V.Putinas, R.T.Erdoganas

Energetiniai ištekliai ir prekyba jais išlieka svarbia didžiosios politikos dalimi. „Dujų diplomatija“, jeigu tai būtų galima taip apibūdinti, grįžta į aktualią darbotvarkę. Daug pastangų tam deda Rusija, kuri seniai vertina energetinius išteklius kaip puikią politinę priemonę, leidžiančią skatinti vienus ir bausti kitus. Po netikėto Maskvos susitaikymo su Turkija prikeliamas „Turkų srauto“ projektas. Kremlius ir toliau per valstybinę korporaciją „Gazprom“ bando prastumti projektą „Šiaurės srautas-2“. Visa tai verčia plačiau apžvelgti situaciją.

Viktoras DENISENKO

Vėl „amžina“ draugystė su turkais

„Turkų srauto“ dujotiekio istorija panaši į detektyvą. Kiek ironizuojant galima pasakyti, kad tai yra sunkaus likimo dujotiekis. Pirmiausia jis gimė kaip „Pietų srauto“ projektas. Jo tikslas buvo dar labiau pririšti Europą prie rusiškų dujų ir užtikrinti šio energetinio ištekliaus tranzitą apeinant „nedraugiškos“ Ukrainos teritoriją. Suprantama, kad po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Maskva, ir separatistinio konflikto Donbase sukurstymo atimti iš Ukrainos tranzitą (ir už jį gaunamus pinigus) Rusijai tapo dar aktualiau.

Tačiau Maskvai teko nutraukti „Pietų srauto“ projektą, nes jai nepavyko įveikti Europos Sąjungos vidinio reguliavimo, kuris yra nepalankus Kremliaus planams naudoti dujas kaip poveikio priemonę. Iš esmės objektyvių priežasčių stabdyti šį projektą nebuvo, išskyrus Maskvos nenorą žaisti pagal europines taisykles. Sustabdęs „Pietų srauto“ projektą Kremlius neatsisakė planų sukurti kitą rusiškų dujų kelią į Europą. Beveik iš karto buvo anonsuotas naujas, alternatyvus, „Turkų srauto“ projektas.

Sustabdęs „Pietų srauto“ projektą Kremlius neatsisakė planų sukurti kitą rusiškų dujų kelią į Europą. Beveik iš karto buvo anonsuotas naujas, alternatyvus, „Turkų srauto“ projektas.

Anuomet Rusija pozicionavo Turkiją kaip strateginę partnerę. Tačiau jau tada teko rašytiapie problemas dėl šio projekto įgyvendinimo, nes Maskvai „Turkų srauto“ dujotiekis akivaizdžiai buvo reikalingesnis nei Ankarai. Atitinkamai Turkija norėjo gauti daugiau materialios naudos, kol Maskva buvo įsitikinusi, kad Ankara turėtų ją palaikyti vien dėl noro įgelti Europos Sąjungai, kuri vis laiko Turkiją prie savo slenksčio ir neskuba priimti jos į ES.

Galutinai „Turkų srauto“ projekto vos nepalaidojo geopolitinis Turkijos ir Rusijos ginčas, susijęs su įtaka Sirijoje. 2015 metų rugsėjį Maskva kiek netikėtai tiesiogiai įsitraukė į Sirijos konfliktą, pasiuntusi į šią šalį savo karo aviaciją. Rusų lakūnai gana neatsakingai elgėsi konflikto zonoje (galima numanyti, kad Maskva taip tikrina vadinamąsias raudonąsias linijas šiame konflikte). Pavyzdžiui, Turkija kelis kartus buvo pareiškusi apie savo oro erdvės pažeidimus ir net kaip aiškų įspėjimą numušusi nepilotuojamą orlaivį(tikėtina, priklausantį rusams). Kai ir tai Maskvos nepaveikė, 2015 metų lapkričio 24 dieną Turkija numušė rusų bombonešį „Su-24“, kuris pažeidė jos oro erdvę.

Rusija labai skausmingai reagavo į savo karo lėktuvo sunaikinimą. Turkija kaip pagrindinis priešas net kuriam laikui išstūmė iš rusiškos informacinės erdvės Ukrainą. Ankaros adresu skambėjo prakeiksmai ir grasinimai. Tapo aišku, kad tokioje situacijoje Maskva negali tęsti bendradarbiavimo su Turkija. Tarp kitų projektų kuriam laikui (tada atrodė, galutinai) buvo nutrauktas ir „Turkų srautas“.

Tačiau šiandien galima pasakyti, kad konfliktas su Turkija buvo stebėtinai trumpalaikis. Pirmų santykių atšilimo požymių pasirodė dar 2016 metų pavasarį, kai Turkijos vadovas T. Erdoganas atsiprašė Maskvos dėl numušto lėktuvo. Kiek tas atsiprašymas buvo realus (pasak kitos versijos, T. Erdoganas ne atsiprašė, o tik dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl incidento ir šiek tiek sušvelnino poziciją) – atskiras klausimas, tačiau abi pusės interpretavo šį įvykį sau palankia linkme.

Kitas santykių pagerėjimo etapas buvo pastebėtas po nepavykusio karinio valstybės perversmo Turkijoje 2016 metų liepos pradžioje. Tada taip pat kalbėta, kad Rusijos slaptosios tarnybos perdavė Ankarai svarbią informaciją, kuri leido Turkijos valdžiai operatyviai reaguoti į sąmokslą.

