Artėjant balandžio mėnesiui, kuomet paprastai kyla ypač daug gaisrų dėl žolės ir ražienų deginimo, ugniagesiai, aplinkosaugininkai, miškininkai ir Europos Sąjungos (ES) paramos administratoriai paragina saugoti gamtą ir priminė gresiančias sankcijas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros Tiesioginės paramos departamento direktorė Sonata Miškinienė teigia, kad dėl pernai kilusių gaisrų ūkininkai negaus 500 tūkst. litų išmokų.

“Vienas iš pažeidimu yra žolės arba ražienų deginimas deklaruotose valdose, todėl agentūra gavusi tuos deginimo atvejus iš regioninių aplinkos apsaugos departamentų identifikuoja pareiškėjus, kurių valdose yra žolės deginimo atvejai nustatyti, ir taiko sankcijas tų pareiškėjų prašomoms išmokoms. Sankcija yra paramos sumažinimas 23 procentais”, – trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė ji.

Už žolės deginimą 2010 metais agentūra yra pritaikiusi sankcijas 84 valdoms visoje Lietuvoje. Pažeidimą užfiksavus pakartotinai, išmokos tais ir ateinančiais metais iš viso nemokamos.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys, šiemet jau gesinta 19 žolės gaisrų, devyni iš jų kilo Vilniaus rajone, kur paprastai fiksuojamas didžiausias žolės gaisrų skaičius. Tą, be kita ko, esą lemia čia lėčiau vykstantis žemės grąžinimo procesas.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masilevičiaus teigimu, pernai aplinkosaugininkai už žolės deginimą Vilniaus regione ir tokių gaisrų gamtai padarytą žalą skyrė beveik 15 tūkst. litų baudų.

Siekdami išvengti nelaimių ugniagesiai ir aplinkosaugininkas balandį planuoja bendrus reidus, savo ruožtu budėjimus žada rengti ir miškininkai.

Gyventojai raginami ne tik nedeginti žolės, bet ir nepraeiti pro degančius plotus. Jei jie maži ir gaisrą įmanoma užgesinti be ugniagesių pagalbos, gyventojai kviečiami su ugnimi kovoti savo jėgomis.

“Jeigu vienu metu vyksta keliolika tokių gaisrų, tarkime, Vilniaus rajone, kaip būna balandžio mėnesį piko metu, tai natūralu, kad mes vėluosime į rimtus gaisrus. Dėl finansinio aspekto tai mūsų tarnybos išlaikymas yra ženkliai sumažintas lyginant su 2008 metais, eksploatacinėms išlaidoms per 20 proc. finansavimas mažesnis, tai reiškia, kad mūsų resursai yra ženkliai mažesni”, – dėstė A.Čiuplys.

2010 metais atvirose teritorijose kilo per 4,3 tūkst. gaisrų, 2,8 tūkst. jų kilo balandžio mėnesį.

11 tūkstančių Lietuvos įmonių, tai yra kas 6 šalies bendrovę per įvairias paramos priemones, kurias taikė Vyriausybė, per 2009-2010 metus pasiekė 2,5 milijardo litų Ekonomikos skatinimo plano lėšų.

“Verslą vien tik mokestinėmis paskolomis pasiekė 483 milijonai litų. Šiuos pinigus gavusioms įmonėms dažnai tai buvo būti ar nebūti – išlikimo klausimas,”– sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

Mažų paskolų smulkiam verslui buvo suteikta už apie 280 milijonų litų. Už 320 milijonų litų suteikta paskolų garantijų įmonėms. Taigi iš viso paskolų ir garantijų verslas gavo už 1 milijardą litų.

Kitą dalį – 1,5 mlrd. litų verslą pasiekusią sumą sudaro kitos svarbios paramos įmonėms priemonės. Tai – pirmiausia prie eksporto kilimo 2010 metais prisidėjusios priemonės: įmonių konkurencingumą didinusi ir technologinį atsinaujinimą garantavusi priemonė “Lyderis LT”, per kurią įmonėms buvo skirta beveik 0,5 milijardo litų. Priemonė “Naujos galimybės”, kuriai skirta 150 milijonų litų ir Eksporto akademija, apmokiusi net 3000 įmonių. Lietuvos įmonės taip pat pajuto viešųjų pastatų renovavimo programos, kuriai skirta 900 milijonų litų, įtaką. Ši programa, kaip pripažino Lietuvos statybininkų asociacija, leido išgyventi nemažai daliai statybų įmonių.

Įmonių kreditavimui per EIF skirti 425 milijonai litų, kurių nepanaudojo bankai, verslą pasieks per kitas priemones. Tai bus sprendžiama JEREMIE kontroliuojančiojo fondo priežiūros komiteto posėdyje, kuris įvyks sausio viduryje.

“Bankai, kurie nesistengia efektyviai skirstyti verslui skirtų paskolų, nebeteks galimybės būti finansiniu tarpininku tarp verslo ir valstybės. Sausio viduryje bus priimtas sprendimas, kaip šie pinigai verslą pasieks efektyvesniu būdu. Milijonai iš paskolas verslui stabdančių bankų bus atimti,”– teigia ūkio ministras Dainius Kreivys.