„Centralizuoto valstybės turto valdymo priemonės, valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo darbai atliekami nesilaikant nustatytų terminų“, – konstatuoja valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė.
Valstybės kontrolė jau daug metų ragina paskirti instituciją, atsakingą už valstybės turto valdymo politikos formavimą ir įgyvendinimą, atsisakyti praktikos, kai vienos valdžios institucijos patalpas pigiai nuomoja, o kitos brangiai nuomojasi.
Valstybės valdomas patalpas išnuomoti galima tik konkurso būdu, pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, rinkos kainomis, tačiau sprendimą dėl nuomos priima pats turto valdytojas. Jis turi gauti Aplinkos ministerijos pritarimą, bet, matyt, tik formalų, nes ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė pabrėžė, kad nuomos kainas tikrinti ar jas skaičiuoti – ne ministerijos kompetencija.
Kai kiekviena valdžios įstaiga su valstybės jai patikėtu turtu elgiasi pagal savo supratimą, taip ir išeina, kad, Saulėlydžio komisijos skaičiavimais, vien Vyriausybės kompetencijai priskirtinų įstaigų nekilnojamojo turto administravimo ir priežiūros išlaidos, tenkančios 1 kv. m bendro nekilnojamojo turto, svyruoja nuo 30 iki 90 Lt per mėnesį, bet yra ir tokių, kurių išlaidos smarkiai viršija 100 Lt.
„Pirma, turtą reikia inventorizuoti, kas bandoma daryti, antra, sukurti motyvacinę sistemą, kad institucijos būtų suinteresuotos savo plotą optimizuoti”, – siūlo Saulėlydžio komisijos narys, Viešosios politikos ir vadybos instituto direktorius Haroldas Brožaitis.
Pavyzdžiui, Suomijoje veikia viena centrinė valstybės nekilnojamojo turto valdymo agentūra, kuri sprendžia, gal verta patalpas išnuomoti, pavyzdžiui, miesto centre, o toliau nuo jo išsinuomoti didesnes ir dar sutaupyti. Kai kur valstybės institucijoms patalpoms administruoti skiriama nustatyta suma, o jos pačios sprendžia, ar likti esamose, ar ieškoti pigesnių, nes sutaupyti pinigai lieka joms.

Box
Valstybės institucijų ir įstaigų gaunami ir mokami nuompinigiai (mln. Lt)
Metai    Pajamos už patalpų nuomą    Nuomos išlaidos    Skirtumas
2008    26,8    62,1    –35,3
2009    24,1    68,1    –44
2010    24,8    62,1    –37,3
2011    26,7    52,8    –26,1
2012 m. planas    21,6    ?
Šaltinis: Finansų ministerija

Galimybę kas mėnesį ar du pagyvinti biurą vis kitais išsinuomotais paveikslais siūlo jau keletas bendrovių. Kaune įsikūrusios įmonės “ArtArea”, valdančios tinklalapį paveikslunuoma.lt, savininkas Marius Virbickas „Veidui“ pasakojo, kad paveikslų nuomos paslaugą teikia apie metus, o ja naudojasi įmonės.
„Įmonėms patraukliau paveikslus nuomotis negu pirkti, nes nuolat keičiasi paveikslų ekspozicija. Be to, jos turi didelę laisvę pasirinkti bet kurį paveikslą“, – pasakojo M.Virbickas. Norint paveikslus keisti kas du mėnesius, reikės sumokėti 150 Lt per mėnesį, o norint atsinaujinti kas mėnesį – 200 Lt.
Pagrindinė bendrovės „ArtArea“ veikla – paveikslų pardavimas, o idėja pradėti nuomos verslą gimė iš klientų prašymų. M.Virbickas pripažįsta, kad klientų nėra daug, o paveikslus mieliau nuomojasi užsienio kapitalo bendrovės – viena tokių yra „Trade House Lt“ bendrovė, oficiali papuošalų “Trollbeads” platintoja Lietuvoje. „Tokios įmonės nori, kad biuras atrodytų moderniai“, – kodėl įmonės susidomi šia paslauga, aiškina M.Virbickas. Paveikslų nuomos paslauga naudojasi ir Kaune įsikūrusi leidykla „Obuolys“.
Nuomoti paveikslus prieš savaitę nusprendė ir Pilies galerija Vilniuje. Pilies galerijos atstovas Andrius Kalinauskas tvirtino, kad išsinuomotais paveikslais bus siūloma ne tik papuošti biurus, bet ir konferencijų sales ar namus. Paveikslo nuomos kaina mėnesiui sieks apie porą šimtų litų.

Spalio mėnesį filmų portalo „YouTube“ verslo produktų skyriaus vadovas Matteo Vallone pranešė, kad Didžiojoje Britanijoje pradėta teikti internetinė filmų nuoma „YouTube Movies“. Ši paslauga jau veikia JAV ir Kanadoje, o asortimentą sudaro daugiau nei 6 tūkst. įvairių žanrų filmų, kuriuos platina tokios žinomos studijos kaip „Universal Pictures“, „Sony Pictures“ ar „Warner Brothers“. Tiesa, nežinia, kada ir ar iš viso ši paslauga bus prieinama Lietuvoje.
Priminsime, kad internetiniam filmų portalui „YouTube“ šiemet sukako šešeri metai: 2005 m. jį įkūrė Chadas Hurley, Steve’as Chenas ir Jawedas Karimas. Beje, Ch.Hurley prisidėjo ir vystant populiariąją mokėjimų sistemą „PayPal“ – sukūrė jai logotipą.
2006 m. „YouTube“ portalą už 1,65 mlrd. JAV dolerių nusipirko IT milžinė „Google“. Šiandien ši svetainė užima trečią vietą pasaulyje pagal lankomumą – joje kasdien peržiūrimi trys milijardai įvairių filmukų ir filmų, o per visus 2011 m. planuojama sulaukti daugiau nei trilijono peržiūrų. Kiekvieną minutę į „YouTube“ įkeliamos daugiau nei 48 valandos filmuotos medžiagos. Dėl savo populiarumo tinklalapis laikomas vienu pagrindinių rinkodarininkų įrankių – per savaitę daugiau nei trys milijardai „YouTube“ peržiūrų uždirba pinigus iš filmukuose skelbiamos reklamos. Šiandien populiariausias filmukas portale yra Justino Bieberio vaizdo klipas „Baby“ – jis yra peržiūrėtas daugiau nei 600 mln. kartų.

