Lietuva atsidūrė tarp keleto ES šalių, kuriose nors ir iš lėto, bet gyventojų nuotaikos ima gerėti. Eurobarometro paskelbtas socialinio klimato vertinimo tyrimas atskleidė, kad nors tebesame tarp valstybių, neigiamai vertinančių socialinę aplinką ir daugelį ją sudarančių sričių, tačiau padėtį vertiname bent jau nebe taip dramatiškai kaip pernai.

Pavyzdžiui, šiemet niūriausiomis spalvomis gyvenimą piešia graikai – jų socialinės aplinkos vertinimo indeksas yra –5,8, o štai Lietuvoje jis yra –2,4. Palyginkime, pernai Lietuvoje šis indeksas buvo –2,9, užpernai –5,5.
Indekso padidėjimą daugiausiai lėmė tai, kad 19 proc. lietuvių tiki, jog jų gyvenimas gerėja: pernai taip manančių buvo 17 proc. Be to, šiemet Lietuvoje mažiau įsitikinusių, kad bendra situacija blogėja: vietoje 56 proc., buvusių pernai, dabar taip mano 46 proc. Svarbu paminėti ir tai, jog jau nebe 12 proc. (kaip pernai), o 14 proc. apklaustų lietuvių mano, kad pagerėjo ir jų šeimos finansinė padėtis.
Įdomu tai, kad geriausiai lietuviai vertina santykius tarp skirtingų kultūrų ar religijų žmonių: tai vienintelis kriterijus, kurio Lietuvos indeksas yra teigiamas, o pagal šį rodiklį esame trylikti visoje ES.
Ten pat – gana aukštoje tryliktoje pozicijoje – esame ir pagal nedarbo lygio vertinimą. Pamažu Lietuvoje gerėja ir atotrūkio tarp turtuolių bei vargšų vertinimas: indeksas pakilo nuo –5,5 iki –4,6.
Tačiau daugelyje kitų sričių vis dar tebesame vieni didžiausių pesimistų visoje ES. Pavyzdžiui, itin prastai lietuviai vertina būsto prieinamumą (indeksas yra vos –5,8, toks pat kaip ir Graikijoje, ir vos lenkia paskutinėje vietoje atsidūrusį Kiprą). Ne itin lietuvius džiugina ir energijos prieinamumas, biurokratinis aparatas, pensijų kaupimo sistema, sveikatos apsauga. Beje, pagal pastarąjį rodiklį Lietuva patenka į prasčiausiai padėtį vertinančių šalių dešimtuką, kuriame vėlgi “pirmauja” Graikija.

Lietuvos gyventojų nuotaikos praėjusių metų pabaigoje vėl ėmė smarkiai prastėti ir pasiekė 2010 m. pabaigos dugną. Jas lemia ne tik nieko gero nežadanti Lietuvos ekonomika, bet ir Europos bei pasaulio įvykiai.

Praėjusių metų vasaros viduryje Lietuvos visuomenės nuomonės apklausų bendrovės pastebėjo, kad gyventojai ėmė optimistiškiau vertinti šalies ekonomiką. Tačiau vasaros pabaigoje prasidėjusios ir rudenį visiškai atsiskleidusios euro zonos bėdos netruko paveikti ir mūsų žmonių nuotaikų, kurios staiga ėmė ristis žemyn.
Tiesa, dar galima guostis, kad 2008 m. gruodžio dugnas, kai mūsų šalyje buvo užfiksuoti patys prasčiausi ekonominės padėties vertinimai, dar nepasiektas.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Baltijos tyrimai“ 2008 m. pabaigoje atlikus apklausą, tik trims procentams Lietuvos gyventojų atrodė, kad ekonominė padėtis pagerėjo. Dauguma – aštuoni iš dešimties apklaustųjų buvo įsitikinę, kad ji pablogėjo. Tokie patys vertinimai buvo ir 2009 m. pabaigoje. Padėtis pradėjo šiek tiek taisytis nuo 2010-ųjų vidurio. Jau 2010 m. lapkritį teigiamai šalies ekonomiką vertino 6 proc. gyventojų, kad ji nepasikeitė, sakė 31 proc. Vis dėlto šeši iš dešimties apklaustųjų teigė, kad padėtis pablogėjo.

