Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujama darbo grupė praėjusią savaitę pristatė savo  išvadas dėl energetikos perspektyvų. Teigiama, kad kainų didėjimą elektros ir šilumos sektoriuje sulėtintų ekonomiškai pagrįstas, diversifikuotas ir subalansuotas skirtingų kuro rūšių bei skirtingų tiekimo šaltinių, tarp kurių vietos gali būti ir branduolinės energetikos plėtrai, naudojimas, be to, energetikos projektai neturi būti politizuoti.
Deklaracija, kuriai niekas neprieštarautų. Ar tai reiškia, kad ši Vyriausybė tęs Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, ar atvirkščiai, “Veidas” teiraujasi J.Neverovičiaus.
J.N.: Darbo grupė po išsamios analizės priėjo prie išvados, kad dabartinis VAE modelis nesugebėtų konkuruoti rinkoje, o tai reikštų, kad valstybė per subsidijas ar tarifą turėtų finansuoti projektą. Su tuo negalime sutikti. Mūsų rekomendacijos krypsta į tą pusę, jog projektas galėtų būti plėtojamas, tik atsisakant valstybės paramos, kad jis neužgultų paprastų elektros energijos vartotojų pečių. Turėtų būti realus regioninių partnerių dalyvavimas, būtina maksimaliai pagerinti projekto finansavimą. Projektą galėtume įgyvendinti tik su sąlyga, kad visuomenė jam pritartų.
VEIDAS: Ar tai reikštų naują referendumą?
J.N.: Deklaracijos dėl papildomo referendumo poreikio, kai net neturime aiškumo dėl projekto, yra ankstyvos. Klausimo esmė – kad sugebėtume paaiškinti visuomenei, kokia Lietuvos situacija, kokios savarankiškos elektros gamybos galimybės, ir pasiūlyti optimaliausią variantą. Beje, dar neseniai dauguma mūsų piliečių rėmė branduolinę energetiką. O referendumo rezultatai tiesiogiai suinteresuotose savivaldybėse buvo palankūs VAE. Šią visumą reikėtų įvertinti. Bet pirmiausia reikia visuomenei teikti visą informaciją.
VEIDAS: Baigusi kadenciją Vyriausybė tikino, kad projekte numatyti pigiausi įmanomi skolinimosi būdai ir valstybės pinigų VAE projektui (bent jau tiesiogiai) nebus naudojama. Darbo grupė kartoja tą patį. Tad kur tie esminiai skirtumai – kaip projektą būtų įmanoma atpiginti, užsitikrinti dar pigesnį skolinimąsi?
J.N.: Visų pirma projektas neįmanomas įgyvendinti vienos Lietuvos lėšomis ir pastangomis. Lig šiol apsiėmėme visus parengiamuosius darbus atlikti ir finansuoti vieni, o būtina sąlyga, kad tai darytų visi projekto partneriai kartu. Ankstesnė Vyriausybė bandė padaryti šį projektą lietuvišku projektu. VAE apsiėmė plėtoti projektą pati, ir tai, manau, buvo klaida, nes tarp partnerių trūko pasitikėjimo. Visą laiką buvo Lietuva ir kitoje pusėje stalo latviai, estai. O reikėjo, kad visi kartu dirbtų prie šio projekto ir ne vien Lietuvos pusė neštų finansinę naštą – mokėtų teisininkams, konsultantams ir taip toliau.
Antra, reikia kalbėti su strateginiu investuotoju “Hitachi” apie finansiniu požiūriu geresnes projekto sąlygas. Būtina kartu su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais užtikrinti maksimalų projekto finansavimą mažiausiomis lėšomis iš tarptautinių finansinių institucijų bei eksporto kredito agentūrų. Taip pat norėtume matyti ilgalaikį “Hitachi” pasiryžimą investuoti Lietuvoje, ir nebūtinai tik energetikos srityje.
