Nidoje visą šią savaitę vyksta vienas didžiausių vasaros sezono kultūros renginių – XVI Thomo Manno festivalis „Pavergtas protas“. Kaip ir visuomet, festivalio koncertai, dailės parodos, literatūrinės popietės, atviros diskusijos vyks įvairiose Nidos vietose: T.Manno vasarnamyje, evangelikų liuteronų bažnyčioje, Mizgirių galerijoje. Didelio žiūrovų dėmesio sulaukiančios profesionalių Lietuvos ir užsienio režisierių kino filmų peržiūros, iki šiol rengtos ant Urbo kalno, šiemet pirmą kartą vyks modernioje Nidos meno kolonijoje. Visi festivalio renginiai vyksta lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Liepos 14 dieną, šeštadienį, Nidoje startavo XVI tarptautinis Thomo Manno festivalis, visą savaitę kviesiantis į muzikos, meno ir žodžio programos renginius.

Pradžios koncerte pilnoje Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios salėje pasirodė pianistų Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų duetas bei kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio. Festivalio svečius sveikino renginio globėjas Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, Vokietijos ambasados Vilniuje patarėjas Wolfgangas Wiethoffas, Neringos miesto meras Antanas Vinkus.

Pirmajame festivalio renginyje pristatytas naujasis festivalio fortepijonas „Petrof“: įsigyti vertingą instrumentą Thomo Manno kultūros centrui padėjo Vokietijos ambasada Vilniuje, Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir Th. Manno bičiulių klubas, veikiantis Berlyne.

Anot festivalio globėjo V. Adamkaus, nuo 1997-ųjų organizuojamas renginys yra solidi ir svari tradicija. „Jis tapo tikru tarptautiniu renginiu, atveriančiu kaimyninių kultūrų klodus ir skatinančiu analizuoti gilias, nebanalias temas“, – akcentavo Prezidentas. Šiųmečio festivalio tema – „Pavergtas protas“ – įkvėpta rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo eseistikos knygos.

Festivalio koordinatorė, Th. Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė džiaugėsi, kad renginio programa kasmet tampa vis įvairesnė. Savita atmosfera bei koncepcija garsėjantis festivalis, skirtas vienam iš garsiausių XX amžiaus vokiečių rašytojų, Nobelio premijos laureatui Th. Mannui, šiemet publikai siūlo iš viso aštuonis akademinės muzikos koncertus, šešis žodžio programos susitikimus, keturias meno parodas bei keturis kino vakarus, kuriuos pradės jauni muzikos atlikėjai. Festivalio programoje šiemet dalyvauja menininkai bei intelektualai iš Vokietijos, Lenkijos, Austrijos, Latvijos, Baltarusijos.

Tarptautinis festivalis, vykstantis lietuvių bei vokiečių kalbomis, sulaukia didelio užsienio publikos dėmesio. Tradiciškai į renginį atvažiuoja svečių iš Vokietijos – tiek turistų grupių, tiek pavienių kultūros renginių mėgėjų; jau antruosius metus dalyvauti festivalyje į Nidą atvyksta turistų grupės iš Šveicarijos.

Itin didelis yra susidomėjimas pirmadienį, liepos 16-ąją, vyksiančiu susitikimu su Th. Manno vaikaičiu – rašytoju bei psichologu Frido Mannu (Vokietija). Bilietai į šį renginį išpirkti gerokai iš anksto. Muziką, teologiją, psichologiją studijavęs ir daugelį metu klinikiniu psichologu dirbęs F. Mannas vėliau ėmėsi rašytojo plunksnos, nemažai dėmesio skyrė šeimos istorijos fiksavimui. Anksčiau festivalyje jau viešėjęs svečias šiuosyk publikai pristatys šiemet dienos šviesą išvydusią savo knygą „Mein Nidden“ („Mano Nida“), kurioje keliauja protėvių pėdsakais ir apžvelgia krašto XX a. istorinę panoramą.

