Vagys šiemet visuomenei jau padarė 41 mln. Lt piniginę žalą, tačiau kadangi didžioji dalis lietuvių draustis dar neįpratę, savo prarastą turtą atgauna tik nedaugelis.

Kaip rodo VRM Informatikos ir ryšių departamento surinkti duomenys, per pastaruosius dešimt metų vagys pasisavino Lietuvos gyventojų turto, verto beveik milijardo litų. Ši suma praktiškai tokia pati kaip metinis Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas. Tiesa, geroji žinia, kad padaromos turtinės žalos dydis kasmet mažėja: štai 2004 m. vagystės gyventojams ir įmonėms „kainavo“ 141 mln. Lt, o pernai – dvigubai mažiau, 70,5 mln. Lt.
Perpus sumažėjusius nuostolius dėl vagysčių galima sieti su keliomis tendencijomis: pirma, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą iš mūsų šalies emigravo daug nusikaltėlių. Tada vagysčių įsibraunant į gyvenamąją patalpą Lietuvoje sumažėjo 2,6 karto, o automobilių vagysčių – beveik keturis kartus. Antra, šiek tiek labiau saugotis ėmė ir gyventojai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis tvirtina, kad daugėja gyventojų, kurie dalyvauja programoje „Saugi kaimynystė“, o ten, kur veikia ši programa ir žmonės aktyviai prižiūri aplinką, bendradarbiauja su policija, praneša apie įtartinus asmenis, palaiko tarpusavio ryšį, nusikaltimų padaroma mažiau.
Taip pat gyventojai labiau rūpinasi ir papildoma langų apsauga, nes didžioji dalis nusikaltimų įsibrovus į būstus Lietuvoje padaroma atspaudus plastikinio lango ar durų rėmą pirmame arba antrame aukšte.
Beje, mažėja ir vieno nusikaltimo metu padaroma žala, nes gyventojai kojinėse arba stiklainiuose nebelaiko visų savo gyvenimo santaupų. Dėl šios priežasties 2004 m. vagys, įsibraudami į gyvenamą patalpą, išnešė net 22 mln. Lt, o 2012 m. – 10,8 mln. Lt vertės turto.
„Tiesa, pasitaiko išskirtinių atvejų, kai vagių pagrobiamos piniginės sumos siekia ir dešimtis, ir šimtus tūkstančių litų, bet tai vienetiniai atvejai. Vidutinė vagysčių iš butų žala Vilniaus mieste svyruoja apie 3–5 tūkst. Lt, o iš nuosavų namų – apie 8–10 tūkst. Lt. Iš tiesų dabar žmonės atidžiau saugo savo turtą nei prieš dešimtmetį, kai daugiau grynųjų pinigų laikydavo namie. O juk įsibraunantys į patalpas nusikaltėliai dažniausiai vagia juvelyrinius dirbinius ir grynuosius pinigus, po to eina kompiuteriai, fotoaparatai, kita technika“, – komentuoja S.Šemis.
Pareigūno žodžiais, aukščiausios kvalifikacijos vagys pasisavina tik pinigus ir juvelyrinius dirbinius, o žemiausios, prie kurių priskiriami asocialūs, narkotikus vartojantys asmenys, šluoja viską, kas po ranka pasitaiko: yra buvę, kad ir iš šaldiklio mėsą pagrobė, ir užuolaidas nusikabino, ir patalynę išsinešė.
Vis dėlto kur kas didesnį piniginį nuostolį nei po buto vagystės gyventojai patiria vieną rytą neradę savo automobilio – pernai vidutinis vieno tokio nukentėjusiojo nuostolis siekė 7,7 tūkst. Lt.

Namų turtą apsidraudę tik 15 proc. gyventojų

Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų likti be santaupų ir vertingiausių daiktų būtų sunkiai pakeliama našta. Saugos tarnybos „Eurocash1“ užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad norėdami padengti nuostolius po vagystės būste, jei nusikaltėlis išsineštų vertingesnius daiktus ir santaupas, daugiausiai respondentų (37 proc.) turėtų dirbti daugiau nei ketverius metus.
Kaip paaiškėjo, Lietuvoje dauguma gyventojų pavogto turto taip ir neatgauna, nes policija išaiškina tik 23 proc. vagysčių, o bandyti iš anksto apsisaugoti nuo vagių ar patirtų nuostolių gyventojai nelinkę – tiek saugos tarnybų, tiek turto draudimo paslaugomis naudojasi mažuma Lietuvos gyventojų. Todėl, nors vagių padaryta žala visuomenei per dešimt metų siekia milijardą litų, trys didžiosios šalies draudimo bendrovės – „Lietuvos draudimas“, „Ergo“ ir „If“ savo klientams per šį laikotarpį padengė tik apie 112 mln. Lt per nusikaltėlius patirtų nuostolių.
„Kol kas žmonės nekilnojamąjį turtą dažniau draudžiasi nuo pagrindinių rizikų – stichijų, gaisro ir vandens. Vos 15 proc. žmonių yra apdraudę savo vidaus turtą, tad įvykus vagystei dauguma šalies gyventojų jokio žalos atlyginimo negauna“, – konstatuoja Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.
Kaip rodo „Ergo“ draudimo bendrovės sudarytas vidutinis namų turto draudimą įsigijusio kliento portretas, dažniausiai tai yra 30–35 metų asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, šeimą, nuolatinį darbą. Namų turtą jis draudžia visų rizikų draudimu ir pasirenka standartines draudimo sumas – apie 70 tūkst. Lt.
Beje, klientas, patenkantis į verslininko kategoriją, reiklesnis: dažniausiai jis pageidauja didesnės draudimo sumos nei apskaičiuotos draudimo bendrovių ekspertų ir nori drausti grynųjų pinigų namuose sumas, kurios dažnai svyruoja apie 10 tūkst. Lt.

