„Šiuo atveju vairuotojo pasirinkimą lems tai, kaip dažnai jis vairuoja. Jei važiuojama tik kartą per savaitę, gal tikrai labiau apsimokės automobilį nuomotis, tačiau dėl kasdienio vairavimo smarkiai abejoju“, – teigia autosporto lenktynininkas Benediktas Vanagas.
Akivaizdu – jis pats nuosavo automobilio vairo artimiausiu metu nepaleis. Tačiau dalijimosi automobiliu paslauga kai kurių visuomenės grupių jau pamėgta bei išmėginta ir Lietuvoje. Itin mielai nuomojamus automobilius renkasi fiziniai asmenys, verslo sektorius, taip pat turistai ir trumpam į Lietuvą grįžę emigrantai.
„City bee“ veiklos vadovas Aurimas Drūtys tikina, kad automobilių nuomos bendrovių siūloma paslauga jau šiek tiek pakeitė ir tebekeičia nusistovėjusius žmonių įpročius: „Esame apskaičiavę, kad asmeniniais automobiliais žmonės naudojasi tik 20 proc. savo laiko, likusiu metu jie važinėja tarnybiniais automobiliais. Šeimoje vienu automobiliu naudojantis, o kitą nuomojantis galima sutaupyti nemenką suma automobilio remontui, padangų keitimui ir kt.“
Automobilių nuomos paslauga daugelio vartotojų palankumą pelno savo įvairove (galima rinktis nuo kompaktiško iki krovininio) ir įkainiais, pavyzdžiui, už automobilio nuomą sumokėję 69 Lt (20 Lt už degalus ir 49 Lt už nuomą) per parą, juo galėsite įveikti 50 km (tai yra 1,38 Lt už kilometrą, o tai gerokai pigiau nei taksi). Daugelis vertina ir šios paslaugos patogumą: nuomojamus automobilius galima paimti tiesiog iš gatvės (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), nes vairuotojai turi jų prisijungimo kodus. Galbūt todėl šiandien vis plačiau kalbama apie tai, kad netolimoje ateityje automobilių nuoma taps dar populiaresnė. O jei nuoma dar labiau pigs, proveržis bus dar akivaizdesnis.

Nors Valstybinis turizmo departamentas giriasi didėjančiu turistų skaičiumi ir atspausdintais žemėlapiais, kuriuose nurodyti automobilių nuomos punktai, pastarųjų bendrovių atstovai ženklaus automobilius besinuomojančių užsieniečių skaičiaus augimo nepastebėjo.

Norint kuo geriau pažinti svečią šalį, itin pravartu išsinuomoti automobilį. Tą mielai daro ir lietuviai, vykdami į tolimesnius kraštus, į kuriuos keliauti savo automobiliu tiesiog neapsimoka. O kokia padėtis yra Lietuvos automobilių nuomos rinkoje? Gal atsirado pagyvėjimas, Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai? Šį ir kitus klausimus uždavėme didžiausių Lietuvos automobilių nuomos bendrovių atstovams.

Pasak „Sixt Lietuva“ automobilių nuomos vadovo Algimanto Andrašiūno, skelbiami pranešimai apie į Vilnių atvykstančius ne tik įprastus turistus, bet ir su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai susijusius užsieniečius automobilių nuomos rinkos neįtakojo. Ponas Andrašiūnas pastebėjo, kad į su pirmininkavimu susijusius renginius atvykstančių užsieniečių dienotvarkės suplanuotos iš anksto, todėl didesnės įtakos nuomos rinkai jie nedaro. Su tuo sutiko ir „Avis Lietuva“ automobilių nuomos vadovas Kristis Avižinas.

Tuo tarpu „Budget“ automobilių nuomos vadovė Laima Gric pastebėjo, kad nuolatos daugėja turistų iš Vakarų ir Centrinės Europos. Pasak ponios Gric, staigaus antplūdžio, susijusio su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai ji nepastebėjo, tačiau neabejoja, kad informacijos sklaida ir Lietuvos populiarinimas prisidės prie atvykstančių turistų skaičiaus augimo.

Didėjantį turistų skaičių iš Vakarų ir Centrinės Europos paminėjo ir „Tfrifty/Dollar“ automobilių nuomos bendrovės vadybininkė Viktorija Bajarūnienė. Pasak jos, šiais metais užfiksuota maždaug 10 proc. daugiau klientų iš šių šalių.

Rinką pagyvino sporto renginiai

Tuo tarpu visų kompanijų atstovai vieningai teigė, kad šią vasarą Lietuvoje vykusių  tarptautinių sporto renginių metų – Europos jaunimo futbolo, paplūdimio tinklinio čempionato, irklavimo varžybos, automobilių nuomai turėjo itin didelę įtaką. Automobilius nuomojosi ir komandų atstovai (tą paminėjo „Sixt Lietuva“), ir jaunųjų dalyvių šeimos, palaikymo komandos („Budget“), ypatingai Trakuose vykusio Pasaulio jaunių irklavimo čempionato metu.

Tarp valstybių, kurių piliečiai dažniausiai nuomojasi automobilius, „Sixt Lietuva“ atstovas pastebėjo ir patvirtino Turizmo departamento statistiką, kad gerokai padaugėjo turistų iš Ukrainos. Taip pat automobilius nuomojasi svečiai iš Vokietijos, Rusijos. Daug besinuomojančių yra iš Italijos, Prancūzijos, taip pat Jungtinės Karalystės („Budget“, „Avis Lietuva“).

Keliauja po Baltijos šalis

Į klausimą ar dažnai į nuomos bendroves kreipiasi norintys keliauti ne tik po Lietuvą, bet ir kitas Baltijos šalis, p. Andrašiūnas atsakė, kad didžiąją dalį besinuomojančių automobilius sudaro verslo klientai, tačiau vasarą gerokai padaugėja poilsiaujančių užsieniečių, kurie keliauja po Latviją, Estiją, taip pat užsuka ir į Lenkiją. Be to, vasarą gerokai dažniau automobiliai grąžinami Rygoje ar Taline, kuomet kelionė tęsiama kitu transportu.