Th. Manno festivalis įtrauktas į Kultūros ministerijos tęstinių tarptautinių renginių programą, kuri projektams garantuoja trejų metų laikotarpio finansavimą. Finansinę bei visapusišką organizacinę paramą renginiui teikia ir Neringos miesto savivaldybė.

Išsami renginio programa pateikiama interneto svetainėje www.mann.lt.

Šiųmetis festivalis vyksta liepos 14-21 dienomis.

Rugpjūčio 23-iosios vakarą Nidoje atidarytas kino festivalis ,,Baltijos banga“. Į atidarymą, vykusį Baltijos kelio dieną, atvyko ne tik gausus būrys kino pasaulio atstovų, bet ir oficialių svečių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Duris atvėrė ir festivalio globojama Animacijos mokyklėlė vaikams.
Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė Neringos m. meras Antanas Vinkus. „Džiaugiamės, jog festivalio „Baltijos banga“ idėja gimė ne Vilniuje ar kur kitur, bet būtent čia, nuostabioje Kuršių nerijoje. Jam pagrindą davė keletą metų Nidoje vykęs lietuviškų filmų festivalis „Lietuviški kadrai Nidoje“, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir ypač jos pirmininko režisieriaus Gyčio Lukšo pastangų dėka išaugęs iki tarptautinio lygmens projekto“, – sakė meras.
Oficialius sveikinimus festivaliui atsiuntė Latvijos, Estijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai, džiaugdamiesi, kad Baltijos šalių kino menas – svarbi kultūros vertybė, vienijanti mūsų regioną. Premjerai žiūrovams palinkėjo daug nuostabių kino akimirkų, o festivaliui – toliau augti kokybės ir tarptautinio reikšmingumo prasme.
Festivalio atidarymą taip pat aplankė kiti garbingi svečiai – Latvijos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Estijos ambasados pirmoji sekretorė Kiuliki Linamiagi, Estijos garbės konsulas Virginijus Biskys, Latvijos kinematografininkų sąjungos pirmininkė ir filmų dailininkė Ieva Romanova, Estijos kinematografininkų sąjungos pirmininkė Erika Laansalu.
Šiais metais Nidos gyventojai ir svečiai sulaukė didelio ,,kino žvaigždžių desanto“, pristatančio savo filmus. Tai – Lietuvos kino režisieriai Audrius Stonys, Mantas Kvedaravičius, Jūratė Samulionytė, vienas geriausių Lietuvos operatorių Viktoras Radzevičius, Latvijos režisierius Andis Mizišs. Festivalyje apsilankęs Latvijos kino klasikas Janis Streičs, dažnai vadinamas latviškuoju A. Žebriūnu, „Baltijos bangos“ atidarymo metu pristatė vieną iš naujausių savo filmų ,,Rudolfo palikimas“ („Rudolfa Mantojums“), apie kurį pats juokaudamas sakė, kad ,,filmą reikia pirmiausia pasižiūrėti, o tik po to jau kalbėti apie jį“. Festivalio uždaryme laukiamas estų režisierius Mart Kivastik, kuris pristatys filmą ,,Mano draugas“ („Uks Mu Sober“).
Didelę festivalio programos dalį sudaro dokumentiniai filmą. Režisierius Audrius Stonys pasidžiaugė, kad vienoje vietoje galima pasižiūrėti daug naujos lietuviškos dokumentikos. „Pamenu, kad anksčiau Vilniaus kino teatre ,,Kronika“ buvo galima bet kada ateiti ir žiūrėti vien dokumentinius filmus. Dabar juos galima pasižiūrėti tik per tokius kino festivalius. O Lietuvos kūrėjų, turėjusių tokį mokytoją kaip H. Šablevičius, darbai džiugina“, – teigė kūrėjas.
Būsimi filmų kūrėjai jau dabar žengia pirmuosius žingsnius Nidoje. Animacijos mokyklėlėje, vadovaujami tokių kūrėjų kaip J. Leikaitė-Aškinienė, V. Aškinis ir I. Bereznickas ir svečio iš Latvijos Nils Skapans, vaikai piešia žuvis, jūrą, dangų, salas, lipdo undines ir piratus, o vėliau savo darbelius privers judėti, pasitelkę animacijos paslaptis. Vaikų sukurtas animacinis filmas bus pristatytas festivalio „Baltijos banga“ uždarymo metu.
Jau trečius metus Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir Nidos kultūros ir informacijos centro ,,Agila“ rengiamas tarptautinis festivalis šiemet programoje siūlo 17 trijų Baltijos šalių naujausių vaidybinių ir dokumentinių filmų. Daugiau apie festivalį – www.baltijosbanga.lt

