Shutterstock nuotr.

2015 metų pabaiga – ypač aktyvus metas Europos Sąjungos ir valstybės paramą kaimo plėtrai administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones surinkta beveik 95 tūkst. paramos paraiškų, baigiamas ankstesnis finansavimo laikotarpis, intensyviai planuojami ateinantys metai. Naujasis programinis laikotarpis pareiškėjams ir agentūros specialistams kelia nemažai naujų iššūkių, tačiau tikimasi, kad vis glaudesnis abipusis bendradarbiavimas ir ankstesnio laikotarpio patirtis padės juos sėkmingai įveikti.

Raimonda SABALAITĖ

Šiuo metu NMA intensyviai darbuojasi užbaigdama 2007–2013 m. programinio laikotarpio įgyvendinimą. Visi apmokėjimai paramos gavėjams turi būti atlikti iki gruodžio 31 dienos, bet galutinis rezultatas priklausys ir nuo pačių projektų vykdytojų įdėtų pastangų – ar jie laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, tinkamai įgyvendino projektus, laiku pateikė reikalingus dokumentus. Vis dėlto jau šiandien aišku, kad iki metų pabaigos gavėjus pasieks 2,286 mlrd. eurų – taigi programa bus visiškai įgyvendinta.

Tuo pat metu administruojamos ir naujojo lai­kotarpio paraiškos, skirstoma bei pradėta mokėti parama. Kaimo  plėtrai 2014–2020 m. skirta 1,977 mlrd. eurų paramos lėšų, o iš jų 2015 m. kvietimams – 650 mln. eurų. Tai maždaug trečdalis viso laikotarpio paramos sumos, o kartu – ir didelė atsakomybė NMA.

„Laikotarpio pradžioje žengti žingsniai siekiant, kad 2014–2020 m. parama būtų panaudota skaidriai ir efektyviai: parengti teisės aktai, padėsiantys iš anksto užkirsti kelią galimiems pažeidimams, pavyzdžiui, dirbtinių sąlygų paramai gauti sukūrimas, sukurtos naujos elektroninės paslaugos, tokios kaip projektų vykdytojų pirkimų skelbimo sistema“, – sako NMA direktorius Erikas Bėrontas.

Jis pabrėžia, kad NMA ir toliau sieks užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą klientams paprastinant paramos administravimo procesus, plečiant elektronines paslaugas, įsiklausant į pareiškėjų ir paramos gavėjų lūkesčius.

Paramos poreikis tebėra didelis

Vien per šiuos metus NMA pateikta daugiau kaip 95 tūkst., o nuo 2014 m. pradžios – be­veik 167 tūkst. paraiškų naujojo laikotarpio KPP paramai gauti. Nors didžiąją dalį jų sudaro su plotu susijusios priemonės, kurioms paramos galima kreiptis deklaruojant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, didžiausi iššūkiai, tekę agentūrai, susiję su investicine parama. Tai pa­rama, mokama už atliktas investicijas, prisidedančias prie kaimo plėtros, žemės ūkio modernizavimo.  Nemaža dalis  KPP investicinių priemonių ir veiklų šiais metais sulaukė didelio pa­reiškėjų susidomėjimo, o tai liudija ir toliau išliekantį paramos poreikį kaimiškose vietovėse.

Paramai pagal veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gauti paraiškas pateikė 2030 pareiškėjų, pagal veiklą „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gautos 1379 paraiškos vien per pirmąjį paraiškų rinkimo etapą (antrasis vyksta iki gruodžio 18 d.). Aktyvumu pasižymėjo ir smulkieji ūkininkai (304 paraiškos), miškininkai (vien miško ekosistemų atkūrimui ir gerinimui – 264 paraiškos), kaimo gyventojai, keičian­tys asbesto stogus (net 1502 paraiškos).

Naujasis finansinis laikotarpis atnešė daug svar­bių pokyčių ir naujovių tiek pareiškėjams, tiek NMA specialistams. Vieniems reikėjo pagal naujas paramos įgyvendinimo taisykles tinkamai parengti ir pateikti paramos paraiškas, verslo planus, kitiems – jas įvertinti atsižvelgiant į naują pa­raiškų vertinimo metodiką, naujus teisės aktus.