„Budget“ vadovės Laimos Gric pastebėjimu, vasaros sezono laikotarpiu labai populiaru nuomotis automobilį Vilniuje (Kaune), o jį grąžinti Rygoje arba Taline. Taip turistai savarankiškai aplanko gražiausias Baltijos šalių vietas, jiems nereikia toli grįžti į pradinį automobilių nuomos punktą. „Thrifty/Dollar“ atstovų teigimu, nuomotais automobiliais itin dažnai keliaujama po Baltijos šalis ir net apie 20 proc. jų paliekama Rygoje arba Taline.

Pasitaiko linksmų nutikimų

Išsinuomojusiems automobilius užsieniečiams dažnai pasitaiko įvairiausių kuriozų. Bene dažniausias atvejis – svečiui atvykus į Vilnių paaiškėja, kad automobilis buvo užsakytas kitame mieste (pavyzdžiui, Ispanijos mieste Valensijoje). Taip pat dažnai gražindami automobilį klientai ilgai klaidžioja, nerasdami mažo Vilniaus oro uosto pastato, kur įsikūrusios didžiausių automobilių nuomos bendrovių mašinų paėmimo ir grąžinimo vietos.

Pasitaikė ir atvejis, kuomet anksčiau tik automobilius su automatine pavarų dėžę vairavęs klientas po ilgo važiavimo antra pavara 60 km/val. greičiu, neapsikentęs paskambino nuomos bendrovės atstovui klausdamas, kodėl mašina nerieda greičiau. Nors prietaisų skydelis signalizavo, kad reikia įjungti aukštesnę pavarą, žmogus nepagalvojo, kad jų yra daugiau nei dvi.

Paaiškėjus paskutiniams stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatams – prasidėjo nekilnojamojo turto nuomos bumas. Studentai nori išsinuomoti pigius ir tvarkingus butus, kuriuose galėtų gyventi be šeimininkų.

Išsinuomoti būstą – kasdien vis sunkiau

Naują būstą besinuomojantys studentai renkasi visiškai apstatytus butus, esančius strategiškai patogioje vietoje – netoli studijų vietos ir miesto centro, didelis dėmesys skiriamas ir susisiekimui viešuoju transportu.

„Ieškau trijų ar keturių kambarių buto Kaune su visais buityje reikalingais baldais, kuriame negyventų buto šeimininkas. Planuoju gyventi su draugais, taip žymiai patogiau ir lengviau susirasti gyvenamąją vietą nei ieškant vienai. Peržiūriu skelbimus, kuriuose nuomojamų būtų kaina svyruoja nuo 300 iki 500lt. Manau, kad nuomai išleisti didesnę sumą – neverta,“ – pasakoja  antrus metus Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti Dovilė G.

Teiginiui, jog keliems žmonės butą didžiuosiuose miestuose susirasti žymiai lengviau nei vienam, pritaria ir nekilnojamo turto agentūros „011” vadovas Mantas Jaruševičius. Pasak, nekilnojamojo turto brokerio, būtent dėl šios priežasties iš toliau atvažiavę studentai renkasi didesnius būstus. Visgi, didžiausią paklausą turi nedidelio ploto butai.

„Studentų  tarpe populiariausi vieno – dviejų kambarių butai. Naujai suremontuoto dviejų kambarių buto kaina Kauno miegamajame rajone svyruoja tarp 500 – 700 litų. Keturių kambarių – tarp 400 – 800 litų. Kaina panaši dėl aukštų šildymo kainų didelio ploto bute. Buto, kurio plotas apie 50 kv.m., nuoma miesto centre kainuoju nuo 800 iki 1100 litų.“ – sako M. Jaruševičius.

„Šiuo metu rasti gerą variantą: su plastikiniais langais, nelabai senu remontu ir kainuojantį iki 500 Lt. – sudėtinga. Toks butas išnuomojamas vos skelbimui pasirodžius nekilnojamojo turto portaluose.“ – patirtimi dalijasi studentė Dovilė.

„Butų paklausa rugpjūčio mėnesį visada šokteli aukštyn. Šis pikas pasibaigia tik rugsėjo pabaigoje.“ – teigia M. Jaruševičius. „Kai paklausa tokia didelė – pasiūla ima mažėti automatiškai, studentų kiekis neretai viršija nuomojamų būtų skaičių. Dėl to – geriausias laikas pradėti naujo buto paieškas yra birželio mėnuo. Tuomet baigiasi didelė dalis nuomos sutarčių, kurios vidutiniškai pasirašomos metams, sudarant galimybę pratęsti sutartį.“

Užsieniečių pasirinkimas – butai miesto centre

Kaune gausu kitataučių, dažniausiai besimokančių medicinos mokslus.  Nuomai jie pasiryžę išleisti dvigubai didesnę sumą, nei lietuviai ir renkasi butus miesto centre ar senamiestyje.

Pasak M. Jaruševičiaus, užsieniečiai studentai buto paieškas Kaune pradeda daug ankščiau nei lietuviai.

„Užsienieičiai būstą išsinuomoja dar vasaros pradžioje, o jame apsigyvena tik rugpjūčio gale. Ypač nori gyventi miesto centre. Dviejų kambarių buto nuomai jie vidutiniškai skiria 1000 Lt. Pasitaiko netgi tokių atvejų, kai išsinuomojamas keturių kambarių butas, kainuojantis 2500 Lt.,“ – sako jis.

Studijuoti į Lietuvą iš Egipto atvykęs Mohamed A. patvirtina M. Jaruševičiaus teiginį.

„Nuomai per mėnesį išleidžiu 1000 Lt. Šiuo metu gyvenu senamiestyje esančiame bute, kuriame yra visi reikalingi patogumai. Labai svarbu, kad bute, kurį nuomojuosi, būtų internetas. Taip pat nenoriu gyventi su butą nuomojančiu žmogumi, tai tik sukeltų papildomų nepatogumų, nes lietuviams atrodo, kad visiems studentams terūpi linksmybės ir jie yra labai triukšmingi,“ – pasakoja studentas.

Mohamed pasakoja, kad Egipte, kitaip nei Lietuvoje, studentai nuomojasi namus, kuriuose įsikuria daugybė jaunuolių. Vieno kambario nuoma tokiame name kainuoja maždaug 200 Lt. Šis pasirinkimas – žymiai pigesnis nei gyvenimas bendrabutyje.

