Estija drauge su lietuvių tauta liūdi dėl poeto Justino Marcinkevičiaus mirties, sako Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas). Jis pabrėžė, kad būtent J.Marcinkevičius į lietuvių kalbą išvertė estų epą “Kalevo sūnus”.

“Šiandien, kada Lietuva atsisveikina su Justinu Marcinkevičiumi, Estija drauge su lietuviais dalijasi gedulu ir sielvartu”, – sakė Estijos prezidentas, kurį cituoja Estijos dienraščio “Postimees” interneto svetainė.

Anot T.H.Ilveso, J.Marcinkevičius buvo jautrus ir tuo pačiu stiprus kūrėjas, savo tautos sąžinė, vienas iš Nepriklausomybės atkūrėjų.

“Be to, J.Marcinkevičių su Estija sieja betarpiškas, labai asmeninis ryšis. Būtent jis į lietuvių kalbą išvertė mūsų epą “Kalevo sūnus”. Jis buvo geras estų tautos draugas”, – pabrėžė T.H.Ilvesas.

Estijos prezidentas pareiškė užuojautą lietuvių žmonėms dėl netekties.

J.Marcinkevičius yra apdovanotas Estijos valstybės apdovanojimu – Baltosios žvaigždės ordinu.

Lietuvių poetas yra išvertęs ir suomių epą “Kalevala”.

Poetas mirė Vilniaus ligoninėje trečiadienio rytą, neatsigavęs po gruodžio pradžioje namų laiptinėje patirtos traumos. Kovo 10-ąją jam būtų sukakę 81-eri metai.

Šeštadienį Vilniuje rengiamos J.Marcinkevičiaus laidotuvės.

Netikėtai miręs Seimo narys socialdemokratas Algis Rimas bus laidojamas Marijampolėje.

Laidotuvės numatomos ketvirtadienį, BNS pranešė Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.

Antradienį Seimo vadovybė sudarė laidotuvių komisiją. Jos vadovu paskirtas parlamento vicepirmininkas, A.Rimo partijos bičiulis Česlovas Juršėnas.

Anot Č.Juršėno, A.Rimo palaikai antradienį 17 val. bus pašarvoti Marijampolės kultūros namuose, kur jis dirbo ne vieną dešimtmetį.

Ketvirtadienį 12 val. karstas bus išnešamas į bažnyčią, po to – į kapines.

Pagal Vyriausybės nutarimą, parlamentaro laidotuvių išlaidoms apmokėti bus skirta 9750 litų.

Seimo rūmuose A.Rimo atminimui uždegta tradicinė žvakė. “Paskui bus pagerbimas, kai susirinks Seimas rugsėjo 10 dieną. Kiek žinau, neeilinė sesija nebus šaukiama”, – žurnalistams sakė laidojimo komisijos pirmininkas.

Dėl parlamentaro mirties antradienį užuojautas pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Užuojautoje velionio artimiesiems, kraštiečiams ir kolegoms prezidentė pabrėžė A.Rimo nuopelnus Marijampolės rajonui bei apskričiai.

“Pereinamuoju Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiu Algis Rimas daug prisidėjo, pritaikant Marijampolės rajono bei apskrities ūkį naujiems gyvenimo iššūkiams bei stiprinant Marijampolės krašto gerovę. Krašto žmonių įvertintas ir ne kartą rinktas į aukštus postus mieste, rajone ir apskrityje, Algis Rimas savo veikla pelnė Marijampolės žmonių pasitikėjimą bei paramą ir du kartus buvo išrinktas Seimo nariu vienmandatėje apygardoje”, – rašoma prezidentės užuojautoje.

Pasak prezidentės, šviesus A.Rimo atminimas ilgam išliks jį pažinojusių ir nuoširdžiai vertinusių žmonių širdyse.

“Velionį pažinojome kaip darbštų, atsakingą ir pareigingą asmenį, kuris Seime dirbo pastarąsias tris kadencijas, septintadalį viso savo gyvenimo – beveik dešimt metų. Toks jis išliks ir jį pažinojusių artimųjų, draugų ir kolegų mintyse ir prisiminimuose”, – užuojautoje A.Rimo artimiesiems, šeimai ir bičiuliams, Lietuvos socialdemokratų partijai rašo I.Degutienė.

69 metų A.Rimas rastas negyvas pirmadienio pavakare Seimo viešbutyje Gedimino prospekte. Pastaruoju metu politikas sirgo. Į Vilnių jis buvo atvykęs, kad apsilankytų pas gydytojus.

Č.Juršėno duomenimis, dėl mirties priežasties lieka ta pati versija – sveikatos problemos. “Turėtų būti atliktas skrodimas Marijampolėje, tada bus galima galutinai pasakyti. Tai sužinosime šiandien (antradienį – BNS) po pietų”, – sakė Č.Juršėnas.

