Bobas Dylanas

Ketvirtadienį Švedijoje paskelbta, kad Nobelio premija literatūros srityje skiriama legendiniam atlikėjui, dainų ir dainuojamosios poezijos kūrėjui Bobui Dylanui. Nors šis sprendimas sulaukė ir prieštaringų vertinimų, Bobas Dylanas vadinamas žmogumi, padariusiu didžiausią įtaką Amerikos dainų kultūrai ir tradicijoms.

Kiti šių metų Nobelio premijų laureatai

Taikos – J.M.Santosas

J.M.Santosas

Pastangos nutraukti 52 m. šalį krečiantį konfliktą su marksistų sukilėlių grupuote „Farc“. Per 26 tūkst. gyvybių nusinešęs pilietinis karas užbaigtas rugsėjo pabaigoje, kai Kolumbijos prezidentas J.M.Santosas ir kairiųjų maištininkų grupuotės „Farc“ lyderis Rodrigo Londono pasirašė taikos sutartį. J.M.Santosas ir R.Londono buvo laikomi realiausiais kandidatais gauti šią premiją, tačiau manyta, kad tokios viltys žlugo, nes po referendumo paaiškėjo, kad 50,21 proc. kolumbiečių prieštarauja taikos susitarimui su „Farc“.

Medicinos ir fiziologijos – Y.Ohsumi

Y.Ohsumi

Ląstelių autofagijos mechanizmų atradimas. Y.Ohsumi eksperimentai padėjo nustatyti, kaip veikia autofagija („savivalga“) – ląstelės organoidų perdirbimo mechanizmas, kurio sutrikimai žmonėms gali sukelti įvairias ligas, tarp jų Parkinsono ligą, diabetą ir vėžį. Mokslininkui pavyko išskirti genus, reguliuojančius autofagiją mielėse, ir aprašyti panašius procesus kitų organizmų ląstelėse.

Ekonomikos – B.Holmstromas ir O.Hartas

B.Holmstromas

2016 m. Nobelio ekonomikos premija skirta už indėlį plėtojant sutarčių teoriją. „Šių metų laureatai plėtojo sutarčių teoriją – išsamų pagrindą nagrinėjant daugelį įvairių sutarčių struktūros klausimų, tokių kaip su pasiekimais susietas aukščiausio lygio vadovų atlyginimas, dalinis nuostolių atlyginimas ir vartotojo mokama dalis draudimų srityje, taip pat viešojo sektoriaus privatizacijos veiksmai“, – nurodė Švedijos mokslų akademijos atstovai.

Chemijos – J.P.Sauvage’as, F.Stoddartas ir B.Feringa

J.P.Sauvage'as

Bernardas Feringa

F.Stoddartas

Molekulinių mašinų dizaino ir sintezės tyrimai. Mokslininkai sukūrė mažiausias pasaulio mašinas: rado būdą susieti molekules ir sukurti mažus liftus, motorus ir mažus raumenis. Molekulines mašinas bus galima panaudoti kuriant naujas medžiagas, jutiklius ir energijos saugojimo sistemas. Mažiausios mašinos, molekulės, kurių judesius galima valdyti, yra maždaug tūkstantį kartų plonesnės už plaukus.

Fizikos – D.Thoulessas, D.Haldane‘as ir M.Kosterlitzas

D.Thoulessas

M.Kosterlitzas

F.D.Haldene'as

Egzotiškų kvantinio pasaulio savybių tyrimai, teorinis medžiagos topologinių fazių ir jų virsmų atradimas. Dėl mokslininkų atradimo neįprastų fazių medžiagas (supermagnetus, superskysčius, plonas magnetines plėveles) bus galima tirti pasitelkus pažangius matematinius metodus. Mokslininkų teorinių darbų pagrindu bus galima ieškoti naujų egzotiškų materijos fazių, kurių medžiagos gali būti taikomos medžiagų mokslo ir elektronikos srityse.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Molekulinės mašinos

Nobelio premija chemijos srityje įteikta trims chemikams – prancūzui Jean–Pierre’ui Sauvage’ui, škotui J. Fraseriui Stoddartui ir olandui Bernardui Feringai. Jie įvertinti už molekulinių mašinų sumanymą ir sukūrimą.

Įsivaizduokite robotą, kurio aukštis yra mažesnis už plauko skersmenį. Arba prietaisą, kuris ląstelės viduje sujungia amino rūgštis. Tokių molekulinių mašinų atsiradimas – Nobelio premija apdovanotų mokslininkų nuopelnas.

