BFL / V.Skaraičio nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vėl driokstelėjo. Iš pradžių apklausė “Tvarka ir teisingumo” partijos lyderį Rolandą Paksą, o po to pranešė, kad jam esą kyšį siūlė “Lietuvos ryto” redaktorius Gedvydas Vainauskas.

Pasak STT pranešimo spaudai, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 ir 4 dalis, 228 straipsnio 1 dalį dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.

Tiriamos aplinkybės dėl galimai daryto poveikio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tarnautojams, kad šie pripažintų tinkamu eksploatuoti mažmeninės prekybos tinklui “Norfa” priklausantį naujai pastatytą prekybos centro pastatą Prienų mieste.

STT teigimu, ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad vienos iš G.Vainauskas, atstovaudamas kitų asmenų interesus, susitarė nušalintu prezidentu R.Paksu, kad šis už didelės vertės, (daugiau nei 250 MGL) kyšį, pasinaudodamas įtaka savo politinės partijos nariams, dirbantiems Aplinkos ministerijoje, paveiks ministerijai pavaldžios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos – darbuotojus, kad šie leistų pradėti eksploatuoti Prienų mieste minėtam mažmeninės prekybos tinklui priklausantį prekybos centrą.

Pirmadienį R.Paksas apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais tesės aktais, teisinę neliečiamybę turintis asmuo, neatlikus tam tikrų privalomų teisinių procedūrų, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,  t.y. – negali būti apklausiamas įtariamuoju.

Taip pat tyrimo metu tiriamos aplinkybės dėl kito prekybos poveikiu atvejo, kuomet galimai buvo daromas poveikis ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus finansinio nusikaltimo atliekantiems pareigūnams. Turima duomenų, kad pasinaudojant minėto žiniasklaidos įmonės vadovo įtaka už kyšį buvo siekiama įtakoti atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu, kad jis būtų nutrauktas.

STT pareigūnai atliko dokumentų poėmius kelių, su atliekamu tyrimu susijusių įmonių vadovų darbo vietose bei valstybinės įstaigos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno ir Prienų teritoriniuose padaliniuose.

“Norfa” paneigė bet kokias sąsajas su šiuo tyrimu. Po STT pranešimo lrytas.lt svetainėje pagrindinė medžiaga – informacija apie orus.

Vasario 12 d. Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, įteikti „Žaliojo protokolo“ apdovanojimai energijos taupymo lyderiams. Lietuvoje įmone Nr. 1 pagal energijos vartojimo efektyvumą savo ūkyje pripažintas mažmeninės prekybos tinklas „Norfos mažmena“.

„Norfos mažmenai“ pavyko įgyvendinti išmaniojo prekybos centro idėją, kai visi inžineriniai, energiją vartojantys tinklai yra sujungti į bendrą energijos valdymo sistemą, kad parduotuvių pastatuose ir jų teritorijose būtų efektyviai naudojama energija.

„Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pasakojo, kad šiuose prekybos centruose įrengta išmani energijos valdymo sistema apima vėdinimą, kondicionavimą, šaldymą, šildymą, vidaus ir išorės apšvietimą. Ji reguliuoja visą energiją vartojančią technologinę įrangą. „Be to, naujos ar rekonstruojamos parduotuvės statomos ir įrengiamos vadovaujantis aukštais energijos taupymo standartais. Pradėję nuo darbuotojų mokymo taupyti, vėliau pakvietę profesionalius energijos taupymo sprendimų diegėjus, gavome gerą energijos efektyvumo rezultatą, kuris pranoko lūkesčius. Investavę į inovatyvias idėjas, technologijas ir energijos taupymo sprendimus, per ketverius metus elektros vartojimą sumažinome 25 proc. ir sutaupėme apie 11 mln. Lt“, – sakė pašnekovas.

Kai įmonėje buvo imta rimtai galvoti apie energijos taupymą, pradėta nuo darbuotojų įsitraukimo, įvesta nauja tvarka, pagal kurią darbuotojai buvo motyvuojami prisidėti prie energijos taupymo iniciatyvos. Daugiau nei 90 proc. suvartojamos energijos tenka parduotuvių tinklui. Tuo metu tinklą visoje Lietuvoje sudarė 122 parduotuvės. Pirmiausia su nauja iniciatyva buvo supažindintos viso tinklo parduotuvių direktorės, kurios kartu su savo komandomis tuo metu labiausiai ir prisidėjo prie energijos taupymo iniciatyvos įgyvendinimo. Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo energijos taupymo strategijos įgyvendinimo pradžios, įtraukiant didžiąją dalį darbuotojų, analizuojant gautus rezultatus, pastebėta, jog iniciatyva pasiteisino, tačiau aišku, kad darbuotojai nėra profesionalūs energetikai, todėl norint pasiekti aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo rodiklių reikia ieškoti ir samdyti įmonę, profesionaliai užsiimančią energijos taupymo idėjų ir sprendimų įgyvendinimu.