Paminėtina, kad dėl paties perversmo vis dar lieka nemažai klausimų, kurie gimdo įvairaus pobūdžio sąmokslo teorijas, jog sąmokslą galėjo pakurstyti Maskva, norėdama padaryti spaudimą T. Erdoganui, ar net pats Turkijos prezidentas, siekdamas apriboti šalyje demokratines laisves ir pateisinti represijas.

Kartu su Rusijos ir Turkijos draugyste atgijo ir strateginiai projektai. Kad „Turkų srauto“ projektas bus atgaivintas, tapo žinoma dar liepos pabaigoje, o jau rugpjūčio pradžioje šią naujieną patvirtino V. Putinas ir T. Erdoganas. Spalio pradžioje buvo pasirašyta politinė Rusijos ir Turkijos deklaracija, kuri dar kartą patvirtino, jog minėto dujotiekio projektas iš esmės yra gyvas. Beje, įdomu paminėti ir tai, kad, ekspertų manymu, bent nominalaus „Turkų srauto“ projekto atgaivinimo Maskvai reikėjo, kad padarytų spaudimą Europai, kuri vis dar rimtai dvejoja dėl „Šiaurės srauto-2“ projekto. Apie tai, kokių kliūčių atsiranda šio projekto kelyje, mes toliau ir pakalbėsime.

Nori praplėsti „Šiaurės srautą“

Priminsime, kad pirmas „Šiaurės srauto“ dujotiekis buvo pastatytas 2010–2012 metais. Įgyvendinti šį projektą leido ne vien ekonominiai ar energetiniai interesai, o visų pirma V. Putino ir tuometinio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio draugystė. Su šio kanclerio vardu yra susijęs toks terminas kaip „politiko šrioderizacija“, simbolizuojantis parsidavimą ir politinių principų pamynimą.

Naujas projektas, kuris dažniausiai vadinamas „Šiaurės srautu-2“, užgimė 2015 metais. Jo atsiradimas pirmiausia siejamas su Rusijos nesėkmėmis stumiant „Pietų srauto“ projektą.

Naujas projektas, kuris dažniausiai vadinamas „Šiaurės srautu-2“, užgimė 2015 metais. Jo atsiradimas pirmiausia siejamas su Rusijos nesėkmėmis stumiant „Pietų srauto“ projektą.

Vėliau „Šiaurės srauto-2“ reikšmę aktualizavo ir konfrontacija su Turkija. Tai iš esmės nėra naujas projektas – kalbama apie „Šiaurės srauto“ dujotiekio praplėtimą, siekiant padvigubinti jo laidumą.

Tačiau ir čia Maskvai prisiėjo susidurti su problemomis. Šių metų vasarą potencialiems investuotojams teko atsisakyti sukurti bendrą įmonę šiam projektui įgyvendinti, nes tam prieštaravo Lenkijos antimonopolinis reguliuotojas – UOKiK.

Pažymima, kad „Šiaurės srauto-2“ projektas kertasi ir su ES trečiuoju energetiniu paketu, kuris taip stipriai nervina Kremlių. Trečiajame energetiniame pakete numatoma, kad energetinių išteklių gabenimo infrastruktūros (šiuo atveju – dujotiekio) negali valdyti energetinių išteklių tiekėjas. Protestuodama prieš šią nuostatą Maskva anuomet ir nutraukė „Pietų srauto“ projektą.

Dėl visų šių priežasčių ir „Šiaurės srauto-2“ ateitis lieka gana miglota.

Kai dominuoja politika

Įdomu tai, kad net dalis Rusijos valdžiai lojalių žiniasklaidos priemonių neskubėjo džiaugtis „Turkų srauto“ projekto atgaivinimu. Esminė to priežastis – finansinė. Gana plačiai kalbama, kad Maskvai „Turkų srauto“ projektas kainuos brangiai. Faktiškai jis gali būti nuostolingas. Be to, jis vykdomas neturint atitinkamos infrastruktūros perspektyvos ES teritorijoje. Net neslepiama, kad „Turkų srauto“ reikšmė pirmiausia yra politinė ir atitinka esminį Maskvos siekį palikti nuo 2019 metų Ukrainą be rusiškų dujų tranzito.

Nerimauti dėl dujotiekio rentabilumo verčia ir tai, kad Rusija dėl Vakarų pasaulio taikomų sankcijų ir kritusių (ir taip ryškiai ir nepakilusių) naftos kainų gyvena finansiškai sunkų laikotarpį. Akivaizdu, kad Maskvai atėjo laikas skaičiuoti pinigus ir galvoti ne tik apie įvaizdį ir geopolitiką, bet ir apie ekonominę projektų naudą.

Čia yra ir kitų aspektų. Galima numanyti, kad „Turkų srauto“ projektas iš tikrųjų bus kuklesnis, nei anonsuota anksčiau: vietoj keturių numatytų šio dujotiekio šakų gali būti nutiesta dvi ar net viena.

Galima numanyti, kad „Turkų srauto“ projektas iš tikrųjų bus kuklesnis, nei anonsuota anksčiau: vietoj keturių numatytų šio dujotiekio šakų gali būti nutiesta dvi ar net viena.