VEIDAS: Ar deramasi dėl Lenkijos grįžimo į VAE projektą?
J.N.: Tai atviras klausimas.
VEIDAS: Kaip prognozuojate tolesnius Lietuvos santykius su “Gazpromu”? Ar Lietuva tikrai nesutiks su sąlygomis, kurios nurodytos į viešumą prasprūdusiam “Gazpromo” siūlymui, kad mainais už mažesnę dujų kainą praktiškai turėtume atsisakyti suskystintų dujų terminalo?
J.N.: Mūsų interesas – tai nepriklausomas dujų perdavimo sistemos operatorius ir nuo 2014 m. pabaigos alternatyvus gamtinių dujų tiekimas per Klaipėdos suskystintų dujų terminalą. Vyriausybė darys viską, kad tas projektas būtų įgyvendintas ir kad galėtume atsigabenti pigesnių dujų.
Nors ir nesutinkame su taikomomis kainomis, vertiname ligšiolinį bendradarbiavimą su mūsų lig šiol vieninteliu dujų tiekėju. Ir ateityje jis liks vienas iš jų, todėl ir siekiame dialogo. Mūsų tikslas – užtikrinti europinę kainą ir alternatyvas.
O dėl to paskelbto rašto – nežinau, kas jį paskelbė, kodėl paskelbė, kas jį parašė. Jei žinote, ten siūlau ir kreiptis komentaro.
VEIDAS: Kaip vertinate dalies visuomenės nuomonę, kad skalūnų dujas žvalgyti turi Lietuvos bendrovė, o užsieniečiai, jei dujos bus išgaunamos, pelną susižers sau, bet ne skirs Lietuvai?
J.N.: Manau, konkursą, kurį paskelbė dar ankstesnė Vyriausybė, reikia užbaigti. O teisinė skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos aplinka turėtų būti sureguliuota, kad atitiktų aukščiausius gamtosaugos ir maksimalios naudos Lietuvos valstybei standartus. Teisinės bazės tobulinimas ir kontrakto pasirašymas vienas kitam netrukdys, nes kontraktas nekeičia įstatymo. Bet jei nežvalgysime, tai ir nežinosime, ką turime.
VEIDAS: Ar logiška, kad Lietuva, maža šalis, koncentravosi į milžinišką ir brangų AE projektą, nors labiausiai “kanda” ne elektros, o šilumos kainos?
J.N.: Šilumos ūkio pertvarka įvardyta kaip šios Vyriausybės prioritetas. Dar šios ES finansinės perspektyvos lėšų likučius nukreipsime į biokuro katilus ir šilumos trasų renovavimą, daug ženklesnės sumos bus numatytos 2014–2020 m. Kad sumažintume šilumos kainas, turėtume paremti atsinaujinančių šaltinių energetikos būtent biokuro pavidalu plėtrą.
VEIDAS: Ar jungtys su Lenkija ir Švedija bus baigtos pagal planą? Beje, ekspertai sako, kad norint realiai susijungti prie žemynine Europa reikia mažiausiai trijų jungčių.
J.N.: Man patinka jūsų optimizmas: vadinasi, jau tikite, kad bus pirma jungtis su Lenkija. Tai man skamba kaip muzika: kai prieš ketverius metus pradėjau dirbti su “LitPol Link” projektu, buvo labai daug garbingų žmonių, kurie netikėjo, kad bus nors viena. 2015 m. pabaigoje užbaigsime pirmą jungtį, o šį rudenį šnekėsime su partneriais Europoje, su Lenkija, kokių ir kiek jungčių dar reikia Baltijos valstybių sinchronizacijai.
VEIDAS: Kokios dujotiekio su Lenkija projekto perspektyvos?
J.N.: Projektą vykdančios įmonės kalba apie galimybę nutiesti dujotiekį iki 2017 m. Manau, sulauksime ir EK finansinio palaikymo, nes be jo tikrai nesugebėsime šio projekto įgyvendinti vien iš Lietuvos vartotojų kišenės.