BFL

Lietuvos katalikų bažnyčia Vilniuje ir Kaune valdo mažiausiai 200 mln. Lt vertės nekilnojamąjį turtą prestižinėse miestų vietose ir patenka į brangiausio nekilnojamojo turto savininkų 200-uką.

Tai, kad po Lietuvos katalikų bažnyčios sparnu priglausti geidžiamiausi pastatai prestižiškiausiose miestų vietose, buvo vieša paslaptis. Tačiau “Veido” užsakymu Registrų centro sudarytas dviejų šimtų brangiausio nekilnojamojo turto Lietuvoje savininkų sąrašas šį spėjimą patvirtina faktais – tradicinės religinės bendruomenės atsiduria net keturiose sąrašo vietose.
Iš religinių bendruomenių brangiausią nekilnojamąjį turtą valdo Vilniaus arkivyskupija, sąraše užimanti 35 vietą. Jos žinioje – beveik 111 mln. Lt vertės turtas. Vilniaus arkivyskupijai priklauso 109 statiniai, tarp jų ir bažnyčios, įkainojami 77 mln. Lt, bei 40 gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, kurių vertė 33 mln. Lt. Bendras šių statinių ir patalpų plotas siekia 81 tūkst. kv. m – o tai prilygsta Kauno “Akropoliui”. Beje, Vilniaus arkivyskupija turi daugiau nekilnojamojo turto negu statybos ir nekilnojamojo turto bendrovė “Hanner” (99,2 mln. Lt ), Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (106,7 mln. Lt) ar “Teo LT” (69,5 mln. Lt).
“Dauguma nekilnojamojo turto registre įregistruotų bažnyčių yra religinės paskirties, todėl jų vertė nustatoma atkuriamosios vertės metodu – vertinant, kiek šiandien kainuotų tokį pastatą pastatyti. Ir tik nedidelės dalies bažnyčių, kurios yra kultūros paskirties, vertė nustatoma masiniu vertinimu, palyginamosios vertės metodu, kai lyginami tam tikru laikotarpiu apibrėžtoje teritorijoje įvykę sandoriai dėl panašaus turto”, – komentuoja Registrų centro atstovas Aidas Petrošius. Kaip žinome, atkuriamosios vertės metodu gaunama viena mažiausių verčių, todėl bažnyčios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti įvertintos per menkai.
Beje, Katalikų bažnyčiai priklausantis turto aruodas dar pilnės, nes Seimas birželį pritarė Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti arkivyskupijai 4 tūkst. kv. m ploto Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios ir buvusio vienuolyno patalpas šalia Vyriausybės rūmų. Šiuo metu grąžintose patalpose veikia Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla, tačiau jai teks ieškotis kitos vietos.

Nuo mokesčių atleisti

Vilniaus arkivyskupijai priskaičiuoti milijonai nestebina nekilnojamojo turto ekspertų, nes Bažnyčia valdo nekilnojamąjį turtą pačioje Senamiesčio širdyje – Pilies, Didžiojoje, Aušros Vartų ir kitose gatvėse. Dalis šio turto aktyviai naudojama komercinei veiklai. “Bažnyčios nekilnojamasis turtas dažniausiai yra Senamiestyje – pagrindinėse gatvėse, patraukliose vietose. Dalis turto nuomojama, ten įsikūrę biurai, kavinės, restoranai”, – tvirtina nekilnojamojo turto agentūros “Ober-Haus” direktoriaus pavaduotojas Nerijus Juodelis.
Senamiestyje daug dirbančios nekilnojamojo turto agentūros “Centro kubas” direktorius Zigfridas Račkovskis paaiškino, kad Vilniaus arkivyskupijos nekilnojamąjį turtą Vilniuje valdanti Ekonomo tarnyba savarankiškai rūpinasi turtu ir tarpininkų nesamdo, nebent pasikonsultuoja kainų, sutarčių, klientų klausimais.
Beje, tradicinės religinės bendruomenės Lietuvoje naudojasi absoliučiomis mokesčių lengvatomis, nors ir užsiima komercine veikla. Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė paaiškino, kad visas tradicinių religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Vadinasi, mokestis nemokamas ir už tuos pastatus, kurie nuomojami kavinėms ar parduotuvėms. Be to, neapmokestinamos ir religinių bendruomenių gautos pajamos iš nuomos ar kitos komercinės veiklos, jei jos skiriamos religiniams tikslams – bažnyčių išlaikymui, remontui, sielovados veiklai.
“Tačiau jei religinė bendruomenė gautas pajamas investuos į kitą turtą, pradės kito pastato, kurį naudos komercinei veiklai, rekonstrukciją ar įsigis akcijų, tada laikysime, kad vykdoma ūkinė komercinė veikla, ir pelno mokestį teks mokėti”, – tvirtina A.Gaudutytė.
VMI duomenimis, tiek Stačiatikių, tiek Katalikų bažnyčia pelno mokestį moka. 2009 m. Katalikų bažnyčia sumokėjo .. Lt, o Stačiatikių bažnyčia – .. mln. Lt.