2010 m. buvo rasti partneriai, kurie tuo metu rinkai tik pradėjo siūlyti energijos taupymo paslaugas. Tada dar nebuvo aišku, kad tai duos naudos, tačiau nuspręsta surizikuoti. Rizika pasiteisino: šiuo metu, pradėjus nuo darbuotojų įsitraukimo iniciatyvos ir pakvietus profesionalius energijos taupymo sprendimų diegėjus, tada visa tai sujungus – gauti aukščiausi energijos efektyvumo rezultatai, net pranokę kūrėjų lūkesčius.

„Norfos mažmenos“ partnerės – Belgijos įmonės „ANGOMA NV“, kuri specializuojasi taupiųjų apšvietimo sistemų srityje, atstovas Marcas De Taevernier komentavo: „Pagrindinis veiksnys, paskatinęs mus ieškoti efektyvesnio energijos išteklių vartojimo, – siekis mažinti išlaidas energijos ištekliams ir investavimas į inovatyvias idėjas bei technologijas.“

„Norfos mažmenos“ darbuotojų, įsitraukiančių į elektros energijos tausojimo iniciatyvas, mastas siekia apie 70 proc. Pastebėta, kad labiausiai tausojančio vartojimo įpročius padeda ugdyti vadovo rodoma iniciatyva ir palaikymas, darbuotojų įsitraukimas, bendradarbiavimas su profesionaliais energijos taupymo sprendimų diegėjais, taip pat geri ir motyvuojantys, bendru darbu pasiekti didelio energijos vartojimo efektyvumo pavyzdžiai bei rezultatai.

Didžiausias energijos taupymo entuziastas ir pačios energijos taupymo idėjos pradininkas šioje įmonėje – valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Pastebėta, kad kai aukščiausio lygio vadovas įmonėje stipriai suinteresuotas energijos taupymu, visos naujovės ir sprendimai dėl dar nepatikrintų energijos taupymo diegėjų pasiūlymų priimami daug greičiau. Taip dirbant laimima daug brangaus laiko, kurį būtų atėmę ilgi svarstymai. Esant aukščiausio lygio vadovo palaikymui, darbuotojai nebijo rizikuoti, dirbdami su profesionaliais energijos taupymo sprendimų diegėjais, o naujovės diegiamos viena po kitos.

Kita vertus, yra kliūčių įgyvendinant energijos tausojimo idėjas: tai nesuvokimas, kiek tiesioginės ir pridėtinės naudos duoda energijos taupymas, nesusikalbėjimas tarp aukščiausio lygio vadovų ir energetinio ūkio personalo, plačių diskusijų stoka visuomenėje apie energijos vartojimo efektyvumo naudą ir gerus, jau pasiektus pavyzdžius, kurie palengvintų kitų, dar abejojančiųjų sprendimus pradėti veikti.

Gana įspūdinga, kad per pastaruosius ketverius metus į energijos taupymo sprendimus buvo investuota daugiau nei 8 mln. Lt. Pradėta nuo energetinio „Norfos“ parduotuvių ūkio audito, kurio metu buvo nustatyti neefektyvaus energijos vartojimo atvejai ir sisteminės problemos; pasamdyti profesionalūs energijos taupymo sprendimų diegėjai pasiūlė išmanaus prekybos centro idėją, kad visos inžinerinės, energiją vartojančios sistemos būtų sujungtos į bendrą energijos valdymo sistemą, kurios tikslas – efektyviai naudoti energiją visame pastate ir teritorijoje.

Šiuo metu „Norfos“ prekybos centruose įrengta išmani energijos valdymo sistema apima visas energiją vartojančias sistemas, tokias kaip vidaus ir teritorijos apšvietimas, vėdinimas, kondicionavimas, šaldymas, šildymas ir kita technologinė įranga.