„Šiaurės srauto-2“ istorija rodo, kad Europa šiandien irgi dvejoja dėl galimų reikalų su Rusija. Situacijoje, kai vyksta naujas šaltasis karas, eiti obuoliauti su velniu (t. y. Kremliumi) kainuoja pernelyg brangiai.

Tačiau akivaizdu, kad Rusija, nepaisydama nieko, sieks ir toliau plėtoti jai įprastą „dujų diplomatiją“, nors šis energetinis išteklius Kremliaus rankose tradiciškai pavirsta ne draugystės, o konfrontacijos įrankiu. Bet pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje bet kokios Maskvos iniciatyvos Europoje sutinkamos gana atsargiai. Nors minėti Rusijos dujų projektai palengva juda, šis procesas yra gana lėtas ir, kaip galima pastebėti, finansiškai sunkus Rusijai. Be to, bet kuris iš šių projektų rizikuoja galutinai užstrigti, tad „dujų diplomatija“ vis dėlto negali būti laikoma pačia perspektyviausia Maskvos strategija.

Šis straipsnis buvo publikuotas svetainėje www.geopolitika.lt

Geopolitika.lt

2012 rugsėjo 24 d. „Nord Stream“ atlieka išsamią aplinkos ir socialinę-ekonominę stebėsenos programą, kuria siekiama nustatyti dujotiekio tiesimo darbų ir eksploatacijos poveikį.

Jau paskelbta 2011 m. ataskaita – antroji iš suplanuotų penkių metinių ataskaitų. Joje apibendrintos išvados iš nacionalinių Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ataskaitų. Visi rezultatai yra paskelbti viešai ir buvo pateikti atitinkamoms valstybinėms institucijoms. Savanoriškai „Nord Stream“ šiais rezultatais pasidalino su visomis devyniomis Baltijos jūros regiono šalimis, kurios dalyvavo prieš projekto įgyvendinimą vykusiose tarptautinėse konsultacijose.

Žemiau „Nord Stream“ pateikia stebėsenos veiksmų bei rezultatų santrauką pagal valstybes, per kurių vandenis nutiestas „Nord Stream“ vamzdynas:

Rusijoje:
2011 m. nuo sausio iki gruodžio vykdant dujotiekio statybos darbus sausumoje bei vandenyje pakrantėje po kartą per mėnesį buvo tikrinama oro kokybė. Specialistai tyrė teršalų išmetimą bei oro kokybę ir darbų vykdymo teritorijoje, ir ties artimiausia gyvenviete.
Azoto dvideginio, anglies viendeginio, kenksmingųjų oro dalelių ir angliavandenilio (susijusio su žibalu) koncentracijos ore rodikliai tiek statybos darbų zonoje, tiek ir prie Bolšoj Bor kaimo atitiko nustatytas normas. Remiantis šiais rezultatais buvo padaryta išvada, kad oro kokybė sausumos atkarpoje atitiko Rusijos valdžios institucijų nustatytas normas.

Suomijoje:
2011 metais iki pabaigiant tiesti I-ąjį dujotiekio vamzdį dviejose tyrimų stotyse Suomijoje ir trijose Estijoje buvo tiriama nuosėdų kokybė. Rezultatai parodė, kad tiesiant I-ąją liniją kenksmingų medžiagų koncentracija paviršinėse nuosėdose Suomijos ir Estijos vandenyse nepakito. Metalų ir dioksino koncentracijos buvo nedidelės, o TBT – mažesnės nei 2010-aisiais.
2009-2011 m. septyniose stotyse buvo stebimas srovių greitis ir kryptys. Informacija iš šalia I-osios dujotiekio linijos įrengtos stoties parodė, kad vamzdyno įtaka povandeninėms srovėms prie pat jo buvo nereikšminga, o 50 metrų atstumu nuo vamzdžių neužfiksuota jokio poveikio srovėms. Rezultatai iš kitų šešių stočių, kurios buvo įrengtos tirti vandens stulpus, parodė, jog srovės greitis buvo didesnis nei modeliuota ir susidarė daugiau srovių šiaurės ir pietų kryptimis. Vis tik, realus tiesimo darbų poveikis vandens kokybei atitiko išankstinius įvertinimus ir netgi buvo mažesnis.

Švedijoje:
Ekotoksikologinio efekto žydriesiems moliuskams (Mytilus edulis) stebėsena buvo vykdoma „Natura 2000“ zonoje Norra Midsjöbanken. Rezultatai atskleidė, kad vamzdyno įkasimas į jūros dugną moliuskams nepakenkė – jų audiniuose neužfiksuota didesnio teršalų kiekio.
Be to, stebėsenos rezultatai rodo, kad įkasant vamzdyną į jūros dugną ir naudojant laivų inkarus dugno nuosėdoms ar bentoso faunai nepakenkta. Trumpalaikiai pokyčiai, kurie buvo užfiksuoti nuo 2010 metų, ir skirtumai 2011 metais buvo įvertinti kaip natūralus bentoso bendrijos struktūros pokytis.