Optimistiškiausia pernykštė vasara

Per pastarąjį laikotarpį patys optimistiškiausi vertinimai užfiksuoti pernai rugpjūtį, kai jau 12 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad ekonominė padėtis gerėja, o kad ji blogėja, tvirtino mažiau nei pusė apklaustųjų. Rugsėjį viskas klostėsi maždaug tolygiai, bet nuo spalio ekonominės padėties vertinimas ėmė sparčiai blogėti. „Akivaizdu, kad žmonės sureagavo į bendrą padėtį euro zonoje ir spalį jau 49 proc. apklaustųjų tvirtino, jog ekonominė Lietuvos padėtis pablogėjo, o lapkričio pabaigoje, po „Snoro“ nacionalizavimo, taip manančiųjų buvo jau 57 proc. Taigi pirmąjį pusmetį atsiradusios viltys per porą mėnesių buvo tiesiog nubrauktos. Reikia turėti omenyje ir tai, kad į šiuos duomenis dar neįtrauktas laikmetis, kai buvo svarstomas šalies biudžetas, kuris vertinant ateityje irgi teigiamų emocijų nepridės“, – įsitkinęs „Baltijos tyrimų“ rinkodaros direktorius sociologas Romas Mačiūnas.
Pasak rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, gyventojai žaibiškai sureaguoja į viešai skelbiamas žinias: „Žmonės nuolat girdi blogas žinias ir mano, kad ateityje nieko gero nebus. Tai lemia ir vartojimą. Jei sudaromas fonas, kad kils kainos, gresia nedarbas, gyventojai daugiau taupo, mažiau vartoja ir tai atsiliepia visai ekonominei situacijai. Pastebėta, kad po blogų žinių lavinos vartojimas sumažėja tepraėjus dviem trims mėnesiams.
Kaip paaiškėjo, ekonomine padėtimi Lietuvoje labiausiai nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose ar rajonų centruose, bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės, darbininkai bei tie, kurių atlyginimas nesiekia 2500 Lt per mėnesį.

Šeimos finansus linkę vertinti geriau

Vis dėlto sociologai pastebi, kad asmeniškai žmonės kol kas nepajuto didelio ekonominio pablogėjimo. Mat šeimos padėties vertinimas yra gerėlesnis nei valstybės. Iš „Baltijos tyrimų“ apklausos matyti, jog 2010-aisiais apie pablogėjusią šeimos finansinę padėtį kalbėjo 54 proc. apklaustųjų, 40 proc. teigė, kad ji nepasikeitė, o 5 proc. – kad pagerėjo. Pernai lapkritį, kad padėtis pablogėjo, manė 48 proc., kad nepasikeitė – 43 proc., o kad pagerėjo – 7 proc. gyventojų. Taigi pernai sumažėjo neigiamų ir padaugėjo teigiamų vertinimų.
Tiesa, ilgainiui žmonių, manančių, kad jų asmeninė ar šeimos materialinė padėtis per ateinančius tris mėnesius blogės, daugėja. Pernai spalį taip manė 31 proc., o lapkritį – 37 proc. apklaustųjų. Vis daugiau ir tokių gyventojų, kurie per ateinančius tris mėnesius ketina mažinti savo asmenines bei šeimos išlaidas ir vartojimą. 2011 m. spalį tokių buvo 29 proc., lakpritį – 35 proc.
„Kai įvertiname 2011-ųjų lapkričio įvykius tiek pasaulio ekonomikoje, tiek Lietuvos finansų rinkoje, nenuostabu, kad vartotojų nuotaikos prastėja. Galime tik pasidžiaugti, kad, palyginti su 2009 m. rudeniu, pernai rudenį Lietuvos vartotojų nuotaikos indeksas buvo aukštesnis“, – apklausų duomenis komentuoja I.Nausėdienė.
Tokioms nuotaikoms įtakos vis dar turi neblėstanti antrosios krizės bangos nuojauta. Per 2011 m. rugsėjį apklausų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad dėl antrosios krizės bangos plūstelėjimo neabejoja apie 60 proc. apklaustųjų. Tuomet daugiau nei pusė respondentų buvo įsitikinę, kad antrasis sunkmetis stipriai supurtys Lietuvą.