Šių metų festivalio programoje – 17 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvairių žanrų pastarųjų metų filmų, kūrybiniai susitikimai, edukacinės popietės, taip pat animacijos mokykla vaikams. Festivalio atidarymas – rugpjūčio 23 d. 19 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida).

Renginys skirtas kino mėgėjams ir profesionalams. „Užaugo nauja, jau nepriklausomų šalių kino kūrėjų karta, kuri menkai pažįsta vieni kitų kūrybą, todėl tokie susitikimai yra gyvybiškai svarbūs“, – tvirtina Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas.

Be Lietuvoje populiarių filmų (pvz., ,,Kai apkabinsiu tave“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas), šiemet laimėjusio net 8 ,,Sidabrines gerves“, ar „Barzakh“ (rež. Mantas Kvedaravičius), kuris pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje), festivalio žiūrovai pamatys ir naujausius kaimynų kūrinius. Nidoje bus galima pasižiūrėti estų vaidybinį filmą ,,Mano draugas“ (Uks mu sober, rež. Mart Kivastik, Estija). Tai istorija apie vienatvę ir draugystę, perteikta per dviejų keistų senukų bendravimą knygų aplinkoje. Besidomintys dokumentiniais filmais galės pasižiūrėti ,,Šokiai Paukščių takui. Lennart Meri filmų kelionės“ (Tansud Linnuteele. Pildistusi Lennart Meri Filmirannakutelt, rež. Jaak Lohmus, Estija). Filmo kūrėjai pasakoja apie Lennart Meri, rašytoją ir režisierių, du kartus išrinktą Estijos prezidentu. ,‚Rudolfo palikimą“ (Rudolfa mantojums) pristatys į festivalį atvykstantis pats režisierius – latvių kino klasikas Jānis Streičs. O dokumentinis pilnametražis ,,Šeimos instinktas“ (Gimines Lietas, rež. Andris Gauja, Latvija), pasakojantis kontraversišką istoriją apie kraujomaišą, socialinio tabu ir religinių normų laužymą, jau pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų – pagrindinį prizą (Best World Feature) Silverdocs dokumentinių filmų festivalyje Los Andžele (JAV).

Šiemet vėl veiks didelio populiarumo sulaukusi vaikų ir jaunimo animacijos mokyklėlė, kurioje vaikai kartu su profesionaliais animatoriais iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kurs animacinį filmą. Vaikų sukurto filmuko premjera įvyks festivalio „Baltijos banga“ uždarymo metu.

,,Kūrybinio meistriškumo dirbtuvėse vaikai galės susipažinti su įvairomis animacijos technikomis, sukurti filmuko įdomius ir patrauklius personažus, juos nupiešti, nulipdyti, iškarpyti, po to juos animuoti. Vienas iš mokytojų – latvis N. Skapans – yra lėlinės animacijos atstovas, tad daug dėmesio skirsime šiai technikai“, – teigė vienas iš kūrybinių dirbtuvių vadovų Valentas Aškinis,

2009 metais vaikai sukūrė animacinį filmą ,,1000 Nidos akimirkų“, 2010-aisiais – ,,Baltija jungia (arba Nauji Jūratės ir Kastyčio nuotykiai. Vamzdžio nugalėjimas)“.