Danijoje:
Danijos vandenyse iš pradžių buvo nustatytos apsaugos zonos 27-iose vietovėse, kur jūros dugne yra kultūros paveldas. Danijoje buvo stebimos dvi laivo duženos, kurios buvo netoli vamzdyno. 2010-2011 m. rudenį ir žiemą jos buvo filmuojamos. Tyrimas parodė, kad, tiesiant dujotiekio I-ąją liniją, kultūros paveldui nepadaryta jokios žalos.
2011 m. liepą, prieš pradedant tiesti II-ąją dujotiekio liniją, buvo atliktas tyrimas Danijos vandenyse tose vietose, kur yra nuskendusios laivų duženos. Atlikus tyrimus, iš anksčiau nustatytų 27 saugumo zonų, jų kiekis buvo sumažintas iki 17, o dalies iš jų apsaugos spindulys sumažintas nuo 200 metrų iki 100 metrų.

Vokietijoje:
Vokietijos pakrantėje buvo įvestos vadinamosios kompensacinės priemonės. Jų tikslas – pagerinti dujotiekio koridoriuje esančią smėlingą pakrantę ir sutvarkyti apleistas pievas. 2010 ir 2011 metais buvo sutvarkytos kopos, suformuota dirbtinė kopa virš dujotiekio bei pakeista dalis smėlio vietovėje, per kurią nutiestas dujotiekis.
Tiriant (atliekant pirminį tyrimą ir pakartojus jį po dujotiekio tiesimo) teršalų koncentracijos neviršijo Vokietijos valdžios institucijų nustatytų normų.

Dokumentą, kuriame apibendrinami 2011 m. tyrimų rezultatai, galite rasti mūsų bibliotekoje.

Informacinę brošiūrą, kurioje aprašyta, kokios veiklos vykdytos „Nord Stream“ stebėsenos metu kiekvienoje šalyje, šių veiklų tikslai, tyrimų metodika, vietovės, kuriose stebėsena vykdyta, taip pat rezultatai ir išvados, iliustracijos, žemėlapiai ir interviu su tyrėjais bei ekspertais galite parsisiųsti iš čia.

„Nord Stream“ yra dujų vamzdyno projektas, sujungiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2009 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 312 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki daugiau nei 523 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs apie 211 mlrd. kubinių metrų per metus (Šaltinis: IEA, 2011). „Nord Stream“ projektas, sujungiantis Europos dujotiekių tinklą su didžiausiais pasauliniais gamtinių dujų ištekliais, galės tenkinti daugiau nei ketvirtadalį šio Europai trūkstamo dujų importo. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas didins Europos apsirūpinimo dujomis saugumą ir bus pavyzdys tolimesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje.

Pirmoji iš dviejų lygiagrečių „Nord Stream” linijų pradėta eksploatuoti 2011 m. lapkritį. Abi vamzdyno linijos yra po 1220 km ilgio ir kasmet gali pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Antroji vamzdyno linija jau taip pat nutiesta. 2012 m., pradėjus eksploatuoti abi vamzdyno linijas, „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka dujomis aprūpinti 26 mln. namų ūkių Europoje.

„Nord Stream AG“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti šį naują dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos „OAO Gazprom“ priklauso 51 proc. „Nord Stream” akcijų, Vokietijos kompanijos „BASF/Wintershall Holding AG“ ir „E.ON Ruhrgas AG“ turi po 15,5 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovė „N.V. Nederlandse Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF SUEZ S.A.“ – po 9 proc. akcijų.

„Nord Stream“ yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN-E). 2006 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba paskelbė, kad šis projektas “atitinka Europos interesus“. „Nord Stream“ yra pripažįstamas kaip svarbus projektas siekiant patenkinti Europos energetinės infrastruktūros poreikius.

„Nord Stream“ dujotiekio tiesimo darbai buvo pradėti 2010 m. balandžio mėnesį, dujotiekio maršrute atlikus išsamius aplinkos tyrimus, užbaigus planavimo ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) etapus. Dujotiekio statybai naudoti trys tiesimo laivai: didžiąją dalį vamzdyno nutiesė laivas „Castoro Sei“. Vokietijos vandenyse tiesimo darbai buvo vykdomi „Castoro Dieci“ laivu, kuriuo pakrantėje sumontuotos abi vamzdyno linijos. Suomijos vandenyse buvo naudojamas bendrovės „Saipem“ subrangovui „Allseas“ priklausantis laivas „Solitaire“, kuris tiesimo darbus užbaigė 2011 m. rugpjūtį. Pirmoji „Nord Stream“ vamzdyno linija pradėta eksploatuoti 2011 m. lapkritį, o antrąją numatoma eksploatuoti 2012 metais.

Per 2010 ir 2011-uosius metus „Nord Stream“ investavo 20 mln. eurų į Aplinkos ir socialinio monitoringo programą (angl. Environmental and Social Monitoring Programme – ESMP). Daugiau nei 20 specializuotų bendrovių atlieka programoje numatytus tyrimus, kad nustatytų, ar „Nord Stream” dujotiekio tiesimas turėjo įtakos Baltijos jūros gyvūnijai ir augalijai, o jeigu turėjo – tai kokią. Išilgai viso vamzdyno maršruto, Rusijos Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos vandenyse, daugiau nei tūkstantyje tyrimų stočių tiriama 16 rodiklių – vandens kokybė, paukščių, žuvų ir žinduolių populiacijos, jūros dugno atsistatymas ir kiti. Surinkti duomenys analizuojami tarptautiniu mastu pripažintose laboratorijose, o rezultatus „Nord Stream” pateikia visų minėtų šalių valdžios institucijoms. Iš viso į ESMP „Nord Stream“ ketina investuoti apie 40 mln. eurų ir stebėti dujotiekio tiesimo bei eksploatacijos poveikį iki 2016 metų.