Atsižvelgdama į auditų pastabas praėjusiu finansiniu laikotarpiu bei sugriežtėjusius ES teisės aktus, Žemės ūkio ministerija atitinkamai aiškiau ir tiksliau reglamentavo nacionalinį teisyną. Kartu NMA prašo pareiškėjų pateikti detalesnę informaciją, dažniau kreipiasi dėl paraiškose pateiktų duomenų tikslinimo.

Nauja ir tai, kad 2014–2020 m. paraiškoms skiriami balai pagal taisyklėse nustatytus projektų atrankos kriterijus, o prašomos paramos sumai viršijus skirtąją sudaroma paraiškų pirmumo eilė. Taip užtikrinama, kad paramą gaus tik geriausi projektai.

Baigiantis metams galima apibendrinti pirmuosius rezultatus. Parama patvirtinta beveik 300 jaunųjų ūkininkų, nemaža dalis jų jau sulaukė avansinių išmokų. 748 kaimo gyventojai ga­lės pasikeisti asbesto stogus. Baigiamos vertinti paraiškos pagal veiklas „Parama investicijoms į že­­­mės ūkio valdas“, „Parama smul­kie­siems ūkiams“. Pagal veiklą „In­ves­ticijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įver­tintos beveik visos 144 paraiškos. Įpusėjo paraiškų vertinimas ir pagal ki­tas paramos programas.

2016 m. paramos gavėjai jau turėtų pajusti realią naujojo laikotarpio paramos naudą. Metų pradžioje baigus vertinti jau pateiktas vietos plėtros strategijas, kaimų bendruomenės ir toliau galės vykdyti projektus savo regionuose, ne­abejotinai prisidėsiančius prie jų augimo. Netrukus turėtų būti pradėti tiesti ir paramos lėšomis finansuojami keliai – jau patvirtintas jų sąrašas.

Išmokėta rekordiškai daug avansų

Šiemet tiesioginėms išmokoms gauti ir pagal su plotu susijusias KPP priemones pateikta 136 tūkst. paraiškų. Net 94 proc. (pernai – 73 proc.) pareiškėjų sulaukė avansinės paramos dalies išmokos. Likusi išmokų dalis ūkininkus pasiekti turi iki 2016 m. birželio 30 d., NMA sieks terminą paankstinti iki balandžio 30 d. Šiuo metu iš viso jau yra išmokėta 253 mln. Eur. Metų pabaigoje pareiškėjams bus pradėtos mokėti išmokos už mažiau palankias ūkininkauti vietoves, o nuo 2016 m. sausio pabaigos išmokos bus mokamos pagal kitas su plotu susijusias KPP priemones.

Užs. Nr. VPL 1027

Shutterstock

Įpusėjus rudeniui Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sulaukė daugiau kaip 94 tūkst. paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones. Paraiškas gauti išmokas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus pateikė daugiau kaip 136 tūkst. ūkininkų.

Raimonda SABALAITĖ

NMA darbuotojai, siekdami, kad visos paramos lėšos kuo greičiau pasiektų Lietuvos ūkininkus, skuba atlikti darbus laiku ir kokybiškai. Ankstesniu programiniu laikotarpiu sukaupta administravimo patirtis padeda specialistams įveikti naujus iššūkius, tačiau sklandžiam paraiškų administravimui ir paramos lėšų išmokėjimui ne mažiau svarbu glaudus NMA ir pareiškėjų bendradarbiavimas.

Iš viso 2014–2020 m. laikotarpiui skirta 1,977 mlrd. eurų paramos lėšų, iš kurių 2015 metams – 600 mln. eurų, arba beveik trečdalis viso programinio laikotarpio paramos lėšų.