Šiandien energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius dalyvavo Briuselyje vykusioje Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje, skirtoje energetikos klausimams. Taryboje vyko ministrų diskusija dėl Europos Komisijos (EK) komunikato „Postūmis energijos vidaus rinkai“, kuriame Komisija ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų perkeliant ir įgyvendinant galiojančias ES energijos vidaus rinkos taisykles, kad iki 2014 m. būtų baigtas ES energijos vidaus rinkos kūrimas.

Taip pat buvo svarstytas EK pasiūlymas iš dalies keisti direktyvas, kuriomis nustatomi benzino ir dyzelinių degalų kokybės reikalavimai ir skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Dar vienas svarbus klausimas, kuris buvo aptariamas taryboje – EK komunikatas „2013 m. metinė augimo apžvalga“. Šiuo komunikatu vertinama pažanga ir iššūkiai įgyvendinant „Europa 2020“ strategiją.
„Kalbant apie vidaus energijos rinkos sukūrimą, svarbus veiksnys yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir integracija. Tačiau būtinas adekvatus ir gerai pasvertas valstybės pagalbos modeliavimas, siekiant kuo mažesnio rinkos iškraipymo subsidijomis. Energijos vartotojų konkurencingumas yra vienas iš tų svarbių elementų, kuriuo remiantis turime siekti kompromisinio varianto tarp atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir galimo su tuo susijusio energijos kainų padidėjimo“ – tarybos metu kalbėjo J. Neverovičius.
Diskutuojant dėl ES vidaus rinkos komunikato taip pat pabrėžta, kad infrastruktūros plėtra turi būti  vykdoma remiantis europinio solidarumo ir tiekimo saugumo principais. Šiemet bus sudaromas pirmasis europinis bendro intereso energetikos projektų sąrašas, į kurį pateksiantys energetikos infrastruktūros projektai ateityje galės gauti Europos Sąjungos finansavimą. Ši infrastruktūra tiesiogiai prisidės prie bendros rinkos sukūrimo, kuri užtikrins energijos tiekimo saugumą ir pagrįstas kainas vartotojams.
Svarstant EK pasiūlymą iš dalies keisti direktyvas, kuriomis nustatomi benzino ir dyzelinių degalų kokybės reikalavimai ir skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, ministras J. Neverovičius pažymėjo, jog šios direktyvos tikslų turime siekti apgalvotai ir ieškant priimtino sprendimo. Pasak jo, eidami šiuo keliu turime matyti ne tik aplinkosauginius, bet ir ekonominius, verslo bendruomenei bei žmonių užimtumui iškylančius iššūkius, todėl Lietuva remia pastangas siekti subalansuoto sprendimo.
Įvyko ministro J. Neverovičiaus susitikimai su ES Energetikos komisaru Giunteriu Oettingeriu bei Europos Parlamento nariu – AFET (Užsienio reikalai) komiteto nariu Jacek Saryusz-Wolski, taip pat Jungtinės Karalystės Valstybės sekretoriumi energetikai ir klimato kaitai Edwardu Davey, Danijos klimato, energetikos ir pastatų ministru Martin Lidegaard bei šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos ryšių, energetikos ir gamtinių išteklių ministru Pat Rabbitte.

Susitikime su J. Neverovičiumi energetikos komisaras G. Oettingeris akcentavo, kad Europos Komisija aktyviai dalyvaus Lietuvai derantis su „Gazprom“ dėl Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo Baltijos šalyse. „Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas ir energetinių sistemų sujungimas su kontinentinės Europos sistemomis yra būtinos sąlygos funkcionalios bendros ES energijos rinkos sukūrimui, todėl Europos Komisija toliau garantuoja paramą Lietuvai derantis su trečiosiomis šalimis“ – po susitikimo su komisaru kalbėjo energetikos ministras J. Neverovičius.

Susitikime su komisaru G. Oettingeriu taip pat buvo aptarta artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES darbotvarkė energetikoje ir kartu su ES institucijomis planuojami bendri renginiai.

Susitikime su Europos Parlamentaru Jacek Saryusz-Wolski buvo aptarti Lietuvos pirmininkavimo ES tikslai. J. Neverovičius išreiškė viltį, kad būsimo pirmininkavimo metu Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijų darbas, siekiant bendrų tikslų, vyks itin sklandžiai.

Ministras su EP nariu aptarė svarbiausius Europos Sąjungos darbotvarkės ir aktualiausius energetikos klausimus. Ypatingas dėmesys buvo skirtas alternatyvaus dujų tiekimo užtikrinimui – skalūnų dujų žvalgybos klausimams ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybai. Taip pat buvo aptarta Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo problematika ir branduolinės energetikos perspektyvos regione.

Susitikime su Jungtinės Karalystės Valstybės sekretoriumi energetikai ir klimato kaitai Edwardu Davey kalbėta ne tik apie artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES darbotvarkę, bet ir apie energetikos ateitį. E.Davey pabrėžė, kad sprendžiat energetinio saugumo, ekonomikos konkurencingumo ir net aplinkosauginius klausimus, ypatingą dėmesį skiria branduolinės energetikos plėtrai.

Vieni iš prioritetinių Vyriausybės darbų energetikos srityje – ir renovacija, ir sprendimas dėl Visagino AE projekto tęstinumo – Energetikos ministerijai gali ir nepriklausyti.