Koncertas1

Klasikinės muzikos vasaros koncertų tradiciją Neringoje įdiegęs festivalis, kurį tradiciškai rengia Th. Manno kultūros centras, rašytojo memorialinis muziejus Nidoje ir Neringos miesto savivaldybė, finišavo uždarymo vakaru Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Festivalio savaitę čia įvyko iš viso aštuoni akademinės muzikos vakarai, kuriuos šeštadienį reziumavęs uždarymo koncertas apjungė lietuvių bei vokiečių klasiką: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Johanno Sebastiano Bacho kūrinius.

Įspūdingu renginio finalu tapo J. S. Bacho kantata Nr. 21 „Ich hatte viel Bekümmernis“ („Aš daug kentėjau, daug vargau“), kurią scenoje atliko daugiau kaip 30 muzikų: Kauno styginių kvartetas, kamerinis choras „Aidija“, kviestiniai instrumentininkai bei solistai dainininkai, diriguojami Romualdo Gražinio.

Beje, šiuosyk bažnyčia priglaudė ir vieną iš populiariojo festivalio ciklo „Kino naktys prie švyturio“ renginių, užkluptą lietingo oro. Šioje improvizuotuoje kino salėje bei kitais dviem vakarais, vykusiais įprastoje vietoje – ant Urbo kalno, publikai buvo parodyta vokiečių kino klasiko Wimo Wenderso filmų retrospektyva, dokumentinis filmas apie Cz. Miłoszą, trumpametražių filmų programa bei režisieriaus Kristijono Vildžiūno darbas „Kai apkabinsiu tave“.

Šeštadienį tradiciškai paminėta Th. Manno vasarų Nidoje sukaktis – 1930-ųjų liepos 16-ąją rašytojas su šeima pirmąkart atvyko į naujai čia pastatytą savo vasarnamį, kuriame dabar įsikūręs jo memorialinis muziejus. Šia proga čia surengtoje Th. Manno bičiulių popietėje viešėjęs germanistas, ilgametis Goethe‘s instituto darbuotojas Dieter Strauss pristatė knygą apie Mannų šeimos patirtį išeivijoje ir žaismingai dalijosi žiniomis apie šios talentų dinastijos atstovų likimus.

Rengėjams jau pradedant dėlioti kito festivalio programą, nidiškiai bei kurorto svečiai kviečiami apsilankyti praėjusią savaitę atidarytose parodose: V. ir K. Mizgirių gintaro galerijos-muziejaus Menininkų namuose veikianti „Tarp Vilniaus ir Sidnėjaus: po 20 metų“ pristato išeivijos dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) kūrybą, o Neringos istorijos muziejuje eksponuojami rinktiniai Nidos dailininkų kolonijos darbai iš Klaipėdoje veikiančios Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos „Nidden“ kolekcijos.

Nidos vasaros renginių, skirtų Th. Mannui, tradiciją rugpjūčio 8-12 dienomis pratęs kultūros savaitė „Juozapas Nidoje“ rašytojo memorialiniame muziejuje: su Kuršių nerijai skirtų filmų vakaru, paroda, intriguojančiais pranešimais apie Th. Manno ir jo žmonos Katios santykių istoriją, rašytojo bendravimą su kolega Hermannu Hesse ir kt. Nidoje viešės Reinbek pilies kultūros centras (Vokietija).

Th. Manno festivalis, šiemet pradėjęs Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo 100-osioms gimimo metinėms dedikuotą trejų metų teminį ciklą ir gvildenęs jo knygos „Gimtoji Europa“ tematiką, pasirinktos krypties laikysis ir 2012-aisiais. Kitų metų festivalio epigrafu taps Cz. Miłoszo programinio veikalo „Pavergtas protas“ pavadinimas, o jame išsakytos autoriaus mintys apie istoriją, kultūrą, politiką bei žmogų įkvėps festivalio temas.