Per artimiausius 12 mėnesių nieko gero nesitiki

Šiemet šeimų ekonominės padėties vertinimui teigiamos įtakos gali turėti pensijų grąžinimas į ankstesnį lygį, mat didžiausi pesimistai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonės. Bet optimizmo dozę sumažins kylančios šilumos kainos.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys pabrėžia, kad apskritai žmonių nuotaikos, remiantis Statistikos departamento gruodį atliktais tyrimais, nėra džiugios. Daugiau nei pusė, 54 proc., apklaustųjų mano, kad po 12 mėnesių ekonominė padėtis pablogės, o kiek daugiau nei trečdalis (33 proc.) – kad nepasikeis. Optimistas – tik kas dešimtas apklaustasis. 57 proc. gyventojų prognozuoja didėsiant nedarbą. Sutaupyti per šiuos metus planuoja 24 proc. apklaustųjų., o net 76 proc. jų įsitikinę, kad tai neįmanoma.
Pasak sociologo V.Gaidžio, geriausia padėtis žmonių ekonominio optimizmo požiūriu buvo 2007 m. gegužę, birželį ir liepą. Tuomet Lietuva gana gerai atrodė tarp visų ES valstybių. Vėliau vertinimai ėmė gana sparčiai prastėti. Duobė pasiekta 2009 m. sausį, kai prie Seimo kilo riaušės.

Lietuviai išlieka eurooptimistai

Atkreiptinas dėmesys, kad pernai gerokai sumenko daugumos ES valstybių narių gyventojų pasitikėjimas Europos Sąjunga. Vis dėlto Lietuva išsiskiria savo eurooptimizmu ir, „Eurobarometro“ duomenimis, užima trečią vietą pagal pasitikėjimą ES.
Pasak V.Gaidžio, europiečius glumina ne tik neramumai euro zonoje, bet ir Kinijos įtakos stiprėjimas. Anksčiau ši šalis asocijavosi su fabrikais, dūmais, bloga kokybe ar išnaudojimu, o dabar vis dažniau pamatome tokių išradimų, kurie Europoje šiuo metu neįmanomi, pavyzdžiui, ketinimus siųsti astronautus į mėnulį. Kitaip tariant, ši šalis tampa ne tik pagrindiniu pasaulio gamintoju, bet ir žinių, kūrybos centru. Europa šiuo požiūriu nėra dinamiška, netgi tingi.
Iš esmės euro zonos krizė sparčiai plėstis ėmė gana netikėtai ir tos plėtros pasekmes dar sunku suvokti. 2011-ųjų spalį atlikta Eurobarometro studija liudija, kad 74 proc. apklaustų Europos gyventojų mano, jog būtina nedelsiant imtis priemonių valstybių biudžetų deficitui ir skolai mažinti. Taip mano ir 62 proc. Lietuvos gyventojų. O štai tarp Švedijos, Vengrijos, Vokietijos, Belgijos, Kipro, Čekijos, Graikijos ir Slovėnijos gyventojų taip manančiųjų daugiau nei po 80 proc.

Sociologas dr. V.Gaidys: „Europiečius glumina ne tik neramumai euro zonoje, bet ir Kinijos įtakos stiprėjimas.“

Sociologė I.Nausėdienė: „Pastebėta, kad po blogų žinių lavinos vartojimas sumažėja tepraėjus 2–3 mėnesiams.“

Gyventojų nuomonė apie ekonominę padėtį Lietuvoje (2011 m. lapkritis, proc.)

Pagerėjo 7
Nepasikeitė 33
Pablogėjo 57
Nežino, neatsakė 3

Gyventojų nuomonė apie savo šeimos ekonominę padėtį (2011 m. lapkritis, proc.)

Pagerėjo 7
Nepasikeitė 43
Pablogėjo 48
Nežino, neatsakė 2

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn. (2011 m. gruodis, proc.)

Labai pagerės 0
Truputį pagerės 11
Išliks nepakitusi 51
Truputį pablogės 26
Labai pablogės 8

Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn. (2011 m. gruodis, proc.)
Labai pagerės 0
Truputį pagerės 10
Išliks nepakitusi 33
Truputį pablogės 38
Labai pablogės 16

Gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn. (2011 m. gruodis, proc.)

Labai padidės 12
Truputį padidės 45
Išliks nepakitęs 31
Truputį sumažės 9
Labai sumažės 1

Gyventojų nuomonė apie galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn. (2011 m. gruodis, proc.)

Labai tikėtina 1
Gana tikėtina 23
Gana netikėtina 37
Labai netikėtina 39

Kaip gyventojai vertina savo šalies ekonomiką (2011 m. gruodis, proc.)