Skuba draustis kartą jau nukentėję

Pagal turto draudimo paplitimą tarp gyventojų mes labai skiriamės nuo Vakarų šalių. Kaip jau minėta, vidaus turto draudimu Lietuvoje pasirūpinę tik 15 proc. gyventojų, o štai Britų draudikų asociacijos duomenimis, Didžiojoje Britanijoje net 74 proc. namų ūkių turi vidaus turto draudimą.
Tad kodėl taip skiriamės nuo britų ir kitų Vakarų europiečių? Viena dažniausiai minimų priežasčių yra mažesnės lietuvių pajamos, apsaugą nuo įvykių, kurie kažkada nutiks, o galbūt ir iš viso nenutiks, nustumiančios į antrą planą. „Vidaus turto draudimu žmonės draudžiasi mažai, nes pirmiausia reikia apdrausti pačius butus, jei imi paskolą iš banko. Be to, žmonės dažniausiai draudžia nuosavus namus, nes prarasti patį namą yra kur kas blogiau nei vidaus turtą. Iš tiesų mūsų žmonės finansiškai nėra pajėgūs skirti daug pinigų, todėl jie renkasi tai, kas, jų manymu, pigiausia ir būtiniausia“, – aiškina A.Romanovskis.
Vis dėlto mažos lietuvių pajamos nėra vienintelė vangaus draudimosi priežastis – draudimo rinkoje didelį vaidmenį vaidina įprotis. Pavyzdžiui, sovietmečiu namų draudimas Lietuvoje buvo privalomas, todėl iki šiol namų apdrausta kur kas daugiau nei butų – 52 proc. O užsienio šalyse turto draudimo įprotis formavosi daugelį metų.
Draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Draudimo departamento Lietuvoje vadovas Tomas Nenartavičius pastebi, kad vidaus turto draudimą dažniausiai užsisako kartą nuo vagystės ar apliejimo jau nukentėję asmenys arba gyvenantieji nukentėjusiojo kaimynystėje. Lygiai taip pat praūžus škvalams, pridariusiems didžiulių nuostolių, padidėjo provincijos gyventojų noras drausti namus.
„O dažniausiai gyventojai sako, kad nenori vidaus turto draudimo, nes pasikliauja šarvuotomis durimis, patikimomis spynomis arba signalizacija, arba kaimynais, arba sako, kad man nieko niekuomet nebuvo atsitikę. Dažnas mano, kad iš jo nėra ko vogti, bet kai nukenčia, po vagystės deklaruoja didžiulius nuostolius. Taip jau yra: atrodo, kad nieko neturi, tačiau kaupi turtą metų metais ir jo vertė vis didėja“, – aiškina T.Nenartavičius.
Pasak jo, dėl šios priežasties gyventojai dažniau sugalvoja apsidrausti ne namų turtą, bet automobilį, nes jam įsigyti iš karto išleidžiama didelė pinigų suma, kurią šeimai iš karto pajunta. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, kasko draudimu mūsų šalyje apdrausta 25 proc. automobilių. „Be to, šioje srityje žalų dažnis ir rizika yra didesnė, o sumos nemažos – kartais automobilis kainuoja daugiau nei butas ar nusidėvėjęs namas“, – kodėl kasko draudimas populiaresnis nei namų turto, paaiškina T.Nenartavičius.
KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė Aušrinė Lakštutienė mano, kad prie menkesnio vidaus turto draudimo paplitimo Lietuvoje prisideda ir būstų nuosavybės forma: užsienyje dauguma gyventojų butus nuomojasi, tad pagal sutartį nuomininkas neretai įsipareigoja apdrausti ir patį butą, ir vidaus turtą. O didžioji dalis lietuvių gyvena nuosavame būste.
