BFL

Jau pradėtas platinti pirmasis lietuviškas Kanonų teisės kodekso leidimas. Lietuvos įstatymuose numatyta, kad valstybė pripažįsta tuos kanoninius aktus ir Bažnytinio Tribunolo (teismo) sprendimus, kurie sukelia civilinius padarinius – bažnytinių juridinių asmenų steigimą, tikybos mokytojų skyrimą, santuoką, jos paskelbimą negaliojančia ir kt. Taigi Kanonų teisės kodeksas veikia ir yra taikomas drauge su valstybės teise.
Kita vertus, pasak Jono Pauliaus II, „Kodeksas nesiekia užimti tikėjimo, malonės dovanų ir ypač meilės vietos Bažnyčios ar Kristaus tikinčiųjų gyvenime“. Todėl aiškinantis konkrečias situacijas, kai katalikams kelia susirūpinimą kitų jų bendruomenės narių poelgiai, kanonai negali būti taikomi skyrium nuo dvasinio pasaulio, dvasinių autoritetų paisymo ir Didžiojo meilės įstatymo.

Komandinis dvasininkų darbas
Kanonų teisės kodeksas lietuvių kalba pasirodė sausio 25-ąją – tą dieną, kai 1959 m. popiežius Jonas XXIII pranešė nusprendęs pertvarkyti tuomet galiojusio kodekso redakciją ir sušaukti Vatikano II susirinkimą. Tą pačią 1983-iųjų sausio dieną popiežius Jonas Paulius II apaštaline konstitucija „Sacrae disciplinae leges“ paskelbė ir patvirtino dabar galiojantį bažnytinės teisės sąvadą. Šventojo Sosto komisijoje, parengusioje kodeksą, dirbo 105 tėvai kardinolai, 77 arkivyskupai ir vyskupai, 73 kunigai pasauliečiai, 47 kunigai vienuoliai, trys vienuolės, 12 pasauliečių iš penkių žemynų ir 31 šalies.
Kolektyvinis darbas buvo ir lietuviško teksto rengimas – pirmąjį vertimo variantą Lietuvos Vyskupų Konferencijos pavedimu atliko monsinjoras Adolfas Grušas, vėliau dar maždaug penkerius metus triūsė vyskupo Gintaro Grušo vadovaujama vertimo redagavimo komisija iš dvasininkų ir pasauliečių.

Teisinė galia – lotyniškajam originalui
Kanonų teisės kodeksą sudaro 1752 kanonai, kurių kiekvienas, panašiai kaip įstatymo straipsnis, išreiškia konkrečią teisinę normą. Teisinę galią turi ir priimant sprendimus vartojamas tik originalus lotyniškasis kodekso tekstas, todėl Lietuvoje skelbiamas leidimas greta pateikia tiek originalą, tiek lietuviškąjį vertimą. Pastarasis parengtas kuo ištikimiau sekant lotyniškais kanonais ir teikiant pirmenybę tikslumui, terminų nuoseklumui, o ne sklandžiam lietuviškam stiliui.
Tikinčiųjų bendruomenės tvarkymosi normas, vadinamas kanonais, dar ankstyvosios krikščionybės laikais imta kaupti į rinkinius. Didžiąją jų dalį sudarė Bažnyčios susirinkimų ir popiežių paskelbtos teisinės nuostatos. XII a. šie rinkiniai įgijo „Codex Iuris Canonici“ antraštę. Sisteminga kanonų visuma aprobuotą pavidalą įgijo tik 1917 m., Kanonų teisės kodeksą patvirtinus popiežiui Benediktui XV. Šio bažnytinės teisės sąvado peržiūros rezultatas – dabartinis kodeksas. Jame Vatikano II susirinkimo priimtos sielovados gairės ir atnaujinti Bažnyčios tvarkymosi principai išreikšti teisinių normų pavidalu.

Trumpasis interviu
Į “Veido” klausimus atsako Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius vyskupas Gintaras Grušas

„Veidas“: Kurios kodekso dalys aktualiausios sekuliariajam gyvenimui?
G.G.: Be abejo, viena aktualiausių sričių – santuokos ir jos skelbimo negaliojančia procedūros, nes tai labai jautri tema. Valstybė pripažįsta Bažnytinio Tribunolo sprendimus (bažnytinių juridinių asmenų steigimą, tikybos mokytojų skyrimą, santuoką, jos paskelbimą negaliojančia ir kt.), todėl su šiais klausimais susidūrę notarai bei teismai dažnai su mumis konsultuodavosi. Dabar Kanonų teisės kodeksas bus lengviau prieinamas. O kasdienybei aktualūs ir elementarieji sakramentų reikalavimai, kuriuos mūsų tikintieji dažnai primiršta. Tarkim, vienos valandos pasninkas prieš priimant šventą komuniją.
„Veidas“: Kodėl kodekso vertimas redaguotas net penkerius metus?
G.G.: Kiekvienas kanonas turėjo būti atidžiai išstudijuotas ir aptartas. Ekspertų, išmanančių kanonų teisę bei lietuvišką bažnytinę terminologiją, nėra daug, veiklos jiems netrūksta. Darbas apėmė Bažnyčios teisės ir teologijos, lotynų ir dabartinės lietuvių teisinės kalbos išmanymą. Bandėme likti kuo arčiau originalo ir kartu atsižvelgti į lietuvių kalbai įprastas konstrukcijas. Daugiausiai vargome su lietuviškais terminais, kurių kilmė nėra lotyniška.
„Veidas“: Tiems, kuriems neteko čiupinėti leidinio, smalsu, kiek knyga, apimanti 1752 kanonus, galėtų sverti…
G.G.: Sveria vieną kilogramą du šimtus gramų. Kodeksą su visomis rodyklėmis sutalpinome į 945 knygos puslapius. Storas, bet malonus laikyti rankose, tvirtai susiūtas leidinys kietais viršeliais.
„Veidas“: Originalų Kanonų teisės kodeksą galima rasti Vatikano tinklalapyje. Ar bus internete skelbiamas ir lietuviškasis vertimas?
G.G.: Kol kas internete jis skelbiamas nebus, nes tai susiję su autorių teisių problema. Vėliau šį klausimą svarstysime.