„Tiek pareiškėjai, tiek NMA siekiame to paties – sėkmingo paramos lėšų įsisavinimo, o tam labai svarbu glaudus mūsų visų bendradarbiavimas. 2015 metai – išskirtiniai ir agentūrai, ir pareiškėjams. Šiemet faktiškai baigta efektyviai panaudoti ankstesnio programinio laikotarpio parama, didžiajai daliai pareiškėjų išmokėti išmokos už šiemet deklaruotus plotus avansai, paskirstyta beveik trečdalis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų. Padėdami vieni kitiems gerai atlikti savo darbą, užtikrinsime ir sėkmingesnį naujojo laikotarpio paramos lėšų įsisavinimą“, – sako NMA direktorius Erikas Bėrontas.

Dėl naujovių kyla daug klausimų

Naujas finansinis laikotarpis atnešė daug svarbių pokyčių ir naujovių ne tik pareiškėjams, bet ir NMA specialistams. Vieniems reikėjo pagal naujas paramos įgyvendinimo taisykles tinkamai parengti ir pateikti paramos paraiškas, verslo planus, kitiems – jas įvertinti atsižvelgiant į naują paraiškų vertinimo metodiką, naujus teisės aktus. 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu pateiktoms paraiškoms skiriami balai pagal taisyklėse nustatytus projektų atrankos kriterijus, o, prašomos paramos sumai viršijus skirtąją, sudaroma paraiškų pirmumo eilė.

Suprantama, kad, pasikeitus paraiškų vertinimo tvarkai, priemonių įgyvendinimo ir administravimo taisyklėms, pareiškėjams kyla daug klausimų. Tai patvirtina labai padidėjęs besikreipiančių į NMA klientų skaičius.

Susidomėjimas parama – didžiulis

Prasidėjus naujam finansiniam laikotarpiui pareiškėjai pasižymi ypač dideliu aktyvumu – iš viso NMA sulaukė 94 tūkst. paraiškų, iš kurių daugiau kaip 6,5 tūkst. paraiškų buvo pateikta pagal KPP investicines priemones.

NMA specialistai pastebi, kad daugumą paraiškų ūkininkai pateikia paskutinėmis paraiškų surinkimo dienomis, o tai apsunkina administravimo procesą. Taip pat paraiškų vertinimas stabdomas ir dėl to, kad pateikiami ne visi duomenys bei reikalingi dokumentai, dėl kurių agentūros specialistams tenka kreiptis į pareiškėjus su paklausimais.

Kad skirtos lėšos paramos gavėjus pasiektų kuo greičiau, NMA specialistai ragina ūkininkus operatyviai atsakyti į gautus paklausimus, atsiųsti reikiamus dokumentus.

Nuo spalio vidurio – ir išmokų už deklaruotus plotus avansai

NMA specialistai intensyviai ruošėsi ir tiesioginių išmokų avansų mokėjimui. Šiais metais žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus deklaravo daugiau kaip 136 tūkst. pareiškėjų. Iš viso iki lapkričio 30 d. Lietuvos ūkininkams planuojama išmokėti 442,5 mln. eurų tiesioginių išmokų.

2013 m. avansai buvo išmokėti 55 proc. pareiškėjų, 2014 m. avansai pasiekė beveik 73 proc. visų pareiškėjų, o 2015 m. šis rodiklis planuojamas dar 10 proc. punktų didesnis – iki 83 proc.

Verta paminėti, kad sprendimą išmokėti tiesioginių išmokų avansą jau nuo spalio priėmė tik Lietuva. Pavyzdžiui, Estija ir Lenkija avanso mokėti ūkininkams neplanuoja, o Latvijoje avansai mokami nuo lapkričio 1 d.

Kad išmokų avansai būtų pradėti mokėti laiku, iki spalio pradžios buvo atliktos visos reikalingos patikros. Kontrolės departamento specialistai aplankė 10 500 patikroms atrinktų pareiškėjų ūkių, taip pat atliko apie 3 tūkst. mėsinių ir pieninių veislių ūkinių gyvūnų patikrų vietoje.

Siekiant, kad tiesioginių išmokų avansai pasiektų kuo daugiau ūkininkų, buvo suplanuoti konkretūs jų mokėjimo etapai.