Kita inovacija susijusi su apšvietimu: iš pradžių parengtas energijos efektyvumo ir apšvietimo pritaikymo prie energijos valdymo sistemos projektas. Nuo 2013 m. buvo priimtas sprendimas „Norfos“ prekybos centruose fasado ir teritorijos apšvietimą pakeisti LED šviestuvais, o nuo 2014 m. naujai statomuose ir rekonstruojamuose prekybos centruose visą pastato vidaus apšvietimą įrengti LED šviestuvais.

Vėdinimo ir kondicionavimo sistemas prijungus prie pastato energijos valdymo sistemos pavyko pasiekti aukščiausią jų naudojimo efektyvumo lygį. Keletas pavyzdžių: sistemos veikia tik tada, kai reikia, pačių sistemų nustatymus galima keisti nuotoliniu būdu, nes pastatas stipriai apšiltintas, vasarą visas oras pastate yra keičiamas naktį, kai lauko temperatūra yra žemesnė, taip dienos metu sutaupoma energijos kondicionavimui.

Šiuo metu „Norfos“ parduotuvėse taip pat įrenginėjamos naujos kartos efektyvios šaldymo centralės su papildoma „free cooling“ sistema (šaltuoju metų laiku dalis šalčio paimama iš lauko – taip sutaupoma apie 30 proc. energijos pliusinės temperatūros šaldymo kontūre). Efektyviam šaldymo sistemos ūkio valdymui sugalvotas naujas modelis: už šalčio sistemos temperatūrinius režimus ir technologinius procesus atsako šaldymo sistemas įrengusi įmonė (visus šiuos procesus šaldymo įmonė stebi nuotoliniu būdu per įrengtą šalčio stebėsenos sistemą), o už energijos vartojimo efektyvumą atsako energijos taupymo sprendimus įgyvendinusi įmonė, dirbdama su pastato energijos valdymo sistema.

Šiuo metu įmonėje nuspręsta investuoti į naujausios kartos becentralės šaldymo sistemos kūrimą: pirminiais skaičiavimais, atliktais prieš apsisprendimą investuoti į šį inovatyvų projektą, sukurta šaldymo sistema naudos dar apie 30 proc. mažiau elektros energijos, palyginti su sistemomis, kurios naudojamos šiandien.

Dar kita sritis – šildymo energijos taupymas. „Norfos mažmenai“ pavyko pasiekti, kad vidutinė 2000 kv. m ploto parduotuvės sąskaita už šildymą šaltuoju metų laiku per mėnesį neviršytų 1500 Lt. Tam pasiekti pagelbėjo tai, kad rekonstruojamų ir naujai statomų parduotuvių stogo danga buvo apšiltinta 50 cm storio akmens vatos sluoksniu (juk vasarą pastatas mažiau įšyla, žiemą geriau sulaiko šilumą), visose parduotuvėse įrengtos šilumos grąžinimo iš šaldymo kompresorinės į vidaus patalpas sistemos, kurios žiemos metu, užuot perteklinę šilumą išmetusios į lauką, gražina ją į vidaus patalpas: šitaip sumažindamos ir taip efektyvaus pastato šildymo poreikį.

2014 m. pradžioje „Norfos mažmena“ su partneriais atliko investicijų atsiperkamumo analizę ir nusprendė naujai statomose parduotuvėse įrengti geoterminio šildymo sistemas. Pasirodė, kad pasiekti rezultatai aktyviai dirbant energijos taupymo srityje – iškalbūs: vieno mėnesio elektros energijos suvartojimo vidurkis visose „Norfos“ parduotuvėse (2010 m. jų buvo 122) – 4 933 518 kWh; 2014 m. parduotuvių buvo 136, o visų jų vieno mėnesio suvartojimo vidurkis – 4 510 915 kWh.

Po energijos taupymo sprendimų įgyvendinimo ir atliktų išsamių skaičiavimų stipriai sumažėjo instaliuotos galios poreikis. Įvairios elektros projektavimo ir aukštos įtampos tinklų montavimo įmonės negali patikėti, kad naujai statomam 2000 kv. m bendro ploto „Norfos“ prekybos centrui iš skirstomųjų tinklų užtenka 90 kW instaliuotos galios, kai konkurentų prekybos centrai tokio pat ploto objektui iš skirstomųjų tinklų užsakinėja 350 kW. Iš viso po ketverių metų laikotarpiu įgyvendintų energijos taupymo sprendimų, tarp jų ir po instaliuotos galios mažinimo bei elektros energijos pirkimo sąlygų pakeitimo, „Norfos mažmenos“ skaičiavimais, sutaupyta apie 11 mln. Lt. Vien per 2014 m. buvo sutaupyta 4 330 478 kWh.

