Ūkio ministerijos pareigūnai tirs konfliktą tarp valstybinės svarbos projekto statusą turinčios Vilniaus Gariūnų turgavietės valdytojų bei prekiautojų, nes pastarieji skundžiasi brangiai kainuojančiu perkėlimu į naują paviljoną.

“Jau penketą metų Gariūnai turi valstybinės svarbos projekto statusą, todėl ten dirbantiems žmonėms turi būti sudarytos tokios verslo sąlygos, dėl kokių buvo susitarta Vyriausybės nutarime”, – pranešime spaudai sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.

Ministerijos atstovams pavesta perimti iš Vilniaus apskrities likvidatoriaus visus dokumentus ir per savaitę išnagrinėti, kaip įgyvendinimas projektas.

Gariūnų turgavietės prekybininkai skundžiasi, jog dirbantys metaliniuose kioskuose nuomininkai gavo nepasirašytus įspėjimus per mėnesį išsikelti. Jų teigimu, iš jų reikalaujama nepagrįstai didelių mokesčių už persikėlimą į naujai statomą paviljoną.

Įgyvendinus projektą, numatyta sukurti 1,5 tūkst. naujų darbo vietų, užtikrinti nuolatines darbo vietas daugiau nei 15 tūkst. žmonių.

Projektui suteikus valstybinės svarbos kategoriją, Gariūnų turgavietę valdančioms įmonėms “Jurgena”, “Posūkis” ir “Geruda” buvo sudarytos išskirtinės žemės nuomos sąlygos ne aukciono tvarka.

Šiuo metu Gariūnų verslo parko teritorija užima 32,5 hektaro žemės plotą šalia Vilniaus.

Lietuvos išperkamosios nuomos rinkoje nuo vasaros vidurio kas mėnesį po kelis procentus padaugėja naujai pasirašomų sutarčių. Tiesa, jų šiek tiek daugėja tik verslo srityje, privataus vartojimo atsigavimo išperkamosios nuomos specialistai kol kas nepastebi.

Išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios bendrovės “Nordea Finance Lithuania” generalinis direktorius Rimas Petrauskas mano, kad finansavimo augimo tendencijas kol kas kuria tik keli Lietuvos ekonomikos sektoriai. Daugiausiai naujų išperkamosios nuomos sutarčių pasirašoma su tarptautinių pervežimų bendrovėmis – jos vėl pradėjo didinti savo apsukas, tad atsiranda poreikis atnaujinti krizės metu sumenkusį sunkvežimių parką. Be to, vėl didėja žemės ūkio bendrovių apyvarta, joms taip pat reikia naujos įrangos bei technikos.

Tuo tarpu gamybinės įrangos sektoriuje – jis iki krizės buvo vienas išperkamosios nuomos sutarčių lyderių – kol kas visiškas štilis. Neatsinaujina ir nekilnojamojo turto, IT įrangos pirkimas išperkamąja nuoma.

Vasaros pabaiga – pats įkarštis būsto nuomos rinkoje. Šiuo metu aktyvūs tiek senieji (žmonės, kurių nuomos sutartys baigiasi), tiek naujieji (naujai į miestus atvykstantys gyventojai) nuomininkai – daugiausia studentai ir samdomi darbuotojai. Ne išimtis ir šie metai – po apsnūdusios žiemos ir vangaus pavasario visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose pastebimas potencialių nuomininkų sujudimas, daugėja sudaromų nuomos sandorių. Tiesa, nors nuomininkų aktyvumas visur padidėjęs, nuomojamo turto savininkų nuotaikos skirtinguose miestuose gerokai skiriasi.

Vilniuje šiemet juntamas šiek tiek mažesnis nuomininkų ažiotažas nei praėjusiais metais. Ir nors potencialių nuomininkų susidomėjimas nuomojamais būstais gerokai didesnis nei metų pradžioje, jie vis dar turi nemažai pasirinkimo variantų. Dėl to turto savininkai galėtų “kaltinti” ir šiek tiek šoktelėjusią nuomojamo būsto pasiūlą, ir vis dar neatslūgstantį emigracijos srautą (nemažai potencialių klientų kaip mokslo, gyvenimo ir darbo vietą pasirenka ne krizės išvargintą šalies sostinę ar kitus mūsų miestus, bet sparčiau atsigaunančias užsienio valstybes), taip pat sumenkusias žmonių pajamas. Beje, emigracija itin prisideda ne tik prie mažėjančios paklausos, bet ir prie šiek tiek padidėjusios nuomojamo būsto pasiūlos – nemažai žmonių, išvykstančių į kitas šalis, neskuba parduoti savo būsto ir stengiasi jį išnuomoti.

