J. Petronio nuotr.

Ugdymas. Prieš daugiau kaip dvidešimtmetį amerikiečių mokslininkai W.Straussas ir N.Howe’as pristatė kartų teoriją. Dabartiniai ir būsimi moksleiviai (gimę nuo 2003 iki 2023 m.) priklauso Z kartai – taip vadinama interneto karta, kuri informaciją priima ir apdoroja greičiau nei kiti, bet tik nedidelius jos kiekius. Kiekvienos kartos atstovai turi savo mokymosi ypatumų, todėl nepaprastai svarbus tampa mokytojo uždavinys – atsižvelgti, su kokiais mokiniais dirbama ir kaip jiems perduoti žinias, kurios ne tik sudomintų, būtų suprastos, bet ir įsimintų.

„Keičiantis mokinių kartoms turi keistis ir tobulėti mokymosi metodikos. Atsižvelgiant į šiandieninės kartos specifiką, į mokymo programą turi būti įtrauktos naujos mokymo aplinkos: e. mokymas, e. knygos, atvirieji mokymosi ištekliai, žaidimai ir t. t.“, – įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos katedros vedėja Lina Kaminskienė.

Jos teigimu, Z karta puikiai įvaldo naujausias informacines ir komunikacines technologijas, tačiau tuo pačiu metu susiduria su dėmesio išlaikymo ir susikoncentravimo stoka. Visi šie pokyčiai ir specifika kelia iššūkių mokytojams bei mokslininkams.

Patraukti ir išlaikyti dėmesį – vienas sunkiausių uždavinių

„Z kartos atstovai nemėgsta apribojimų – jie nori visada turėti teisę rinktis, pavyzdžiui, nurodymas spręsti konkretų uždavinį iš tikimybių teorijos gali sulaukti pasipriešinimo, tačiau „leidimas“ rinktis, kokį uždavinį spręsti tarp analogiškų tikimybės uždavinių, bus priimtas palankiai“, – teigia VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytoja doc. dr. Eglė Stonkutė.

Pasak jos, šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai nemėgsta prievartos, griežtų taisyklių ar įsakmaus tono, jie nori, kad su jais būtų bendraujama liberaliai.

Šiuolaikinė karta iš visų kitų išsiskiria tuo, kad yra novatoriškų mąstytojų karta, kuriai šiuolaikinės technologijos yra neatsiejama kasdienybė. Kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ir internetu vaikai nori naudotis ne tik laisvalaikiu, bet ir pamokose. Ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį.

Tačiau dėl to, kad didžiąją savo laiko dalį įprato būti įbedę akis į kompiuterio ekraną, jie nesugeba išlaikyti žvilgsnio, kai kalba gyvai. Didžiausią stresą šios kartos atstovai patiria tada, kai reikia ką nors pasakoti ir pristatyti prieš auditoriją, diskutuoti, todėl komunikaciniai gebėjimai bendrauti tiesiogiai turi būti lavinami. Priešingu atveju viešas kalbėjimas ar konstruktyvūs debatai visada išliks silpniausia Z kartos sritimi.

Pedagogai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į tai, kad dabartiniai mokiniai ilgam negali sukoncentruoti dėmesio, tai yra jiems lengviau sekasi greitai atlikti trumpas, skirtingas užduotis, nei prie vienos dirbti visą pamoką ar ilgiau. „Informaciją mokiniai ar studentai nori gauti ir atlikti taip, kaip socialiniame tinkle „Facebook“: štai viena informacija iš vienos srities, štai iš kitos, štai nuotrauka, štai ir vaizdo įrašas. Ir tokių trumpų tekstinių ar vizualių žinučių – begalė. Nepaisant to, kad vyresniems toks informacijos gavimo būdas atrodo padrikas ir netvarkingas, Z kartai tai tinka geriausiai“, – pasakoja ekonomistė E.Stonkutė.

Lietuvių moksleiviai atsilieka

Dėl nesugebėjimo ilgai susikoncentruoti ties vienu darbu knygų skaitymas taip pat nėra mėgstamas moksleivių užsiėmimas, vis dėlto skaitymo procesas turėtų būti skatinamas. Pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (angl. ~Programme for International Student Assessment~) tyrimą, kuris pradėtas nuo 2000 m. ir atliekamas kas trejus metus, Lietuvoje vidutinis 15-mečių skaitymo lygis siekia 477 taškus – tai yra mažiau už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ( EBPO) šalių vidurkį (496 taškai).