M.De Taevernier pabrėžė, kad visų šių rezultatų nebūtų buvę pasiekta be „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko D.Dundulio iniciatyvos: „Jo gebėjimas žvelgti toli į priekį ir diegti naujoves veda visą šį verslą pirmyn. Tai yra inovatyvu, sektina ir kitoms įmonėms.“

Verslo pasaulį sunerimti privertęs ir į vartotojų pasąmonę įsirėžęs ekonomikos sunkmetis rinkos dalyvius išmokė racionalumo. Verslininkai, sugebėję laiku reaguoti į ekonomikos pokyčius bei prioritetu pasirinkę veiklos efektyvumo didinimą, džiaugiasi dabartiniais rezultatais. Apie UAB „Norfos mažmena“ efektyvumą bei inovacijų teikiamą naudą kalbamės su šio prekybos tinklo valdybos nariu Dainiumi Dunduliu.

– Jūsų reklaminiame šūkyje teigiama: „Praktiški žmonės renkasi „Norfą“. Ką reiškia praktiškumas jūsų versle?
D.D.: Praktiškumas yra labai elementarus ir lengvai suprantamas dalykas. Tai reiškia paprastumą – jokios pompastikos ar nereikalingų detalių, reikalaujančių papildomų išlaidų. Mūsų atveju praktiškumas yra pirkėjams sudaryta galimybė mokėti pinigus tik už tai, ką jie perka. Jei sugalvojame, kaip galima sutaupyti efektyvinant prekybos centro veiklą, taip ir padarome, o sutaupytą skirtumą atiduodame pirkėjui, sumažindami kainą. Esminis mūsų principas – tik būtiniausios išlaidos. Net ir dabar dar yra netikinčių, kad už prekybinių patalpų, kuriose tvarkinga šildymo sistema, šildymą mokame nuo vieno iki dviejų litų už 1 m2.
– Verslo bendruomenėje kalbama, kad esate viena efektyviausių bendrovių savo rinkoje. Ar taip yra iš tikrųjų?
D.D.: Tokius skaičiavimus labai sudėtinga atlikti ir palyginti, tačiau, manyčiau, jei ir esame ir ne patys efektyviausi, tai tikrai patenkame tarp sėkmingiausiai efektyvumą išnaudojančių įmonių. Pavyzdžiui, galime drąsiai teigti, kad esame vieni geriausių pagal tokius objektyvius rodiklius, kaip kvadratiniam metrui tenkanti apyvarta ar logistikos efektyvumas.
– O ar jūsų kainos iš tiesų mažiausios? Ar esama tai patvirtinančių tyrimų?
D.D.: Išanalizavus Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų balansus matyti, kad mūsų antkainiai mažiausi. Mano subjektyvia nuomone, bendras kainų lygis mūsų prekybos tinkle taip pat mažiausias. Žinoma, visada atsiras prekių, kurių kaina bus mažesnė viename ar kitame prekybos tinkle, ir tai labai natūralus reiškinys, atsirandantis gerai veikiančioje konkurencinėje aplinkoje. Tačiau mūsų veiklos specifika, dėmesys veiklos efektyvumo didinimui leidžia daugumos prekių kainą išlaikyti mažiausio lygio.
– Ar dažnai asmeniškai tikrinate kainas?
D.D.: Anksčiau tai darydavau kur kas dažniau, bet dabar, puikiai veikiant kainų tikrinimo sistemai, šios informacijos sekti paprasčiausiai nebereikia. Puikiai jaučiu viso prekybos tinklo ritmą ir su 10 proc. paklaida galėčiau pasakyti, kiek kainuoja bet kuris mūsų parduodamas produktas.
– Efektyvumas neatsiejamas nuo kiekvieno įmonės darbuotojo motyvacijos, tačiau rasti motyvuotų darbuotojų sudėtinga. Kaip sprendžiate šią problemą?
