Daktarė Jelena Tulčina

Senesniais laikais buvo  manoma, kad nevaisingumą į šeimą atneša moteris. Vyrai visuomet vaikščiojo iškėlę galvas ir tvirtindami, kad jei kas ir kaltas dėl to, kad palikuonių dar nėra, tai tikrai ne jie. Tobulėjančios diagnostinės technologijos panaikino šį mitą ir dabar jau žinome, kad tokių problemų gali turėti bet kuris šeimos narys. Kitus mitus apie nevaisingumą ir kitas vyriškas problemas paneigia ar patvirtina „Žvėryno natūralios medicinos centro“ gydytoja kardiologė, mitybos specialistė Jelena Tulčina.

1. Nevaisingumo sutrikimai yra įgimtos problemos. Gyvenimo būdas neturi tam įtakos. MITAS.

J.Tulčina: Vienas svarbiausių faktorių – pastovus stresas. Kamuojami jo vyrai pradeda rūkyti, o norėdami nusiraminti – vartoti alkoholį. Šis blogų įpročių kompleksas tiesiogiai veikia imunitetą, o tuo pačiu – ir ląsteles, apvaisinančias kiaušinėlius – spermatozoidus.

2. Per didelis svoris turi įtakos vaisingumui. TIESA.

J.Tulčina: Padidėjus svoriui natūraliai padaugėja ir moteriškų hormonų. Iki tol buvęs tikras mačo, vyras sumoteriškėja: jam atsiranda krūtys, išsivysto erekcijos sutrikimai, sumažėja seksualumas, kraujyje atsiranda limfos sąstovis, iš to kyla prostatos problemos. Negana to – esant per dideliam svoriui, į lytinius organus priteka mažiau kraujo ir silpsta vyriškoji jėga. Galiausiai, ir pats paprasčiausias dalykas – nutukusiam vyrui darosi sunku mylėtis – jis dūsta, labai greitai pavargsta, lytinis aktas jam tampa nemalonia prievole, blogiausiu atveju pasitaiko ir mirčių, organizmui neatlaikius fizinio krūvio sekso metu.

3. Mityba neturi jokios įtakos reprodukcinei sistemai. MITAS.

J. Tulčina: Dėl didelio gyvenimo tempo bei streso žmonės maitinasi chaotiškai, o daugelis tų produktų ne tik nestiprina mūsų imuninės sistemos, bet ir ją silpnina, apsunkina jos darbą. Nuo netinkamo maisto žūsta mūsų imuninės sistemos ląstelės – limfocitai, iš jų išsiskiria stiprūs fermentai, sukeliantys kraujo uždegimą. Tuomet uždegimas pasklinda po visą sistemą, tuo pačiu ir lytinius organus.

4. Technologinės priemonės didina nevaisingumą. Iš dalies TIESA.

J. Tulčina: Žinoma, elektromagnetinės bangos daro poveikį mūsų organizmui. Nors tai nėra pagrindinis faktorius, bet nuo jų žmogus darosi suirzęs, piktas, agresyvus bei pavargęs. Tokiam vyrui tikrai ne moterys galvoje. Juokaudama galiu pridurti, kad panašu, kad greitai ateis laikas, kai ir mylėdamiesi žmonės darysis asmenukes bei tikrins socialinius tinklus. Kad ir koks svarbus darbas bei bendravimas socialiniais tinklais, nepamirškite žmogaus, su kuriuo išėjote pavakarieniauti. Dėmesys, rodomas vienas kitam ne lovoje, ypač svarbus ir jūsų lytinio gyvenimo kokybei.

5. Vyresnio amžiaus vyrai būtinai susidurs su vaisingumo bei erekcijos problemomis. MITAS.

J. Tulčina: Vyriausiam pasaulyje tėčiui, kai jis susilaukė sūnaus, buvo 96 metai. Vyras, pasirinkęs sveiką gyvenimo būdą ir adekvačiai reaguojantis į stresines situacijas, tikrai gali išlikti pajėgus ir būdamas garbaus amžiaus. Vieni svarbiausių faktorių – saikingai maitintis produktais, kurie tinka mūsų imuninei sistemai ir sportuoti siekiant naudos kūnui, o ne ryškinti raumenis kenksmingais papildais.