Remiantis to paties tyrimo išvadomis, Lietuvoje pastebimas ryškus mergaičių pranašumas pagal vidutinį mokslinį raštingumą (vidutiniškai 15 taškų daugiau už berniukus) ir skaitymo užduočių atlikimą (55 taškais daugiau už berniukus). O iš matematikos 15-mečiai Lietuvoje surenka vidutiniškai 479 taškus, kai EBPO vidurkis – 494 taškai.

Mokslininkai lietuvių mokinių atsilikimą nuo bendro vidurkio aiškina tuo, kad kitose valstybėse per pamokas būna kur kas daugiau kūrybiškumo, kuris padeda labiau sudominti dėstomu dalyku ir geriau jį suprasti. Lietuvoje dėl keičiamos ir iki galo nebaigtos mokslo reformos vis dar nėra aiškios vizijos, kaip turėtų vykti mokymosi procesas. Aišku tik viena – šiuolaikinei kartai seni mokymo metodai nebeveiksmingi.

Mokytojai taip pat turi išmokti mokyti

VDU Edukologijos katedros vedėjos teigimu, nereikia kalbėti vien tik apie technologijų pritaikymą mokymuisi. Naujausios metodikos pagrįstos interaktyvumu, tarpdiscipliniškumu, aukščiausio mąstymo lygmens gebėjimų stiprinimu. Tokie metodai, kaip probleminis mokymas, patirtiniai mokymosi metodai, integruotas (pvz., kalbų) mokymas, šiandienos mokyklose yra taikomi ir plėtojami. „Vienas naujųjų uždavinių mokslininkams ir praktikams yra kurti, tobulinti ir diegti formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo interaktyvias, patirtines edukacines sistemas bei technologijas, taip mažinant skaitmeninę atskirtį – novatorišku, technologijomis grindžiamu švietimu besinaudojančių asmenų ir tokios galimybės neturinčių asmenų atotrūkį“, – įžvalgomis dalijasi ekspertė.

„Nors mokytojai gauna įvairių mokymų, tačiau jų nėra pakankamai apie tai, kaip išnaudoti gausybę e. šaltinių ir aplinkų, kurias būtų galima sėkmingai integruoti į ugdymo procesą. Taip pat trūksta mokymų, kaip naudoti atviruosius mokymo išteklius, kaip kurti e. priemones, kaip apsaugoti sukurtų mokymosi išteklių intelektinę nuosavybę ir pan.“, – teigia L.Kaminskienė.

Ji siūlo mokyklose skatinti virtualų mobilumą – tai būtų puiki galimybė moksleiviams ir mokytojams plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, ugdyti kalbų, technologijų taikymo, problemų sprendimo ir tarpkultūrinius gebėjimus.

Rimgailė Dikšaitė

Lietuviai labiausiai trokšta dirbti skandinavų bankuose, o labiausiai nenori – didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tai paaiškėjo karjeros portalui „CV Market“ atlikus iki šiol didžiausios imties darbdavių patrauklumo tyrimą.

