Prieš Kalėdų šventes pradėta elektros kabelio, sujungsiančio Lietuvos ir Švedijos krantus, gamyba.

2012-aisiais Lietuva ketina atkelti vartus „Nord Pool Spot“ biurui Lietuvoje. Bus duotas startas ir studijai, numatančiai Baltijos valstybių prisijungimo prie žemyninės Europos elektros tinklų būdus ir technines sąlygas. Tiesa, šios studijos išvadų teks luktelėti porą metų. O belaukiant – pokalbis su Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generaliniu direktoriumi Virgilijumi Poderiu apie tai, ką prarandame nebūdami Vakarų Europos tinklų sinchroninėje zonoje.

PROGNOZĖS: Naujuosius metus norisi pradėti geromis naujienomis. Girdėjom, turite tokių parengęs…

V.P.: Gera naujiena ta, kad Švedijoje, ABB gamykloje, prieš pat Kalėdas pagaliau pradėtas gaminti Lietuvos elektros jungties su Švedija kabelis. 920 km kabelio gamyba užtruks dvejus metus. Beveik 20 cm pločio izoliuotas kabelis sukamas į milžiniškas rites – kiekvienoje po 60 kilometrų unikalaus, atsparaus korozijai ir pritaikyto aukšto slėgio sąlygoms gaminio. Ritės 2014 m. atsidurs specializuotuose laivuose, guldysiančiuose kabelį į Baltijos dugną.

Tuo tarpu elektros tiltas su Lenkija iš Alytaus į Elko (Luko) miestą drieksis oro linija. Nuo kitų panašių Lietuvos miškus ir laukus vagojančių linijų ji skirsis tik aukštesne – 400 kV įtampa laiduose ir didesniais, nei esame pratę matyti, atramų stulpais. Aukščiausi, stovėsiantys giliausiose daubose, bus net 60 m aukščio.

PROGNOZĖS: Pašlijus Lietuvos santykiams su Lenkija, visiems parūpo, kaip klostysis šios jungties likimas už Lietuvos teritorijos ribų. Ar nepastebėjote „LitPol Link“ projekto sulaikymo ženklų?

V.P.: Ne, ir tuo džiaugiamės. Sulaikymas mažai tikėtinas, nes su šiuo projektu siejama ir šiaurinės Lenkijos dalies tinklų plėtra. Šiuo metu kaimynai rengia savosios projekto dalies poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. 2015 m. pabaigoje turėtų pradėti veikti 500 MW galios „LitPol Link“ jungtis. O kadangi tokio pralaidumo visų trijų Baltijos valstybių sąsajai su žemynine Europa nepakaks, 2020 m. galingumas bus padidintas iki 1000 MW.

PROGNOZĖS: Bet Lenkija jau dešimtmetį eksploatuoja savo elektros jungtį su Švedija. Kodėl, įgyvendinę „LitPol Link“ projektą, lietuviai negalėjo naudotis ja?

V.P.: Prisiminkime, kad Skandinavija yra žemesnių elektros kainų zonoje nei Lenkija. O 2016-aisiais, įsigaliojus griežtesniems leidžiamos taršos normatyvams elektrinėse, šis skirtumas dar labiau išryškės, nes kaimynai bus priversti savo anglimis kūrenamas elektrines modernizuoti arba uždaryti. Todėl Lietuvai, kuri planuoja tapti „Nord Pool Spot“ biržos dalyve, paprasčiausiai apsimokės turėti tiesioginę 700 MW galios jungtį su Švedija: geresnis pralaidumas šiuo atveju užtikrins mažesnį kainų lygį.

PROGNOZĖS: Kada „Nord Pool Spot“ Baltijos valstybių biržas ketina perimti į savo svetingą glėbį?

V.P.: Metų pabaigoje Seimas dar kartą svarstė Elektros energetikos įstatymo pataisų projektą, kuris panaikintų teisines kliūtis norvegų bendrovės, operuojančios „Nord Pool Spot“, atėjimui į Lietuvą. Jeigu jam būtų pritarta, tuomet čia, kaip ir kitose šalyse, būtų įsteigtas šios bendrovės biuras, kuris Lietuvoje veiktų kaip nejuridinis asmuo. Estai panašų biurą jau turi, latviai pasirengę jį priimti, o mes velkamės uodegoje. Atėję čia norvegai rūpintųsi mūsų biržos perkėlimu iš „Balt Pool“ į „Nord Pool Spot“, o mes, kaip perdavimo sistemos operatoriai, užtikrintume biržos veiklai būtiną aplinką.

PROGNOZĖS: Kas važinės „elektros greitkeliais“?