Poetas, rašytojas, vertėjas bei eseistas A. Zagajewskis, į Lietuvą atvykęs Thomo Manno festivalio partnerio Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu, trečiadienį dalyvavo susitikime su bendruomene sostinėje, o ketvirtadienį atvykęs į Nidą dalyvavo festivalio žodžio programos vakare tema „Gimtoji Europa ir atskiras rašytojo balsas“, kuris sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo.

Pokalbio, kurį moderavo Th. Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz, metu A. Zagajewskis dalijosi pamąstymais apie žymaus lenkų poeto, Lietuvos garbės piliečio, Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo, kurio gimimo 100-osios metinės yra minimos šiemet, gyvenimo aplinkybių atspindžius kūryboje, emigracijos įtaką pasaulėvaizdžiui ir savęs suvokimui, pasakojo apie savo požiūrio kaitą bei gyvenimo patirtį.

Pasak A. Zagajewskio, kuris išgarsėjo kaip Lenkijos „naujosios bangos“ ir „1968-ųjų kartos“ poetas, pirmosiose savo poezijos knygose itin daug dėmesio skyręs politinėms temoms, kartą šiuos savo kūrybos pavyzdžių jis parodė kolegai menininkų kolonijoje JAV. „Pamačiau, kad jis šiek tiek nusivylė. Nes tai, kas man anuomet atrodė itin reikšminga ir svaru, plačiau pažvelgus tebuvo vietinės reikšmės dalykas“, – sakė poetas, drauge akcentuodamas „draugystės literatūros“, kuriai nebūdingas politizavimas ir nacionalizmo apraiškos, svarbą XX amžiaus Europoje, suvienytoje bendros Antrojo pasaulinio karo žaizdos.

„Būti europiečiu, vadinasi, būti kritiškam – tiek sau, tiek praeičiai, – lenkų filosofo Leszeko Kołakowskio mintį priminė A. Zagajewskis, paklaustas apie savo europietiškumo suvokimą. – Europa, ko gero, yra per graži… Tai paradoksas – nepaisant ekonominių ir kitokių problemų, esame įpratę gyventi gerai ir pamirštame, kad gyvenimas kituose kontinentuose nėra toks ramus ir patogus. Juo svarbiau puoselėti šį suvokimą ir sveiką nepasitenkinimą savimi.“

A. Zagajewskis gimė 1945 metais Lvove (Ukraina), vėliau būsimojo poeto šeima persikėlė gyventi į Lenkiją. Keletą metų A. Zagajewskis gyveno Berlyne, 1982-aisiais emigravo į Paryžių, 2002 metais grįžo į Lenkiją ir dabar gyvena Krokuvoje. Dėstė keliuose JAV universitetuose, šiuo metu kasmet dešimt savaičių praleidžia dėstydamas Čikagos universitete, skaito paskaitas įvairiuose pasaulio šalyse.

Šio autoriaus, vadinamo Cz. Miłoszo poetinės tradicijos tęsėju, kūryba iki šiol lietuviškai yra pasirodžiusi tik periodikoje, tačiau šiemet rudenį ketinama išleisti į lietuvių kalbą išverstų įvairių laikotarpių jo eilėraščių rinktinę.

"Veido" archyvas

Naują trejų metų teminį ciklą, skirtą Nobelio literatūros premijai ir jos laureatams, pradedanti intelektualiosios kultūros šventė šiemet gvildens vieno iš jų – rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo, kurio knygos „Gimtoji Europa“ pavadinimas ir yra šių metų festivalio epigrafas, idėjas. Dėmesio centre – daugiakultūrė ir daugiatautė Europa: kokia ją matome šiandien, koks kūrėjo vaidmuo šioje erdvėje, pasižyminčioje vienybe, demokratija ir unikalia kultūrine įvairove?