Kadangi turto nuomotojai Vilniuje negali pasigirti nekantriai trypčiojančių nuomininkų eilėmis prie nuomojamo būsto (išskyrus nebent pigiausius būstus, kainuojančius 350–500 Lt/mėn.), nuomos kainos, palyginti su pavasariu, iš esmės išliko stabilios, nors ankstesniais metais jos paprastai tokiu metu padidėdavo 10–15 proc. Šiuo metu dviejų kambarių butų nuomos kainos Vilniaus miegamuosiuose rajonuose siekia 450–1200 Lt/mėn., o Senamiestyje ir Centre – apie 20–30 proc. didesnės: 700–1500 Lt/mėn. Trijų kambarių butai atitinkamai kainuoja 500–1600 Lt/mėn. ir 800–3000 Lt/mėn. Populiariausias ir likvidžiausias nuomojamas būstas Vilniuje yra tas, kurio nuoma neviršija 1000 Lt/mėn., na, o į butus, kurių nuoma viršija 2000 Lt/mėn., dažniausiai dairosi tik užsieniečiai – daugumai mūsų šalies gyventojų tokios kainos atrodo nepatrauklios arba tiesiog sunkiai įkandamos. Beje, kai kurie turto savininkai, norėdami įtvirtinti santykius su nuomininkais, šiemet yra linkę šildymo sezono metu būsto išlaikymo išlaidomis dalytis su nuomininkais, t.y. šiuo laikotarpiu siūlomos tam tikros nuolaidos, kad mokesčių už šildymą našta nuomininkui būtų lengviau pakeliama.

Nuomininkų pertekliumi negali pasigirti ir Klaipėdos nuomotojai. Pastaruoju metu šoktelėjusios naujos statybos butų apimtys padidino ir nuomojamo būsto pasiūlą bei pasirinkimą, todėl net ir sezoniškai ūgtelėjus paklausai uostamiestyje nuomos kainos šiemet išliko stabilios. Išsinuomoti dviejų trijų kambarių butą šio miesto miegamuosiuose rajonuose kainuoja nuo 400 iki 1200 Lt/mėn., centre – 500–1500 Lt/mėn. O štai Kaune pastaruoju metu fiksuojamas optimizmo pliūpsnis – į miestą vis dažniau atklystantys užsieniečiai (pvz., “Ryanair” darbuotojai ar universitetų studentai iš kitų šalių) leido nuomojamų naujos statybos butų savininkams šią vasarą pastebimai kilstelėti kainų kartelę 10–20 proc., na, o senos statybos butų nuomos kainos išlieka nepasikeitusios. Paklausiausių naujos statybos dviejų trijų kambarių butų nuoma laikinojoje sostinėje kainuoja 1000–1800 Lt/mėn., senos statybos – 300–800 Lt/mėn. Pats nuomos įkarštis šiuo metu ir Šiauliuose, kur pagrindiniai nuomininkai studentai iššlavė pigiausius butus, kainuojančius 200–300 Lt/mėn., o likusieji neišnuomoti pabrango iki 400 Lt/mėn.

Žvilgtelėjus į kaimyninių Baltijos valstybių sostines matyti, kad vaizdas gana panašus kaip ir Vilniuje. Tiek Taline, tiek Rygoje miegamuosiuose rajonuose butų nuoma kainuoja panašiai, pavyzdžiui, dviejų kambarių butų nuomos kainos šiuose miestuose dažniausiai svyruoja 500–1000 Lt/mėn. O štai su ekonomine krize sėkmingai susidorojusios mūsų kaimynės Lenkijos sostinėje Varšuvoje butų nuomos kainos, mūsų nuomininkų akimis, atrodytų sunkiai įkandamos: vieno kambario buto nuoma svyruoja nuo 1000 iki 2400 Lt/mėn., o dviejų kambarių butai nuomojami už 1500–4000 Lt/mėn.

Ekonominis sunkmetis, emigracija, padidėjusi nuomojamo būsto pasiūla butų nuomos kainas Lietuvoje nuo piko laikų sumažino 40–50 proc. Stabilizuojantis ekonominei padėčiai šalyje ir sustojus naujų būstų statyboms, turto savininkai šiuo metu jaučia kur kas mažesnį spaudimą, todėl artimiausioje ateityje iš jų tikėtis dar didesnių nuolaidų, matyt, bus sunku. Tą lyg ir patvirtina jau gerą pusmetį nebemažėjančios nuomos kainos šalies didmiesčiuose.

Vilniaus miesto savivaldybės valdomos patalpos prestižinėse sostinės vietose politinėms partijoms atitenka už “ačiū” arba atiduodamos už simbolinę nuomą – 1 litą už 1 kvadratinį metrą, rašo “Vilniaus diena”.