Nenori nuomininkų su gyvūnais

M. Jaruševičius paneigia gyvuojantį stereotipą, jog nuomotojai nenori į savo butus „įsileisti“ studentų. Anot jo, studentai laukiami paprastai ir tvarkingai įrengtuose būstuose.

Štai, keturių kambarių butą miegamajame Kauno rajone nuomojantis Audrius T. pirmenybę teikia studentams, su jais lengviau susitarti nei su šeimomis, kurios paprastai augina gyvūnus ir nenori įsikurti dideliame – 84 kv.m. ploto bute.

„Mano nuomojamas butas – tvarkingas, jame yra visi reikalingi baldai, kambariai – nepereinami. Studentams keliami tik du reikalavimai – prieš išnuomodamas butą noriu susipažinti su visais jame gyvensiančiais žmonėmis ir tikiuosi, jog jie neaugins naminių gyvūnų. Sutarties pasirašymą, žinoma, patikiu tėvams,“ – tvirtina nuomotojas.

Tokio buto nuomos kaina Kaune – 500 Lt. Nuomotojas nenori, kad žiemą butas liktų negyvenamas ir per metus tikisi uždirbti sumą, kuri leistų vasarą suremontuoti nuomojamas patalpas.

Artėjant naujiems mokslo metams išsinuomoti būstą didžiuosiuose miestuose tampa sudėtinga. Ypač Vilniuje. Pagrindinė rinkos sujudimo priežastis – į sostinę plūstelėję studentai. Butai už patrauklią kainą tuoj pat išgaruoja, tad naujakuriai griebia pirmą pasitaikiusį variantą ir dažnai padaro brangiai kainuojančių klaidų. Lankomiausias nekilnojamo turto skelbimų portalas Domoplius.lt išskiria šešias dažniausias klaidas, kurias daro nuomos naujokai.

1. Kambario ar buto paieškos pradedamos per vėlai

„Geriausias laikotarpis ieškoti būsto mokslo metų pradžiai – pavasario pabaiga – vasaros pradžia. Tačiau būsimi studentai būsto ieškoti pradeda tik tada, kai išgaruoja stojamųjų rezultatų džiaugsmas – apie rugpjūčio mėnesį. Išaugusi paklausa automatiškai kilstelėja nuomos kainas rinkoje, o pasirinkimo galimybės taip pat sumenksta“, – teigia Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.

Pasak nekilnojamo turto eksperto, dažniausiai studentai ieško buto, kurio nuomos kaina neviršija 800 litų. Tiesa, tokių butų pasiūla šiuo metu labai nedidelė. Jeigu besiieškantys būsto turi kur laikinai pagyventi, geriau palaukti iki spalio mėnesio, kai nuomos kainos ims mažėti.

2. Neapskaičiuojamos finansinės galimybės

Net ir nepatyrusiems naujakuriams įprasta paklausti – kiek kainuos būsto šildymas žiemą. Tačiau retas jaunuolis, iš savininko išgirdęs „apie trys šimtai litų“, tiksliai įvertina, kiek nuomojamo buto išlaikymas atsieis visą žiemos laikotarpį, kuris Lietuvoje kartais užsitęsia iki pat gegužės. Susiradus kuklesnį būstą už 600 litų dar neverta džiūgauti sutaupius, nes šaltesnį žiemos mėnesį gali tekti tiek pat sumokėti ir už šildymą.

Nepasidomėjus papildomais mokesčiais, nemaloniai gali nustebinti gaunamos sąskaitos už bendro naudojimo paslaugas, pavyzdžiui, liftų priežiūrą, atliekų išvežimą ar daugiabučių namų administravimą. „Pasitaiko atvejų, kai namo bendrija nutaria perdažyti laiptinę ir sąskaita už šias išlaidas patenka į nuomininko pašto dėžutę. Būtina iš anksto su buto savininku aptarti, kas turi padengti tokias ir panašias išlaidas“, – įspėja E. Narbuntovičius.

3. Neįamžinama būste esanti nuosavybė

Klaida, kuri nuomininkui gali brangiai kainuoti, – būste esančios nuosavybės neįamžinimas. Prieš įsikeliant į išsinuomotą būstą pravartu nufotografuoti ten esančius daiktus, interjero defektus – subraižytas grindis ar dėmėtas sienas.

„Tai gali praversti, jeigu kiltų konfliktas su būsto savininku dėl užstato atgavimo ar būtumėte nesąžiningai apkaltinti dėl daiktų apgadinimo. Juk mokėti už sulaužytą sofą, kuri sulūžo ne dėl jūsų kaltės, nenorėsite, bet jeigu jokių įrodymų neturite, tuomet kaltu tampate jūs“, – sako E. Narbuntovičius.

4. Neįvertinamas rajonas, kuriame yra nuomojamas būstas

Nuomos naujokai vos pamatę mažą buto kainą nepasidomi, kaip toli teks keliauti iki savo mokslo įstaigos. „Už 600–800 litų sumą būstą galima rasti tiek Baltupiuose, tiek Fabijoniškėse. Studentai dažnai apsigyvena ir Naujininkuose – ten taip pat žemos nuomos kainos. Bet, jeigu mokymosi įstaiga yra centre ar Saulėtekyje, tektų ilgėliau keliauti į paskaitas “, – sako E. Narbuntovičius.

5. Neskiriama laiko būsto nuomos paieškoms

Didelė tikimybė išsinuomoti „katę maiše“ atsiranda tuomet, kai neskiriama pakankamai laiko ir dėmesio būsto nuomos paieškoms. „Dabar jau nereikia keltis septintą ryto ir skubėti pirmam nusipirkti skelbimų laikraščio, kad aplenktum kitus buto ieškančius studentus. Tačiau ir dabar būtina atidžiai stebėti skelbimus internete, nuolat tikrinti, ar neatsirado naujų pasiūlymų, o suradus nedelsiant skambinti savininkams”, – sako E. Narbuntovičius.