Balandžio 18 d. žengtas dar vienas didelis žingsnis įgyvendinant Baltijos jūros dujotiekio projektą „Nord Stream“ – anksčiau nei planuota pabaigta tiesti antroji 1224 km ilgio vamzdyno linija.

Po šios linijos patikrinimo jau nuo šių pabaigos ja turėtų pradėti tekėti dujos. Abiem visiškai automatizuoto vamzdyno linijomis bent 50 metų iš Rusijos į Europos Sąjungą bus galima kasmet transportuoti po 55 mlrd. kubinių metrų dujų.

Paskutinis 99 953-iasis antrosios linijos plieninis vamzdis savo kelionę pradėjo Vokietijoje, gamykloje „Europipe“. Iš jos jis keliavo į EUPEC gamyklą Mukrane, kurioje buvo padengtas betonu. Tuomet jis nugabentas į Švedijos Gotlando saloje, Slite įsikūrusį logistikos centrą, o iš šio vamzdžių tiekimo barža pristatytas į „Saipem“ kompanijos tiesimo laivą „Castoro Sei“. Galiausiai 2012 m. balandžio 18 dieną šis paskutinis vamzdis buvo privirintas prie vamzdyno ir nuleistas į Baltijos jūros dugną. Šis veiksmas taip pat buvo paskutinė „Nord Stream“ projekto logistikos operacija.

Dvi lygiagrečias dujotiekio linijas sudaro 199 755 plieniniai vamzdžiai. Kiekvienas jų yra 12 metrų ilgio, padengtas betonu ir sveria apie 24 tonas. Vamzdynas jūroje paklotas į kruopščiai parinktą ir suderintą vietą, o jį tiesė trys laivai – „Saipem“ kompanijos laivai „Castoro Sei“ ir „Castoro Dieci“ bei „Allseas“ laivas „Solitaire“. Laivas „Castoro Sei“ 138 850 siūlėmis suvirino ir tarpusavyje sujungė vientisą dujotiekį sudarančius vamzdžius. Šis laivas „Nord Stream“ projekte darbavosi nuo 2010 balandžio mėnesio.

„Nord Stream“ Tiesimo darbų departamento direktoriaus pavaduotojas Ruurdas Hoekstra sakė: „Castoro Sei“ puikiai atliko savo darbą. Šis laivas su 330 žmonių įgula dvejus metus dirbo po 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę su vos vieno mėnesio pertrauka 2011 m. gegužę, kai buvo atliekamas įprastas laivo patikrinimas. Šio laivo ir jo įgulos darbo tempas buvo spartesnis nei prognozavome, vamzdžių sujungimų kokybė – aukšto lygio, užtikrinant visišką saugumą. Džiaugiamės, kad antrąją liniją baigėme tiesti žymiai anksčiau, nei planavome. Tai svarbus žingsnis įgyvendinant „Nord Stream“ projektą“.

Dujotiekio “Nord Stream” tiesėjai sumanė Baltijoje žūklaujančias įmones pamaloninti kompensacijomis. Tačiau ambicingesni verslininkai kratosi šių išmokų, ketvirtadienį rašo “Lietuvos rytas”.

Rusijos ir Vokietijos pastangomis per Baltiją tiesiamas dujotiekis “Nord Stream” kerta pagrindinius žvejybos rajonus. Susirūpinę dėl verslo ateities aplinkinių valstybių žvejai pareikalavo garantijų, kad vamzdynas jūros dugne nekliudys jų veiklai.

Šveicarijoje registruota įmonė “Nord Stream” sutiko pažerti vienkartinių kompensacijų žvejus vienijančioms organizacijoms. Su sąlyga, kad jos nestos piestu prieš dujotiekio projektą ir atsisakys teisės kada nors reikšti pretenzijas.

Sutartį dėl galimų nuostolių atlyginimo su “Nord Stream” pasirašė ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (LŽPGA).

Kompensacija – apie 100 tūkst. eurų – jau gauta. Tačiau ne visi žvejai tuo patenkinti.

Baltijoje žūklaujančios įmonės “Banginis” vadovas Algirdas Aušra šią sutartį vertina kaip Lietuvos interesų išdavystę.

“Nord Stream” tik ir reikėjo, kad žvejai prarytų pigų jauką. Po to juos bus galima varyti iš žūklaviečių, per kurias nusidrieks dujotiekio vamzdynai”, – teigė A.Aušra.

“Banginio” savininkui mėginta įpiršti 28 tūkst. eurų kompensaciją, tačiau A.Aušra, kurio laivai šalia Bornholmo ir Gotlando salų jūros dugnu tiesiamo dujotiekio ekonominėse zonose jau daug metų gaudo strimeles ir šprotus, kategoriškai atsisakė.

Dėl galimų nuostolių atlyginimo su “Nord Stream” tarėsi ir Švedijos, Danijos bei Suomijos žvejų organizacijos.

“Banginio” vadovo A.Aušros žiniomis, kaimynai įsipareigojimais nesusipančiojo: “Jie pareikalavo ne kompensacijų, o lėšų specialiai įrangai, kuri fiksuoja vamzdynus jūros dugne.”