Naujausias to pavyzdys – sostinės savivaldybės sprendimas dėl patalpų skyrimo Liberalų ir centro sąjungai (LiCS). Miesto tarybai, kurioje nemažai balsų turi LiCS atstovai, siūloma leisti šiai partijai ne konkurso būdu išsinuomoti patalpas Vilniaus ir Labdarių gatvių sankirtoje. Už 154 kvadratinių metrų ploto patalpas partija penkerius metus mokės po 154 litus per mėnesį.

Ir tai ne vienintelės patalpos miesto centre, kurias miesto savivaldybė LiCS atidavė beveik už dyką. Savivaldybei priklausančiose patalpose Literatų gatvėje 8, kur įsikūręs LiCS Vilniaus skyrius, partija jau beveik dešimtmetį šeimininkauja už dyką, pagal panaudos sutartį. Pernai kovą panaudos sutartis pratęsta dar trejiems metams, iki 2012-ųjų.

Prieš keletą metų nuo LiCS atskilęs Liberalų sąjūdis taip pat turi kuo pasigirti. Partijos centrinė būstinė J.Tumo-Vaižganto gatvėje, šalia Lukiškių aikštės, 2007 metais taip pat gauta veltui. Pernai spalį miesto taryba panaudos sutartį Liberalų sąjūdžiui pratęsė net trylikai metų. Liberalai J.Tumo-Vaižganto gatvėje nemokamai šeimininkaus iki 2022-ųjų liepos. Mainais už tokią savivaldybės malonę partija įpareigota atlikti kapitalinį 200 kvadratinių metrų ploto patalpų remontą.

Tvarkos ir teisingumo partijos Vilniaus skyrius neseniai įsikūrė nauju adresu – T.Vrublevskio gatvė 6, prie pat Katedros aikštės. Pernai šios patalpos partijai už “ačiū” atiduotos penkeriems metams.

Visai šalia, T.Vrublevskio gatvėje 4, šeimininkauja ir Darbo partija. Jai savivaldybė 118 kvadratinių metrų patalpas penkeriems metams perdavė šiemet balandį. Tiesa, jie, kaip ir liberalcentristai Vilniaus gatvėje, už nuomą turės mokėti simbolinę kainą. Centrinė partijos būstinė įsikūrusi Ankštojoje gatvėje, prie pat Gedimino prospekto. Šiomis 251 kvadratinių metrų ploto patalpomis Darbo partija naudojasi nemokamai.

Konservatoriai 223 kvadratinių metrū patalpose Švitrigailos gatvėje nemokamai šeimininkauja nuo 2007-ųjų.

Jaunutė Tautos prisikėlimo partija pernai lapkritį irgi gavo savo kąsnį senamiestyje – jai trejiems metams neatlygintinai suteiktos 130 kvadratinių metrų patalpos A.Rotundo g. 5, prie pat Seimo.

Bene didžiausias ir vertingiausias patalpas valdo iš politinio pogrindžio išbristi bandanti Naujoji sąjunga. Jos centrinės būstinės Gedimino prospekte (ar bent jau partijai savivaldybės atiduotų patalpų) plotas – 470 kvadratinių metrų. Galima Šiuo turtu partija iki 2011 metų kovo naudosis nemokamai.

Didesnės ar mažesnės patalpos miesto centre už dyką ar už 1 litą už 1 kvadratinį metrą išdalytos ir kitoms partijoms. Krikščionių partija pernai kovą gavo nemokamas 93 kvadratinių metrų patalpas Odminių gatvėje. Nedidukei Centro partijai pernai suteiktos 32 kvadratinių metrų patalpos Kaštonų gatvėje. Šalia įsikūrė ir Socialistinio liaudies fronto atstovai – jiems pakako 55 kvadratinių metrų

Nevyriausybinės organizacijos pagal įstatymo raidę turi tokias pat teises gauti iš savivaldybės nemokamas patalpas. Tačiau negauna. Arba gauna, patalpas sutvarko, suremontuoja, o po to jos atiduodamos partijoms.

“Valdžia politines partijas laiko rimtesnėmis, joms patalpos duodamos pirma, o kas lieka – nevyriausybininkams išdalija. Yra buvę atvejų, kai nevyriausybininkai gauna patalpas, suremontuoja jas, ir tada atima tas naujai įrengtas patalpas ir atiduoda politinei partijai. Nenoriu tiksliai minėti, bet yra tokių atvejų, ir ne vienas. Ir Vilniuje, ir Panevėžyje, ir Klaipėdoje”, – sakė Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

Pasak jo, visuomenininkai ne sykį mygo Vilniaus ir kitų miestų savivaldybes patalpų klausimu. Tačiau atsakymas visais atvejais buvo aiškus – partijų skriausti negalima.