Pasak A.Lakštutienės, lietuvių nenorą draustis lemia ir  nesąmoningumas – daugelis galvoja, kad nelaimės juos aplenks. Iš tiesų Policijos departamento atliekamos apklausos atskleidžia, kad taip manančių gyventojų daugėja: prie savo gyvenamosios vietos pripratę gyventojai mano, kad jų gatvėje yra kur kas saugiau nei apskritai mieste ar šalyje. Pavyzdžiui, 2005 m. saugūs savo gyvenamojoje vietovėje jautėsi 53 proc. gyventojų, o 2011 m. – jau 72 proc. 2011 m. 64 proc. respondentų kriminogeninę situaciją artimoje aplinkoje vertino gerai, nors bendrą Lietuvos kriminogeninę situaciją gerai vertino tik 21 proc. apklaustųjų.
Vilnietis Petras L. – vienas tų gyventojų, kurie savo gyvenamųjų namų kvartale Nemenčinės plente jautėsi labai saugiai. Tą saugumo jausmą dar labiau didino dešimtmetį besitęsianti sutartis su saugos tarnyba „G4S“. Dėl šios priežasties, o kaip pats prideda, dar ir dėl aplaidumo, namie esančio turto Petras L. nebuvo apsidraudęs. Tad viena birželio vidurio naktis, kai su žmona vakare išvažiavo į svečius, o vaikai – į miestą, mūsų pašnekovui suteikė itin nemalonių išgyvenimų. Pusę dviejų nakties grįžęs namo ir išvydęs pirmame aukšte du plačiai atvertus langus Petras L. greitai susivokė, kad yra apiplėštas. „Užlipę į antrą aukštą radome išverstą visą miegamąjį. Patirti nuostoliai siekia daugiau nei 100 tūkst. Lt: pavogti prabangūs rankiniai laikrodžiai, auksiniai kišeniniai laikrodžiai, taip pat visi brangūs žmonos papuošalai, tarp kurių buvo ir antikvarinių, dovanotų senelių“, – vardija patirtus nuostolius pašnekovas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kovo mėnesį kino teatruose pasirodęs fantastinis epas „Džonas Karteris“ tapo vienu nuostolingiausių filmų per pastaruosius dvidešimt metų. Nepaisant to, kad kinuose šis filmas surinko apie 280 mln. JAV dolerių, jį prodiusavusi „Walt Disney“ kino studija paskelbė apie didžiulius nuostolius, siekiančius beveik 200 mln. dolerių. Dėl to turėjo atsistatydinti „Walt Disney Studios“ vadovas Richas Rossas.
Filmas pasakoja apie JAV pilietinio karo veterano Džono Karterio nuotykius Marse, kuriuos dar 1917-aisiais aprašė žymusis „Tarzano“ ir „Konano Barbaro“ autorius E.R.Burroughsas. Tiesa, Lietuvoje šis filmas ypatingos nesėkmės nepatyrė – jį pamatė apie 25 tūkst. žiūrovų, kurie sunešė beveik 395 tūkst. Lt.
Vis dėlto „Džonas Karteris“, ko gero, taps nuostolingų filmų rekordininku ir užims 1995-aisiais sukurto nuotykių filmo „Galvažudžių sala“ sostą. Pastarasis kūrinys patyrė apie 147,2 mln. dolerių nuostolį ir sužlugdė jį prodiusavusią studiją „Carolco Pictures“, kuri po premjeros bakrutavo.
Panašias pinigų sumas prarado ir keli naujesni filmai. Tarkim, antroje nuostolingiausių filmų sąrašo vietoje puikuojasi Lietuvoje net nerodytas 2004-ųjų vesternas apie Teksaso ir Meksikos karinį konfliktą „The Alamo“, kuris studijai pridarė beveik 147 mln. dolerių nuostolių. O štai apie lobių ieškotojų nuotykius pasakojanti 2005-ųjų „Sachara“ „nukraujavo“ 145 mln. dolerių – Lietuvoje šis filmas taip pat rodytas ir iš 13,5 tūkst. žiūrovų surinko apie 142 tūkst. Lt.

