Pernai Lietuvoje renovuoti vos 85 daugiabučiai namai iš numatytų dviejų tūkstančių, o iš viso iki šios dienos šalyje, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, renovuoti 442 daugiabučiai gyvenamieji namai, dar 750 renovuoti tik iš dalies.

Tik du namai – Plungėje ir Kretingoje – baigti modernizuoti pagal 2009-aisiais įdiegtą JESSICA finansavimo modelį, ne itin noriai naudojamasi ir kitomis renovacijos kompensavimo priemonėmis.Vis dėlto įvairiose savivaldybėse daugiabučių renovavimo rezultatai labai skiriasi. Pavyzdžiui, Ignalina – viena iš 14 savivaldybių, kurios suspėjo su pirmąja daugiabučių renovacijos banga ir pasinaudojo galimybe pagal specialią programą gyventojams kompensuoti net iki 85 proc. namo renovavimo išlaidų. “Ignalinos gyventojams tereikėjo sumokėti tiek, kiek kainuoja senus medinius langus pasikeisti į plastikinius, o juk darbų padaryta kur kas daugiau – apšiltintos sienos, pakeisti vamzdynai, atlikti apdailos darbai”, – vardija Ignalinos meras Bronis Ropė.Iš viso pagal šią programą šį lapkritį bus baigta renovuoti 18 proc. visų Ignalinos daugiabučių, dar apie 60 proc. daugiabučių renovaciją planuojama pradėti kitais metais. Tai vieni geriausių renovacijos rodiklių, kuriais Ignalina susilygino su aktyviausiai renovaciją vykdančiomis savivaldybėmis – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Alytaus ir Plungės.B.Ropė pabrėžia, kad renovacijos darbų sėkmę lėmė ne tik savivaldybės iniciatyva, bet ir teigiamas gyventojų požiūris. Aiškindamas priežastis, kodėl renovacija tokia vangi kitose Lietuvos savivaldybėse, B.Ropė nurodo, jog kai kur tūksta gyventojų motyvacijos, kai kur nėra iniciatorių, dar kitur sukurta gyventojams nepriimtina renovavimo sistema, nors pasinaudojus paramos fondais galima susigrąžinti iki 30 proc., o pagal kai kurias programas – net iki 85 proc. namo renovavimo išlaidų.Beje, tarpusavyje skiriasi ne tik finansavimo programos, bet ir pasirinkti renovacijos įgyvendinimo modeliai. Pavyzdžiui, Ignalinoje planuojama pasinaudoti Lenkijos patirtimi ir neprimesti gyventojams prievolės patiems tiesiogiai skolintis iš bankų. Iš jų geromis sąlygomis skolintis ketina savivaldybė, o vėliau per 10–15 metų susigrąžinti šiuos pinigus iš gyventojų, kiekvieną mėnesį įtraukiant po nedidelę sumą į butų savininkų sąskaitas.O juk tokių daugiabučių renovavimo skatinimo programų niekas netrukdo taikyti ir kitoms savivaldybėms.

Europos Sąjungos (ES) paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) siūlo, kad Vilniaus miesto savivaldybė grąžintų trečdalį elektroninio bilieto sistemai diegti skirtos paramos – beveik 5 mln. litų.

Tokią išvadą CPVA yra pateikusi Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos. Komitetas savo verdiktą žada paskelbti kovo viduryje.

“Tenka pripažinti, kad dalis finansavimo, skirto projektui, panaudota neefektyviai – dalis išlaidų nebuvo būtinos projektui įgyvendinti tokia apimtimi, kokia šis projektas realiai įgyvendintas dabar. Todėl CPVA pateikė siūlymą Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos priimti sprendimą dėl dalies lėšų grąžinimo”, – BNS teigė agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

Pasak jo, projekto vykdymui išmokėta 14 mln. 865 tūkst. litų, jį vykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų grąžinti 32,29 proc. projektui išmokėtos finansavimo sumos: beveik 4 mln. 696 tūkst. litų ES fondų lėšų ir per 103 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.

“Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais – Kauno bei Klaipėdos miestų savivaldybių administracijomis. Kadangi už projekto įgyvendinimą yra atsakinga ir paramos sutartį su CPVA ir IVPK yra pasirašiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ji ir yra atsakinga už lėšų grąžinimą. Tačiau projekto vykdytojas ir partneriai gali nuspręsti, kaip tarp miestų pasiskirstyti grąžintinas lėšas”, – teigė M.Keizeris.

CPVA savo išvadose teigia, kad infrastruktūra, skirta e-bilieto bei keleivių informavimo paslaugoms teikti, yra sukurta: projekto įgyvendinimo metu įsigyta įranga leistų į elektroninę erdvę perkelti bilietų įsigijimo, naudojimo bei keleivių informavimo paslaugas.

Tačiau pažymima, kad projekto vykdytojo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pakankama apimtimi: viešosios elektroninio bilieto bei keleivių informavimo paslaugos teikiamos tik iš dalies, pilnai neišnaudojamos sukurtos infrastruktūros galimybės bei nesukurta tinkama sąveika tarp projekte dalyvavusių miestų, todėl numatytas projekto tikslas nėra pilnai pasiektas ir paslaugos teikiamos nepilna apimtimi.