Rekonstruota tik 30 proc. turto

Katalikų bažnyčios atstovai “Veidui” patvirtino gaunantys pajamų iš komercinės veiklos, tačiau visos jos skiriamos bažnyčių išlaikymui bei sielovados veiklai – ir jų ne visuomet pakanka.
“Viskas, ką uždirbame, nueina į Bažnyčią. Mūsų biudžetas visada minusinis, niekada neturime pelno. Pajamos iš nuomos skiriamos pastatų avarinei būklei likviduoti, planavimui, kur investuoti, kad atsipirktų darbai ir gautume nuomos pajamas. Viską planuoja kurija, mes tik vykdome. Kai išnuomojame patalpas, būna visokių nuomonių – visiems atrodo, kad Bažnyčia turi gyventi iš kažko, bet ne iš tokių pajamų. Bet jei pažiūrėsite, kiek bažnyčiose aukų surenkama, pamatysite, kad tai kapeikos. O juk kiek kainuoja bažnyčių išlaikymas – šviesa, elektra, šildymas, valymas ir t.t.”, – dėstė laikinai Vilniaus arkivyskupijos ekonomo pareigas einantis Rimantas Dalgėda. Tiesa, kiek gaunama pajamų iš nuomos, jis neatskleidė.
Žinoma, komerciniams tikslams Bažnyčia naudoja ne visą savo turtą – dalyje pastatų įsikūrusios sielovados organizacijos, kiti stovi tušti ir apleisti, nes jiems sutvarkyti reikia daug investicijų. Tokie pastatai vaiduokliai sostinės centre stūkso jau daugybę metų. R.Dalgėdos tvirtinimu, Bažnyčiai priklausančio nekilnojamojo turto padėtis tragiška, nes rekonstruota tik apie 30 proc. bažnyčių bei kito nekilnojamojo turto. “Mes atgauname pastatus, kurie nebuvo remontuojami daugiau kaip 50 metų”, – primena R.Dalgėda.
Tiesa, yra keletas pavyzdžių, kai Katalikų bažnyčiai priklausantys sugriuvę pastatai buvo prikelti naujam gyvenimui susitarus su partneriais. Dvi sėkmės istorijos susijusios su Kotrynos bažnyčia ir ISM universiteto pastatu. “Mes tikrai buvome nepajėgūs sutvarkyti Kotrynos bažnyčios ir ji kol kas mums nebuvo tokia reikalinga, todėl susitarėme su miesto savivaldybe dėl jos sutvarkymo ir sudarėme panaudos sutartį dvidešimčiai metų. Kitas pavyzdys – ISM universitetas. Sudarėme sutartį, kad per kelerius metus restauruosime pastatą, o tada čia įsikurs universitetas. Sutvarkymo darbams ėmėme paskolą, nes žinojome, kad per nuomą galime grąžinti paskolą ir padengti išlaidas”, – vardija R.Dalgėda.
Vilniaus arkivyskupijos ekonomas atskleidė, kad šiuo metu kurijai nerimą kelia trys skauduliai – trys apleisti stambūs objektai: Misionierių bažnyčia, buvusi Subačiaus ligoninė, Rasų kalėjimas ir Dominikonų vienuolynas prie Šventosios Dvasios bažnyčios. Bažnyčiai priklauso ir keli apleisti pastatai Šv. Ignoto gatvėje.

Iš nuomos – pusė milijono

Brangaus nekilnojamojo turto turi ir Lietuvos jėzuitų provincija, atsidurianti 84-oje brangiausio nekilnojamojo turto savininkų sąrašo vietoje ir valdanti 52,8 mln. Lt vertą turtą. Jai priklauso 27 ha žemės, įkainotos 3,7 mln. Lt, 58 statiniai, verti 46,7 mln. Lt, ir gyvenamosios bei negyvenamosios patalpos, vertos 2,4 mln. Lt.
Trečioje vietoje pagal brangiausią nekilnojamąjį turtą – Kauno arkivyskupijos kurija, esanti 138 sąrašo vietoje ir valdanti 35,6 mln. Lt vertės turtą. Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas informavo, kad komercinėmis sąlygomis nuomojama tik nedidelė dalis arkivyskupijai priklausančių patalpų – 15 proc. Kitos patalpos skirtos sielovados reikmėms – jose įsikūrę maldos namai, įvairūs jaunimo, šeimos centrai, “Caritas” ir kitos organizacijos. “Patalpas nuomojame stomatologijos kabinetams, optikoms, psichologo kabinetui, įvairioms parduotuvėms. Be abejo, atsižvelgiame į tai, kokią veiklą vykdys nuomininkas, – jei ji kirstųsi su Bažnyčios moralinėmis nuostatomis, tokiam klientui neišnuomotume”, – tvirtina D.Chmieliauskas.
Jis informavo, kad pernai iš nuomos gauta apie 500 tūkst. Lt pajamų. “Tačiau pelno jokio, nes tos pajamos skiriamos kitų 85 proc. patalpų eksploatacinėms išlaidoms ir sielovados veiklai finansuoti. Vien darbuotojų, dirbančių įvairiuose sielovados baruose, atlyginimams per metus reikia panašios sumos, o kur dar visos komunalinės paslaugos, mokesčiai, renovacijos”, – pabrėžia D.Chmieliauskas.
Iš kitų religinių bendruomenių turtingiausias Vilniaus stačiatikių Šventosios Dvasios vienuolynas, kurio valdomo nekilnojamojo turto vertė siekia 30,4 mln. Lt. Ši religinė bendruomenė taip pat užsiima komercinių patalpų nuoma.

Suskaičiuoti viso turto neįmanoma

Kaip matyti iš Registrų centro pateikiamų duomenų, vien Vilniaus ir Kauno arkivyskupijų bei jėzuitų valdomas turtas vertinamas apie 200 mln. Lt. Tai, kad Bažnyčia išlindo stambiausių nekilnojamojo turto savininkų sąraše – iškalbingas faktas. Tačiau su jos turtais susiję skaičiai toli gražu ne galutiniai. Suskaičiuoti viso Bažnyčios valdomo turto Lietuvoje neįstengia net Registrų centras, nes turtas išbarstytas per daugybę rankų – skirtingas arkivyskupijas, parapijas, vienuolynus.
Vis dėlto kyla klausimas: ar Katalikų bažnyčia, gaudama finansavimą iš Vyriausybės ir atleista nuo mokesčių, neturėtų deklaruoti savo turto, pajamų bei išlaidų viešai ir skaidriai? Juk tuomet ir visuomenės nepasitenkinimo dėl Bažnyčios valdomo turto kiltų kur kas mažiau.

Žemės ūkio paskirties žemės bei statinių valdymo paslaugas teikianti bendrovė “Agro Management Team” teigia, kad už ūkininkų žemės nuomos sandorius kasmet galimai nesumokama 20 mln. litų mokesčių.