6. Steroidai ir besaikis maisto papildų vartojimas apsunkina reprodukcinės sistemos veiklą. TIESA.

J. Tulčina: Visų pirma, esu įsitikinusi, kad papildai žmogui, kuris maitinasi teisingai, yra visiškai nereikalingi. Baltyminiai kokteiliai augina ne tik raumenų, bet ir širdies masę. Kai sumažės sporto krūvis, ji bus nepakankamai aprūpinama deguonimi ir iškils širdies ligų tikimybė. Tuo tarpu steroidai slopina visą imuninę sistemą, taip sukeldami didelę grėsmę ir lytinei funkcijai.

7. Per retai mylintis atsiranda erekcijos sutrikimų. MELAS.

J. Tulčina: Seksas organizmui yra sveikas ir naudingas, tačiau jei kurį laiką vyras yra lytiškai neaktyvus, tai nesukelia jokios grėsmės sveikatai. Jei turite per daug energijos, ieškokite ne priežasties pasukti į kairę, o malkų krūvos, kurią skaldydami galėtumėte išsilieti.

Apie nevaisingumą Lietuvoje kalbama tik puse lūpų. Politikai delsia priimti įstatymus, kurie leistų kompensuoti pacientams pagalbinio apvaisinimo išlaidas. „Žmonės nevaisingumą tapatina su lytine negalia ar nemokėjimu „daryti vaikų“, – karčia patirtimi su „Veidu“ dalijasi tie, kuriems susilaukti vaikų pagelbėjo medikai.

Vėlyvas šeimos planavimas – rizikingas

Šiandien su nevaisingumo problemomis šalyje susiduria kas penkta lietuvių pora, tačiau gydytoja endokrinologė doc. dr. Birutė Žilaitienė prognozuoja, kad netolimoje perspektyvoje nuo to kentėti gali kas trečia pora.

Mokslininkė šiuos pokyčius linkusi sieti ne tiek su aplinkos užterštumu ar vis labiau įtemptu gyvenimo būdu, kiek su vis vėlyvesniu šeimos planavimu. „Vaisingiausias moters laikotarpis – apie 25 gyvenimo metus, tačiau šiandien vis didesnis procentas moterų gimdo sulaukusios daugiau nei 35 metų. Dabartinis laikmetis iš abiejų sutuoktinių reikalauja panašių investicijų, tačiau atidėlioti šeimos planavimo link keturiasdešimtmečio nepatarčiau“, – pabrėžia B.Žilaitienė.

Psichologė Romena Kačienė, beveik dešimtmetį konsultuojanti atžalų susilaukti negalinčias poras, nevaisingumą tapatina su žmogaus netektimi: „Žmonės, negalintys susilaukti atžalų, su tuo labai sunkiai susitaiko: pyksta, liūdi, nesijaučia visaverčiai, sunkiau bendrauja su aplinkiniais, ilgainiui praranda pasitikėjimą savimi. Jų problema labai asmeniška, o kai prisideda visuomenės spaudimas, tėvų ir giminaičių lūkesčiai, noras džiaugtis vaikaičiais, kompleksuojama dar daugiau.“

Bene geriausiai gelbstinčia priemone minėtu atveju psichologė vadina išsikalbėjimą ir atsipalaidavimą. Tam tikslui organizuojami įvairūs seminarai, skaitomos paskaitos, taikomi atsipalaidavimo pratimai, tačiau šalyje vis dar nėra kompleksinio požiūrio į šią problemą. Kaip rodo užsienio šalių praktika, sėkmę sprendžiant poros nevaisingumo klausimus lemia komandinis specialistų – ginekologo, andrologo, embriologo ir psichologo darbas. Juolab kad kai kuriais atvejais aiškios fiziologinės nepastojimo priežasties nėra.

„Atviriau kalbėti apie tai, kad negalime susilaukti atžalų, ėmiau tik po aštuonių mėnesių konsultacijų, o iki tol, kaip sako mano psichologė, kalbėti buvo per daug sunku. Man labai padėjo grupiniai psichoterapijos užsiėmimai, per kuriuos susipažinau su dar dviem moterimis, kenčiančiomis nuo nevaisingumo“, – prisimena šiandien jau metukų dukrytę sūpuojanti Asta.