Vasario 1-ąją suėjo dešimtmetis, kai Lietuva iš esmės tapo neformalia euro zonos nare, savo valiutą litą susiedama su mėnesiu anksčiau įvestu tikru, apčiuopiamu, kasdieniams atsiskaitymams naudojamu euru.

Šiuo metu euro zoną kamuoja skolų krizė, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smunka, Didžioji Britanija trenkė euro zonos durimis, atvirai pareikšdama, kad netiki šios bendros Europos Sąjungos valiutos ateitimi. Įtakingasis britų savaitraštis „The Economist“ savo tinklalapyje rengia skaitytojų balsavimą: ar išgyvens euras 2012-uosius? Kol kas lygiai du trečdaliai atsakiusiųjų tvirtina: taip, išgyvens.

Litas baudžia netikinčius

Ką euro zonos krizė reiškia Lietuvai, prieš dešimtmetį persiejusiai savo valiutą nuo populiariojo JAV dolerio prie tik ką įvesto euro? Gal jau atėjo laikas bėgti atgal nuo „eurolito“ prie amerikietiškos valiutos, kurios kursas pastaraisiais mėnesiais pagaliau ėmė pastebimai augti – pirmą kartą per dešimtmetį? Bet visa beveik 20 metų trunkanti lito istorija liudija: daugiausiai laimėdavo tie, kurie, neklausydami kalbų apie „tuoj tuoj“ nuvertėsiantį litą, laikydavosi nacionalinės valiutos, nebandydami sužaisti įsivaizduojamu kursų skirtumu.
Beveik du lito dešimtmečiai – tai vienas ištisas paradoksas: nepaisydami nuolatinių Lietuvos banko patikinimų, kad litų emisija yra visiškai dengta auksu ir kitais aktyvais, nepaisydami praktinės patirties, kad Lietuvos nacionalinė valiuta tvirta ir per visą laiką nė karto nenuvertėjo, tautiečiai niekaip nesugeba tuo iki galo patikėti, tad pasirodžius pirmiesiems ekonominės krizės ženklams pradeda kuždėtis apie artėjančią devalvaciją.
Kuždesiai, kuriuos kartkartėmis savo kvailais pasisakymais pagyvina neatsakingi politikai, netrunka virsti viešais žurnalistų klausimais ir svarstymais, kada Vyriausybė devalvuos litą. Savo ruožtu šie pasvarstymai virsta bėgimu nuo lito link kitų valiutų. Pavyzdžiui, prasidėjus krizei, 2008 m. rudenį, ėmė didėti indėliai eurais: naujai pasirašytų indėlių sutarčių eurais lapkritį buvo puspenkto karto daugiau negu 2007-ųjų lapkritį. Kartais bėgimas nuo lito netgi būna paniškas, kaip 2009-ųjų kovą.
Tuomet, tvyrant visuotinei nežinomybei dėl kilusios pasaulinės finansų krizės, Seimo Ekonomikos komiteto primininkas Kęstutis Glaveckas leido sau viešai pasamprotauti: „Jeigu euras būtų įvedamas esant jo ir lito santykiui 3,45, būtų nieko, bet tokio santykio niekas neduos. Europos centrinis bankas gali nustatyti 3,7 ar 3,8 lito (už 1 eurą).“ Žurnalistams nedelsiant išplatinus šiuos žodžius su atitinkamais komentarais, žmonės puolė pirkti eurų, kurių kai kurie bankai trumpam netgi buvo pritrūkę. Žinia, po kurio laiko ažiotažas nurimo ir viskas baigėsi tuo, kad panikieriai prarado skirtumą tarp euro ir lito pirkimo bei pardavimo kursų. Galima sakyti, litas vėl apdovanojo juo tikinčius, kurie už terminuotą indėlį litais 2009-aisiais gaudavo net 9 proc. palūkanų, ir nubaudė juo netikinčius. Nebe pirmą kartą.

Susieti – geriausias sprendimas

Verta prisiminti, kad nuo pat pirmosios lito įvedimo dienos 1993-iųjų birželio 25-ąją sklido gandai apie būsimą jo nepatikimumą, kylantys tiek iš ankstesnės rublių bei „vagnorėlių“ infliacijos patirties, tiek iš bendro ekonomikos neišmanymo, tiek iš dalies piliečių netikėjimo ne tik sava valiuta, bet ir sava valstybe. Juoba praėjus vos dviem mėnesiams po lito įvedimo įvyko pirmas staigus jo kurso susvyravimas, kai, rengdamiesi popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui, spekuliantai ėmė supirkinėti litus. Kaip prisimena Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, perpardavinėtojai tikėjosi, kad įkandin popiežiaus atvyks daug maldininkų, jiems teks keistis dolerius į litus, tad dolerio kursas kris ir juos bus galima pigiai supirkinėti. Kadangi viltys nepasiteisino, litų kiekis rinkoje išaugo, ir lito kursas, prieš tai šoktelėjęs, krito.
Siekdama stabilizuoti lito kursą, o kartu ir ekonomiką, Vyriausybė nutarė įvesti vadinamąją valiutų valdybą – susieti litą su kuria nors stabilia didžiąja valiuta. Už šį sprendimą tuomet itin karštai agitavo Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, kurios įdėmiai klausėsi premjeras Adolfas Šleževičius ir nekentė ekonomikos ministras Julius Veselka.
Valiutų valdybos idėja laimėjo, susiejimui pasirinktas JAV doleris, tuo metu pati populiariausia valiuta tiek santaupoms, tiek rinkoje. Pasak ekonomistų, vertinant iš dabarties perspektyvos, galima teigti, kad tai buvo vienas išmintingiausių ekonominės politikos sprendimų per visą Lietuvos istoriją. Žmonės, tegu ir pamažu (nekilnojamasis turtas dar kelerius metus pardavinėtas vien už dolerius, kaip ir automobiliai ar kitos vertingesnės prekės), ėmė tikėti lito stabilumu, ekonomika atsigavo ir sparčiai augo.
Nepaisant to, tiek per bankų krizę LDDP valdymo pabaigoje, tiek 1996–1998 m., premjeru tapus Gediminui Vagnoriui, kuriam dar per pirmąją kadenciją patiko žaisti infliacija, tad jis nuolat viešai abejojo lito susiejimo su doleriu nauda, buvo kilusios kelios pasitikėjimo nacionaline valiuta krizės, brangiai kainavusios Lietuvos bankui, turėjusiam išparduoti dalį aukso ir valiutos atsargų, superkant „panikinius“ litus.
Apskritai iki pat 2003-iųjų Lietuvoje vyravo tvirtas įsitikinimas, kad litas yra stipriai pervertintas, susiejant jį su doleriu kursu 1:4, tad devalvacija anksčiau ar vėliau neišvengiama. Tikrovėje buvo atvirkščiai. „Iš tikrųjų susiejant su JAV doleriu litas buvo nepakankamai įvertintas. Vieno dolerio perkamoji galia tuo metu buvo kaip vieno, o ne keturių litų“, – teigia R.Kuodis.