Viešai paskelbtais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, mokesčiai galimai nesumokami ūkininkams nuomojantis žemę, pajamos slepiamos teikiant žemės ūkio paslaugas, ūkiuose įdarbinami nelegalūs darbuotojai, neteisėtai naudojami žymėti degalai. Nors žemės ūkio veikla besiverčiantys gyventojai sudaro daugiau kaip pusę (55,7 proc.) visų mokesčius mokančių fizinių asmenų, mokesčių ūkininkai pernai sumokėjo apie 65 mln. litų – tik 23 proc. visų mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai.

“Mokesčių inspekcijos specialistai pastebi, kad gyventojai, išnuomodami žemę ūkininkams, kasmet gauna per 100 mln. litų pajamų, nuo kurių nesumokama apie 20 milijonų litų mokesčių. Be to, mokesčiai slepiami ir tuomet, kai ūkininkai neva veltui, t.y. panaudos pagrindais, naudojasi kitiems gyventojams priklausančia žeme, tačiau realiai šią žemę nuomojasi ir jos savininkams moka nuompinigius. Tokie sandoriai nuslepiami vengiant mokesčių, kuriuos privalu mokėti gavus pajamų už žemės nuomą”, – kalbėjo UAB “Agro Management Team” direktorius Marius Žutautas.

Pasak jo, tokiu būdu, galimai apeinant įstatymus, rinkos sąlygos tampa nevienodos tarp juridinių ir fizinių asmenų. Juridiniai asmenys moka mokesčius į valstybės biudžetą, o dalis privačių ūkininkų mokesčių išvengia. Dėl šios priežasties žemės nuomos kaina mokantiems mokesčius asmenims tampa 15 % didesnė nei tų, kurie registruoja žemės valdymą panaudos pagrindais.

Kaip pavyzdį M.Žutautas pateikia duomenis, kad per 2010–uosius metus AB “Agrowill Group” už nuosavybės ir nuomos teise valdomus žemės plotus sumokėjo 543 682 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

“Vidutiniškai “Agrowill Group” už nuomojamą žemę 2010–aisiais mokėjo 230 Lt/ha, kai oficialiuose Lietuvos šaltiniuose skelbiama, kad vidutinė nuomos kaina siekė vos 139 Lt. Galima teigti, jog toks didelis – net 60 % – skirtumas tarp oficialiai pateikiamos vidutinės kainos ir realiai sumokamos sumos, rodo, kad privačių ūkininkų mokami nuompinigiai yra neoficialūs ir nurodoma ne visa žemės savininko gaunama nuomos kaina”, – teigia UAB “Agro Management Team” direktorius Marius Žutautas.

Jis pabrėžė pritariąs Valstybinės mokesčių inspekcijos planams rugsėjį atrinkti rizikingiausius ūkininkų ūkius ir pradėti jų mokestinius patikrinimus.

“Valstybė galų gale atkreipė dėmesį į situaciją toje srityje, kur cirkuliuoja stambios lėšos, nuo kurių nesumokama gana didelė mokesčių dalis. Susiklosčiusi nelygi konkurencinga kova žemės ūkyje yra nepalanki tiems žemės ūkio subjektams, kurie kuria legalias darbo vietas ir moka mokesčius”, – pabrėžė Marius Žutautas.

BFL

Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto.

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projektų vadovas, atkreipia dėmesį, kad tokia reakcija į artėjantį šildymo sezoną daugiausiai būdinga tik būstą besinuomojantiems asmenimis. ,,Savo būstą turintieji tokiems pokyčiams ryžtasi rečiau, jų būsto keitimą paprastai lemia kur kas daugiau veiksnių nei tik didėjantys mokesčiai už šildymą: būsto vieta, pasikeitusi šeimos sudėtis, darbovietė ir kt,” – pastebi E. Narbuntovičius.

Įdomu tai, kad iš visų atsakiusiųjų, jog artėjant šildymo sezonui ieškos mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto, didžiąją dalį sudaro studentai (41 procentas) ir samdomi darbuotojai, specialistai, tarnautojai (38 procentai).

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, šios apklausos rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. ,,Tai, jog daugiau nei pusė apklaustųjų dėl artėjančio šildymo sezono planuoja persikelti į mažesnį būstą, rodo, jog žmonės nerimauja dėl kainų, svarsto, skaičiuoja. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad mažesnis būstas ne visuomet reiškia mažesnius mokesčius už šildymą. Tai lemia ir šildymo būdas (centrinis ar autonominis), ir bendroji viso pastato būklė (senos ar naujos statybos namas), ir tinkami langai, ir netgi buto vieta pastate,” – vardina Domoplius.lt atstovas.

Būsto nuomos kainos turėtų mažėti

Apklausos, kurioje dalyvavo beveik 400 nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt lankytojų, metu buvo domimasi ir kaip žmonės vertina šildymo sezono įtaką nuomojamų būstų kainoms. Didžioji dalis respondentų (38 procentai) prognozavo, kad artėjant šildymo sezonui nuomojamų būstų kainos nekis. 28 procentai apklausos dalyvių nurodė manantys, kad nuomos kainos šildymo sezono metu turėtų kristi iki 10 procentų, kainų sumažėjimo nuo 10 iki 20 procentų tikisi 21 proc. apklaustųjų.

E. Narbuntovičiaus, reaguodamas į apklausos dalyvių prognozes ir vertindamas situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, tikina, kad artėjant šildymo sezonui kainos vis tik turėtų mažėti. ,,Būstų nuomotojams labiau apsimoka išnuomuoti esamą butą pigiau nei mokėti už šildymą patiems. Dažnai nutinka ir taip, jog šildymo sezonu metu keliais šimtais litų sumažinama būsto nuomos kaina esamam nuomininkui,” – teigia jis.

Situacija šiandien: stinga pigesnių būstų

Apklausos rezultatai rodo ir tai, kad nuomininkai neranda pigių būstų. 51 procentas respondentų teigė, jog šiuo metu rasti ir išsinuomoti tinkamą būstą labai sunku, pasiūla itin maža. 39 procentai apklausos dalyvių nurodė, kad ypač stinga pigesnių būstų.