Lenkijos diplomatas pareiškė, jog Varšuva, kaip ir anksčiau, mano, kad nereikalingas dujotiekio “Nord Stream” (“Šiaurės srautas”), kuris turi sujungti Rusiją su Europos šalimis Baltijos jūros dugnu, projektas.

“Mes kritiškai žiūrime į šį projektą”, – interviu agentūrai “Interfax” pareiškė Lenkijos ambasadorius Rusijoje Wojciechas Zajaczkowskis (Voicechas Zajončkovskis).

Pasak jo, dujų klausimu Lenkija dažnai tampa prieštaravimų tarp kitų šalių įkaite.

“Nors mes visada buvome geri “Gazprom” partneriai, niekada jokių trinčių nebuvo, visada pinigai buvo gaunami laiku, mes kartais tapdavome trinčių tarp Maskvos ir Kijevo, tarp Maskvos ir Minsko aukomis. Vieną kartą net buvo toks atvejis, kai slėgis vamzdyne nukrito, nes reikėjo padidinti dujų tiekimą pačioje Rusijoje dėl šalčių. Maskvoje, tarkime, buvo 35, o Varšuvoje – 30. Mums nuo to nebuvo šilčiau”, – pabrėžė ambasadorius.

W.Zajaczkowskis priminė, jog kaip vienas argumentų tiesti “Nord Stream” nurodoma tai, kad “Gazprom” galės išvengti priklausomybės nuo tranzitinių valstybių.

“Na, o mes čia kuo dėti? Tai ne mūsų problemos. Mes mokame laiku, o slėgis nukrito. Dabar mums gali susidaryti situacija, kad mums reikės dujas pirkti, pavyzdžiui, per Vokietiją. Manote, kad tai bus pigiau?”, – pažymėjo jis.

Lenkijos diplomatas taip pat skeptiškai vertina Varšuvos galimybę prisijungti prie “Nord Stream”.

“Pas mus vamzdis nutiestas. Kam dėti pinigus, jei mes jau turime vamzdį, kuriuo galime gauti pigesnių dujų. Taigi ekonominiu požiūriu, mūsų nuomone, tai netikslinga. Jeigu visus politinius aspektus atmesime į šalį, tai tiesiog ekonominiu požiūriu šis projektas mums netikslingas”, – sakė jis.

Be to, ambasadorius pažymėjo, kad yra ir ekologinės problemos aspektas.

“Tai atskiras pluoštas klausimų, susijęs su Baltijos jūros ekologija, su dar negalutinai žinoma vieta, kur nuskandinti Antrojo pasaulinio karo laikų cheminiai šaudmenys. Čia padariniai nenumatomi – gal jokių padarinių nebus, o gal bus”, – mano jis.

Tragedija Katynėje: Lenkijos prezidento žūtis

Leisdamasis Rusijoje, Smolenske, balandžio 10 dieną sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis ir dar 95 valstybės politinio bei karinio elito atstovai. Visi jie žuvo vykdami į kitos tragedijos – žudynių Katynėje 70-ųjų metinių minėjimą.

Nelaimę tyrė tiek Rusijos, tiek Lenkijos pareigūnai, tačiau tikslios ir galutinės nelaimės priežastys nėra paskelbtos iki šiol. Manoma, kad lėktuvo pilotai padarė klaidą ir Tu-154 leisdamasis tirštame rūke užkliudė medžius. Lėktuvas nukrito 1,5 kilometro nuo oro uosto ir užsidegė.

Lenkijos atstovas Tarptautiniame aviacijos komitete Edmundas Klichas neseniai pareiškė, kad Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofą prie Smolensko lėmė mažiausiai 12 priežasčių, įskaitant pažeidimus tiek rengiantis skrydžiui, tiek jo metu.

Kaip teigia šis ekspertas, Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 neturėjo jokios galimybės sėkmingai nusileisti oro uoste, nes oro sąlygos buvo tokios blogos, kad pilotai praktiškai nematė žemės.

Ugnikalnis Islandijoje paralyžiavo oro susiekimą

Balandžio viduryje Islandijoje išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Tačiau daugiausiai žalos padarė ne lava, o išsiveržimo metu išsiskyrę dūmai, pelenai ir kietosios dalelės. Šis vulkaninių pelenų debesis sukūrė precedento neturinčią padėtį, kai buvo paralyžiuota beveik visos Europos oro erdvė, atšaukta dešimtys tūkstančių skrydžių.
Balandžio pabaigoje istorija pasikartojo: ugnikalnis išspjovė naują pelenų kamuolį, dėl kurio Europoje ir vėl sutriko lėktuvų skrydžiai.

Pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”

Šių metų balandį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje šalia Gotlando pradėtas tiesti dujotiekis “Nord Stream”, dėl kurio iki tol ilgai ginčijosi naftos eksportuotojai ir gamtosaugininkai.

Šiuo metu Baltijos jūros dugnu besidriekiančio dujotiekio “Nord Stream” tiesimas jau įpusėtas – jūros dugne jau paklota daugiau nei pusė pirmojo iš dviejų 1224 km ilgio vamzdyno, kurio atkarpos nutiestos skirtingose su valstybėmis suderintose jūros vietose.