Jie sukūrė miniatiūrines mašinas, kurios, gavusios energijos, atlieka mechaninius judesius. Manoma,kad tokių mašinų atsiradimas reiks visiškai naują technologijų erą. Molekulinės mašinos galėtų būti naudojamos kuriant naujas medžiagas, jutiklius ir energijos kaupimo sistemas.

“Mokslo vystymosi požiūriu dabar molekuliniai varikliai yra pažengę tiek, kiek elektros varikliai buvo pažengę ketvirtajame XIX amžiaus dešimtmetyje. Mokslininkai demonstravo elektra varomų mechanizmų veikimą, patys nenujausdami, kad jų atradimai padės sukurti traukinius, skalbimo mašinas, ventiliatorius ir virtuvės kombainus“, – aiškina Švedijos karališkosios mokslų akademijos nariai.

Beje, šie trys mokslininkai daugiausia nuveikė skirtingais laikotarpiais. 1983 m. J.P.Sauvage’as pirmą kartą sujungė dvi žiedines molekules į grandinę – tokie junginiai vadinami katenanais. Po aštuonerių metų J.F.Stoddartas atrado rotaksanus – junginius, kuriuose ant hantelį primenančios molekulės uždėta žiedinė molekulė. Kol galiausiai B.Feringa pademonstravo molekulinio variklio veikimą.

Yoshinori Ohsumi, Nobelio premijos laureatas

Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje įteikta už autofagijos – ląstelių „savivalgos“ – tyrimus. 2016 metų laureatu tapo japonas Yoshinori Ohsumi, rašomapremijos puslapyje.

Y.Ohsumi dvidešimt metų tyrinėjo ląstelių viduje vykstantį irimą. Jam pavyko išskirti genus, reguliuojančius autofagiją mielėse, ir aprašyti panašius procesus kitų organizmų ląstelėse.

Vėlesni tyrimai parodė, kad autofagija daro įtaką ne vienos ligos vystymuisi: Parkinsono, Alzheimerio ligų, diabeto ir kitų.

Siekdamas išskirti genus, lemiančius autofagiją ląstelėje, Ohsumi sukūrė mieles mutantes, kuriose jam pavyko sustabdyti autofagijos procesą. Paskui jis ėmė po vieną „atjunginėti“ genus, kol rado būtent tuos, be kurių autofagija nevykdavo. Atlikęs daug tūkstančių eksperimentų, jis išskyrė 15 genų, be kurių autofagija neįmanoma.

Ohsumi darbai išpopuliarino autofagijos temą mokslinėje bendruomenėje, ką akivaizdžiausiai demonstruoja šia tema publikuotų darbų skaičiaus dinamika.

Ohsumi darbai išpopuliarino autofagijos temą mokslinėje bendruomenėje

Apie autofagiją, kaip apie ląstelėje vykstantį procesą, pirmą kartą sužinota praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje. Tada belgų biochemikas Christian de Duve aprašė lizosomą – ląstelės dalį, atsakingą už kitų ląstelės komponentų suvirškinimą. Būtent de Duve’as pasiūlė terminą „autofagija“, už savo atradimus 1974 metais irgi buvo apdovanotas Nobelio premija medicinos srityje.

Nobelio premijos dydis – 8 milijonai Švedijos kronų. 2016 metais į premiją fiziologijos ir medicinos srityje pretendavo 273 mokslininkai. Ši premija įteikta 107-ąjį kartą, pirmieji laureatai paskelbti 1901 metais.

Šis straipsnis lietuvių kalba publikuotas portale technologijos.lt

Technologijos.lt

NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje, vykęs liepos 8–9 d., sukėlė entuziazmo bangą mūsų šalyje. Numatytas keturių batalionų dislokavimas Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje laikomas nedviprasmišku ženklu, kad NATO gins šias šalis, jeigu užpuls Rusija.

Jausmų bangos – gera proga susimąstyti, kiek kasdienis civiliokų supratimas apie karą skiriasi nuo pačių kariškių požiūrio.

Lietuva nebūtų siekusi narystės NATO, jeigu ne Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis, įtvirtinantis kolektyvinės gynybos principą, – kurios nors Aljanso šalies užpuolimas laikomas antpuoliu prieš visą NATO.

Nuo 1994 m. lapkričio, kada Prezidentas Algirdas Brazauskas laiške NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Woerneriui pareiškė apie Lietuvos siekius tapti Aljanso nare, iki 2004 m. balandžio, kada mūsų valstybės vėliava iškilo prie NATO būstinės, kolektyvinės gynybos principas nebuvo atšauktas. Niekas nepasikeitė ir per pastaruosius tuziną metų.

Iš kur tad permainų jausmas? Klausimas nėra visiškai kvailas net ir atsižvelgiant į pastarųjų metų permainų laviną: Krymo okupaciją, Rusijos dalyvavimą konfliktuose Rytų Ukrainoje ir Sirijoje.