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projektų vadovas, tikina, kad rasti pigių būstų galima, tačiau naivu tikėtis pigiai išsinuomoti geros būklės, arti miesto centro esantį būstą. ,,Mūsų skelbimų portale šiuo metu galima rasti vieno kambario butą vos už 300 litų, bet pastarieji ieškančiuosius nelabai vilioja dėl savo vietos ar būklės. Pavyzdžiui, dviejų kambarių butą Vilniaus miegamuosiuose rajonuose galima išsinuomuoti už 500 litų mėnesiui, bet išlaidos už šildymą sudarys dar pusę nuomos kainos. Naujos statybos dviejų kambarių buto nuomos kaina Vilniuje šiuo metu siekia 800 litų, bet tokie butai – atokiau centro”, – situaciją pristato E.Narbuntovičius. “

Domoplius.lt apklausos duomenimis, vidutiniškai per mėnesį respondentai būsto nuomai skiria iki 20 procentų visų mėnesio pajamų (36 procentai atsakiusiųjų), 35 procentai nuomotojų būsto nuomai skiria nuo 20 iki 30 procentų visų mėnesio pajamų, 13 procentų skiria nuo 30 iki 50 procentų mėnesio pajamų.

Nuomos paslaugas teikiančios bendrovės griežtina sąlygas ir ima riboti naudotų automobilių pirkimo finansavimą fiziniams asmenims.

Sunkumų gali iškilti įsigyjant ir naują automobilį, jei automobilių pardavėjai neprisiims rizikos dėl galimo vartotojų piktnaudžiavimo, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

Imtis griežtesnių veiksmų, pridėlioti įvairių saugiklių išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios bendrovės nusprendė atsižvelgdamos į įsigaliojantį Vartojimo kredito įstatymą, kuriuos siekiama ginti vartotojų teises, tačiau, verslininkų manymu, sudaroma galimybė piktnaudžiauti – atsisakyti kredito sutarties ir be įsipareigojimų atsikratyti prekės, o finansuotojai privalės sugrąžinti visas įmokas.

“Turėsime prisiimti daugiau rizikos, dar reikia su visais automobilių pardavėjais suderinti naujas sąlygas, nežinia, kaip jie į tai žiūrės, vis dar neaišku, kaip dalinsimės didesnę riziką. Tikriausiai atsisakysime naudotų automobilių finansavimo, trumpinsime išsimokėjimo terminus”, – pasakoja “Nordea Finance Lithuania” generalinis direktorius Rimas Petrauskas.

Daugeliu atvejų naudotų automobilių finansavimas nebus patrauklus ir “Swedbank lizingui”.

“Tikrai nemažai finansuodavome naudotų automobilių įsigijimų, dabar apimtis sumažės 3-4 kartus”, – prognozuoja “Swedbank lizingo” valdybos narys Vytautas Daukša. Jis mano, kad įstatymas naudotų automobilių įsigijimą stumia į “šešėlį”.

“Žaibo ratas Vilnius” komercijos direktorius Vilandas Burnys svarsto, kad automobilių pardavėjai neturi didelių svertų derybose su bankų antrinėmis įmonėmis.

“Mašinas kaip nors reikia pardavinėti. Jei sutarčių nepasirašysi, atsiras kitų ir jie pasirašys. Konkurencija tarp automobilių prekiautojų dabar didelė”, – sako jis, bet nemano, kad automobilių pardavėjai išperkamosios nuomos paslaugomis ketinančiam pasinaudoti privačiam klientui galėtų taikyti didesnę kainą ir taip sumažinti savo riziką, nes kainas reguliuoja konkurencija ir rinka.

Specialistai prognozuoja, kad šiemet biurų nuomos kainos Vilniuje po truputį kils į viršų. Kiek didesni įkainiai tikriausiai bus taikomi naujiems nuomininkams, o jau įsikūrusios biuruose įmonės gali netekti sunkmečiu pradėtų taikyti laikinų nuomos įkainių nuolaidų, rašo “Verslo žinios”.

Septyni “Verslo žinių” apklausti nekilnojamojo turto agentūrų atstovai prognozuoja, kad šiemet A ir B klasės biurų nuomos kainos sostinėje šiek tiek išaugs.

Nuosaikiausi specialistai įvardija, kad A klasės biurų kainos išliks tokios pat arba kils 4-5 proc., kiti minėjo iki 15 proc. galintį siekti augimą. Jei kils B klasės biurų nuomos kainos, prieaugis suksis apie 5-10 proc., optimistiškiausiomis prognozėmis – 15 procentų.

“Pirmieji bandymai didinti biuro patalpų nuomos kainas buvo stebimi jau pernai. 2011-aisiais ši tendencija įsitvirtins rinkoje. Tam įtakos turės labai ribota naujų verslo centrų pasiūla, neužimtų biurų mažėjimas bei gerėjantys šalies ekonominiai rodikliai”, – teigė “Colliers International Advisors” Vertinimo ir konsultavimo departamento direktorė Ramunė Aškinienė.

“Ober-Haus” pastebėjo, kad A klasės biurų nuomos įkainiai 5-7 proc. išaugo jau pernai. Biurų nuomos kainos dugną buvo pasiekusios 2009 metų pabaigoje ir pačioje 2010 metų pradžioje.

“Veikiausiai šiemet kiek pabrangs ir B klasės biurų nuoma. Tačiau esant mažai nuomos kainai ir 2-3 litų nuomos įkainio padidėjimas už kvadratinį metrą turėtų rodyti didesnį santykinį augimą”, – teigė “Ober-Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Elektros gamybos įmones ir perdavimo tinklą valdanti bendrovė “Lietuvos energija” dar kartą paneigė teiginius apie tariamą Kruonio hidroelektrinės (HAE) nuomininką ir tai, kad Kruonio HAE nėra plėtojama.

Bendrovė primena, kad apie 300 mln. litų vertės naujo Kruonio HAE penktojo hidroagregato statybos generalinį rangovą numatoma parinkti ir pasirašyti sutartį su juo planuojama kitų metų pirmąjį pusmetį, o hidroagregatas turėtų pradėti veikti jau 2014 metais.

Bendrovė reagavo į Pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio gruodžio 1 dieną Seimo Ekonomikos komitete išsakytus teiginius.

