantis pojūtis už krūtinkaulio, rūgštus skonis burnoje neaplenkia net kas antros nėštukės. Pastojus įsivyrauja hormonas progesteronas, kurio placenta nesiliauja gaminti visą nėštumo laiką, mat jis slopina ne tik gimdos raumenų įtampą ir padeda išsaugoti vaisių, bet panašiai veikia ir kitus raumenis – pvz., stemplės bei jos žiedinio rauko, kuris neleidžia maistui iš skrandžio kilti atgal į viršų. Laukiantis vaikelio raumuo atsipalaiduoja, todėl dalis skrandžio rūgščių ir apvirškinto maisto sugrįžta į stemplę, graužia gleivinę. Rūgštaus pojūčio priežastis – ir per nėštumą padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Įtakos turi ir gerokai padidėjusi, todėl skrandį spaudžianti gimda.

Nėščiosios turi stengtis valgyti lengvai virškinamą maistą, kad skrandyje „neužsistovėtų“ ir greičiau pasiektų apatinius virškinimo organus. Dažniau reiktų valgyti vaisių ir daržovių, nes jose yra daug ląstelienos, kuri skatina žarnyno judesius, todėl maistas žarnyne neužsibūna. Rekomenduojama valgyti daugiau baltymų turinčio maisto: žuvies mėsos, pieno produktų, bet porcijos turėtų būti nedidelės. Baltymai šiek tiek mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Kai atsiranda rūgštus pojūtis krūtinėje, ties duobute, reiktų atsigerti vandens, arbatos su medumi arba pieno. Pavalgius bent tris valandas nerekomenduojama eiti gulti, net ir trumpo pogulio. Vakarienę rekomenduojama valgyti ne vėliau kaip 18 val. Miegoti patariama aukščiau pakėlus viršutinę kūno dalį, ne tik galvą.

Skubėkite pas gydytoją! Jei nepadeda jokios priemonės, rėmuo ėda stipriai ir dažnai, skauda po krūtine, duobutės srityje, gydytojas gali skirti vaistų (prieš arba po valgio bei prieš miegą). Jei negelbės, tikslesnę diagnozę padės nustatyti pilvo organų echoskopija ar fibrogastroskopija (į stemplę kišamas specialus optinis instrumentas). Šis tyrimas nėščiosioms atliekamas itin retai ir jei nėra priešlaikio gimdymo požymių.