Iš visų ministrų tinkamiausias pareigoms
Kone svarbiausias bruožas, krintantis į akis bendraujant su ministru Jaroslavu Neverovičiumi, – nepriekaištingai perimtos diplomatinės mokyklos pamokos. Jauniausias šios Vyriausybės ministras – jam 36-eri, pasak bendražygių, – žmogus be priekaištų, kurį išvesti iš kantrybės šansų nedaug.
O ankstesnei savo darbovietei, bendrovei „LitPol Link“, įgyvendinančiai parengiamuosius Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties statybos darbus, kurios akcijas perpus valdo lietuviškasis elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir analogiškas funkcijas Lenkijoje vykdanti „PSE Operator S. A.“, jis buvo tiesiog atradimas, o ne vadovas. Puikiai besijaučiantis tiek Vilniuje, tiek Varšuvoje, turintis diplomatinio bendravimo patirties ir, kaip buvęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras, pakankamai įtakingas politiniuose koridoriuose.
Todėl kai J.Neverovičius, dar kaip pretendentas į energetikos ministrus, Prezidentūroje žurnalistų apsuptas, nesimaivydamas pareiškė besijaučiantis tinkamas ministro pareigoms – niekas to nepalaikė tuščiomis ir nepamatuotomis ambicijomis. Atvirkščiai: visiems buvo aišku, kad sunkiai formuojamai Vyriausybei tokia kandidatūra – tarsi gelbėjimo ratas.
Pirmiausia todėl, kad energetikos sektoriui vadovaujantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) siūlomas atstovas šiuo laikotarpiu gali turėti daugiau pranašumų nei trūkumų: juk premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina remiantis tiek įsibėgėjusius Lietuvos–Lenkijos elektros linijos tiesimo parengiamuosius darbus, tiek iki šiol ekonominio atsipirkimo skaičiavimų variantų miglose skendintį Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemas jungsiantį vamzdį. Šiaip ar taip, persiorientuojant prie Vakarų Europos energetikos sistemų Lenkijos apeiti lietuviams niekaip nepavyks, o politiniai santykiai su šia kaimyne idiliškumu jau senokai nepasižymi.
Taigi šalies ekonomikai reikšmingą postą užimantis lenkų tautybės lietuvių diplomatas, kalbantis apie būtinybę energetikos klausimus kiek įmanoma labiau depolitizuoti, – labai patogi Lietuvai pozicija. Tikrai priimtinesnė nei LLRA kandidato atėjimas į kurią nors labiau „humanitarinio“ profilio ministeriją.
Beje, pats J.Neverovičius nėra LLRA partijos narys, bet sako labai vertinąs jam parodytą pasitikėjimą: „Jaučiu didelę atsakomybę, nes suprantu, kad būsiu vertinamas ne tik už savo, kaip energetikos ministro, priimtus sprendimus ir nuveiktus darbus, bet ir kaip pirmą kartą Lietuvos lenkų bendruomenės deleguotas atstovas į vienas aukščiausių vykdomosios valdžios pareigų. Tai įpareigoja mane ne tik siekti geriausių rezultatų man patikėtoje veiklos srityje, įgyvendinant svarbius valstybinius strateginius projektus, bet ir parodyti, kad Lietuvos lenkams rūpi Lietuvos ateitis“.

Išjudino „LitPol Link“ projektą
Vilniuje vidurinę mokyklą baigęs J.Neverovičius studijavo Varšuvos ekonomikos mokykloje, kurioje įgijo tarptautinių ekonominių ir politinių santykių magistro laipsnį. Studijų metais praktinės veiklos patirties įgijo darbuodamasis banko „Citibank“ projektų vadovu. Stažavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, kuri po studijų priėmė gabų jaunuolį į savo glėbį, – J.Neverovičius netrukus išvyko dirbti į Lietuvos ambasadą Vašingtone. Ten jaunasis ambasados darbuotojas tapo ir pasaulį sukrėtusių Rugsėjo 11-osios įvykių liudininku.
Sugrįžęs po trejų metų darbavosi ministerijos Saugumo politikos ir Europos Sąjungos departamentuose, kol 2006-aisiais vėlgi LLRA iniciatyva tapo užsienio reikalų viceministru. Prezidentas Valdas Adamkus tokį paskyrimą pavadino „keisčiausiu ir nesuprantamiausiu“, tačiau savo kadenciją viceministro poste J.Neverovičius baigė nesulaukęs rimtesnių priekaištų, o jam tiesiogiai vadovavęs ministras Petras Vaitiekūnas jaunąjį kolegą prisimena kaip konstruktyvų, dalykišką ir santūrų.
2008-ųjų pabaigoje darbą baigiančios Vyriausybės valia J.Neverovičius tapo “LitPol Link” valdybos pirmininku ir sugebėjo išjudinti gerą dešimtmetį vietoje trypčiojantį energetikos projektą. Pernai lietuviškajai projekto daliai pavyko patvirtinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir specialųjį planą, nustačiusį tikslią būsimosios linijos trasą, taip pat – gauti beveik pusės tūkstančio žemės sklypų, per kuriuos Lietuvos teritorijoje eis ši trasa, servitutus.
„1000 MW galios elektros jungtį vertinčiau kaip rimtą pirmąjį žingsnį. Tokia galia sugebės užtikrinti solidžią dalį Lietuvos, tačiau tik apie 1 proc. Lenkijos elektros energijos poreikio. Suprantama, jos reikšmė Lietuvos pusei bus gerokai didesnė“, – dar būdamas „LitPol Link“ valdybos pirmininkas „Veidui“ sakė Jaroslavas Neverovičius. Ir pažadėjo, kad statybų rangovo konkursas bus skelbiamas jau 2013 m. pabaigoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.