B.Lubys trečiadienį parlamentarams pasiūlė aiškintis, kam ir kodėl išnuomota Kruonio HAE ir

kodėl ji nevystoma. Seimo Ekonomikos komiteto nariams jis neįvardijo, apie kokius elektrinės nuomininkus kalba.

“Labai garsi pavardė, nedideliame rate esu paminėjęs”, – sakė B.Lubys.

Kruonio HAE valdanti “Lietuvos energija”, reaguodama į žiniasklaidoje paskelbtus socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus teiginius dėl Kruonio elektrinės nuomos, praėjusią savaitę pareiškė, kad elektrinė niekuomet nenuomojo savo gamybos blokų Rusijos monopolininkei “Inter RAO ES” ir visus gamybos pajėgumus išnaudoja savo reikmėms.

“Lietuvos energija” trečiadienį dar kartą pareiškė, jog teiginiai, esą du Kruonio HAE blokai yra išnuomoti Rusijos bendrovei “Inter RAO JES”, neatitinka tikrovės.

“Jokie Kruonio HAE blokai niekuomet nebuvo nuomojami jokioms trečiosioms šalims”, – per “Nasdaq Omx” Vilniaus biržą pranešė “Lietuvos energija”.

Šiuo metu Kruonio HAE užtikrina 93,6 proc. viso būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo kiekio.

Verda aistros dėl Kalvarijų turgaus nuomos

Dalis Vilniaus tarybos narių įtaria, kad Kalvarijų turgaus nuomos konkurso laimėtojas gali būti žinomas iš anksto. Konkursą siūloma stabdyti ir padidinti turgavietės nuomos kainą. Tačiau sostinės meras atkakliai tam priešinasi, antradienį rašo “Lietuvos žinios”.

Sostinės savivaldybės taryba trečiadienį turėtų svarstyti siūlymą pripažinti netekusiu galios birželio 30 dienos sprendimą dėl Kalvarijų turgaus nuomos konkurso. Trečiadienį žadama atplėšti vokus su verslininkų siūlymais. Vilniaus valdžia teigia, kad projektu susidomėjo 16 įmonių.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Konkursą sustabdyti siūlantys 26 tarybos nariai įsitikinę, kad jam įvykus miestas praloš. Jie mano, jog savivaldybė per metus iš Kalvarijų turgavietės nuomos galėtų gauti ne 1 mln. litų, o gerokai daugiau – apie 3,5 mln. litų.

Vos išgirdęs apie dalies tarybos narių iniciatyvą, Vilniaus meras Vilius Navickas suskubo pareikšti, kad nutraukus konkursą Kalvarijų turgavietė liks apšiurusi, o šešėlinis verslas joje nebus pažabotas. “Sveiku protu nesuvokiamas siūlymas atšaukti vasarą priimtą sprendimą išnuomoti Kalvarijų turgų privačiam investuotojui, kuris jį modernizuotų, prižiūrėtų ir nuolat mokėtų mokesčius į miesto biudžetą”, – piktinosi sostinės vadovas.

Stabdyti Kalvarijų turgaus nuomos konkursą siūlantiems politikams mero argumentai atrodo keisti. Su LŽ kalbėjęs tarybos narys Liberalų sąjūdžio atstovas Vidmantas Martikonis teigė galintis tik spėlioti, kodėl V.Navickas taip stengiasi, kad šis konkursas įvyktų. “Jo motyvai – pati tikriausia demagogija, – sakė V.Martikonis. – Tereikia prisiminti, kaip kadencijos pabaigoje elgdavosi visi merai ar valdančiosios daugumos. Paskutiniais mėnesiais visi skubėdavo priimti sprendimus 20 ar 30 metų į priekį. Paskui teismai tokius sprendimus vieną po kito naikina.”

“Tvarkietis” Gediminas Rudžionis LŽ pabrėžė, kad sostinės meras nė neslepia turįs interesų dėl šio konkurso. G.Rudžionis pasakojo, jog vakar svarstant tarybos posėdžio darbotvarkę V.Navickas visomis išgalėmis stengėsi, kad Kalvarijų turgaus nuomos konkurso sustabdymo klausimas į ją nepatektų. “Nors parašų surinkta daugiau negu reikia, kad šis klausimas būtų svarstomas, meras liepė jį dar sykį pateikti frakcijos vardu. Nežinau, kas čia yra: agonija, bandymas paskutinėmis minutėmis sutvarkyti savo reikalus, įsipareigojimų vykdymas. Jeigu jis būtų gudrus veikėjas, gal bent maskuotųsi. Tačiau V.Navickas kalba atvirai, jis sako, kad šitas klausimas neturi būti svarstomas”, – teigė “tvarkietis”. Jis parėmė tarybos narių iniciatyvą, nes nenori, kad vilniečių turtas būtų taip įžūliai grobstomas.

„Lietuvos žinių“ pranešimu, V.Martikonio tvirtinimu, merijoje sklinda kalbos, kad galimas Kalvarijų turgavietės nuomos konkurso nugalėtojas jau aiškus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariui Vidui Urbonavičiui įtarimų kelia viena konkurso sąlygų – nuomotis turgavietę pageidaujanti bendrovė savo sąskaitoje privalo turėti milžinišką sumą pinigų. Kokia ta suma, V.Urbonavičius neatskleidė. “Normaliai veikianti įmonė savo sąskaitoje nelaiko tiek pinigų. Bent jau man atrodo, kad sąlygas bandoma pritaikyti konkrečiai įmonei, kurios įvardyti negalėčiau, nes net neįsivaizduoju, kuri bendrovė galėtų atitikti mano paminėtą sąlygą”, – gūžčiojo pečiais V.Urbonavičius.

V.Urbonavičius atkreipė dėmesį, jog niekas nesiūlo nutraukti minėto konkurso. Tačiau, anot jo, išnuomoti turgavietę tokia maža kaina būtų nusikaltimas. “Šią iniciatyvą palaikiau dėl to, kad kolegos man skaičiais įrodė, jog tai būtų nenaudinga”, – sakė sostinės politikas. Jo teigimu, šiuo metu prekyviečių Kalvarijų turgavietėje mokestis savivaldybės biudžetą kiekvieną mėnesį papildo 300 tūkst. litų. Per metus tai sudaro 3,6 mln. litų.