Žodžio programoje – naujos knygos ir aktualios temos

Festivalio žodžio programoje dalyvaus svečiai iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Savo naujausią leidinį „Nemunas – vienos Europos upės kultūros istorija“ pristatys vokiečių publicistas bei kultūros istorikas Uwe Rada. Meistriškai suderinęs kelionių apybraižą, politinę analizę, istorinį tyrimą bei literatūrinį portretą, autorius knygoje gvildena už „geležinės uždangos“ likusio ir nepelnytai Vakarų pamiršto regiono istorijos vingius, nepamiršdamas karalienės Luizės ir Napoleono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Memelando, paskutiniosios Europos girios ir Kuršių nerijos grožio.

Apie rašytojo balsui šių dienų Europos kontekste tenkančią reikšmę kalbės vienas žinomiausių Lenkijos ir Europos intelektualų Adamas Zagajewskis – poetas ir eseistas, daugelio prestižinių literatūros apdovanojimų laureatas, pernai nominuotas ir Nobelio literatūros premijai. Susitikime su bažnyčios istorike ir baroko žinove, mokslų daktare Irena Vaišvilaite bus diskutuojama tema „Apie viltį“. Europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis savo kūrybos vakare Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziką atliks kartu su garsiuoju Lietuvos saksofonininku Petru Vyšniausku.

Liepos 16 diena, kurią Th. Mannas su šeima 1930-aisiais pirmąsyk atvyko į savo vasarnamį Nidoje, šiandien žinomą kaip jo memorialinis muziejus, tradiciškai bus skirta rašytojui: daug metų vokiečių kalbos ir kultūros propagavimui Goethe‘s instituto padaliniuose visame pasaulyje paskyręs germanistas, o šiandien – laisvas autorius, dėstytojas bei parodų kuratorius Dieter Strauss pristatys knygą apie Mannų šeimos patirtį išeivijoje.

Garsių muzikos šedevrų kolekcija

Festivalio muzikos programą, kaip ir kasmet, sudarys aštuoni koncertai. Jie pagerbs šių metų jubiliatus, amžininkus kompozitorius Gustavą Mahlerį bei M. K. Čiurlionį, atskleis austrų kompozitoriaus Antono Brucknerio chorinės bei kamerinės muzikos grožį.

Atidarymo renginį, pianisto Daumanto Kirilausko fortepijoninės muzikos rečitalį, įprasmins premjera ir debiutas. Čia pirmąkart skambės festivalio užsakymu kompozitoriaus Osvaldo Balakausko sukurti „Čiurlionio metai“ fortepijonui ir styginių orkestrui. Drauge su D. Kirilausku kūrinį atliks šiame renginyje debiutuojantis Klaipėdos kamerinis orkestras. Laukia ir daugiau tarptautinių pasirodymų: pavyzdžiui, savo krašto kompozitorių muziką kartu su lietuvių fortepijoninio trio „Kaskados“ nariais atliks pirmą kartą festivalyje viešėsiantis austrų smuikininkas Gernotas Winischhoferis.

Šiemetinėje muzikinėje programoje skambės daugybė garsių šedevrų: gerų bičiulių Johanneso Brahmso ir Antonino Dvořáko kameriniai ansambliai, Johanno Sebastiano Bacho kantata. Duoklę lietuviškai muzikai atiduos monografinis koncertas, skirtas kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884-1941) paveldui pristatyti: bus atlikta retokai koncertuose skambanti kamerinė instrumentinė ir vokalinė jo kūryba, kompozicijos chorui. Publikos laukia susitikimai ne tik su festivalio debiutantais, bet ir su jau pažįstamais šio renginio veidais: kameriniu choru „Aidija“, Kauno styginių kvartetu, dainininkėmis Sigute Stonyte, Asta Krikščiūnaite, pianistais Jurgiu Karnavičiumi, Audrone Kisieliūte.