Labai gerai Daugiau prastai Daugiau gerai Labai prastai
ES vidurkis 3 25 40 31
Estija 0 33 55 11
Latvija 1 8 56 35
Lenkija 2 32 50 13
Lietuva 0 12 63 24

Kaip gyventojai vertina savo asmeninio ūkio finansinę padėtį (2011 m. gruodis, proc.)

Labai gerai Daugiau prastai Daugiau gerai Labai prastai
ES vidurkis 7 54 27 9
Estija 4 60 31 4
Latvija 3 49 38 9
Lenkija 4 52 33 7
Lietuva 2 47 41 9

Ar gyventojai pasitiki ES (2011 m. gruodis, proc.)

Daugiau pasitiki Daugiau nepasitiki

ES vidurkis 34 55
Estija 51 39
Latvija 40 51
Lenkija 47 41
Lietuva 50 36

Lietuvos gyventojų nuotaikos praėjusių metų pabaigoje vėl ėmė smarkiai prastėti ir pasiekė 2010 m. pabaigos dugną. Jas lemia ne tik nieko gero nežadanti Lietuvos ekonomika, bet ir Europos bei pasaulio įvykiai.

Praėjusių metų vasaros viduryje Lietuvos visuomenės nuomonės apklausų bendrovės pastebėjo, kad gyventojai ėmė optimistiškiau vertinti šalies ekonomiką. Tačiau vasaros pabaigoje prasidėjusios ir rudenį visiškai atsiskleidusios euro zonos bėdos netruko paveikti ir mūsų žmonių nuotaikų, kurios staiga ėmė ristis žemyn.
Tiesa, dar galima guostis, kad 2008 m. gruodžio dugnas, kai mūsų šalyje buvo užfiksuoti patys prasčiausi ekonominės padėties vertinimai, dar nepasiektas.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Baltijos tyrimai“ 2008 m. pabaigoje atlikus apklausą, tik trims procentams Lietuvos gyventojų atrodė, kad ekonominė padėtis pagerėjo. Dauguma – aštuoni iš dešimties apklaustųjų buvo įsitikinę, kad ji pablogėjo. Tokie patys vertinimai buvo ir 2009 m. pabaigoje. Padėtis pradėjo šiek tiek taisytis nuo 2010-ųjų vidurio. Jau 2010 m. lapkritį teigiamai šalies ekonomiką vertino 6 proc. gyventojų, kad ji nepasikeitė, sakė 31 proc. Vis dėlto šeši iš dešimties apklaustųjų teigė, kad padėtis pablogėjo.

Optimistiškiausia pernykštė vasara

Per pastarąjį laikotarpį patys optimistiškiausi vertinimai užfiksuoti pernai rugpjūtį, kai jau 12 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad ekonominė padėtis gerėja, o kad ji blogėja, tvirtino mažiau nei pusė apklaustųjų. Rugsėjį viskas klostėsi maždaug tolygiai, bet nuo spalio ekonominės padėties vertinimas ėmė sparčiai blogėti. „Akivaizdu, kad žmonės sureagavo į bendrą padėtį euro zonoje ir spalį jau 49 proc. apklaustųjų tvirtino, jog ekonominė Lietuvos padėtis pablogėjo, o lapkričio pabaigoje, po „Snoro“ nacionalizavimo, taip manančiųjų buvo jau 57 proc. Taigi pirmąjį pusmetį atsiradusios viltys per porą mėnesių buvo tiesiog nubrauktos. Reikia turėti omenyje ir tai, kad į šiuos duomenis dar neįtrauktas laikmetis, kai buvo svarstomas šalies biudžetas, kuris vertinant ateityje irgi teigiamų emocijų nepridės“, – įsitkinęs „Baltijos tyrimų“ rinkodaros direktorius sociologas Romas Mačiūnas.
Pasak rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, gyventojai žaibiškai sureaguoja į viešai skelbiamas žinias: „Žmonės nuolat girdi blogas žinias ir mano, kad ateityje nieko gero nebus. Tai lemia ir vartojimą. Jei sudaromas fonas, kad kils kainos, gresia nedarbas, gyventojai daugiau taupo, mažiau vartoja ir tai atsiliepia visai ekonominei situacijai. Pastebėta, kad po blogų žinių lavinos vartojimas sumažėja tepraėjus dviem trims mėnesiams.
Kaip paaiškėjo, ekonomine padėtimi Lietuvoje labiausiai nepatenkinti vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose ar rajonų centruose, bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės, darbininkai bei tie, kurių atlyginimas nesiekia 2500 Lt per mėnesį.