V.P.: „Elektros greitkeliai“ (angl. Electricity Highways) – tai šiuo metu rengiamas projektas, sujungsiantis Europos šiaurinius ir pietinius bei vakarinius ir rytinius regionus. Jis labiausiai reikalingas tam, kad būtų įmanoma subalansuoti elektros generaciją sparčiausiai atsinaujinančių šaltinių energetiką diegiančiuose kraštuose. Imkime besiplečiančius vėjo jėgainių parkus Šiaurės jūroje: juk tokiems generuojamos elektros kiekiams „suvirškinti“ pakrančių energetinių sistemų galimybių neužteks. Tačiau paskirsčius balansavimo naštą platesniam regionui, problemų neliktų.

Panašiai ir Lietuvoje 2015-aisiais pradėsiantys veikti tarptautiniai „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros tiltai išplės mūsų atsinaujinančių šaltinių energetikos balansavimo galimybes. Mes irgi tapsime „elektros greitkelių“ tinklo dalimi.

PROGNOZĖS: Teigiama, kad ateities elektros energetikos panacėja – išmanieji tinklai, padėsiantys racionalizuoti elektros tinklų valdymą ir kartu energijos suvartojimą. Ar Lietuva rengiasi tokiam kokybiniam šuoliui?

V.P.: Išmanusis elektros valdymas, išmanieji tinklai ir jiems pritaikyti elektros skaitikliai ypač aktualūs skirstomųjų tinklų operatoriams. Neabejoju, kad tai leistų efektyviau ir taupiau vartoti elektros energiją. Bet šių tinklų diegimo koncepcijos kol kas neturi nė viena Europos valstybė. ES lygmeniu taip pat nėra patvirtinta bendrų išmaniųjų tinklų diegimo standartų. Susitarti, kaip reikėtų vieningai plėtoti šią sistemą, tikimasi po kelerių metų.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Baltijos jūros regione vietos yra kelioms atominėms elektrinėms, o Rusijai būtų naudinga Kaliningrado srities energetiką ir čia statomą atominę elektrinę kartu su Baltijos šalimis integruoti į “Nord Pool” regioną, teigia nepriklausomo elektros energijos tiekėjo statusą turinčios įmonės “Inter RAO Lietuva” valdybos narys Jonas Garbaravičius.

“Visų pirma Rusija turėtų suprasti, kad šis variantas jiems patiems būtų naudingesnis. Be to, požiūris į Kaliningrado atominę elektrinę būtų visiškai kitoks. Galiu pasakyti, kad bent jau energetikos technokratų diskusijose toks variantas yra svarstomas. Rusija nėra Šiaurės Korėja”, – interviu dienraščiui “Verslo žinios” sakė J.Garbaravičius.

Anot jo, “Inter RAO Lietuva” netrukus turėtų būti oficialiai įgaliota Kaliningrado atominės elektrinės, kuri turėtų konkuruoti su Lietuvoje ketinama statyti Visagino atomine elektrine, pagamintą elektrą parduoti Baltijos šalyse.

“Ir stengsimės parduoti kuo daugiau. “Inter RAO” požiūriu, tai ne karas, o konkurencija. Žinoma, jeigu abi jėgainės regione pradėtų veikti vienu metu esant ribotam perdavimo pajėgumui, ir vieniems, ir kitiems tektų arba dempinguoti kainas, arba stovėti be darbo. Tačiau jeigu įvertintume regiono plėtros perspektyvą bent penkiasdešimt metų į priekį pamatytume, kad rinkos užtektų visiems”, – teigė J.Garbaravičius.

Pasak jo, Lietuvai reikalingi savi elektros gamybos šaltiniai, nes atmetus būsimąjį Elektrėnų naująjį bloką, vieną kitą modernesnę katilinę ar ribotos galios kogeneracinę jėgainę, daugelis generavimo šaltinių šiuo metu yra moraliai ir techniškai pasenę.

“Siekis statyti branduolinę jėgainę yra logiškas. Žinoma – su sąlyga, kad jos produkcija turės rinką. Vis dėlto, mano nuomone, Lietuva neturėtų nuvertinti elektros tranzito galimybių. Turint geografiškai strateginę poziciją, galima daug aktyviau plėtoti elektros tinklus, investuoti į jungtis. Tarkime, atsiradus jungčiai su Švedija Lietuva per keletą metų iš tranzito galėtų uždirbti dar vienam kabeliui”, – tvirtino J.Garbaravičius.

Jo teigimu, muitai iš trečiųjų šalių importuojamai elektros energijai, apie kuriuos yra užsiminęs premjeras Andrius Kubilius, savaime nėra blogis, tačiau reikia diskutuoti dėl protingo jų dydžio.

“Mokesčiai niekam nepatinka, tačiau neišvengiami. Nors, manau, kad muitai labiau atitinka ne Lietuvos, o Estijos interesą. Jie kūrena jėgaines skalūnais, o išsiderėję pereinamą laikotarpį dėl taršos norėtų keletą metų užkurti elektrines visa galia. Šiuo atveju “Inter RAO Lietuva” yra jiems trukdantys konkurentai. Jeigu muitai bus įvesti dėl politinių motyvų, už estų interesus sumokės Lietuvos vartotojai”, – sakė J.Garbaravičius.