Jo kolega V.Martikonis įsitikinęs, kad kadenciją baigianti miesto taryba apskritai neturėtų spręsti šio klausimo. “Naudingiausia būtų privatizuoti Kalvarijų turgų. Tačiau tokią galimybę turėtų nagrinėti tik naujai išrinkti tarybos nariai. Bet jeigu labai norime išnuomoti, tuomet reikia nustatyti tokias konkurso sąlygas, kad nuoma bent jau apsimokėtų”, – sakė jis. V.Martikonis atkreipė dėmesį, jog apie tai, kad paskelbtas konkursas ekonomiškai nenaudingas, yra sakęs ir savivaldybės kontrolierius. Tarybos nario nuomone, turgavietę galima būtų išnuomoti už ne mažiau kaip 3,5 mln. litų per metus.

Turgavietės nuomos konkurso sustabdymo iniciatoriai tarybos nariams pateikė duomenis apie Vilniaus Halės turgavietės nuomos sąlygas. Bendrovė “Tugva” už Halės turgavietės nuomą kasmet moka 1,1 mln. litų. Beveik tiek pat prašoma už Kalvarijų turgaus nuomą, nors šis yra triskart didesnis. Esant dabartinėms nuomos sąlygoms, anot politikų, per 25 metų nuomos laikotarpį savivaldybė negautų 55 mln. litų pajamų. Anot tarybos narių, sostinės savivaldybė, nutarusi privatizuoti turgavietę, už ją galėtų gauti 40 mln. litų.

Nors manyta, jog butų ir biurų nuomos kainos Lietuvoje jau pasiekė dugną, prasidėjęs šildymo sezonas parodė, kad iki dugno dar toloka ir nuomos kainos toliau čiuožia žemyn.

Prieš 1–1,5 mėnesio prasidėjus šildymo sezonui, visoje Lietuvoje ėmė pigti butų ir gyvenamųjų namų nuoma. Tarp nuomotojų ir nuomininkų vis populiarėja lanksčios sutartys, kai už būsto nuomą vasarą sutariama mokėti daugiau, o žiemą – mažiau, nes šaltuoju metu nuomininkai priversti mokėti didelius mokesčius už šildymą ir komunalinius patarnavimus.

Galima teigti, kad šiuo metu nuomos sąlygas ir iš dalies kainas diktuoja ne nuomotojai, o nuomininkai. Tie nekilnojamojo turto (NT) nuomotojai, kurie savo būstų neišnuomojo rugpjūčio mėnesį, tai yra iki studijų pradžios, dabar, jei nenori už komunalinius patarnavimus mokėti patys, priversti kainas mažinti gana drastiškai.

Skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu Lietuvos butų nuomos rinkoje beveik 3 tūkst. nuomojamų butų, o rugpjūtį ir rugsėjį keliais procentais padidėjusi butų nuomos kaina vėl sminga žemyn. Specialistai pastebi, kad keli šimtai butų šeimininkų nenuleidžia butų nuomos kainų, taigi jų butai vis dar tušti. O tie, kurie nusprendžia nuomos kainą sumažinti vidutiniškai 200 Lt, nuomininkų susiranda palyginti greitai.

Nuomojamame vieno kambario bute sostinės Karoliniškių mikrorajone gyvenanti Joana Sereikienė teigia nuolat jaučianti šeimininkų norą padidinti nuomos kainą. “Rudenį paskambino šeimininkas ir pasakė, kad butų nuomos kainos kyla. Argumentavo, kad šalimais esantį butą kaimynai studentams išnuomojo 150 Lt brangiau, todėl ir man nuo kito mėnesio nuoma tiek pabrangs. Būdama naivi sutikau, bet daugiau mokėjau tik vieną mėnesį. Užteko pačiai pasidomėti rinkos situacija, kuri po studentų antplūdžio vėl grįžo į ankstesnį lygį, o dabar nuomos kainos toliau mažėja”, – pasakoja mergina.

Bendrovės “Nuomos biuras” direktorius Martynas Šulnius informavo, kad nuo vasaros pradžios iki dabar butų nuomos kaina krito 5–10 proc. Bet ir tai dar ne pabaiga. “Prasidėjęs šildymo sezonas visada įneša savo korekcijų į butų nuomos sektorių. O šiemet – gana didelių. Šiemet nuomotojams tenka daryti kur kas daugiau nuolaidų nei anksčiau”, – aiškina M.Šulnius.

Vis dėlto jis priduria, kad to dažniau tenka griebtis ekonominės klasės, o ne prabangių butų nuomotojams.

Butų savininkai patys gaudo rinką

Kelis butus Vilniuje nuomojanti vilniečių Bronislovo ir Onos Lukoševičių šeima pasakoja susidurianti su didele nuomininkų kaita. Esą ilgiau nei pusmečiui nuomininkai vienoje vietoje neužsibūna ir esant didelei nuomojamų būstų pasiūlai mėgsta pagyventi skirtingose miesto vietose. “Dėl to kaskart sulaukiame spaudimo mažinti kainą, kuri ir taip jau yra mažesnė, nei oficialiai skelbiamos rinkos kainos”, – pasakoja butų šeimininkai.

Esą dabar ir nuomos sutarties sąlygos yra pasikeitusios: pastaraisiais mėnesiais linkstama nuomos kainą peržiūrėti dažniau, pavyzdžiui, kas tris mėnesius ar kas pusę metų. Tokiam susitarimui ryžosi ir Lukoševičiai, nes atsigaunant NT rinkai viliasi galėsią nuomos kainą padidinti.

Beje, Lukoševičiai niekada nesinaudojo tarpininkų paslaugomis, nes nemato prasmės jiems atiduoti vieno mėnesio nuomos dydžio esą sėkmės mokesčio. Paklausti, kaip apsisaugo nuo nuomininkų padarytos žalos, pašnekovai sako imą vieno mėnesio nuomos mokestį į priekį, o butą yra apdraudę civilinės atsakomybės draudimu. Pasak jų, tarpininkų paslaugos būtų patrauklios tik tuo atveju, jeigu jiems būtų galima atiduoti valdyti savo turtą už tam tikrą iš anksto sutartą rinkos kainą, o mokėjimas už nuomą būtų reguliarus, nesvarbu, ar butas užimtas, ar ne.