Projektas vykdomas tiksliai pagal suplanuotą grafiką, tad 2011 m. pabaigoje šiuo pirmuoju vamzdynu iš Rusijos į Europos Sąjungą jau bus pradėtos tiekti dujos.

Skandalas

Jau dvejus metus per Lietuvą banguojanti vadinamoji Drąsiaus Kedžio istorija – vis dar be pabaigos. Ji jau pareikalavo keturių žmonių gyvybių. Paties D.Kedžio lavonas rastas balandžio mėnesį. Vėliau keistomis aplinkybėmis miręs rastas ir amžinas jo priešas Andrius Ūsas. Ilgainiui ši pedofilijos istorija išvirto į nebeprognozuojamą reiškinį, susikūrė galingas visuomeninis judėjimas. Visas šis skandalas stipriai pakirto žmonių pasitikėjimą teisėtvarkos institucijomis ir ypač prokuratūra, na, ir, žinoma, suluošino D.Kedžio dukters gyvenimą. Tačiau, regis, ir kitąmet “kediados” epopėja dar nesibaigs, o tik vis labiau plėsis.

2010-ieji išsiskyrė emigracijos mastais

Valstybei paskelbus apie ketinimus pradėti rinkti privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš tautiečių, išvykusių iš Lietuvos, bet to nedeklaravusių, šie suskubo deklaruoti savo išvykimą. Balandį savo emigravimą deklaravo per 11 tūkst. žmonių. Palyginti su kitais mėnesiais, daugiau kaip penkis kartus padidėjęs išvykimą užregistravusių emigrantų skaičius parodė tikrąją emigracijos bangą. Ji taip ir nenuslūgo visus metus. Statistikos departamento duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių emigraciją deklaravo apie 80 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Rekordinės degalų kainos

Degalų kainos šiemet viršijo rekordus, o degalų pardavėjai kainų šuolius motyvavo naftos brangimu ir šiemet panaikinta akcizo lengvata į degalus maišomam biokurui. Pirmą kartą degalų kainos į aukštybes pašoko balandį: litras benzino tuo metu kainavo 4,2 Lt, o dyzelino – 3,6 Lt. Pasipiktinę vairuotojai rengė protesto akcijas, per kurias prie degalinių sudarė spūstis, nes pildavosi degalų už vieną litą.

Antrą šių metų rekordą, netgi viršijusį balandžio mėnesio, degalų kainos pasiekė gruodį: populiariausias benzinas dabar kainuoja 4,31 Lt, o dyzelinas – 3,86 Lt.

Naujas VSD vadovas

Balandį pulkininkas leitenantas Gediminas Grina paskirtas Valstybės saugumo departamento vadovu. Tai šiai institucijai suteikė daugiau stabilumo, nes iki tol per dvejus metus Saugumo departamentas išgyveno daugybę skandalų, buvo atsidūręs prie chaoso slenksčio ir jo reputacija buvo sugriauta daugeliui metų į priekį.

“Metallicos” koncertas Vilniuje

Balandį Lietuvoje apsilankė kultinė pasaulinio garso muzikos grupė “Metallica”. Susidomėjimas koncertu buvo toks didelis, kad dauguma bilietų į pirmąjį pasirodymą išgraibstyti tą patį vakarą, vos paskelbus išankstinę prekybą. Dėl šios priežasties grupė “Metallica” surengė dar vieną koncertą.

Baltijos jūros dujotiekio “Nord Stream” tiesimas įpusėjo – jūros dugne jau paklota daugiau nei pusė pirmojo ir dviejų lygiagrečių 1224 km vamzdynų. Projektas vyksta tiksliai pagal suplanuotą grafiką – 2011 metų pabaigoje iš Rusijos į Europos Sąjungą šiuo pirmuoju vamzdžiu jau bus pradėtos tiekti dujos.

Trimis tiesimo laivais ir juos aptarnaujančia flotile “Nord Stream” jau nutiesta daugiau nei 600 kilometrų vamzdyno – atkarpos nutiestos skirtingose su valstybėmis suderintose jūros vietose.

Tiesti “Nord Stream” dujotiekį pradėta šių metų balandį Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) šalia Gotlando. Nuo čia kompanijos “Saipem” laivas “Castoro Sei” tiesė vamzdyną Suomijos vandenų link. Šis laivas taip pat darbavosi Rusijos vandenyse, kur sukonstravo abiejų lygiagrečių vamzdžių atkarpas Portovajos įlankoje prie Vyborgo – nuo kranto iki 7,5 km jūroje.

Tuomet pagrindinio darbų rangovo laivas “Castoro Sei” persikėlė į pietinę Baltijos jūros dalį ir nutiesė pirmąją vamzdyno liniją Vokietijos vandenyse. Šioje seklioje pakrantėje taip pat plušo plokščiadugnis “Castoro Dieci” laivas, kuris sudėtingą 27 km ilgio vamzdyno atkarpą (abu lygiagrečius vamzdžius) nutiesė sparčiau nei planuota.

Kitame 1224 km ilgio dujotiekio gale didžiausias pasaulyje vamzdynų tiesimo laivas – 300 metrų ilgio “Solitaire” – iš Rusijos vandenų jau įplaukė į Suomijos IEZ. Prieš tai jis nutiesė didžiąją dalį vamzdyno Rusijos vandenyse – nuo to taško pakrantėje, iki kurio buvo atvedęs vamzdyną “Castoro Sei” laivas.

