Lietuva įteikė Rusijai notą dėl neatsakytų klausimų apie atominės jėgainės statybą Rusijos Kaliningrado srityje, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Nota įteikta trečiadienį, ja atsakyta į Rusijos pateiktą Kaliningrado srityje planuojamos statyti Baltijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą.

Anot ministerijos, tuo pačiu išsakytas susirūpinimas dėl tarptautinių standartų nesilaikymo, skaidrumo ir bendradarbiavimo vystant tokio masto projektą stokos.

“Lietuva neigiamai vertina planuojamos Baltijos atominės elektrinės PAV ataskaitą, nes joje nėra atsakyta į Lietuvos iškeltus klausimus, pateikta informacija yra tik konstatuojamojo pobūdžio daugeliu atvejų nepateikiant pagrįstų mokslinių skaičiavimų ir argumentų”, – teigia URM.

Lietuva ataskaitoje pasigedo būtinos išsamios informacijos. Be to, anot Lietuvos pareigūnų, PAV per daug neadekvačiai vertinami tokie svarbūs tarptautinio poveikio aspektai, kaip avarinė parengtis ir civilinė sauga, Lietuvos artumas ir jos gyventojų tankumas objekto stebėjimo zonoje, galima Nemuno ir Baltijos jūros radiacinė tarša, taip pat nenumatytos dvišalės avarinės apsaugos priemonės.

Lietuvai nepateikti aikštelės Baltijos atominei elektrinei parinkimo kriterijai, o joje planuojamos praktikoje neišbandytos atominės elektrinės technologijos, nurodo ministerija.

“Kadangi Lietuva yra viena iš didžiausią galimą žalingą poveikį aplinkai patirsiančių šalių, neturėdama išsamios informacijos apie projekto atitikimą aukščiausiems tarptautiniams branduolinės saugos standartams, negali sutikti su poveikio aplinkai vertinimo dokumentu”, – sakoma URM pranešime.

Notoje prašoma išsamiai atsakyti į Lietuvos pateiktus klausimus, pateikti Lietuvos visuomenei pagrindinius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus lietuvių kalba ir skirti pakankamai laiko su jais susipažinti, pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) organizuoti viešuosius svarstymus Lietuvos teritorijoje ir surengti dvišales konsultacijas.

Rusija yra pasirašiusi Espo konvenciją, tačiau jos neratifikavo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje pirmadienį buvo įteikta nota, kurioje priekaištaujama dėl Baltarusijos pareigūnų teiginių, esą Lietuva neturi prieštaravimų Baltarusijos atominei elektrinei, pranešė diplomatai.

Notoje Lietuva teigia, kad tarptautinis Baltarusijos atominės elektrinės projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas nėra baigtas.

Lietuva notoje pakartojo prieštaraujanti planams statyti jėgainę aikštelėje, esančioje 50 kilometrų nuo Vilniaus.

“Baltarusija nėra atlikusi savo šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo pagal visuotinai priimtas tarptautines teisines normas, nėra organizavusi šio projekto viešųjų svarstymų Lietuvoje ir dvišalių Lietuvos ir Baltarusijos konsultacijų, kaip to reikalauja Espo konvencija”, – rašoma notoje, kurios tekstą gavo BNS naujienų agentūra.

“Pakartotinai prašome Baltarusijos Respubliką vadovautis tarptautinėmis konvencijomis ir atsakyti į visus Lietuvos keliamus klausimus dėl Baltarusijos atominės elektrinės projekto, organizuoti tinkamus viešuosius svarstymus Lietuvoje ir dvišales Lietuvos-Baltarusijos konsultacijas”, – teigiama dokumente.

Notoje pabrėžiama, kad dar pernai gegužę Lietuva išsakė oficialią poziciją, kad ji “prieštarauja Baltarusijos atominės elektrinės statybai Astravo statybos aikštelėje”.

Ambasadorius Vladimiras Dražinas po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Evaldu Ignatavičiumi žurnalistams notos turinio nekomentavo.

“Aš ką tik gavau Užsienio reikalų ministerijos notą, ji šiandien bus perduota Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai. Bus tęsiamas mūsų ministerijų ir žinybų, kurios yra atsakingos už šį klausimą, darbas. Baltarusijos pusėje šiuo klausimu rūpinasi Aplinkos ir gamtos išteklių ministerija. Gausime jų poziciją, tada galėsiu jums pakomentuoti. Dabar nieko daugiau negaliu pridurti”, – sakė V.Dražinas.

Baltarusijos žiniasklaida neseniai citavo energetikos viceministrą Michailą Michadiuką, teigusį, jog Minskas atsakė į visas Vilniaus pastabas, susijusias su planuojamos AE poveikio aplinkai vertinimo procesu.

Lietuvos URM notoje pakartojo, kad susirūpinimą dėl planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo procedūrų yra pareiškęs ir Espo konvencijos sekretoriatas. Ministerija pažymėjo, kad Baltarusija privalo laikytis branduolinę energetiką reguliuojančių tarptautinių teisės aktų, prie kurių yra prisijungusi.

“Užsienio reikalų ministerija primena, kad Baltarusijos Respublika yra Espo konvencijos narė, yra įsipareigojusi imtis visų reikiamų ir veiksmingų priemonių, kad būtų išvengta planuojamos veiklos esminio nepalankaus tarpvalstybinio poveikio aplinkai”, – sakoma Lietuvos diplomatiniame dokumente.

Baltarusija yra ir 1994 metų Tarptautinės atominės energijos agentūros Branduolinės saugos konvencijos narė.

Baltarusija atominę elektrinę ketina statyti Astravo rajone netoli Lietuvos sienos, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tačiau kol kas nėra vieningos nuomonės, ar tokie Minsko planai virs tikrove, nes neaišku, kas finansuos atominės jėgainės statybą.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pritarė Baltarusijos ir Rusijos vyriausybių dėl bendradarbiavimo statant Baltarusijos teritorijoje atominę elektrinę, agentūrai “Interfax” pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.

Agentūros pašnekovas nurodė, kad dokumento projektui pritarta “atsižvelgus į principinio pobūdžio pataisas, padarytas po derybų su Rusija”.

Savo įsaku A.Lukašenka įgaliojo Baltarusijos energetikos ministrą Aleksandrą Ozerecą pasirašyti susitarimą.

Anksčiau buvo pranešta, kad kovo 15 dieną Rusija ir Baltarusija per Sąjungos ministrų tarybos posėdį ketina pasirašyti pluoštą susitarimų dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje.

Numatoma pasirašyti abiejų vyriausybių susitarimus dėl atominės elektrinės statybos, lygiagretaus energetikos sistemų darbo ir susitarimą dėl kredito.

Baltarusija tikisi gauti iš Rusijos 9 mlrd. JAV dolerių kreditą atominei elektrinei statyti, įvertinant išlaidas atominės elektrinės infrastruktūrai įrengti.