Tikėję doleriu graužiasi nagus

Bet 1999-aisiais ES įsivedė eurą, kurio kursas dolerio atžvilgiu vos per trejus metus krito 21,5 proc., lito kursui dolerio atžvilgiu išliekant stabiliam. Ekonomisto Jono Čičinsko skaičiavimu, dėl euro ir dolerio kursų skirtumo Lietuva tuomet prarado arti 0,5 proc. BVP. Ši priežastis, kaip ir politinė eurointegracijos kryptis, lėmė, kad 2002-aisiais Lietuva persiejo litą nuo dolerio prie euro santykiu 1:3,4528. „Virtuviniai ekonomistai“ tradiciškai pranašavo, kad persiejimo metu litas nuvertės, tad, nepaisant įtikinėjimų, nemaža dalis žmonių savo dolerinių santaupų nepakeitė nei į litus, nei į eurus. Ir žiauriai nukentėjo.
2003-iųjų vasarį JAV doleris kainavo vos 3,2 „eurolito“ – net 80 centų pigiau, nei vykstant persiejimui. Tuo metu, Lietuvos banko duomenimis, privataus sektoriaus indėliai užsienio valiuta sudarė 3,5 mlrd. Lt – maždaug 14 proc. mažiau nei 2002 m. vasarį (4,1 mlrd. Lt). LB duomenimis, požiūriui, esą doleris yra doleris, liko ištikimi maždaug 25 proc. indėlininkų.
Kritusio dolerio kurso priblokštus naivuolius ramino ekonomistai. „Šiandien tokių žmonių nuostoliai gana dideli, tačiau pulti į neviltį vis dėlto nereikėtų. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą tenka pripažinti, kad Amerikos ekonomika yra kur kas dinamiškesnė ir perspektyvesnė nei Europos, – 2003-iųjų sausį kalbėjo Vilniaus banko vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. – Po kokių penkerių metų galima prognozuoti dolerio augimą.“ Priminsime, kad 2008-aisiais JAV doleris tekainavo 2,3 Lt.
Tad nors euro perspektyvos tebelieka neaiškios, 15 metų praktika rodo: pasitikintys litu laimi, statantys ant lito devalvacijos – pralaimi.

Draudimo bendrovių techninis atidėjinys, rodantis gyventojų gyvybės draudimui sukauptas lėšas, pastaraisiais metais ir toliau mažėja. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, liepą buvo sukaupta beveik 1 mlrd. 300 mln. Lt, o rugsėjo pabaigoje ši suma buvo sumažėjusi daugiau nei 200 mln. Lt. Toks didelis sumažėjimas per du mėnesius žada, kad gyventojų pervedamos lėšos ir toliau bus investuojamos nuostolingai. Nepaisant to, per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje registruotos draudimo įmonės uždirbo 18,1 mln. Lt pelno.

Pasak Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojo Ramūno Baravyko, nuostolingas investicijas regime dėl neapibrėžtumo finansų rinkose, ypač dėl drastiško skolos vertybinių popierių vertės sumažėjimo, kurį lėmė Graikijos ir kitų šalių skolos vertybinių popierių kainos kritimas.

Priminsime, kad viliodami draustis ir mokėti įmokas draudikai gyventojams žadėjo didelius uždarbius iš investavimo, bet nepaaiškino, kad lygiai taip pat lengvai galima ir nemažai prarasti. Be to, žmones piktina ir didelės gyventojų fondams administruoti išleidžiamos lėšos. Tiesa, ateityje piktnaudžiavimo ir pasipinigavimo, tikėtina, bus mažiau, nes Seimą pasiekė įstatymų pataisa, kurioje įrašyta nuostata, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų.

Draudikų uždirbtas investicinės veiklos pelnas

2010 m. 2 pusm.       27,9 mln. Lt

2011 m. 1 pusm.       20,9 mln. Lt

Balansas   –39,7 proc.

Šaltinis: Draudimo priežiūros komisija

Ką tik pakrikštyta naujoji Kauno “Žalgirio” sporto arena, bet ir senoji Halė nesirengia į pensiją. 1939 m. Europos čempionatui statyta sporto arena, įtraukta į Kultūros vertybių registrą, 72 metus puikiai tarnauja ir sporto varžyboms, ir koncertams, ir kitiems renginiams.

Halė buvo pasirengusi priimti ir “EuroBasket 2011″, jei kurios nors iš naujųjų arenų būtų nespėta įrengti.
VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras, kurio sudėtinė dalis yra ir Halė, lig šiol sugebėjo išsilaikyti be steigėjos ir vienintelės dalininkės savivaldybės finansinės paramos. “Kompleksui išlaikyti per metus reikia apie 2 mln. Lt, ir tiek užsidirbdavome iš renginių organizavimo bei nuomos. Dabar, kai krepšinis ir reprezentaciniai koncertai vyks naujoje arenoje, sugebėsime generuoti tik apie 700 tūkst. Lt, o likusius turėtų skirti savivaldybė”, – skaičiuoja centro direktorius Vytas Snarskis.
Savivaldybės sudaryta darbo grupė jau porą metų svarsto, kaip geriau panaudoti legendinę Halę. V.Snarskio nuomone, ardyti komplekso su stadionu nereikėtų, nes jis puikiai tinka įvairioms varžyboms, taip pat ir masiniam sportui, sveikatinimuisi.
Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mykolo Kačkano, tarp svarstomų variantų – siūlymas Halei tapti ir Kūno kultūros akademijos (KKA) baze. Dabartinis Halės vadovas V.Snarskis teigia, kad niekas ir dabar nedraudžia KKA dalyvauti valdant kompleksą, pavyzdžiui, dalininko teisėmis.
Bet sprendimų kol kas nepriimta. Aišku viena: Kauno savivaldybės laukia ne tik garbė, bet ir kasmet apie 1,3 mln. Lt finansinė injekcija senajai Halei, o 23,5 metų po 3,2 mln. Lt – naujajai arenai.