Neskyrę pakankamai laiko buto paieškai, studentai griebia pirmą pasitaikiusį variantą, kartais užmiršdami įvertinti kitus rinkoje esančius butus ir jų kainas.

6. Nesudaroma būsto nuomos sutartis

Dažnai studentai nuomos sutartį laiko tik bereikalingu formalumu ir taip patys sau paspendžia spąstus. „Nuomodamasis butą be sutarties, nuomininkas neturi jokių teisių. Gali atsitikti taip, jog savininkas nuspręs jus išprašyti iš buto, nors tarėtės jame gyventi bent metus“, – teigia E. Narbuntovičius.

Apie Domoplius.lt

Lankomiausiame nekilnojamojo turto skelbimų portale Domoplius.lt, remiantis „GemiusTraffic“ duomenimis, per mėnesį vidutiniškai apsilanko daugiau kaip 264 tūkst. lankytojų. Šiuo metu portale paskelbta daugiau nei 89 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, parduodamų už 28,5 mlrd. litų.

Domoplius.lt prižiūri ir tobulina bendrovė UAB „Plius“, priklausanti norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted ASA“. Lietuvoje „Schibsted ASA“ taip pat valdo „Žurnalų leidybos grupę“ („Žmonės“, „Laima“, „Edita“, „Ji“ ir kt.), „15 minučių“.

Daugiau informacijos:

Evaldas Narbuntovičius

Domoplius.lt projekto vadovas

Mob. tel. +370 682 54 351

El. paštas: evaldas.narbuntovicius@plius.lt

www.domoplius.lt

Prasidedant vasarai daugelis pradedame svajoti apie atostogas, kurių nesudrumstų nenumatytos problemos. Neretai įvairios, net ir smulkios, klaidos renkantis atostogoms nuomojamą būstą gali sugadinti ilgai planuotą poilsį.

Lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai pateikia septynias dažniausias klaidas, kurias daro nuomojamo būsto ieškantys poilsiautojai, ir pataria, kaip jų išvengti.
1. Atostogos be būsto rezervacijos. Dažnai poilsiautojai susipakuoja daiktus tik atostogų išvakarėse, o ryte iškeliauja į pajūrį neturėdami nei kambario ar buto rezervacijos. Tada belieka pasikliauti fortūna arba pusę pirmos atostogų dienos praleisti ieškant „gero varianto“.
„Jeigu važiuojate atostogauti ne sezono metu, tokia rizika gali pasiteisinti. Tačiau nusprendus atostogauti birželio – rugpjūčio mėnesiais populiariausiuose Lietuvos kurortuose, rezervacija tiesiog būtina. Nuomotojai žino, kad atvykėliai be rezervacijos neturi kur trauktis, tad gali diktuoti kainas ir net nesileisti į derybas“, – sako Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.
2. Atstumas iki jūros. Atostogautojai dažnai nusivilia, kad iki jūros ar kito vandens telkinio nuo išsinuomoto būsto tenka keliauti neplanuotai ilgai. Todėl rezervuojantis būstą būtina pasiteirauti, koks atstumas yra nuo jūros iki nuomojamo buto ar namo.
Jeigu skelbimuose nurodoma, kad būstas yra šalia ar netoliese jūros, patartina perklausti šeimininko, kiek konkrečiai metrų ar kilometrų yra iki vandens telkinio. Kad vėliau nereikėtų iki jūros kulniuoti penketą ar daugiau kilometrų.
3. Triukšmingi kaimynai. Atostogų nuotaiką gali sugadinti ir mėgstantys pasilinksminti kaimynai. Garsiai sklindanti muzika ne tik erzins, bet gali tapti ir konfliktų priežastimi. Prieš sumokant avansą patartina pasiteirauti būsto šeimininko, kokie žmonės šalia nuomojasi būstą – šeimos ar lengvabūdiškas jaunimas.
4. Ankstyvas atvykimas. Pasitaiko tokių situacijų, kai atvažiavus prie nuomojamo būsto šeimininkas praneša, kad buvę nuomininkai dar neišsikėlė. Tuomet lieka trypčioti šalia automobilio arba eiti pasivaikščioti. Bet kokiu atveju – brangus atostogų laikas senka.
5. Nėra, kur pasistatyti automobilį. Automobilių stovėjimo vietų trūkumas – dar viena priežastis susigadinti atostogų nuotaiką.
„Išsiaiškinkite, ar tikrai turėsite, kur pasistatyti transporto priemonę. Nemalonu, kai tenka per karštį ieškoti tinkamos vietos pasistatyti automobilį arba nuolat ieškoti mokamos stovėjimo aikštelės“, – atkreipia dėmesį Domoplius.lt projekto vadovas.
6. Nenumatytos galimybės išvykti anksčiau. Nelauktas vadovo skambutis ir atostogos gali nutrūkti anksčiau, nei planuota, o būsto nuomininkas teištaria „nieko nežinau, reikės mokėti už visą laiką“.
Šeimininką reikia įspėti apie galimas nenumatytas aplinkybes ir sutarti dėl apmokėjimo tvarkos. Idealu suderinti, kad nuoma bus mokama dalimis, o paskutinis įnašas likus dviem ar trims dienoms iki atostogų pabaigos.
7. Papildomos išlaidos. Nemalonia staigmena gali tapti papildomi mokesčiai už nuomojamą butą – išnaudotą karštą ar šaltą vandenį, elektrą ir pan.
„Kartais poilsiautojams pasitaiko netikėtų situacijų, kai atsiskaitydami už nuomą jie gauna sąskaitą ir už vandenį ar namų tvarkymą. Iš pradžių vertėtų surinkti daugiau informacijos apie nuomojamo būsto šeimininkus – panaršyti internete, paklausti pažįstamų rekomendacijų ir pan. Užkirsti kelią tokiems netikėtumams galima iš anksto pasirašius trumpą dvišalį susitarimą, kad bus mokama tik nuoma. Ten galima įtraukti ir punktą apie mokėjimą dalimis“, – pataria E. Narbuntovičius.

Būsto nuomos kainos Vilniaus centre per trejus metus išaugo 30 proc., miegamuosiuose rajonuose – 11 proc.