Jausdami visuomenės spaudimą dėl to, kad negali susilaukti atžalų, žmonės priversti teisintis. Būtent tai, Ajovos universiteto komunikacijos studijų profesorės Keli Ryan Steuber teigimu, ir sukuria vadinamąsias visuomenės stigmas. Taigi, užuot klausus, kada planuojate atžalas, verčiau išlikti taktiškiems ir šį klausimą tiesiog praleisti. Suvokę, kad žmonės nesirenka neturėti vaikų, o tiesiog negali jų susilaukti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pasistūmėtume bent vienu tolerancijos žingsniu.

Slogi prognozė: kas trečia Lietuvos pora nevaisinga

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Apie nevaisingumą Lietuvoje kalbama tik puse lūpų. Politikai delsia priimti įstatymus, kurie leistų kompensuoti pacientams pagalbinio apvaisinimo išlaidas. „Žmonės nevaisingumą tapatina su lytine negalia ar nemokėjimu „daryti vaikų“, – karčia patirtimi su „Veidu“ dalijasi tie, kuriems susilaukti vaikų pagelbėjo medikai.

Vėlyvas šeimos planavimas – rizikingas

Šiandien su nevaisingumo problemomis šalyje susiduria kas penkta lietuvių pora, tačiau gydytoja endokrinologė doc. dr. Birutė Žilaitienė prognozuoja, kad netolimoje perspektyvoje nuo to kentėti gali kas trečia pora.

Mokslininkė šiuos pokyčius linkusi sieti ne tiek su aplinkos užterštumu ar vis labiau įtemptu gyvenimo būdu, kiek su vis vėlyvesniu šeimos planavimu. „Vaisingiausias moters laikotarpis – apie 25 gyvenimo metus, tačiau šiandien vis didesnis procentas moterų gimdo sulaukusios daugiau nei 35 metų. Dabartinis laikmetis iš abiejų sutuoktinių reikalauja panašių investicijų, tačiau atidėlioti šeimos planavimo link keturiasdešimtmečio nepatarčiau“, – pabrėžia B.Žilaitienė.

Psichologė Romena Kačienė, beveik dešimtmetį konsultuojanti atžalų susilaukti negalinčias poras, nevaisingumą tapatina su žmogaus netektimi: „Žmonės, negalintys susilaukti atžalų, su tuo labai sunkiai susitaiko: pyksta, liūdi, nesijaučia visaverčiai, sunkiau bendrauja su aplinkiniais, ilgainiui praranda pasitikėjimą savimi. Jų problema labai asmeniška, o kai prisideda visuomenės spaudimas, tėvų ir giminaičių lūkesčiai, noras džiaugtis vaikaičiais, kompleksuojama dar daugiau.“

Bene geriausiai gelbstinčia priemone minėtu atveju psichologė vadina išsikalbėjimą ir atsipalaidavimą. Tam tikslui organizuojami įvairūs seminarai, skaitomos paskaitos, taikomi atsipalaidavimo pratimai, tačiau šalyje vis dar nėra kompleksinio požiūrio į šią problemą. Kaip rodo užsienio šalių praktika, sėkmę sprendžiant poros nevaisingumo klausimus lemia komandinis specialistų – ginekologo, andrologo, embriologo ir psichologo darbas. Juolab kad kai kuriais atvejais aiškios fiziologinės nepastojimo priežasties nėra.

„Atviriau kalbėti apie tai, kad negalime susilaukti atžalų, ėmiau tik po aštuonių mėnesių konsultacijų, o iki tol, kaip sako mano psichologė, kalbėti buvo per daug sunku. Man labai padėjo grupiniai psichoterapijos užsiėmimai, per kuriuos susipažinau su dar dviem moterimis, kenčiančiomis nuo nevaisingumo“, – prisimena šiandien jau metukų dukrytę sūpuojanti Asta.

Jausdami visuomenės spaudimą dėl to, kad negali susilaukti atžalų, žmonės priversti teisintis. Būtent tai, Ajovos universiteto komunikacijos studijų profesorės Keli Ryan Steuber teigimu, ir sukuria vadinamąsias visuomenės stigmas. Taigi, užuot klausus, kada planuojate atžalas, verčiau išlikti taktiškiems ir šį klausimą tiesiog praleisti. Suvokę, kad žmonės nesirenka neturėti vaikų, o tiesiog negali jų susilaukti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pasistūmėtume bent vienu tolerancijos žingsniu.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 332014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2014-m