NT bendrovės “RE/MAX Centras” direktorius Žiuljenas Galeckas sako, kad tokios paslaugos Lietuvoje nėra dėl paprasčiausios priežasties – esant dideliam pasiūlos ir paklausos skirtumui to daryti tiesiog neapsimoka.

Beje, šio NT brokerio pastebėjimu, tarpininkavimo paslaugos Lietuvoje pamažu ima atsigauti, mat šeimininkams darosi svarbu rasti patikimų, ilgalaikių ir mokių klientų. O patiems tokių susirasti sekasi sunkiai. Juolab tarpininkai įsipareigoja, kad jeigu nuomininkas išeis iš buto, kitas gyventojas bus surastas nemokamai.

Didesnė butų nuomos verslo dalis – šešėlyje

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje jau daug metų, o ypač dabar, dauguma butų nuomos sandorių yra šešėliniai, taigi ir mokesčių už juos niekas nemoka. Beje, iki krizės dalis butų nuomotojų dar bandė legalizuotis, bet po naktinės mokesčių reformos jie mikliai nėrė į šešėlinę zoną.

Tą iliustruoja ir Valstybinės mokesčių inspekcijos “Veidui” pateikti duomenys apie išduotų verslo liudijimų, leidžiančių verstis butų nuoma, skaičiaus pokyčius. 2008 m., kai butų nuoma buvo pačiame įkarštyje, iš viso šalyje tokio verslo liudijimų gyventojams buvo išduota 8,7 tūkst., pernai šių liudijimų skaičius siekė per 5 tūkst., o šiemet jų išduota jau tik 3,7 tūkst.

NT agentūros “Ober-Haus”gyvenamojo NT rinkos ekspertas Marius Čiulada teigia pastebėjęs, jog nemaža dalis butų savininkų net nesuvokia, kad už nuomą gavus pajamų reikėtų dar ir mokesčius susimokėti. Bet net ir tai žinantieji savo nuomos veiklos stengiasi oficialiai nedeklaruoti.

“Kai nuomos kainos buvo didelės ir susimokėti kelis šimtus už nuomos verslo liudijimą nebuvo skausminga, legalios veiklos būta daugiau. Dabar padėtis tokia, kad nuomos pajamos kritusios 30–45 proc., o verslo liudijimo kaina nepasikeitė. Todėl netgi tie, kurie pirko verslo liudijimą, šiandien renkasi finansinį šešėlį”, – dėsto M.Čiulada.

Į klausimą, kaip per artimiausius metus Lietuvoje gali kisti butų nuomos kainos, dauguma kalbintų ekspertų atsakė, kad iki kitų metų gegužės jos dar šiek tiek mažės, o kainų kilimo požymių galėtų atsirasti nebent kitą vasarą.

Biurų nuomos rinka gydosi žaizdas

Praėjusiais metais biurų rinką ištiko žiaurus smūgis. Per pirmąjį pusmetį nuomos kainos krito daugiau nei 40 proc., palyginti su 2008-aisiais. “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigia, kad dabar biurų nuomos padėtis, palyginti su 2009 m., yra šiek tiek geresnė (žemesnės klasės biurų nuomos kainos stabilizavosi, o prabangesnių, A klasės biurų – netgi 5–7 proc. padidėjo).

Teigiama, kad šiuo metu Vilniuje yra laisvas maždaug kas šeštas biuras, tačiau jau pastebimas užimtumo didėjimas. Tai esą reiškia, kad esamas nuomos kainų lygis jau patraukus nuomininkams.

Kalbintų NT ekspertų vertinimu, tiek A, tiek B klasės biurų nuomos kainos Lietuvos didmiesčiuose jau pasiekė patį dugną. Tikėtina, kad nuomos kainos nemažės, ypač jeigu pildysis prognozės, kad 2010-ieji buvo paskutiniai kriziniai metai. “Ober-Haus” prognozuoja, kad kitąmet biuro nuomos kainos gali padidėti apie 5–8 proc. Tiesa, ši prognozė netaikoma biurams, esantiems senuose pastatuose, ir biurams, esantiems toliau nuo miestų centro.

Vilniaus savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo manymu, Kalvarijų turgų siekiama išnuomoti per pigiai. Esą kaina yra triskart mažesnė nei turėtų būti.

Tokius duomenis, anot kontrolieriaus, rodo šiuo metu baigiama rengti Kalvarijų turgaus audito ataskaita.

“Pradinė turgavietės kaina, žvelgiant į ateitį, turi būti bent trigubai didesnė”, – “Vilniaus dienai” sakė S.Skučas.

Savivaldybės kontrolierius remiasi Halės turgavietės pavyzdžiu – kur kas mažesnis turgus miestui atneša daug daugiau pajamų.

“Šiurkščiais skaičiavimais, Halės turgavietė per metus savivaldybei duoda daugiau kaip milijoną litų pajamų. O tris kartus didesnės Kalvarijų turgavietės pradinė nuomos kaina – l mln. litų per metus. Pradinė kaina, mano supratimu, turėtų būti bent jau 3 mln. litų”, – teigė Š.Skučas.

Tačiau vicemero Romo Adomavičiaus manymu, pradinė turgaus nuomos kaina nėra esminis veiksnys.

“Šiandien nieko negauname ir turime apleistą objektą, ten klesti labai negeri dalykai. Jeigu mes tiktai kelsime nuomos kainą, kils ir kainos prekybininkams, prekyvietės mokesčio kaina”, – sakė R.Adomavičius.

Š.Skučo teigimu, auditas parodė, kad ankstesnė turgaus vadovybė padarė daug šiurkščių nusižengimų, ypač vykdydama viešuosius pirkimus. Kontrolieriui užkliuvęs buvęs turgaus vadovas Audrius Barauskas buvo atleistas liepą. Jam išmokėta 25 tūkst. litų išeitinė kompensacija.