Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas raštu pasiūlė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl vadinamųjų „12 pažymų“ išslaptinimo.

„Nors šiuo metu Komiteto nariai dar tik susipažįsta su pateiktais dokumentais, o Komiteto posėdis šiuo klausimu planuojamas rugsėjo 8 d., jau dabar kyla pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų įslaptinimo tikslingumo“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį pranešė gavęs iš Valstybės saugumo departamento vadinamąsias “12 pažymų”.

“Šios pažymos buvo Seimo prieš ketverius vykdyto parlamentinio tyrimo medžiagos dalimi, su kuria Seimui, vykdančiam parlamentinę kontrolę, nebuvo leista susipažinti. Tai principinis klausimas, kuris negalėjo likti ir neliko be atsakymo”, – pareiškė komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Anot jo, teisę susipažinti su gautais dokumentais turės NSGK nariai, turintys leidimą dirbti su slapta informacija.

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.

Teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis pašalinami Europos žmogaus teisių teismo 2009 m. balandžio 7 d. byloje Žičkus prieš Lietuvą konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai.

Europos žmogaus teisių teismas šioje byloje pripažino, jog šiame įstatyme numatyti draudimai įsidarbinti privačiame sektoriuje pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 (diskriminacijos uždraudimas) ir 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) straipsnius.

Taip pat buvo pritarta projekto nuostatoms, kad veiklos apribojimai nebūtų taikomi asmenims, kurie apie savo slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis prisipažino ne vykdydami galiojantį įstatymą, bet specialiosioms deputatų komisijoms, sudarytoms įgyvendinant įstatymą “Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo”.