Ūkininkams avansai mokami iki lapkričio 30 d. – pagal atskiras tiesioginių išmokų schemas skirtingu laiku. Avansų dydis sudaro iki 70 proc. numatytų išmokų bendrų sumų. Likusi tiesioginių išmokų dalis mokama nuo gruodžio 1 d., o pagal su plotu susijusias KPP priemones – nuo kitų metų sausio pradžios.

Baigti svarbius darbus – iki metų pabaigos

Siekiama, kad būtų kuo greičiau panaudotos ne tik naujo, bet ir praėjusio programinio laikotarpio paramos lėšos. Pagal ankstesnio laikotarpio programą iki metų pabaigos planuojama išmokėti likusią programai įgyvendinti skirtą paramos sumą.

Didžioji dalis projektų jau užbaigti ir paramos lėšos jau pasiekė ūkininkus, tačiau nemažai galutinių projektų įgyvendinimo ataskaitų bei mokėjimo prašymų NMA buvo pateikta šių metų rudenį. NMA specialistai skuba vertinti paskutinius mokėjimo prašymus, tikrina pateiktus dokumentus.

Taigi 2015 metai – tikrai išskirtiniai ir agentūros specialistams, ir paramos gavėjams. Sėkmingai panaudota ankstesnio laikotarpio parama, paskirstyta beveik trečdalis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programai skirtos paramos, ne mažiau kaip 83 proc. paramos gavėjų pasiekę išmokų už deklaruotus plotus avansai – štai tokio gausaus derliaus tikimasi sulaukti dar šiais metais NMA ir paramos gavėjų bendro darbo dėka. n

Užs. Nr. VPL1010

Shutterstock

Modernizuoti valdas norintys ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, įmonės jau gali teikti paraiškas Europos Sąjungos (ES) paramai gauti. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 150 mln. eurų paramos lėšų. Paraiškos renkamos iki birželio 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Remiama įvairi veikla

Pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiama žemės ūkio produktų gamyba, valdoje ar žemės ūkio kooperatyvo (tokiu pripažinto iki pateikiant paraišką) pagamintų ar išaugintų prekinių žemės ūkio produktų apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t.t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai.

Taip pat remiama biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų. Pagamintos biodujos, šilumos ir elektros energija gali būti naudojama tik valdos reikmėms. Parama teikiama ir trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimui.

NMA Tęstinių priemonių administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Irmos Jakštienės teigimu, paramos lėšomis numatyta finansuoti specializuotą žemės ūkio sektoriaus veiklą vykdančius gyvulininkystės ar augalininkystės pareiškėjų projektus. „Ūkis priskiriamas prie specializuoto, kai pareiškėjo gautos pajamos iš kurio nors konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos sudaro ne mažiau kaip 45 proc. visų ūkio veiklos pajamų“, – sako NMA atstovė.

Vertinama pagal atrankos kriterijus

Pareiškėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę ūkininko ūkį bei valdą. I.Jakštienė pabrėžia, kad pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka bendrąsias ir specialiąsias tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo ūkis iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai turi veikti (vykdoma žemės ūkio veikla ir gaunamos iš šios veiklos pajamos) ne trumpiau kaip vienus metus. Šis reikalavimas netaikomas naujai įsteigtiems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurių visi nariai užsiima žemės ūkio veikla.

Pasak I.Jakštienės, pareiškėjai turi prisiimti įsipareigojimus: apdrausti turtą, kuriam įsigyti panaudota ES parama, tvarkyti buhalterinę apskaitą, viešinti paramą ir kt.

Pareiškėjų projektai vertinami pagal 10 atrankos kriterijų (žr. lentelę), už kuriuos suteikiami balai. Kad paraiška būtų vertinama toliau, būtina surinkti mažiausiai 35 balus.