Po ilgojo savaitgalio dėl žalų atlyginimo į didžiausią šalies draudimo bendrovę “Lietuvos draudimą” kreipėsi beveik 2 kartus daugiau nukentėjusiųjų nei įprastai – per 2,5 valandos nuo pat ryto skambučių centras, registruojantis žalas, jau sulaukė daugiau nei pusės tūkstančio – 540 gyventojų pranešimų apie savaitgalį patirtas žalas.

Šiuo metu bendra gyventojams padaryta žala siekia beveik 0,5 mln. litų.

Daugiausia nuostolių patyrė vairuotojai. Transporto žalos sudaro apie du trečdalius visų pranešimų, per kelias valandas į draudimo bendrovę jau kreipėsi 370 automobilių savininkų.

“Beveik dvigubai išaugusį autoįvykių skaičių lėmė šį ilgąjį savaitgalį itin suaktyvėjęs eismas, kai visi stengėsi išnaudoti paskutiniąsias vasaros dienas ir važiavo prie ežerų, į pajūrį ar sodybas. Kol kas didesnių autoįvykio neužregistruota, vidutinė žala automobiliui siekia 2000 litų”, – komentuoja “Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Be eismo įvykių, savaitgalis pasižymėjo ir turto žalomis. Daugiausiai pranešimų sulaukta dėl šeštadienį ir sekmadienio naktį praūžusių liūčių ir jas lydėjusių žaibų.

“Bendrovės žalų ekspertai šiuo metu aktyviai fiksuoja ir vertina gamtos stichijų gyventojams padarytus nuostolius. Didžioji dauguma pranešimų yra susiję su žaibų sukeltais viršįtampiais, kurie gadina brangią gyventojų buitinę techniką. Taip pat plaukia pranešimai apie liūčių apsemtus rūsius ir sugadintą ten esantį turtą”, – pasakoja G. Matiukas.

Turto žalos dėl žaibų ir liūčių registruojamos Kauno, Marijampolės, Jonavos, Biržų, Rokiškio, Mažeikių ir ežerų krašto – Utenos, Molėtų, Ignalinos rajonuose.

Bendrovė užregistruotus didesnius nuostolius nukentėjusiesiems klientams planuoja atlyginti artimiausiu metu, o nedidelės žalos yra sutvarkomos iškart – telefonu.

“Lietuvos draudimas” gyventojams už gamtos stichijų šią vasarą jų turtui padarytą žalą jau išmokėjo beveik 1 mln. litų.

BFL

Priešieškinys pateiktas antradienį Klaipėdos apygardos teismui, pranešė įmonė.

“Vienareikšmiškai galima pasakyti, jog buvusi sutartis su “Naftos grupe” buvo ydinga ir nenaudinga ne tik dėl negautų pajamų, bet ir dėl to, jog sutartis buvo naudingesnė “Naftos grupei”, kuriai buvo suteikta išskirtinė teisė krauti vakuuminį gazolį, tokiu būdu apribojant mūsų bendrovės teisę tiesiogiai teikti šią paslaugą ir gauti geresnes ekonomines sąlygas”, – pranešime spaudai sakė įmonės generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Pasak jo, atliktas sutarties įvertinimas ir nuostolių paskaičiavimas parodo, kiek lėšų dėl vienos neskaidrios sutarties negavo valstybės valdoma įmonė.

Šių metų balandį “Naftos grupė”, su kuria “Klaipėdos nafta” pernai rugsėjį vienašališkai nutraukė sutartį dėl vakuuminio gazolio krovos, pateikė įmonei 17 mln. litų vertės ieškinį dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau “Klaipėdos nafta” su juo nesutinka. Todėl įmonė įvertino 2004 metų gruodį pasirašytą sutartį su “Naftos grupė” ir nustatė, kad nuo 2005 merų sausio iki 2010-ųjų gegužės ji galėjo patirti daugiau nei 40 mln. litų nuostolių.

R.Masiulis jau anksčiau yra sakęs, kad įmonės nuomone, “Naftos grupės” ieškinys yra niekinis, jame nėra nė vieno pagrįsto argumento, todėl bendrovė svarsto galimybę pareikšti savo ieškinį.

“Naftos grupė”, be to, teismo prašo grąžinti jai priklausantį naftos produktų perteklių.

Valstybei priklauso 70,63 proc., koncernui “Achemos grupė” – 9,58 proc. “Klaipėdos naftos” akcijų. Įmonės akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Kelionių organizatorius “Novaturas” skaičiuoja, kad jo nuostoliai dėl neramumų Egipte gali siekti ne mažiau kaip 0,5 mln. litų.