Apklausoje internete dalyvavo 4320 respondentų iš visos Lietuvos, kurie turėjo nurodyti po tris įmones, kuriose labiausiai norėtų ir labiausiai nenorėtų dirbti.
Pirmajame patraukliausiųjų trejetuke atsidūrė net du skandinavų bankai SEB ir „Swedbank“, trečioje vietoje liko trąšų gamybos bendrovė „Achema“. Nurodydami bankus gyventojai dažniausiai minėjo, kad jiems imponuoja geras jų įvaizdis, atlyginimai, karjeros galimybės bei stabilumas. Panašias priežastis minėjo ir „Achemą“ išskyrę respondentai, tik jiems darbas šioje įmonėje pirmiausia asocijuojasi su stabilumu, o jau po jo buvo minimi geri atlyginimai bei rūpinimasis darbuotojais.
Į dvidešimtuką pateko ir kelios valstybės įmonės. Ypač stebina tai, kad tarp patraukliausių darbdavių pateko Valstybinė mokesčių inspekcija. „CV Market“ portalo vadovas Lietuvoje Povilas Kytra mano, kad tai lėmė pastaraisiais metais įvykę teigiami pokyčiai šioje įstaigoje.
Tyrimo rengėjai nenurodo konkrečių įmonių, kuriose gyventojai labiausiai nenorėtų dirbti, pavadinimų, tačiau atskleidžia, kad nepatraukliausiais darbdaviais šalyje laikomi didieji prekybos tinklai. Pasak P.Kytros, tokią nuomonę lemia maži atlyginimai bei prasta įmonių reputacija. „Prekybos tinklų personalo vadovai mano, kad kitaip ir negali būti, nes būdami mažmenininkai jie neturi galimybių mokėti didelių atlyginimų. Tačiau užsienio patirtis rodo, kad prekybos tinklai taip pat gali būti patrauklus darbdavys: štai naujajame „Fortune“ patraukliausių darbdavių šimtuke ketvirtą vietą užima būtent prekybos tinklas – apie 42 tūkst. darbuotojų turinti amerikiečių įmonė „Wegmans Food Markets“, – lygina P.Kytra.
Beje, skirtingų miestų gyventojų nuomonės apie patraukliausius darbdavius šiek tiek išsiskyrė. Tarkime, vilniečiai labiausiai norėtų dirbti SEB ir „Barclays“, kauniečiai – „Kraft Foods Lietuva“, klaipėdiečiai – „Philip Morris Lietuva“, o Šiaulių ir Panevežėio gyventojai – įmonėje LESTO.

Londone antradienį vykusios tarptautinės konferencijos dėl Libijos dalyviai priėjo prie bendros nuomonės, kad į kampą vis labiau spaudžiamas Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) turi palikti šalį.

Tuo tarpu Prancūzija pareiškė esanti pasirengusi apsvarstyti karinės pagalbos libių sukilėliams galimybę.

Daugiau nei 40 valstybių ir organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas ir NATO, sutarė įsteigti vadinamąją kontaktinę grupę, kuri parengs Libijos ateities gaires, ir kiek įmanoma greičiau surengti dar vieną susitikimą Katare.

Konferencijai pirmininkavęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius William Hague’as (Viljamas Heigas) sakė, kad delegatai “sutarė, jog M.Kadhafi ir jo režimas visiškai prarado legitimumą”.

Susitikime buvo sutarta tęsti karinius veiksmus, kol M.Kadhafi įvykdys visas sąlygas, išdėstytas JT rezoliucijoje dėl neskraidymo zonos virš Libijos teritorijos bei kitų priemonių, skirtų apsaugoti civilius gyventojus, pridūrė W.Hague’as.

Be to, Kataras sutiko padėti parduodant Libijos naftą, nurodė sekretorius.

Po derybų paskelbtame pareiškime neužsiminta apie M.Kadhafi išsiuntimo iš šalies planą, bet Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad konferencijos dalyviai “vienbalsiai” sutarė, jog Libijos diktatorius turi palikti šalį.

“Tačiau daug priklauso nuo šalies, kuri gali pasiūlyti priimti M.Kadhafi. Kol kas negauta jokio formalaus pasiūlymo, tokio plano dar neparengė nė viena šalis, netgi Afrikos valstybės, kurios galėtų būti pasirengusios tai padaryti”, – sakė ministras.

Pasak W.Hague’o, Didžioji Britanija vis dar nori, kad M.Kadhafi stotų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą, tačiau neatmeta jo išsiuntimo iš šalies, kurį Ispanijos užsienio reikalų ministrė anksčiau taip pat pavadino viena iš “galimybių”.

“Mes Jungtinėje Karalystėje neužsiimame paieškomis vietos, į kurią jis galėtų išvykti, tačiau tai nereiškia, jog to nedaro ir kiti”, – sakė užsienio reikalų sekretorius.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) žurnalistams sakė, kad JT specialusis pasiuntinys nuvyks į Tripolį aptarti M.Kadhafi išvykimo iš šalies galimybės.