29 metų vilnietis Domas Andrijauskas, šiemet po dvejų metų pertraukos vėl pradėjęs ieškotis nuomojamo būsto, netruko įsitikinti, kad nuo 2011 m. nuomos kainos gerokai pakilo. „Porą metų nuomojausi butą A.Juozapavičiaus gatvėje, tad dabar ir vėl ieškojau šiose apylinkėse. Taip ir susidarė įspūdis, kad kainos nestovėjo vietoje ir pradėjo kopti į viršų – per dvejus metus pakilo mažiausiai 20 proc.: 2011 m. pradžioje 40 kv. m. butą A.Juozapavičiaus gatvėje naujos statybos name išsinuomojau už 1100 Lt, o dabar tokio buto nuoma kainuoja 1200–1400 Lt per mėnesį“, – pastebėjimais dalijasi vilnietis.
Pašnekovo įžvelgtą tendenciją patvirtina ir didžiausių nekilnojamojo turto skelbimų portalų aruodas.lt bei domoplius.lt skelbimų statistika. Iš tiesų būsto nuomos kainos didžiuosiuose miestuose dugną pasiekė 2010 m. pradžioje, o jau po pusmečio pradėjo kilti ir nesustojo iki šiol. Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius tvirtina, kad Vilniaus centre esančių butų (tiek naujos, tiek senos statybos) nuoma nuo 2010 m. pabrango 31 proc., o miegamuosiuose rajonuose – 11 proc. Aruodas.lt duomenimis, butų nuoma Vilniuje nuo 2010 m. vidutiniškai pabrango 20 proc.
Tad 2010 m. pavasarį 40 kv. m dviejų kambarių naujos statybos butą Šiaurės miestelyje buvo galima išsinuomoti už 850–900 Lt, 65 kv. m butą Žvėryne – už 1200 Lt, o šiandien šiuose mikrorajonuose vidutinės nuomos kainos atitinkamai siekia 1200–1400 ir 1700–1900 Lt. Pigiausiai naujos statybos dviejų kambarių butą pavyktų išsinuomoti Perkūnkiemyje, kur nuomos kaina siekia apie 800–850 Lt.
Domoplius.lt portalo pateikta statistika rodo, kad naujų butų nuomos kainos populiariausiuose rajonuose kyla ir toliau: palyginti su 2012 m. I ketvirčiu, šiemet vidutinės dviejų kambarių butų nuomos kainos Senamiestyje didesnės 300 Lt, Naujamiestyje – 170 Lt, Antakalnyje – 70 Lt, Žvėryne ir Visoriuose – 50 Lt.
Šiuo metu vidutinė tiek senos, tiek naujos statybos dviejų kambarių butų nuomos kaina Vilniuje sukasi apie 1450 Lt centre ir 950 Lt miegamuosiuose rajonuose. Vis dėlto E.Narbuntovičius mano, kad 2008 m. kainų lygio, kai dviejų kambarių buto nuoma sostinės centre kainavo 1900 Lt, o miegamuosiuose rajonuose – 1350 Lt, pasiekti dar tikrai negresia. “Jei žmonės aktyviai neperka būsto, nuoma paklausi, bet žmonės vis tiek skaičiuoja. O šiandien nusipirkti butą ir mokėti bankui paskolą kainuoja panašiai ar net pigiau, nei nuomotis. Tad kainos porą metų gal ir kils į viršų vienu kitu šimtu litų, bet 2008 m. lygio nepasieks“, – prognozuoja E.Narbuntovičius.
Butų nuomos kainos didėjo ir kituose miestuose, tik ne taip sparčiai kaip sostinėje: domoplius.lt duomenimis, nuo 2010 m. Kauno miegamuosiuose rajonuose nuomos kainos pakilo 15 proc., Klaipėdos – 8 proc., o Šiauliuose ir Panevėžyje brango tik centre esančio būsto nuoma, atitinkamai 6 ir 8 proc.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Išpopuliarėjus pigių skrydžių bendrovėms, į kitą Europos galą galima nuskristi vos už keliasdešimt litų. Jei keliaujate savarankiškai, dažnai tenka nuomotis automobilį. Tačiau džiaugsmą dėl sutaupytų pinigų gali apkartinti netinkamai perskaityta automobilių nuomos sutartis. O patirtos papildomos išlaidos gerokai viršyti kelionei suplanuotą biudžetą.