Iš kur tikrumas, kad, daugėjant iššūkių galingiausiai NATO valstybei JAV, didėja ir Amerikos galimybės tuos iššūkius atremti? Arba kitaip – kodėl abejota, ar NATO gins Baltijos šalis, o dabar tų abejonių sumažėjo?

Manoma, kad Rusijos agresijos atveju keturi šaunieji batalionai iškart įsivels į karo veiksmus – o tai pretekstas NATO atsakui. Tarsi toks pretekstas nebūtų užpultų valstybių kreipimasis pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį punktą. Netikėjome NATO?

Keturi batalionai kartu su Baltijos šalių pajėgomis galbūt sugebės pristabdyti keturių, keturiolikos, keturiasdešimties Rusijos brigadų puolimą, ir kautis prie Rygos įlankos per Suvalkų koridorių atskubės NATO pajėgos iš Europos gilumos. Baltijos šalys taps kovos lauku kaip Donbasas Ukrainoje. Peizažą su minosvaidžiais, šarvuočiais, tankais paįvairins aviacija, kuri Ukrainos rytuose beveik nenaudojama.

Palikime Antrąjį pasaulinį karą primenančius vaizdelius kompiuteriniams žaidimams. Tie keturi NATO batalionai kol kas neatšaukia scenarijaus, kuris, tikėkimės, seniai žinomas kariškiams, o civiliokų viešojoje erdvėje buvo pagarsintas ruso Andrejaus Piont­kovs­kio, dabar jau emigranto.

Įsivaizduokime, kad Rusija žaibiškai okupuoja Latvijos ir Estijos teritorijų gabalus apie Narvą ir Daugpilį. Kremlius grasina branduoliniu atsaku, jei NATO bandytų tas teritorijas atkovoti.

Rusijos interesas nėra nei rusakalbius tenai ginti, nei valdžią Taline ir Rygoje versti, nei kokias nors iškasenas išgauti. Atplėšti gabalai – trofėjai, dėl kurių ketinama derėtis. Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino tikslas – išsaugoti valdžią sau bei parankiniams, taip pat įpiršti liaudžiai svaigulį nuo pergalių vietoj materialinės gerovės.

Veikimas pagal tokį scenarijų labai rizikingas. Branduolinis šantažas – kraštutinė priemo­nė. V.Putinas turi ir kitų kovos laukų, kur gra­sinant karine jėga ar ją naudojant galima versti Vakarus derėtis. Tai Ukraina, Kau­ka­zas, Sirija, Vidurinė Azija.

Kita vertus, laikas dirba V.Putino nenaudai. Vakarų botagas – ekonominės sankcijos ir jėgos demonstravimas, o pyragėliai – įvairūs diplomatiniai reveransai. Jei NATO kada nors gaus Nobelio taikos premiją, tikrai ne todėl, kad Aljansas yra pacifistinė organizacija. Rusiją parklupdys ilgalaikė taika galiojant ilgalaikėms Vakarų sankcijoms. Netrukdyk priešininkui pačiam nusibaigti – tai karo meno viršūnė pagal visas karybos teorijas, kiek jų žinoma istorijoje.

Nepaisant Kinijos prašymo, Lietuvos ambasadorius Norvegijoje dalyvaus Nobelio taikos premijos laureato disidento Liu Xiaobo (Liu Siaobo) apdovanojimo ceremonijoje Osle, penktadienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

“Lietuvos ambasada Osle gavo Kinijos ambasados notą, kurioje reiškiama viltis, kad ambasadorius susilaikys nuo dalyvavimo Nobelio taikos premijos teikimo ceremonijoje. Ambasadorius renginyje dalyvaus”, – BNS penktadienį informavo URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

Raginimus iš Kinijos nedalyvauti ceremonijoje gavo daugelio Vakarų šalių diplomatinės misijos. Dėl žmogaus teisių varžymo Vakaruose kritikuojamą Kiniją papiktino sprendimas taikos premija apdovanoti šiuo metu 11 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantį disidentą, kuris nuteistas dėl “ardomosios veiklos” prieš valstybę.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos žiniomis, notą iš Kinijos ambasados gavo visų Europos Sąjungos (ES) šalių atstovybės. Nota gauta trečiadienį.

Norvegijos sostinėje apdovanojimo ceremonija vyks gruodžio 10 dieną.

Renginio organizatoriai dar svarsto, kas atsiims maždaug milijono eurų vertės premiją ir medalį, nes Liu Xiaobo yra kalėjime, o jo žmonai Liu Xia (liu Sia) skirtas namų areštas.