Susigrąžinti turistų srautus bendrovė planuoja didindama reisų skaičių į kitas šalis ir prognozuoja, kad nepaisant įvykių Egipte šie metai Lietuvos kelionių industrijai bus bent dešimtadaliu geresni nei praėjusieji, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Novaturo” pardavimo ir rinkodaros direktorius Tomas Mikalonis tikisi, kad vasario pabaigoje ar kovą atnaujinti skrydžius į Egiptą ir prognozuojam, kad pasibaigus neramumams Egipte, kelionės į šią šalį turėtų pigti, nes paprastai po tokių įvykių stengiantis susigrąžinti turistus mažinamos apgyvendinimo paslaugų kainos.

Novaturas” planuoja, kad švelninti netekimus Egipte padės kitos kelionių kryptys -Turkija ir Tenerifė.

“Jau suplanavome daugiau reisų į Turkiją, be to, visu mėnesiu paankstinome kelionių į šią šalį pradžią – dabar pradėsime ten skraidinti jau kovą. Taip pat numatėme papildomų reisų į Tenerifę, kad užsisakiusieji keliones į Egiptą vasariui galėtų išvykti į kitą šalį”, – sako T.Mikalonis.

Pernai “Novaturo” padavimai Lietuvoje siekė 122,06 mln. litų -12,1 proc. mažiau nei 2009 metais, kai jie buvo 138,75 mln. litų. Turistų skaičius sumenko 14 proc. – nuo 71 tūkst. iki 61 tūkst.

“Novaturas” planuoja šiemet augti sparčiau nei visa rinka ir tikisi pajamas ir gabentų turistų skaičių padidinti 25 proc.

Praėjusiais metais šalies elektros ūkyje įvyko dvigubai daugiau avarijų nei 2009-aisiais.

2010 metais Lietuvos elektros sistemose įvyko net 17 didelių avarijų (užpernai – tik aštuonios), žuvo dešimt žmonių, tūkstančiai gyventojų buvo likę ne tik be elektros, bet ir be šilumos, o nuostoliai, kuriuos dengia mokesčių mokėtojai, siekia apie 10 mln. litų, penktadienį praneša dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Energetikos bendrovėms vadovauja anksčiau nieko bendra su elektra neturėję žmonės. Nieko keista, kad daugėja avarijų”, – kalbėjo Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.

“Šitiek avarijų elektros ūkyje, kiek jų buvo pastarąjį pusmetį, neprisimenu. Manau, taip yra todėl, kad naujieji energetikos kompanijų vadovai tiesiog nesigaudo technologijose. Negana to, kai kas iš jų net dirbtinai ieško diversantų ar kenkėjų”, – kalbėjo Energetikos inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Miškinis.

Praėjusių metų pabaigoje Energetikos inspekcija kreipėsi į elektros tiekėjus prašydama skubiai imtis priemonių situaciją gerinti. “Dabartinė situacija kelia pavojų visam elektros tiekimo patikimumui šalyje”, – įsitikinęs V.Miškinis.

Manoma, kad didžiausios avarijos elektros sistemoje galėjo kilti dėl nepakankamai kvalifikuotų darbuotojų kaltės arba atsainios įrenginių priežiūros.

Skirstomųjų tinklų bendrovė “Lesto” aiškina, kad avarijų ir skaudžių nelaimių pastaruoju metu padaugėjo ir dėl masinių atleidimų – praėjusiais metais iš viso darbo neteko apie 500 Rytų skirstomųjų tinklų (RST) ir VST darbuotojų.

Visagine, pasirodo, nėra netgi budinčio dispečerio. Kai miesto tinklus praėjusių metų pabaigoje iš “Visagino energijos” perėmė bendrovė “Lesto”, taupant lėšas tokio darbuotojo buvo atsisakyta.

Tinklalapio “Wikileaks”, tebeskelbiančio slaptus JAV dokumentus, įkūrėjas Julianas Assange`as (Džulianas Asandžas) teigia, kad patiria rimtų finansinių nuostolių dėl tarptautinės visuomenės jam daro spaudimo.

Jis pranešė tai interviu Šveicarijos laikraščiui “Tribune de Geneve”.

Atsakydamas į klausimą, ar gali toks spaudimas atsiliepti jo darbui, J.Assange`as paaiškino: “Mano atveju, šis spaudimas tik stiprina pasiryžimą tęsti mūsų veiklą. Tačiau finansiniu požiūriu viskas yra kitaip. Mes prarandame daugiau kaip 600 tūkst. Šveicarijos frankų (maždaug 482 tūkst. eurų) per savaitę nuo tada, kai pradėjome skelbti Amerikos diplomatų susirašinėjimą. Kad galėtume tęsti savo darbą, mums reikia kažkaip susigrąžinti šiuos pinigus”, – sakė “Wikileaks” steigėjas.

“Be to, norėčiau pažymėti, jog pranešimai, kad man sumokėjo 1,5 mln. svarų už mano autobiografiją, neatitinka tikrovės. Čia yra vienas skirtumas: aš galiu gauti 1,1 mln. svarų po kelerių metų, jeigu knyga bus gerai parduodama”, – pridūrė J.Assange`as.