Finansuojama iki 50 proc. išlaidų

Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Kiek mažiau – iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų – finansuojama pareiškėjams, vykdantiems žemės ūkio produktų gamybos veiklą augalininkystės sektoriuje, ir pareiškėjams, įveisiantiems trumpos rotacijos plantacinius želdinius. I.Jakštienė pabrėžia, kad tam tikrais atvejais paramos intensyvumas gali būti padidinamas 20 proc. (pvz., jauniesiems ūkininkams, pareiškėjams, investuojantiems į ekologinį ūkininkavimą, ir kt.).

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui projektui negali viršyti 50 tūkst. eurų (be PVM), kai pareiškėjas teikia supaprastintą paraišką (be verslo plano), arba 400 tūkst. eurų (be PVM), kai pareiškėjas teikia paraišką kartu su verslo planu. „Atkreiptinas dėmesys, kad teikiant paraišką pagal biodujų gamybos ar trumpos rotacijos želdinių veiklos sritis pareiškėjai turi pateikti projekto aprašą, kuriame pagrindžiami investavimo tikslai, numatytos investicijos, projekto įgyvendinimo terminai, nurodytos biodujų gamybai naudojamos žaliavos bei pagamintos ir sunaudotos šilumos energijos dalis“, – aiškina I.Jakštienė.

Parama vienam paramos gavėjui 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 400 tūkst. eurų (be PVM). Ūkio subjektams, investuojantiems į žieminius šiltnamius, didžiausia paramos suma projektui ir 2014–2020 m. laikotarpiu negali viršyti 3 mln. eurų. Ūkio subjektams, veisiantiems trumpos rotacijos plantacinius želdinius, didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 30 tūkst. eurų (be PVM).

Pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ numatyti paraiškų atrankos balai

1. Įgyvendinamas gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriaus (prioritetinei veiklai skiriama 100 proc. projekte numatytų įgyvendinti investicijų) projektas  – 10 balų (jei šių sektorių projekte numatyta įsigyti grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo kombainą – balai nesuteikiami);

2. Pareiškėjo ūkis priskiriamas prie smulkiojo ir vidutinio ūkio kategorijos (ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra 8–50 tūkst. eurų) – 20 balų;

3. Pareiškėjo patirtis prioritetinėje (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės) veikloje, kuriai prašoma paramos, didesnė nei 5 metai – 10 balų; 2–5 metai įskaitytinai – 5 balai;

4. Veiklos ekonominis efektyvumas: ūkio subjekto vidinė grąžos norma didesnė kaip 5 proc. (taikoma, kai prašoma per 50 tūkst. eurų paramos) – 10 balų; ūkio subjekto grynasis pelningumas, įgyvendinus projektą, padidėja daugiau kaip 2 proc. (taikoma prašant mažiau kaip 50 tūkst. eurų paramos) – 10 balų;

5. Projektui įgyvendinti prašoma 5–10 proc. įskaitytinai mažesnio nei galimas didžiausias paramos intensyvumas – 5 balai; daugiau kaip 10 proc. – 10 balų;

6. Pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas ar jo narys, arba asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos narys: daugiau nei 5 m. – 5 balai; 2–5 m. įskaitytinai – 2 balai;

7. Ūkyje diegiamos inovacijos – 10 balų;

8. Pareiškėjas yra jaunasis ūkininkas (jaunesnis nei 40 m. amžiaus) – 15 balų;

9. Pareiškėjas (fizinis asmuo ar juridinio asmens darbuotojas) ne anksčiau kaip 2 m. iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo mokymuose, susijusiuose su aplinkosaugos reikalavimų laikymusi ūkio veikloje, – 5 balai;

10. Pareiškėjas dalyvavo įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę ,,Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ ir gavo konsultacijas pagal pirmąją šios priemonės veiklos sritį, arba dalyvavo kitų institucijų vykdomuose mokymuose ir gavo konsultacijas dėl ūkio atitikties teisės aktų nustatytiems valdymo bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimams – 5 balai.

Daugiau informacijos apie naująją programą, administravimo bei priemonių įgyvendinimo taisykles galima rasti NMA interneto svetainėje www.nma.lt. Kviečiame prisijungti ir prie NMA „Facebook“ paskyros.