Parlamentaras A.Rimas Seime dirbo trečią kadenciją. Inžinieriaus mechaniko specialybę turėjęs A.Rimas į parlamentą buvo išrinktas Marijampolės apygardoje. Anksčiau jis yra ėjęs įvairias politines pareigas šiame mieste.

Andrius Ufartas / BFL

Trečiadienį nuo pat ryto šimtai žmonių plūsta į Prezidentūrą, kad atsisveikintų su šeštadienį mirusiu pirmuoju Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku.

Iš ryto gyva eilė nusidriekė per Universiteto gatvę iki Skapo gatvės kampo. Ji sutrumpėjo, kai žmonės buvo pradėti leisti į Prezidentūros kiemelį ir Kolonų salę, kur pašarvotas velionis. Tačiau norint atiduoti pagarbą prezidentui eilėje vis tiek reikia palaukti maždaug pusvalandį.

Daugelis atėjusiųjų rankose laikė baltų gėlių žiedus.

Nenutrūkstama grandine į Kolonų salę eina ir organizuotos įvairių institucijų, organizacijų, įstaigų grupės.

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovo spaudai Lino Balsio, laidotuvių organizatoriams padeda ir savanoriai. Skautai padeda tvarkyti gėles, kuriomis nuklotos visos Kolonų salės prieigos. Įvairių meno kolektyvų atstovai gieda giesmes, dainuoja patriotines dainas.

Drauge su visuomenės atstovais gedi ir A.M.Brazausko artimieji – sutuoktinė Kristina Brazauskienė, dukros Laima Mertinienė ir Audrodė Usonienė, žentai, vaikaičiai. K.Brazauskienė, neslėpdama jausmų, trečiadienio rytą ilgai stovėjo prie karsto, lyg kalbindama mirusį vyrą.

Andrius Ufartas / BFL

“Tai žmogus iš didžiosios raidės (…) Atsisveikinome su neeiliniu žmogumi, kuris nuveikė nepaprastai daug mūsų valstybei įvairiuose laikotarpiuose”, – atidavęs pagarbą prezidentui, ekspremjerui trečiadienį žurnalistams sakė Vilniaus universiteto (VU) rektorius Benediktas Juodka.

Jis teigė, kad A.M.Brazauskas VU yra padaręs nepaprastai daug, nors pats baigė Kauno politechnikos institutą.

“Kai universitetas šventė 400 metų jubiliejų, jis vadovavo jubiliejinei Vilniaus universiteto komisijai, atsakingai už renovaciją. Vien to užtenka, kad atiduotume didžiulę pagarbą žmogui, kuris “pramušė” tiek pinigų – 20 mln. rublių – iš Maskvos Vilniaus universiteto ansamblio renovavimui. Jeigu didžiuojamės savo universiteto ansambliu, didele dalimi jis toks yra prezidento A.M.Brazausko dėka”, – teigė B.Juodka.

Rektorius prisiminė, kad A.M.Brazauskas ateidavo rugsėjo 1 dieną į naujų mokslo metų šventę. “Tai yra tikras ne tik Vilniaus universiteto, išvis akademinės bendruomenės draugas, kuris suprato mokslo, studijų rolę valstybės pažangai”, – tvirtino B.Juodka.

Ansamblio “Lietuva” meno vadovas Giedrius Svilainis, su kolektyvu atėjęs pagerbti velionio, prisiminė, kaip šis prieš penkerius metus buvo atvykęs į ansamblio 65 metų jubiliejų.

“Turime atsiminimų kaip žmogaus, kuris mus mylėjo ir gerbė”, – sakė jis.

Su šeima ir draugais atsisveikinti atėjęs plastinės chirurgijos profesorius Kęstutis Vitkus A.M.Brazauską, su kurio šeima jis draugauja, apibūdino kaip didelę charizmą turėjusį žmogų.

“Palyginčiau jį su R.Reiganu (JAV prezidentu Ronaldu Reaganu – BNS). Tai žmogus, kuris sugeba pavergti kitą žmogų ir traukia, kuris gali kalbėtis su inteligentijos atstovais, su sportininkais, su medžiotojais, su bet kuriais mūsų aplinkos žmonėmis. Tai didelė asmenybė, kuri pakeitė visą mūsų gyvenimą, visą valstybę”, – kalbėjo K.Vitkus.

Jis teigė nesuprantąs Katalikų bažnyčios sprendimo aukoti Šv.Mišias už mirusįjį be jo karsto Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

“Katalikų bažnyčia – 2000 metų klaidų ir tokių dalykų, kurių gailėsis tikriausiai. Aš to dalyko net nenoriu priimti. Manau, monsinjoras K.Vasiliauskas, J.Boruta, R.Doveika to nepadarytų, – svarstė K.Vitkus. – Nežinau, kiek tūkstančių žmonių nusisuks nuo Katalikų bažnyčios ir gali pereiti į kitą religiją. Man tokie dalykai nesuvokiami.”