“Nord Stream” dujotiekio ilgis bus 1224 km, dvi lygiagrečiai einančios vamzdyno linijos bus suformuotos iš 202 tūkst. betonu padengtų vamzdžių atkarpų, kurių kiekviena yra 12 metrų ilgio ir sveria apie 23 tonas. Abi vamzdyno linijos turėtų būti užbaigtos 2012 metais ir tuomet jomis kasmet bus transportuojama 55 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų – tokio kiekio pakanka aprūpinti 26 mln. Europos namų ūkių.

Suomijos Vasos miesto administracinis teismas atmetė Estijos ir Suomijos ekologų protestus dėl dujotiekio “Nord Stream” (“Šiaurės srautas”) tiesimo Baltijos jūros dugnu.

“Koncernas “Nord Stream AG” turi teisę tiesti dujotiekį Suomijos išimtinėje ekonominėje jūros zonoje ir gali nedelsdamas pradėti darbą”, – citavo Vasos miesto teismo sprendimą Suomijos televizijos ir radijo kompanijos YLE portalas.

Būtinus leidimus dujotiekiui tiesti jau davė Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Rusija.

Kelios Suomijos ir Estijos gamtosaugos organizacijos užprotestavo šiuos leidimus, teigdamos, kad vamzdynų tiesimas pakenks regiono ekologijai.

Tačiau Vasos teismo nuomone, dujotiekio priešininkų argumentai nepakankami ir mažai įtikina.

2010 m. balandžio 9 diena. Baltijos jūroje, Švedijos Išskirtinėje ekonominėje zonoje, pradėtas tiesti “Nord Stream” dujotiekis. Tiesimo laivas “Castoro 6″ darbus jūroje pradėjo netoli Gotlando salos (Švedija), 675 km atstumu nuo dujotiekio pradžios taško Vyborge (Rusijoje).

“Jau nutiesėme pirmuosius tris “Nord Stream” vamzdyno kilometrus, – sakė “Nord Stream” projekto direktorius Henningas Kothe. Baigus tiesti “Nord Stream” vamzdyną juo kasmet Europą pasieks 55 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų.

“Nord Stream” yra dujų vamzdyno projektas, sujungsiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2007 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 312 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki 516 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs 200 mlrd. kubinių metrų (Šaltinis: IEA, World Energy Outlook, 2009).

“Nord Stream AG” konsorciumas planuoja, kad pirmoji iš dviejų lygiagrečių vamzdyno linijų bus pradėta naudoti nuo 2011 metų. Abi šios linijos bus po 1220 km ilgio ir kasmet galės pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Pilna 55 mlrd. kubinių metrų dujų transportavimo galia bus pasiekta pabaigus antrąjį etapą, kai bus nutiesta antroji vamzdyno linija. Per “Nord Stream” transportuojamo dujų kiekio pakaks aprūpinti daugiau kaip 26 mln. namų ūkių.

“Nord Stream AG” yra tarptautinė bendrovė, įkurtas suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti šį naują dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos “OAO Gazprom” priklauso 51 proc. “Nord Stream” akcijų, Vokietijos kompanijoms “BASF/Wintershall Holding AG” ir “E.ON Ruhrgas AG” turi po 20 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovei “N.V. Nederlandse Gasunie” – 9 procentai.

Baltijos dugnu antradienį pradėti kloti vamzdžiai dujotiekiui “Nord Stream” (“Šiaurės srautas”). “Šiandien kalbėdamas telefonu su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu “Gazprom” valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris informavo, kad Baltijoje pradėtas tiesti “Šiaurės srautas”. Pirmasis dujotiekio vamzdis nutiestas jūros dugnu”, – pranešė žurnalistams antradienį “Gazprom”.

A.Mileris taip pat informavo prezidentą, kad iškilmingi renginiai skirti “Nord Stream” statybos pradžiai, vyks penktadienį, balandžio 9 dieną, Vyborgo mieste. Juose dalyvaus aukšti projekte dalyvaujančių šalių ir Europos Komisijos atstovai.

“Per pokalbį telefonu prezidentas patvirtino savo ketinimą dalyvauti šiuose iškilminguose renginiuose”, – praneša “Gazprom”.

Dujotiekis “Nord Stream” turi sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Jo ilgis – 1,2 tūkst. kilometrų.

Pirmajame etape numatoma nutiesti dujotiekį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Jį numatoma atiduoti naudoti 2011 metais. Nutiesus antrąją atšaką, dujotiekio pralaidumas pasieks 55 mlrd. kubinių metrų per metus.

“Nord Stream” akcininkai kovo viduryje pasirašė susitarimą dėl 3,9 mlrd. eurų paskolos dujotiekio pirmosios eilės statybai finansuoti. Finansavime dalyvavo 26 bankai. Paskola užtikrins 70 proc. statybos pirmosios eilės finansavimo, kitus 30 proc. suteiks projekto akcininkai, priklausomai nuo jų dalies dydžio: “Gazprom” – 51 proc., “BASF/Wintershall GmbH” – 20 proc., “E.ON Ruhrgas AG” – 20 proc., “N.V. Nederlandse Gasunie” – 9 procentų.