Tačiau ji pabrėžė “nesanti tikra, jog mes tiksliai žinome, kada pasieksime, kad režimas bent kiek pakeistų savo požiūrį”.

Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) sušaukė konferenciją norėdami apsvarstyti Libijos ateities politines gaires ir išspręsti tarptautinius nesutarimus dėl karinės misijos šioje šalyje.

Palangosorouostas4

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas nesipriešintų, kad būtų keičiamas net oro uosto pavadinimas, ketvirtadienį rašo “Vakarų ekspresas”.

Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Viktoro Krolio, prieš keletą metų jau buvo kelta mintis dėl pavadinimo keitimo. Tuomet siūlytas Klaipėdos arba Klaipėdos-Palangos tarptautinio oro uosto vardas.

“Bet savivaldybėse neatsirado reakcijos, iniciatyva liko be atgarsio. Šiuo metu idėjos dėl pavadinimo keitimo nejudiname”, – sakė V. Krolis.

Diskutuojant dėl poreikio keisti pavadinimą buvo pateikiami argumentai, jog daugumos pasaulio miestų oro uostai yra įsikūrę mažesniuose miesteliuose ar tiesiog nutolę nuo to miesto, kurio pavadinimą turi. Be to, pavadinus oro uostą Klaipėdos vardu užsieniečiams, ypač verslo turistams, norintiems atvykti į Lietuvos uostamiestį, būtų daug aiškiau. Teigta, jog Palangos vardas Europoje nesantis taip gerai žinomas kaip Klaipėdos, todėl pervadinus oro uostą jis taptų populiaresnis.

Verslininkų susitikimas su oro uosto vadovybe numatytas penktadienį ir jo metu ketinama aptarti galimybes pritraukti naujų skrydžių.

Viceministro Rimvydo Vaštako teigimu, verslininkams ypač aktualus yra reisas į Hamburgą. “Su verslininkais bus tariamasi, kaip užtikrinti aviakompanijų pageidaujamas finansines sąlygas”, – sakė jis, pridurdamas, jog oro uostas įdeda savo indėlį per tarifus ir mokesčius, tačiau vien to nepakanka.

Vien šiuo reisu neketinama apsiriboti – aktyviai ieškoma aviakompanijų, galinčių keleivius skraidinti ir kitomis kryptimis.

“Kai pradės dirbti naujos savivaldybių vadovybės, galėsime vėl kalbėtis su rajonų merais, kad pavadinimas galėtų būti tokios savivaldybės, kuri labiausiai prisideda prie oro uosto stiprinimo. Mes ne prieš keitimą – mes už tai, kas padėtų geriau funkcionuoti oro uostui”, – sakė R.Vaštakas.

Šiuo metu iš Palangos oro uosto vykdomi reguliarūs reisai į Kopenhagą (Danija), Oslą (Norvegija) ir Rygą (Latvija).

Pagrindinis Lietuvos komercinio banko “Snoras” akcininkas – Rusijos milijardierius Vladimiras Antonovas pareiškė, jog Latvijos vyriausybė yra pernelyg užkėlusi “Citadele” banko kainą.

Interviu Latvijos žurnalui “Lietiska Diena” V.Antonovas sakė, jo šis bankas jo nedomina, ir esą išvis bankininkystė šiuo metu nelaikoma patrauklia investicijoms.

“Veikiausiai bankų sektoriaus ir artimiausiais metais nebus labai tinkamas investicijoms, nes visi bankai išgyvena krizę, patirdami rimtų nuostolių”, – pabrėžė V.Antonovas.

“Gelbėdama “Parex” banką valstybė investavo beveik milijardą. Atitinkamai geras bankas “Citadele”, atskirtas nuo “Parex”, kainuos keletą šimtų milijonų – toks jų vertinimas. Mano manymu, “Citadele” tiek nekainuoja. Tačiau jei tokia kaina išties yra teisinga, mes tokių pinigų neturime, ir geriau pinigus išleisime turimo banko kapitalo stiprinimui, ir augsime harmoningai”, – sakė V.Antonovas.

Jis pridūrė, jog jo nedomina taip pat ir “Parex” banko aktyvai Rusijoje bei kitose NVS šalyse.

“Snoro” grupei priklauso “Latvijas Krajbanka”.