Su A.M.Brazausku buvusioje Statybos ministerijoje drauge dirbusi Jelena Kopylova A.M.Brazauską prisiminė kaip protingą ir tolerantišką vadovą. “Jis niekada nieko neįžeidė. Kai per rinkimų kampaniją visi pylė purvą vieni ant kitų, jis nepasakė nė vieno blogo žodžio”, – sakė moteris.

Jai ypač įstrigo mėgstamas prezidento kreipinys “mieli, žmonės”. Jos manymu, jam iš tiesų visi žmonės buvo tokie.

A.M.Brazauskas bus laidojamas ketvirtadienį Antakalnio kapinėse Vilniuje.

77 metų A.M.Brazauskas po sunkios ligos mirė šeštadienį savo rezidencijoje

Šeštadienį Vilniuje Turniškėse po sunkios ir ilgos ligos mirė kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Mirus pirmajam po Nepriklausomybės atkūrimo išrinktam prezidentui A.M.Brazauskui, valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė gilią užuojautą jo artimiesiems.

Šarūnas Mažeika / BFL

“Iš gyvenimo pasitraukė nuoširdus žmogus, iškilus politikas, stovėjęs prie valstybės vairo atsakingais ir sudėtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tiesiogiai išrinkto Lietuvos prezidento stiprios ir charizmatiskos asmenybės atminimas ilgam išliks Lietuvos žmonių širdyse, – sakė prezidentė D.Grybauskaitė.

Valstybės vadovė pasirašė dekretą dėl prezidento A.M.Brazausko laidotuvių komisijos sudarymo, praneša Prezidentūra.

Kaip vienas valstybės vadovų, prezidentas ar premjeras, A.Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų.

A.M.Brazauskas gimė Rokiškyje 1932 metais. 1956 metais baigęs Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę, jis dalyvavo statant Kauno hidroelektrinę.

1965 metais A.M.Brazauskas paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru, 1967-aisiais – Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju, 1974-aisiais jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

1988 metais tapęs Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi A.M.Brazauskas įėjo ir į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją. Per Sąjūdžio suvažiavimą 1988 metų spalio 22 dieną jis pranešė, kad valdžia katalikams grąžina svarbiausią šventovę – Vilniaus arkikatedrą baziliką.

1990 metų kovo 11 dieną su kitais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariais jis pasirašė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktą.

Nuo 1990-ųjų kovo iki 1991-ųjų sausio A.M.Brazauskas ėjo pirmojoje ministrės pirmininkės pavaduotojo pareigas. 1992 metų spalį išrinktas Seimo nariu ir Seimo pirmininku.

Tačiau didžiausio įvertinimo politikas sulaukė 1993 metų pradžioje, kai buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos prezidentu. Šias pareigas jis ėjo iki 1998 metų.

Bene juodžiausia dėmė jo prezidentavimo istorijoje – Maišiagalos memorandumas. 1995 metų gegužės 20 dieną prezidentas A.M.Brazauskas ir premjeras Adolfas Šleževičius su Latvijos prezidentu Gunčiu Ulmaniu ir jo atstovais pasirašė Lietuvai nenaudingą memorandumą dėl Lietuvos ir Latvijos sienos Baltijos jūroje. Šis dokumentas nustatė, kaip dvi kaimynės pasidalys povandeninį šelfą Baltijos jūroje su galimais naftos ištekliais. Kilus skandalui 1996 metų lapkričio 13 dieną A.M.Brazauskas atšaukė savo parašą po šiuo memorandumu.

Ilgai A.M.Brazauskui teko aiškintis dėl viešbučio “Draugystė” privatizavimo. Jo savininke tapo Kristina Butrimienė, 2002 metais ištekėjusi už A.M.Brazausko.

Kita vertus, buvęs Komunistų partijos lyderis pasirašė laišką NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui (Manfredui Verneriui) su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į NATO ir Atėnuose pasirašė po Stojimo sutartimi į Europos Sąjungą.

Baigus prezidento kadenciją A.M.Brazauskui pavyko įgyvendinti ir kitą svajonę – tapti Vyriausybės vadovu. Premjero pareigas jis ėjo nuo 2001-ųjų liepos iki 2006-ųjų birželio.

A.M.Brazauskas mėgdavo pabrėžti, kad jo vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 metais atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, o netrukus ji atsiribojo ir nuo komunistinės praeities. 1990 metų gruodį įkurta Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), jos vadovu steigiamajame suvažiavime išrinktas A.M.Brazauskas. 2001 metais LDDP susijungė su Lietuvos socialdemokratų partija ir perėmė pastarosios vardą. A.M.Brazauskas vėl tapo naujos politinės jėgos pirmininku.

A.M.Brazauskas yra apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Jo vardu pavadinta Kaišiadorių 1-oji vidurinė mokykla.