Malonumai kino ir dailės mėgėjams

Kaip ir kasmet, festivalio svečiai kviečiami apsilankyti populiariose kino naktyse. Programoje – tarptautinio pripažinimo sulaukusios vokiečio Wim Wenders juostos, Lietuvos jaunųjų režisierių kūrybos pristatymas, režisieriaus Vytauto Damaševičiaus filmas, skirtas Czesławui Miłoszui, bei Kristijono Vildžiūno juosta „Kai apkabinsiu tave“, įvertinta aštuoniose Lietuvos kino ir televizijos kino „Sidabrinės gervės“ nominacijose. Žadama ir staigmenų.

Th. Manno festivalis nepamiršta ir dailės mėgėjų. Jau keliskart renginio metu gėrėjęsi Nidos menininkų kolonijos darbais iš privačios klaipėdiečio Aleksandro Popovo kolekcijos, šiuosyk Neringos istorijos muziejuje jie galės apsilankyti XIX a. pab.– XX a. pr. Rytų Prūsijoje, Nidoje sukurtų darbų, istorijos verpetuose iškeliavusių į Vokietiją ir vėl sugrįžusių į Lietuvą, parodoje, kurią rengia VšĮ „Nidden“ ir Mykolo Žilinsko dailės galerija. Tradicinė festivalio paroda V. ir K. Mizgirių galerijoje šiais metais skiriama menininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) kūrybai.

Įprastas festivalio erdves: Th. Manno memorialinį muziejų, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią, Neringos istorijos muziejų, V. ir K. Mizgirių menininkų namus, Urbo kalną, kur rengiamos kino naktys – šiemet papildys ir nauja pajūrio kultūros oazė, Nidos meno kolonija. Paskutinę festivalio dieną, liepos 17-ąją, šie modernaus meno namai pakvies į videoperformansų bei turiningų pokalbių vakarą.

BFL

Savaitgalį Nidoje vyks tradicinis festivalis “Benai, plaukiam į Nidą”, dedikuojamas dviem jubiliejams – maestro Vytauto Kernagio 60-mečiui ir Neringos miesto 50-mečiui. Scenoje prie Nidos uosto vakarais vyks lietuviškos muzikos koncertai, o Bardų skverelyje prie V.Kernagio paminklo skambės naujai atliekamos maestro dainos. Taip pat rengiamos žūklės ir krepšinio varžybos, vaikų rankdarbių mugė.

Privačia iniciatyva atgaivintos kelionės “Raketos” tipo laivais iš Kauno į Nidą šį sezoną nebus vykdomos.

Bendrovės “Nemuno linijos” savininkas Alfredas Eitutis apgailestauja, kad nesulaukta dalinių subsidijų nei iš Susisiekimo ministerijos, nei iš savivaldybių, todėl nuostolingas maršrutas uždarytas, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Šiuo metu “Nemuno linijai” priklausantys du “Raketos” tipo laivai, kurie pernai plukdė į Nidą, dar švartuojasi Kaune, tačiau jau ieškoma jiems pirkėjų. Dar vienas šiai bendrovei priklausantis laivas jau supjaustytas ir parduotas dalimis. Taip pat parduota ir kilnojama keleivių prieplauka.

Sovietmečiu populiarūs reguliarūs maršrutai “Raketomis” į Nidą buvo atgaivinti pernai. Nuo liepos iki spalio iš Kauno Nemunu į Nidą 240 km laivai “Aistė” ir “Kristė” nuplaukdavo per 4 val., o kelionė laivu į vieną pusę kainavo 100 litų.

Bendrovė “Nemuno linijos” įsteigta 2004 metais, dar po trejų metų gavo licenciją plukdyti keleivius laivais Lietuvoje

Susisiekimo ministerijos valdoma bendrovė Smiltynės perkėla 2012 metais planuoja atidaryti greitaeigio kelto maršrutą Klaipėda-Nida-Klaipėda.

