Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Vaidotas Bacevičius atkreipė dėmesį, kad elektros energijos gamyba atominėje elektrinėje ir iš atsinaujinančių šaltinių viena kitai netrukdo, priešingai – jos viena kitą papildo ir privalo būti plėtojamos lygiagrečiai.
„Jei pavyks toliau vystyti Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos projektą, pagal japonų „Hitachi“ investicinį projektą elektros gamybos joje savikaina bus 7-10 ct/kWh. Tai reiškia, šioje elektrinėje gaminama elektros energija bus konkurencinga ir naudinga mūsų vartotojams, nes jie už elektros energiją mokės mažiau, – atominės elektrinės perspektyvas išaiškino V. Bacevičius ir paneigė mitą, kad atominė energetika nepatraukli ekologijos požiūriu. – Tai vienas iš „švariausių“ elektros energijos generacijos būdų. Jos spinduliuotė į aplinką labai nedidelė, o saugus kuro saugojimo klausimas nesunkiai išsprendžiamas“.
Nereikia pamiršti, kad tokios, palyginti pigios, energijos generacijos atsiradimas didins šalies ūkio konkurencingumą. Tai ypač svarbu gamybos sektoriui, todėl verslo bendruomenė turėtų pritarti šiam projektui. Be to, jo plėtojimo metu per 2011-2050 m. planuojama sukurti 27 mlrd. Lt šalies BVP ir į biudžetą papildomai surinkti 5 mlrd. Lt.
TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojo nuomone, atominė energetika Lietuvoje turi dengti bazinį elektros energijos poreikį. Be to, bus galima dalį jos eksportuoti, gerės šalies prekybos balansas, jau nekalbant apie tai, kad verslas galės atlikti apie 4 mlrd. litų darbų ir bus sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų.
V. Bacevičius daro prielaidą, kad prisidengdami „šventa“ žaliosios energetikos ekologijos idėja labiausiai šiam projektui priešinasi tie, kurie suinteresuoti eksportuoti kuo daugiau elektros energijos į Lietuvą. „Regione išryškėja įvairių geopolitinių interesų, dėl kurių bandoma šį projektą stabdyti netgi panaudojant žaliosios energetikos ekologijos propaguotojus, pastariesiems kartais nė patiems nenujaučiant, kad jais manipuliuojama.
Eksportuotojai suinteresuoti, kad Lietuva pati ne eksportuotų, bet pirktų elektros energiją. Be abejo, tai labai rūpi ir rusų milžinei „Gazprom“, nes mūsų šalis elektros energijos importui ir gamtinėms dujoms, naudojamoms jos gamybai, 2011 m. išleido apie 2 mlrd. litų. „Šie pinigai turėjo būti panaudoti vietinei elektros generacijai sukurti, naujoms darbo vietoms ir ūkio plėtrai skatinti“, – teigė parlamentaras.
Lietuvai reikia sukurti subalansuotą elektros gamybos struktūrą. Bendras šalies energetinis poreikis 2011 m. buvo 10,4 TWh, iš kurių – 65 proc. (6,74 TWh) sudarė importuota elektra. Tokia situacija nėra normali, o atominė energetika – vienas pigiausių elektros generacijos būdų, galinčių užtikrinti bazinį elektros energijos kiekį. Vėjo, biokuro ar kitų atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainės dėl generacijos netolygumo negali patenkinti bazinės elektros gamybos poreikio, kurio minimumą užtikrintų VAE (apie 1300 MW) ir devintasis kombinuoto ciklo blokas Elektrėnuose (450 MW).
„Šiandien turime kelti klausimą – ar Lietuvai reikia pigios energetikos, savarankiško jos generavimo. Aišku, kad reikia, todėl sustoti, kai jau tiek daug padaryta, ant kortos pastatytas analogų neturintis investicinis projektas ir netgi – mūsų valstybės reputacija – tikrai negalime“, – teigė V. Bacevičius.
Tuo tarpu, kaip numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje, lygiagrečiai bus plėtojama elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių. Šiems generacijos šaltiniams VAE nėra konkurentė. 2011 m. 12,6 proc. šalyje suvartotos elektros energijos pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (didžioji dalis šios elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse ir Kauno hidroelektrinėje). Kol kas gerokai atsilieka elektros energijos gamyba biomasės elektrinėse, todėl būtent į tokios energijos gamybą reikėtų sutelkti didžiausią dėmesį, matant, kad milžiniški biomasės klodai paliekami tiesiog supūti.