„Mėgstantys keliauti lietuviai dažnai renkasi pigių skrydžių oro bendroves, o geriau pažinti svetimą kraštą nuomojasi automobilį. Ir nors didžiuosiuose Europos oro uostuose yra ne viena automobilių nuomos bendrovė, tačiau nežinant kai kurių nuomos subtilybių, atostogautojas gali susidurti su netikėtomis problemomis. Be to, neįdėmiai perskaityta automobilių nuomos sutartis gali virsti papildomomis, kartais net labai didelėmis išlaidomis ir sugadintomis atostogomis“ – sako „SIXT Lietuva“ automobilių nuomos vadovė Rūta Stončiūtė.
Taigi, išsvajotoms atostogoms įsigijote nebrangius lėktuvo bilietus į Portugaliją, Maltą, Ispaniją ar kitą šalį. Atlikote privalomuosius namų darbus – suplanavote kokias vietas ketinate aplankyti, kur apsistosite nakvynei., žinoma, ir kokiu transportu keliausite. Jei neketinate didžiąją laiko dalį leisti mieste, o susipažinti su visu regionu, verta išsinuomoti automobilį.
Internete rasite ne vieną oro uoste veikiančios automobilių nuomos bendrovės ar jų tarpininko adresą. Galite rinktis mažiausią kainą už pageidaujamos klasės automobilį. Pagrindinė taisyklė – kuo anksčiau nuomositės mašiną, tuo paslauga bus pigesnė. Pagal galimybes užpildykite visas sutartis ir paslaugas apmokėkite dar būdamas namuose. Tai padės išvengti papildomų išlaidų dėl valiutos kurso, negaišite laiko aiškindamasis kokio automobilio ir kokiomis sąlygomis jums reikia ir išvengsite kitų nemalonių netikėtumų. Tačiau yra dar keli svarbūs dalykai, kurių dažniausiai net nežino arba tiesiog pamiršta automobilį besinuomojantis atostogautojas.
Pirmoji klaida, kurią daro automobilį ketinantis išsinuomoti keliautojas – renkasi mažiausią pasiūlytą kainą. Taip, anksčiau sudaryta automobilio nuomos sutartis atsieis pigiau, nei mašiną užsisakant vos prieš kelias dienas. Tačiau rinkdamiesi mažiausią kainą neapsirikite – nors automobilio paros nuomos kaina vilioja vos 15 ar 20 eurų, bet verta įdėmiai perskaityti sutartyje smulkiu šriftu įrašytą tekstą.
Dažniausiai tokia kaina nuomojami automobiliai turi tik civilinės atsakomybės draudimą, o už visus kitus galimus nuostolius teks mokėti iš savo kišenės. Visais atvejais verta pasirinkti KASKO draudimą, padengsiantį galimus nuostolius. KASKO įmoka taip pat skiriasi priklausomai nuo franšizės dydžio – t.y. tos sumos, kurią jums teks padengti pačiam. Idealiausias variantas, kuomet į automobilio nuomos kainą yra įskaičiuotas pilnas KASKO draudimas, padengsiantis visus galimus nuostolius. Be to, nepamirškite, kad nuomojantis automobilį tik su civilinės atsakomybės draudimu, jūsų kreditinės kortelės sąskaitoje bus įšaldyta gerokai didesnė, net iki 2000 eurų ar daugiau siekianti suma.
Antroji klaida. Štai gavote išsvajoto automobilio raktelius ir skubate jį atsiimti, tačiau, nors ir branginate trumpų atostogų laiką, prieš išvažiuodami įdėmiai apžiūrėkite automobilį. Ar jis nesubraižytas, ar neįlenktos kėbulo dalys? Jei taip, ar tai pažymėta jūsų užsakymo lape? Nepamirškite, kad nemažai automobilių nuomos bendrovių reikalauja grąžinti mašiną su pilnu degalų baku, tad įsitikinkite, kad jis pilnas. Kitu atveju, iš jūsų užstato bus išskaičiuota gerokai
didesnė suma, nei būtumėt pripildę baką pats. Taip pat pasitikslinkite iki kurios valandos automobilis privalo būti grąžintas – kai kuriais atvejais pavėlavus nors valandą, jums gali būti priskaičiuota dar vienos paros kaina. Jei automobilis nebuvo apdraustas KASKO draudimu reikalaukite, kad nuomos darbuotojas jį apžiūrėtų ir pažymėtų užsakymų lape.
Trečioji klaida. Eismo įvykio ar automobilio vagystės atveju privalote nedelsdami iškviesti policiją. Taip pat apie įvykį informuoti automobilių nuomos bendrovę. Nors šie veiksmai atrodo nereikalingas formalumas, tačiau, nesilaikant numatytų procedūrų, gali tekti padengti eismo įvykio nuostolius.
Ketvirtoji klaida. Vairavimo patirtis. Dažniausiai vidutinės klasės automobiliai nenuomojami jaunesniems nei 21 metų amžiaus asmenims. O kai kuriais atvejais amžiaus cenzas gali siekti net 25 metus. 18 metų vairuotojams greičiausiai bus pasiūlytas tik ekonominės klasės automobilis. O sėdus vairuoti jaunesniam nei leidžiama tos klasės automobilį, gali būti pritaikytas „jauno vairuotojo mokestis“, smarkiai padidinantis nuomos kainą. Išsinuomoti prabangų sportinį ar prestižinį verslo klasės automobilį pavyks turint ne mažiau nei 25 metus. Taip pat nuomojantis tokį automobilį, gali būti pareikalauta net dviejų kreditinių kortelių, kur bus įšaldyta tam tikra pinigų suma.
Penktoji klaida. Prieš pasirašant nuomos sutartį, patariama dar kartą atidžiai peržvelgti visas nuomos sutartyje esančias paslaugas. Nes itin dažnai pasitaiko, kad skubėjimas, išsiblaškymas ar kalbos barjeras pateikia nemalonių siurprizų jau po kelionės. Netikėtai didelė nuskaičiuota suma liudija, kad klientas sutiko įsigyti papildomas paslaugas (pilnas draudimas, pilnas degalų bakas, keleivių draudimas, leidimas vairuoti kitam asmeniui ir pan.), kurios gerokai padidino nurodytą automobilio nuomos kainą.
Šeštoji klaida. Atostogaujant svečioje šalyje dažnai pamirštama, kad čia galioja savos kelių eismo taisyklės. Apie jas reikia išsiaiškinti dar prieš sėdant į automobilį. Nuomodamasis mašiną klientas sutinka, kad laikysis eismo taisyklių, o jas pažeidus atsakys pagal tos šalies įstatymus. Visais atvejais prasižengusio vairuotojo duomenys perduodami prasižengimą tiriančioms institucijoms, o be nuskaičiuotos baudos imamas papildomas administravimo mokestis.
Pasak „SIXT Lietuva“ automobilių nuomos vadovės Rūtos Stončiūtės, reikia prisiminti, kad visu nuomos laikotarpiu automobilis yra kliento atsakomybėje ir už pažeidimus jam teks atsakyti pačiam. O svarbiausias dalykas yra nepamiršti pagrindinės taisyklės – atidžiai perskaityti nuomos sutartį. Kilus net ir menkiausiems klausimams galima drąsiai kreiptis patarimo į nuomos bendrovės atstovus.

Puikiai įrengtą butą pačiame Vilniaus centre galima išsinuomoti ir vos už 600 litų. Be to, žiemą nereikės nė lito mokėti už šildymą, o už internetą ar kitas paslaugas – gal net ištisus metus.