D.D.: Akivaizdu: darbuotojų nusiteikimas neatsiejamas nuo viso verslo sėkmės. Todėl džiaugiamės radę raktelį, kuris derinasi su organizacijos filosofija ir puikiai tinka jos darbuotojams. Didžiuojamės būdami pirmuoju Lietuvos prekybos tinklu, pasiūliusiu motyvacinę sistemą, kurios esminis principas – atlyginimas, tiesiogiai priklausantis nuo atlikto darbo. O tai reiškia, kad bet kuris prekybos centre dirbantis žmogus atsakingas už savo atlygį: kasininkams alga mokama pagal kiekvieno jų apyvartą, taip pat skaičiuojamas priedas nuo bendro prekybos centro pardavimo, o norintys užsidirbti dar daugiau gali imtis papildomos veiklos, pavyzdžiui, į lentynas dėti naujas prekes. Ši sistema neįspraudžia prekybos centro darbuotojų gaunamo atlyginimo į jokius apibrėžtus rėmus ir kiekvienas motyvuotas žmogus pagal savo darbo rezultatus gali gauti atitinkamą atlygį.
– Iš ko jūs imate pavyzdį, semiatės idėjų, tobulindami prekybos tinklą?
D.D.: Labiausiai mane įkvepia užsienyje įgyvendinamos idėjos, kurias galima sėkmingai pritaikyti vietos sąlygomis. Tačiau visada vadovaujuosi taisykle, kad būtina atsižvelgti į tai, jog svetur puikiai veikiantys principai neretai reikalauja tam tikros adaptacijos, patobulinimo. Dėl šios priežasties visada stengiuosi į kiekvieną, net puikiausią pavyzdį pažvelgti kuo racionaliau. Konkrečiai mane žavi „Ikea“ kompanijos pavyzdys, iš esmės atitinkantis ir mūsų prekybos tinklo pasaulėžiūrą bei verslo suvokimą.
Mano asmeniniame tobulėjime labai svarbią vietą užima knygos, iš kurių semiuosi patirties. Pavyzdžiui, esu perskaitęs visas knygas apie „Wal Mart“ prekybos tinklą, o labiausiai vertinu tuos darbus, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas ne teorijai, bet praktikai.
– O kaip pavyksta balansuoti tarp efektyvumo didinimo ir kokybės išlaikymo? Kokiais principais vadovaujatės?
D.D.: Efektyvumas ir kokybės puoselėjimas yra glaudžiai susiję, nes didinant efektyvumą natūraliai reguliuojami visi procesai. Paprastai tariant, efektyvumas reiškia taisyklių sukūrimą, o tai susiję ir su kokybės atsiradimu. Net elementariausias pridėtinės vertės nekuriančio veiksmo šalinimas gali būti įgyvendinamas tik įvedant konkrečias taisykles, kurios kartu apibrėžia ir proceso kokybės klausimą. Vis dėlto šioje vietoje labai svarbus žmogiškasis veiksnys, todėl ypatingą dėmesį skiriu bandymui užtikrinti tvarkos ir nustatytų normų aiškumą bei paprastumą. Tik aiški ir visiems lengvai suprantama taisyklė garantuoja, kad darbuotojai laikysis nustatytų reikalavimų.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad efektyvumas nėra pasiekiamas vien procesų modernizavimo keliu, įsigyjant naujų įrenginių. Tai gali būti elementarios funkcijos apibrėžimas, prisidedantis prie bendro veiklos efektyvumo didinimo. Puikiai tai įrodantis pavyzdys yra dabartinė situacija: kalbamės jau ne pirmą valandą, o per tą laiką negavau nė vieno skambučio. Vadinasi, sistema veikia – beveik 5 tūkst. žmonių sėkmingai dirba ir nekyla jokių nesklandumų.