Pasak “Wikileaks” steigėjo, jis drauge su bendražygiais mąsto, kurioje šalyje jiems ateityje bus paprasčiau dirbti.

“Mes mąstome apie tai, kurioje šalyje man ir mano bendražygiams saugiausia būti. Dar nieko nenuspręsta”, – sakė J.Assange`as ir pridūrė, kad dabar kaip variantus nagrinėja Šveicariją ir Australiją.

Jis pabrėžė, kad didelių pertrūkių tinklalapio darbe dabar nėra.

“Viename name su manimi gyvena keli darbuotojai, bet aš negaliu jums pranešti, kiek jų. Išskyrus kelis pertrūkius, susijusius su tuo, kad aš dabar negaliu laisvai važinėti, taip pat su tuo, kad mes turime tik ribotas ryšių priemones, tinklalapis dirba beveik taip pat, kaip ir anksčiau iki slaptų JAV valstybės dokumentų paskelbimo”, – paaiškino “Wikileaks” steigėjas.

“Tribune de Geneve” primena, kad vėliau šią savaitę Britanijos teismas turi nustatyti datą, kada bus nagrinėjimas klausimas dėl J.Asasange`o perdavimo į Švediją.

Stokholme jis kaltinamas seksualiniais nusikaltimais. Kol bus išnagrinėtas ekstradicijos klausimas, J.Asasange`as paleistas už užstatą. Jam neleidžiama išvykti iš Didžiosios Britanijos teritorijos.

Sumažinus alkoholio akcizą ir stipriems gėrimams tapus labiau prieinamiems, valstybė patirtų daugiau žalos nei gautų pajamų, antradienį pareiškė vyriausiasis prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais.

“Kuo labiau tenka skaityti įvairių pranešimų, analizių, raportų tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulio institucijų, matyti, kad alkoholio patiriama žala yra daug didesnė nei surenkamos pajamos. Raportai ES mastu rodo, kad valstybė patiria net šešis kartus didesnį nuostolį nei gaunamos pajamos iš alkoholio akcizo”, – antradienį interviu Žinių radijui sakė Nerijus Udrėnas, komentuodamas šalies vadovės sprendimą vetuoti alkoholio akcizus mažinančias įstatymo pataisas.

Jis prisipažino ir pats anksčiau manęs, kad per didelis alkoholio vartojimas yra mažos visuomenės dalies problema.

“Bet tyrimai rodo, kad didelę žalą sukelia didelės visuomenės dalies vartojimas alkoholio. Tuo metu ir padaromas nusikaltimas ar avarija, ar savęs susižalojimas”, – sakė N.Udrėnas.

Anot jo, degtinė nėra pirmo būtinumo prekė, kuria taip reikėtų “rūpintis, kad ji nebūtų per brangi”. Juolab kad vartotojų apklausa parodė, jog vartojimo krepšelyje pirmiausia jie atsisakytų stipraus alkoholio.

“Be to, akcizo mažinimas dabar sukeltų biudžeto problemų, kai jau ir taip trūksta finansavimo tai pačiai sveikatos apsaugai ar pensijų finansavimui”, – sakė prezidentės patarėjas.

Jis rėmėsi Finansų ministerijos skaičiavimais, kad sumažinus etilo alkoholio akcizą tarifą iki 3200 litų už gryno alkoholio hektolitrą, valstybės biudžeto pajamos iš akcizų sumažėtų iki 100 mln. litų.

“Finansų ministerija teigia, kad norint kompensuoti tą galimai netenkamą pajamų dydį, (alkoholio – BNS) realizacija turėtų išaugti 63 proc., tai yra daugiau kaip dešimt procentų viršyti realizacijos piką 2007 metais. Ar mes tikrai to norėtume?” – klausė N.Udrėnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas, kuriomis siūloma beveik trečdaliu sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams. Seimas jas iš naujo svarstys šią savaitę.

Seimas gruodžio pradžioje 27,5 proc. sumažino akcizą alkoholiui tarifą – nuo 2011-ųjų sausio 1-osios akcizas turėjo sumažėti nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

Elektros skirstymo bedrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir VST per devynis šių metų mėnesius dėl vagysčių patyrė 1,219 mln. litų nuostolių.

Per šį laiką iš neteisėtai vartojusiųjų elektrą bendrovės susigrąžino 972 tūkst. litų, pranešė įmonės.

Anot RST ir VST, jų bendri nuostoliai dėl vagysčių per devynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 21,5 proc. Tačiau gyventojai, rašoma pranešime, vis aktyviau praneša apie pastebimas vagystes.

RST Saugos ir prevencijos departamento direktoriaus Juozas Šakela teigė, jog įmonė šiemet pradėjo programą “Operacija 2020″.

“Ja siekiama skatinti gyventojų pilietiškumą pranešant apie pastebėtus piktavališkus ar aplaidžius gyventojų veiksmus”, – pranešime teigė R.Šakela.

RST aptarnauja daugiau nei 761 tūkst. klientų rytinėje Lietuvos teritorijoje, VST skirsto ir tiekia elektros energiją beveik 700 tūkst. klientų Vakarų Lietuvoje.