Negali būti? Skamba išties patraukliai, tačiau net ir tokius butus išnuomoti pavyksta ne greičiau nei per vieną du mėnesius, o jų nuomininkai keičiasi itin dažnai. Mat kalbame apie nestandartinius butus, kurie įrengti sostinės daugiabučių rūsiuose, buvusiose požeminėse slėptuvėse ar gamyklų patalpose. Tai puikūs butai su moderniu interjeru ir visais patogumais, išskyrus galbūt vieną, bet labai svarbų trūkumą: daugelis šių butų neturi nė vieno lango. Tai ir lemia tokią palyginti nedidelę jų kainą.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ neseniai išnuomojo vieną tokių butų sename name sostinės Z.Sierakausko g. Šeimininkai už puikiai įrengtą dviejų kambarių butą su autentiškomis architektūrinėmis detalėmis paprašė tik 650 Lt nuomos mokesčio, be to, skelbime buvo nurodyta, kad į nuomos kainą įeina ir šildymas. Nepaisant daugybės pranašumų, šio buto nuomininko paieškos, kaip sakė „Ober-Haus“ atstovas Martynas Gudelis, truko daugiau nei mėnesį. „Visi, kuriems rodėme butą, sakė, kad gražu, nes įrengtos arkinės lubos, pats namas senovinis. Tačiau butas vis dėlto yra rūsyje“, – pripažįsta M.Gudelis.
Pasak jo, minėtame bute yra vos vienas mažas langelis bendrame virtuvės ir vonios kambaryje, taigi visą laiką tektų praleisti prie dirbtinės šviesos. Dar vienas ryškus trūkumas – specifinis rūsio kvapas, kuris, nepaisant įrengtos ventiliacijos, tokiuose butuose paprastai vis tiek juntamas.
Panašių nuomos pasiūlymų pasitaiko nuolat, nes tokių butų nuomininkai dažnai keičiasi. Kaip teigia nekilnojamojo turto agentūrų atstovai, netradiciniu būstu dažniausiai domisi jaunimas arba tokie nuomininkai, kurie dėl aktyvaus gyvenimo būdo į namus grįžta tik pernakvoti.
Nuolat keičiasi nuomininkai ir sostinės J.Jasinskio g. esančiame dviejų kambarių bute, įrengtame buvusioje slėptuvėje, kuri pritaikyta, pasak šeimininkų, aviacijos antpuoliams ir kitokiems kataklizmams atlaikyti. Šis butas be langų prie pat Gedimino prospekto turi net pirtį, nei šildymas, nei internetas ar TV jo nuomininkams papildomai nekainuoja, o nuomos mokestis siekia tūkstantį litų. Tačiau ir šis požeminis būstas neturi langų, todėl atbaido dažną būsto ieškotoją.
Butai tiek rūsiuose, tiek buvusiose gamybinėse patalpose paprastai išsiskiria mažesne kaina, svyruojančia nuo 200 iki 1000 Lt. Už 200–300 Lt pasitaiko butų nuosavų namų rūsyje toliau nuo centro.

Šiemet žada užsidaryti paskutinis Vilniuje veikiantis filmų nuomos centras, tačiau alternatyvų, kur galima išsinuomoti kino filmą internetu, Lietuvoje beveik nėra. Žiūrovui, užsimaniusiam pažiūrėti filmą, tačiau nenorinčiam pirkti DVD ar „Blu-ray“ disko parduotuvėje arba eiti į kino teatrą, lieka bene vienintelė galimybė – piratauti.
Tiesa, yra keletas kitų galimybių, iš kurių universaliausia – kompanijos „Apple“ elektroninė parduotuvė „iTunes“. Joje galime ne tik nusipirkti kino filmų, bet ir juos išsinuomoti, deja, abu variantai – ne pagal kiekvieno lietuvio kišenę. Nusipirkti kino filmą „iTunes“ mums kainuos nuo 15 iki 60 Lt, o nuomojantis teks pakloti nuo 10 iki 18 Lt. Be to, norint atsiskaityti už filmus, reikia turėti kreditinę kortelę.
Dar viena alternatyva – kartu su TEO skaitmeninės televizijos „Gala“ paslauga teikiama vaizdo nuoma. Deja, ji prieinama tik TEO klientams, turintiems plačiajuostį interneto ryšį. Videotekoje yra apie 2 tūkst. įvairių vaizdo įrašų, iš kurių tik dalį sudaro kino filmai, – jų nuomos kainos svyruoja nuo 5 ik 10 litų, tačiau yra nemažai ir nemokamų.
Panašią internetinę filmų nuomą, tik siūlančią daug skurdesnį filmų pasirinkimą, turi dar keletas interneto paslaugų teikėjų – „Skynet“ bei „Kava“.

Prieš trejetą metų siautęs ekonominio nuosmukio viesulas komercinių patalpų rinkoje išsisklaidė. 2011 metais biurų nuomos kainos pakilo didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, išanalizavęs daugiau nei 9 tūkst. šiuo metu esančių komercinių patalpų nuomos skelbimų.

Lyginant 2011 ir 2012 m. vasario mėnesių duomenis, komercinių patalpų nuomos kainos Vilniuje augo beveik visuose pagrindiniuose rajonuose – Naujamiestyje  ir centre kainos vidutiniškai padidėjo net apie 20 proc., Senamiestyje ir kituose rajonuose – apie 15 proc. Kaune kainos vidutiniškai pakilo apie 7 proc.

„Atsigaunant ekonomikai praėjusiais metais didėjo biurų nuomos paklausa, todėl kainos kilo. Per 2011 metus nekilnojamojo turto vystytojai rinkai beveik nepasiūlė naujų komercinių patalpų – buvo pastatytas tik vienas objektas. Todėl, natūralu, kad nuomojamo ploto kiekis mažėja, tad ir nuomos kainos nedaug, bet vis dar didėja. Tikėtina, kad kainos šiek tiek pakils ir šiais bei kitais metais,“ – sako  Domoplius.lt projekto vadovas E. Narbuntovičius.

Gedimino prospektas prieš Laisvės alėją

Lyginant centrines didžiųjų Lietuvos miestų gatves – Gedimino pr. Vilniuje ir Laisvės al. Kaune – komercinių patalpų nuomos kaina šiuo metu yra labai panaši. Vilniuje ji svyruoja nuo 15 iki 70 Lt, o Kaune – nuo 10 iki 70 Lt už kv. m.