Faktai apie UAB „Norfos mažmena“ efektyvumą

• UAB „Norfos mažmena“ įsteigta 1997 m. Šiuo metu bendrovė valdo 127 parduotuves ir pagal jų skaičių yra trečias pagal dydį prekybos tinklas Lietuvoje.
• 2011 m. įmonės apyvarta siekė 1,549 mlrd. Lt, 2,5 proc. daugiau nei per 2010 m.
• „Norfos“ įmonių grupei taip pat priklauso logistikos bendrovė „Rivona“, įkurta 1993 m. Kartu su „Norfos mažmena“, konsoliduotas įmonių grupės pardavimas 2011 m. sudarė 2,5 mlrd. Lt – 3,6 proc. daugiau nei 2010 m.
• „Norfos“ įmonių grupė buvo viena iš nedaugelio finansinės krizės laikotarpiu augusių bendrovių Lietuvoje. Sudėtingiausiu laikotarpiu sparčiai pradėjusi diegti novatoriškas veiklos efektyvumo didinimo priemones, bendrovė sugebėjo išlaikyti stabilų augimą ir sustiprino savo pozicijas rinkoje.
• UAB „Norfos mažmena“ savininkų valdomai logistikos bendrovei „Rivona“ įdiegus unikalią logistikos sistemą, „Norfos“ prekybos centrą prekės pasiekia ne iš skirtingų tiekėjų, o iš logistikos centro Kėdainiuose. Logistikos centre yra įdiegta radijo dažnio atpažinimo įranga, sandėlių valdymo sistema ir modernus tiekimo grandinės planavimo instrumentas. Ši logistikos sistema sulaukė ir visuotinio pripažinimo: konkurse „Lietuvos transporto lyderiai 2010“ UAB „Rivona“ buvo pripažinta geriausiu metų logistikos operatoriumi.
• UAB „Norfos mažmena“ yra įsidiegusi elektros energijos sąnaudų stebėjimo sistemą. Šios konkrečios sistemos įdiegimas įmonei leido trečdaliu sumažinti išlaidas už elektrą.
• Naujai įkurtuose prekybos centruose, sudarančiuose pusę viso prekybos tinklo, šviesa reguliuojama automatiškai ir įjungiama likus penkioms minutėms iki darbo pradžios. Šviesos intensyvumas prekybos centruose reguliuojamas automatiškai ir yra prislopinamas tam tikru dienos metu. Patalpų apšvietimo modernizavimas yra bendras prekybos tinklo prioritetas, nes tam sunaudojama net 35 proc. visos prekybos centrams reikalingos energijos.
• Įgyvendinta šildymo sistemos modernizacija. Visa šaldymo įrangos pagaminama šiluma, anksčiau patekdavusi į lauką, po sistemos įdiegimo nukreipiama į prekybos centrų patalpas. Ši naujovė patalpų šildymo išlaidas įmonei leido sumažinti iki 1–2 Lt už 1 m2.
• UAB „Norfos mažmena“ įgyvendinta makulatūros rūšiavimo modernizacija, padidinusi per metus parduodamos makulatūros kiekį dvigubai – iki 5 tūkst. tonų. Modernizuojant makulatūros rūšiavimo procesą, buvo nusipirktas popierių suspaudžiantis presas, leidžiantis kaip įmanoma praktiškiau išnaudoti įmonės transportą. Padidėjus sunkvežimių galimo vežti popieriaus kiekiui, smarkiai krito popieriaus rūšiavimo sąnaudos, įgalinusios makulatūrą pardavinėti rinkos kaina.
• Įmonėje įgyvendinta bei nuolat tobulinama lanksti darbuotojų atlyginimo apskaitos sistema. Kiekvieno prekybos centro darbuotojo atlyginimas priklauso konkrečiai nuo jo atlikto darbo.
• Įmonė planuoja dar daugiau novatoriškų sprendimų. Svarstoma įsigyti medienos smulkinimo įrangą, kuria bus apdorojama medinė tara. Taip pat neatmetama galimybė, kad UAB „Norfos mažmena“ savo pirkėjams pasiūlys ir modernią savitarnos sistemą.

Dauguma Lietuvos ir pasaulio verslininkų ekonomikos nuosmukio laikotarpiu skaičiavo milžiniškus nuostolius, o kad užglaistytų ilgalaikius krizės padarinius, verslui gali prireikti ne vienų metų. Tačiau tos įmonės, kurios laiku ėmėsi reformų, sugebėjo sustiprinti savo pozicijas. Apie krizės pamokas kalbamės su UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininku Dainiumi Dunduliu.