Planuojama, kad iš uostamiesčio naujas greitaeigis keltas į Nidą pradės plaukioti kitų metų pavasarį, pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė įmonės vadovai.

Kelte planuojama apie 150 vietų keleiviams ir apie 70 vietų dviračiams. Kelionės trukmė numatoma apie 2 valandas.

Nuo Klaipėdos iki Nidos važiuoti automobiliu Kuršių nerija atstumas yra 52 kilometrai.

Pagal planuojamą tvarkaraštį, numatyti trys reisai per dieną maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida ir atgal.

Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, tai būtų kol kas vienintelis greitas ir reguliarus susisiekimo būdas Kuršių mariomis, kuris galėtų padidinti lankytojų be automobilio, dviratininkų srautus į unikalų UNESCO saugomą gamtos kampelį, taip skatinant ekologinį turizmą Kuršių nerijoje.

“Naujasis maršrutas turėtų būti populiarus tarp dviratininkų, užsienio turistų, atvykusių į Klaipėdą kruiziniais keltais, kitų, pailsėti į Nidą vykstančių žmonių ir dar viena susisiekimo priemonė vietiniams Neringos bei Klaipėdos gyventojams” – per spaudos konferenciją sakė bendrovės vadovas Darius Butvydas.

Dabar Smiltynės perkėlos keltai keleivius ir automobilius per Kuršių marias kelia iš Klaipėdos į Smiltynę.

Uragano “Anatolijus” nulaužtos Nidos Saulės laikrodžio stelos atstatymas Neringos savivaldybei kainuotų apie 30 tūkst. litų, BNS trečiadienį sakė Neringos savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Sandra Vaišvilaitė.

Neringos savivaldybė jau kreipėsi į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkciją, prašydama pritarti Parnidžio kopos sutvarkymo Nidoje projektui.

Kaip skelbia savivaldybė, sprendimas priimtas atsižvelgus į atliktą Lietuvos gyventojų apklausą. Jos rezultatai parodė, jog dauguma (73 proc.) uragano sugriautą Saulės laikrodį Nidoje žinančių gyventojų mano, kad jis turėtų būti atstatytas.

Savivaldybės užsakymu Lietuvos gyventojų apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė “GfK CR Baltic”.

Apklausos metu nuomonės teirautasi tų gyventojų, kurie teigė žinantys Nidoje, ant Parnidžio kopos, esantį Saulės laikrodį. Tyrimas parodė, kad Saulės laikrodį žinojo 52 proc. apklaustųjų. Dauguma jų pritarė Saulės laikrodžio atstatymo idėjai.

Tuo metu maždaug penktadalis Saulės laikrodį žinančių apklaustųjų nurodė, jog turėtų būti palikta esama padėtis, paaiškinant laikrodžio istoriją.

Dar 3 proc. Saulės laikrodį žinančių gyventojų teigimu, jis turėtų būti likviduotas.

Rugpjūčio 3-11 dienomis buvo apklausti 1024 respondentai. Apklausa atlikta respondentus apklausiant telefonu, klausimyną suderinus su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Pasak Neringos savivaldybės, 1995 metais ant Parnidžio kopos pastatytas horizontalus Saulės laikrodis-kalendorius, suprojektuotas remiantis tradiciniais gnomonikos (saulės laikrodžių kūrimo mokslas) principais, pasitelkus šiuolaikines skaičiavimo technikos galimybes. Kad laikrodžio stelą būtų patogiau transportuoti, akmenį teko pjauti į du gabalus.

1999 metais uraganas “Anatolijus” stelą ties pjūviu sulaužė.

Neringos savivaldybė jau beveik 11 metų derina Saulės laikrodžio atstatymo darbus.