Per pastaruosius metus komercinių patalpų nuoma pabrango Laisvės alėjoje – pernai  buvo 8 Lt, o brangiausių patalpų neviršijo 50 Lt už kv. m, šiemet kainų intervalas – nuo 10 iki 70 Lt. Gedimino pr. brangiausių nuomojamų patalpų kainos per metus padidėjo nuo 50 iki 70 Lt už kv. m. Klaipėdos centre esančioje H. Manto gatvėje mažiausia siūloma nuomos kaina siekia 15 Lt, tačiau didžiausia – neviršija 25 Lt. už kv. m.

Pasak E. Narbuntovičiaus, visuose miestuose greičiausiai išnuomojamos komercinės patalpos miesto centre, senamiestyje. „Didžiausią paklausą turi nedidelio ploto – apie 50 kv. m patalpos, kurios yra pirmame aukšte, pageidautina atskiras įėjimas. Tokios patalpos yra paklausiausios maitinimo paslaugas teikiančių įmonių ir biurų, kuriuose įsirengia, pavyzdžiui, parduotuvės ar kavinės, – sako Domoplius.lt projekto vadovas.

Pasak jo, vienas iš esminių kriterijų – automobilių stovėjimo aikštelė. „Jei patalpos yra gerai įrengtos, bet nėra galimybės pastatyti automobilį, jų patrauklumas žymiai sumažėja“, – teigia E. Narbuntovičius.

Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad įmonės nėra linkusios dažnai keisti biurų. Dažniausiai jie keičiami, jeigu atsiranda poreikis didinti plotą ar su nuomotoju nepavyksta susitarti dėl tinkamų sąlygų.

Portale Domoplius.lt didžiausią komercinės paskirties patalpų skelbimų dalį – 52 proc. – sudaro administracinės paskirties patalpų nuoma. 17 proc. skelbimų – prekybai bei paslaugoms skirtos patalpos.

Muzikinių įrašų parduotuvės Vilniuje jau išnyko, o jomis greitai paseks ir filmų nuomos punktai. Specializuotų muzikos įrašų parduotuvių sostinėje nebeliko, kai bankrutavo „Bomba“ ir iš jai priklausiusių patalpų turėjo išsikelti specializuotos „Muzikos bombos“ parduotuvės.

Šią sritį nukonkuravo internetas ir galimybė legaliai ar nelegaliai parsisiųsti muziką.
„Specializuotų muzikos parduotuvių Vilniuje visiškai nebėra. Mažėjant paklausai per daug sudėtinga išlaikyti tokią parduotuvę. Kai turi kompiuterį, nebereikia turėti laikmenos spintoje“, – svarsto muzikos leidyba užsiimančios bendrovės  „Prioro“ įrašų grupės pirkimo ir gamybos direktorius Robertas Stukas.
Anot jo, muzikos įrašų leidėjai prieš keletą metų surado alternatyvą, kuri kompensuoja išnykusį pardavimo per specializuotas muzikos parduotuves kanalą – tai prekybos centrų muzikos skyriai. Be to, muzikos įrašų skyrelius atidaro knygynai, vaikų žaislų parduotuvės.
Praėjusią savaitę duris užvėrė ir priešpaskutinis sostinėje likęs filmų nuomos punktas „Laukimas“ Žirmūnuose, o paskutinysis kovoje su interneto piratais balandžio 1 d. kris legendinis „Eliksyras“, garsėjęs kaip vieta, kur gali rasti ir klasikų perlų, ir tikrų kino retenybių.

Šv. Valentino dieną tik trys iš dešimties lietuvių norėtų paminėti namuose. Likusieji rinktųsi vakarą praleisti kitaip – išsinuomotų prabangų ir romantiškai įrengtą būstą.

Tai parodė lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atliktos apklausos duomenys.

28 proc. apklausos dalyvių teigia, kad Šv. Valentino vakarą norėtų praleisti prabangiai ir romantiškai, todėl išsinuomotų viešbučio apartamentus. Ketvirtadalis respondentų labiau vertina tylą ir ramybę, todėl jie rinktųsi kaimo turizmo sodybą, o 18 proc. pirmenybę teiktų moderniai įrengtam butui sostinės centre su išskirtiniu panoraminiu vaizdu.

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas, pastebi, kad prieš Šv. Valentino dieną išties šiek tiek padidėja trumpam laikotarpiui išnuomojamo būsto paklausa.

„Dažniausiai siekiama, kad vakaras būtų išskirtinis, todėl ieškoma, pavyzdžiui, būsto su baseinu ar netgi nusprendžiama nuvykti prie jūros. Šiuo metu daugiausiai trumpam laikotarpiui nuomojamų būstų yra Šventojoje, Palangoje ir Klaipėdoje. Nuo minėtų miestų pagal būsto pasiūlą nedaug atsilieka ir Vilnius bei Druskininkai. Kainos dažniausiai prasideda nuo 80 litų už parą, o nuomotis siūlomi moderniai įrengti butai ar kaimo turizmo sodybos“, – teigia E. Narbuntovičius.

Lietuviai nelinkę taupyti

Apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai nelinkę Šv. Valentino dieną taupyti, todėl atsižvelgiant į dabartines nuomos kainas, daugelis iš respondentų galėtų sau leisti išsinuomoti būstą.

Meilės dieną beveik kas trečias apklausos dalyvis (29 proc.) būsto nuomai galėtų skirti nuo 100 iki 200 litų, kas penktas – iki 100 litų, 16 proc. respondentų nepagailėtų nuo 200 iki 300 litų, o 15 proc. – ir daugiau nei 300 litų. Penktadalis apklaustųjų būsto nuomai meilės vakarą neskirtų nė vieno lito.

Apklausos dalyviai taip pat paminėjo ir pagrindinius įsimylėjėlių vakaro akcentus. Net 42 proc. Šv. Valentino dienos neįsivaizduoja be židinyje spragsinčių malkų, o 33 proc. neatsiejama vakaro detale įvardijo baseiną su sūkurine vonia. Tik kas dešimtas įsimylėjėlių dienos neįsivaizduoja be įspūdingos, pro langus atsiveriančios, panoramos, o 8 proc. pagrindiniu akcentu paminėjo per televizorių rodomą meilės filmą.

Vasario pradžioje Domoplius.lt inicijuotoje apklausoje dalyvavo beveik 600 respondentų.