– Vis dar netyla kalbos apie galimą antrąją ekonomikos recesiją. Ar dažnai frazė „nauja krizė“ minima jūsų valdybos posėdžių kabinete?
D.D.: Šiuo metu mūsų įmonėje apie antrąją krizės bangą jau beveik nebediskutuojama. Žinoma, neatmetu galimybės, kad taip gali nutikti, tačiau antroji banga nebeturėtų būti tokia stipri, kokią išgyvenome 2009–2010 m. O Vakarų Europos šalyse antroji nuosmukio banga jaučiama stipriai. Nemanau, kad tokia pati tendencija tikėtina Lietuvoje, nes per pastaruosius dvejus metus nukritome tiek, kad daugiau nebėra kur kristi. Be to, Lietuvos verslas greitai prisitaikė prie pakitusios aplinkos. Jeigu nebus ypatingų sukrėtimų, Lietuvos ekonomika stipriai kristi nebeturėtų. Pavojų iš verslo pusės nematau ir vidiniai verslo sprendimai krizės paskatinti neturėtų.
Nerimą kelia nebent Vyriausybės veiksmai, nes jau keleri metai iš eilės vis skolinamės milijardus litų. 2009 m. prasidėjus nuosmukiui, Lietuva turėjo labai gerą startinę poziciją ir nedaug skolų. Tačiau valstybei šiuo metu ant pečių guli daugiau 30 mlrd. Lt užsienio skola, kurią žmonėms reikės anksčiau ar vėliau grąžinti. Mano manymu, skolintis reikia labai atsargiai. Ypač dabar Lietuvai reikėtų stabtelėti ir labai rimtai susimąstyti, nes tik apribojus skolinimąsi galima išvengti Graikijos scenarijaus.
– Su sunkumais dėl nepamatuotos plėtros ir dalies verslo pardavimu susidūrė net tokie mažmeninės prekybos pasaulio milžinai, kaip „Carrefour“. Ar panašūs atvejai tikėtini Lietuvoje?
D.D.: Įmonių atsiradimas ir išnykimas yra normalus procesas, taip buvo ir bus visais laikais. Tačiau Lietuvoje didysis bankrotų laikotarpis jau praeityje. Dabar kaip tik yra tinkamiausias metas vykdyti įsigijimus, nes už gerą kainą galima įsigyti labai patrauklių bendrovių. O susijungimai dažniausiai vykdomi ekonominio klestėjimo metais, kai ateities lūkesčiai optimistiškesni.
– Nors dauguma įmonių krizės laikotarpiu skaičiavo nuostolius, kai kuriose verslo srityse sunkmečiu būta ir teigiamų pokyčių. Kokių naujų galimybių krizė suteikė jums?
D.D.: Pradėjus kristi ekonominiams rodikliams, nė vienas vadovas tuo nesidžiaugė. Čia panašiai kaip mokykloje: jei mokytojas labai griežtas, juo nė vienas mokinys nesidžiaugia, tačiau įgytas žinias pradedi vertinti vėliau. Sunkmetis atnešė mums ir gerų dalykų. Mūsų apyvarta krito mažiau nei  konkurentų, atėjo daugiau klientų, nes žmonės pradėjo skaičiuoti išlaidas ir rinktis tuos prekybos centrus, kurie galėjo siūlyti geresnes kainas. Prasidėjus sunkmečiui supratome, kad pajamos nedidės, tad teko pradėti mąstyti, kaip mažinti sąnaudas. Priėmėme sprendimų, apie kuriuos ekonominio klestėjimo metais net nebūtume pagalvoję. Sąnaudas mažinome ne drastiškais karpymais, o diegdami inovacijas.
– Gal galite paminėti keletą sunkmečiu savo įdiegtų inovacijų?
D.D.: Pirmiausia pasirūpinome automatizuota elektros energijos sąnaudų stebesena, kuri trečdaliu sumažino išlaidas už energiją. Naujose „Norfos“ parduotuvėse šviesa įjungiama ir išjungiama automatiškai. Kitas, taip pat pasiteisinęs žingsnis – šaldymo prietaisų išskiriamos energijos panaudojimas šildymui. Šaldytuvų išskiriama šiluma tradiciniuose įrenginiuose iškeliauja į lauką, o pritaikius naują įrangą – lieka viduje ir šildo patalpas.
Dar viena aplinką tausojanti naujovė – įsigytas makulatūros presas. Suspausta makulatūra įmonei padeda taupyti makulatūros transportavimo ir sandėliavimo išlaidas. Atrodo, smulkmena – kartono krūva. Tačiau mes makulatūrą kaupiame milžiniškais kiekiais, per metus surenkame kelis tūkstančius tonų. Todėl tai, kad į vieną sunkvežimį galime pakrauti daugiau, mums leidžia gerokai sutaupyti.
– Ką krizės laikotarpiu darėte kitaip nei konkurentai?