“Atsakymas paprastas: jeigu atims patalpas, tai atsilieps balsavimui. Visuomenininkai neturi balsavimo teisės miesto taryboje. Gryna politika”, – atsiduso M.Žaltauskas.

Pasak jo, partijų savivalei nėra ribų. Esą politikai gali pasirinkti kone bet kurias savivaldybės valdomas patalpas sostinės senamiestyje. O jeigu kas nors tose patalpose dirba – anokia bėda.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, esą už dyką partijoms dalijamos patalpos – įprasta demokratinių valstybių praktika.

Tiesa, pasak jo, savivaldybė neprivalo partijų apdalyti patalpomis prestižinėje miesto dalyje. Esą miesto valdžia turi teisę rinktis, kurias patalpas skirti partijoms.

“Tam ir galvos ten yra. Ir tos galvos irgi kartais gali būti protingos, – šmaikštavo VRK vadovas. – Be jokios abejonės, partijos stengiasi, kad tos patalpos būtų kuo geresnės. Partijas remti reikia, bet tai nereiškia, kad jas remti reikia be saiko.”

Z.Vaigausko teigimu, daugelyje valstybių partijos gyvena kur kas geriau nei Lietuvoje. Esą esminis skirtumas tik vienas – tose šalyse gyventojai partijas vertina kur kas palankiau.

Per 10 metų iš šalies biudžeto partijoms dotacijomis išmokėta daugiau kaip 70 mln. litų. Birželį Vyriausybė partijų rinkimų skoloms apmokėti iš Privatizavimo fondo skyrė per 4 mln. litų, dar 2,75 mln. litų rudenį bus padalyta dotacijų pavidalu. Negana to, partijas gausiai šelpia privatūs rėmėjai, daugelis jų dosniai aukoja politikams nepaisydami krizės audrų.

LiCS tradiciškai yra viena geriausiai rėmėjų šelpiamų partijų. Vien per pirmą šių metų pusmetį šiai partijai verslininkai ir privatūs asmenys sunešė arti pusės milijono litų. Nuo kolegų tik vos vos atsilieka ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Liberalų sąjūdis, per šešis mėnesius surinkę atitinkamai 480 ir 470 tūkst. litų. Ketvirtoje verslininkų mylimiausių partijų reitingo vietoje atsidūrė socialdemokratai, per pusmetį surinkę apie 146 tūkst. litų.

Iš viso per pirmą šių metų pusmetį rėmėjai partijoms sunešė apie 2 mln. litų. Pernai, per visus metus, partijos susižėrė per 4 mln. litų paramos, taigi tendencijos beveik nepakito

Nuomojamo komercinio ploto kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose dugną pasieks per artimiausią pusmetį. Nekilnojamojo turto bendrovė “Ober-haus” šiuo metu moderniuose biurų pastatuose siūlo išsinuomoti per 80 tūkst. kv. m ploto. O viename didžiausių nekilnojamojo turto tinklalapių “Reals.lt” siūloma nuomotis 763 tūkst. kv. m ploto Vilniuje, 69 tūkst. kv. m ploto Kaune ir 63 tūkst. kv. m ploto Klaipėdoje.

“Ober-haus” duomenimis, šiuo metu šiuolaikinių biurų nuomos kainos nuo jų piko 2008-ųjų viduryje vidutiniškai jau yra sumažėjusios 45–50 proc. Vilniuje vienas kvadratinis metras kainuoja 18–42 Lt, Kaune – 10–35 Lt, Klaipėdoje – 10–35 Lt. Panašius duomenis pateikia ir “E-domus”: sostinėje vidutinė komercinių patalpų nuomos kaina 2008 m. gegužę buvo pasiekusi 45 Lt/kv. m, o dabar krito iki 19 Lt/kv. m, Kaune buvo 28 Lt/kv. m, o dabar stabilizavosi ties 15 Lt/kv. m riba. Klaipėdoje kainos panašios – prieš dvejus metus jos siekė beveik 43 Lt/kv. m, o dabar yra 19 Lt/kv. m.
“Reals.lt” pardavimo vadovo Dariaus Zemensko tvirtinimu, tikėtina, kad kainos dar 4–6 mėnesius šiek tiek kris, ypač neperspektyviose vietose, o arčiau miestų centrų jos turėtų išsilaikyti dabartinio lygio. Brangiausiai patalpos dabar nuomojamos sostinės Gedimino prospekte ir Vokiečių gatvėje. Čia kainos išliko beveik tokios pat, kaip ir prieš dvejus metus – už kvadratinį metrą prašoma iki 45 Lt.