D.D.: Mes pirmieji supratome, kad krizė neišvengiama, ir ėmėmės veiksmų, siekdami didinti efektyvumą. Kai kiti pradėjo eiti tuo pačiu keliu, mes jau buvome įpusėję šį darbą.
– Krizė turėjo įtakos ne tik verslui – pasikeitė ir pats vartotojas. Koks dabar yra prekybos centro pirkėjas?
D.D.: Vartotojas tapo dar labiau jautrus kainai, pradėjo aktyviau pirkti akcijų metu. Taip pat pasikeitė pirkėjo įpročiai perkant maisto produktus. Žmonės mažiau dėmesio skiria pusgaminiams, jau paruoštam maistui ir vis dažniau renkasi vadinamuosius žaliavinius produktus. Tai reiškia, kad žmonės mieliau perka kiaušinius ir miltus, o ne jau paruoštą picą. Be to, maisto produktų perkama didesniais kiekiais.
– Užsienyje daugėja mažų specializuotų parduotuvėlių, pirkėjas vis rečiau renkasi didžiąsias parduotuves. Ar didelio prekybos centro konceptas bus tvarus Lietuvoje?
D.D.: Prekybos centro modelis yra tvarus. Smulkusis verslas negali pasiūlyti tokio kainos ir kokybės santykio, kokį gali pasiūlyti dideli prekybos centrai. Veikia masto ekonomija, būdinga gamykloms: gaminant ir parduodant didelius kiekius, optimizavus procesus, gaunamos pigesnės ir kokybiškesnės prekės, nei pagamintos mažame fabrikėlyje. Tol, kol pirkėjas ieškos geresnio kainos ir kokybės santykio, jis rinksis didesnius prekybos centrus.
Be to, prekybos centro modelis itin parankus šiuolaikinei, visur nuolat skubančiai visuomenei, nes taupo laiką. Žinoma, tie pirkėjai, kurie gali sau leisti brangesnius produktus ir apsipirkimui skirti daugiau laiko, rinksis mažesnes specializuotas parduotuves.
– Kaip galėtumėte įvertinti šiandieninę prekybos tinklų rinką ir jos perspektyvas?
D.D.: Lietuvos rinkoje labai aštri konkurencija. Rinka yra maža ir nelabai patraukli daugeliui stambių pasaulio žaidėjų. Lietuvoje, ne taip, kaip daugumoje kitų Europos šalių, vyrauja ne užsienio tinklai, o vietiniai žaidėjai. Tokių stiprių vietos tinklų, kaip pas mus, nėra nė vienoje Europos valstybėje. Mūsų pranašumas – sprendimai priimami vietoje ir labai greitai, suprantame vietos mentalitetą daug geriau nei užsieniečiai. Žinoma, neturime šimtametės patirties kaip globalūs žaidėjai, tačiau esame gerokai energingesni ir veržlesni.
– Šiuo metu užimate 16 proc. rinkos. Ar Lietuvoje dar turite potencialo augti?
D.D.: Žinoma, kad turime. Rinkos dalis tiesiogiai priklauso nuo turimų parduotuvių skaičiaus, o jų šiuo metu turime du tris kartus mažiau nei konkurentai. Taigi planuojame aktyviai plėstis ir didinti rinkos dalį.
– O kas, jūsų nuomone, turi pasikeisti verslininkų ir valdžios galvose, kad išvengtume tokių krizių ateityje?
D.D.: Ekonomikos cikliškumo išvengti neįmanoma. Anksčiau ar vėliau nuosmukiai kartosis ir kiekvieną kartą bus vis kitokie. Jokių vaistų nuo to nėra. Svarbiausia yra neišnaudoti visų gautų pajamų ir nuolat laikyti rezervą sunkiems laikams. Tai galioja ir verslui, ir valstybei. Nevalia gerais laikais mėgautis tortais, o blogais neturėti už ką nusipirkti kruopų. Skolinantis iš banko, galioja lygiai ta pati taisyklė: niekada negalima išleisti visko iki galo.

Su verslininku Sergejumi Rachinšteinu siejama nekilnojamojo turto bendrovė “Serneta” siekia mažmeninės prekybos tinklo “Norfa” operatorės “Norfos mažmena” bankroto.

Vilniaus apygardos teismas skelbia sausio 14 dieną gavęs “Sernetos” prašymą iškelti bankroto bylą “Norfos mažmenai”, rašo “Verslo žinios”.

Konfliktas kilo dėl “Norfos mažmenos” esą nesumokėtų pinigų “Sernetai” už išsinuomotas prekybos patalpas.

“Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis teigia, kad ieškinius teismui dėl esą su teise prasilenkiančių sutarčių, sudarytų su “Serneta”, yra pateikusi ir pati “Norfos mažmena”.

“Ši istorija tęsiasi jau beveik trejus metus. Problema ta, kad kita pusė vilkina mūsų ieškinių svarstymus – posėdžiuose nepasirodo tai įmonės savininkas, tai advokatas”, – sakė D.Dundulis.