Lietuvos vežėjus vis labiau persmelkia naujos krizės baimė: šį rudenį nejaučiama jokio prieššventinio krovinių pagausėjimo, lyg Europa būtų nusprendusi nebešvęsti Kalėdų.

„Šiuo metu rinkoje nuotaikos panašios kaip per pirmąją krizę“, – tvirtina bendrovės „MDI Transport“ vadovas Darius Eidukonis. Jis, kaip ir dauguma Lietuvos vežėjų, su nerimu stebi transporto rinką, vildamasis, kad liūdniausias scenarijus nebepasikartos.
Dauguma Lietuvos vežėjų šiandien dar turi užtektinai krovinių – jų vilkikai be darbo nestovi, tačiau vežėjai vis labiau jaučia, kad įspėjimai apie galimą antrąją krizės bangą nėra iš piršto laužti. Jie vieni pirmųjų pajuto ateinančią ekonominę krizę 2008-aisiais. Todėl dabar, kai jau mato pirmuosius nerimą keliančius signalus, vežėjai pagrįstai nuogąstauja, ar jų neužgrius naujas nuosmukis.
Tad kokia šiandien padėtis transporto sektoriuje ir ko galima tikėtis ateityje?

Nerimą kelia kritę pervežimo įkainiai

Transporto biržos „TimoCom“ barometro (jis sudaromas pagal iš 85 tūkst. vartotojų 44-iose Europos šalyse, kurie kasdien pateikia iki 300 tūkst. transporto ir krovinių pasiūlymų, gautą informaciją) duomenimis, tokiu nuosmukiu kaip 2008–2009 m. rinkoje kol kas nekvepia.
Tarkime, 2008-ųjų spalį laisvo transporto ir krovinių santykis siekė atitinkamai 62 ir 38 proc., taigi krovinių buvo gerokai mažiau nei norinčiųjų vežti. O 2009-ųjų pradžioje, pavyzdžiui, vasario mėnesį, kaip „Veidui“ iš Vokietijos komentavo „TimoCom“ rinkodaros skyriaus vadovas Baltijoms šalims Denis Pašala, padėtis buvo dar sudėtingesnė: laisvų krovinių pasiūlymų buvo jau tik 16 proc., o laisvo transporto – atitinkamai 84 proc. Vėliau krovinių ir transporto santykis daugmaž susilygino, tiesa, prie to prisidėjo ir pasipylę vežėjų bankrotai. Na, o pernai rudenį laisvų krovinių Europoje jau buvo gerokai daugiau nei vežėjų (atitinkamai 69 ir 31 proc.).
Šį spalį laisvų krovinių irgi buvo daugiau nei vežėjų – 60 ir 40 proc. Taigi D.Pašala teigia, kad dideliam pesimizmui pagrindo lyg ir nėra. Kita vertus, per pastaruosius metus laisvų krovinių sumažėjo beveik 10 proc., o vežėjai tikėjosi, kad rinka toliau augs. Tuo labiau kad 2010-ųjų pabaiga nuteikė labai optimistiškai.
„Šiuo metu tikrai nėra 2009-ųjų pradžios situacijos, bet vežėjai, žinoma, galėjo tikėtis iš šių metų daugiau“, – komentuoja D.Pašala.
Lietuvos vežėjai iš 2011-ųjų tikėjosi iš tikrųjų daugiau. Tai patvirtina faktas, kad vos spėjusios atsitiesti transporto įmonės šiemet vėl suskubo pirkti naujus vilkikus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos duomenimis, vien 2011 m. sausio 1–spalio 31 d. tarptautinių krovinių vežėjų valdomi transporto parkai padidėjo trimis tūkstančiais vilkikų. Ir šiandien Lietuvos vežėjai jau vėl turi beveik tiek pat transporto priemonių, kiek ir savo geriausiais laikais. Tarptautinių krovinių vežimo įmonių taip pat daugėja – šimtai jų bankrutavo, bet dabar vėl kuriasi naujos. Kaip skelbia inspekcija, 2007 m. tokią veiklą vykdė 2727, šiuo metu – apie 3240 įmonių.
O gal nerimauti ir nėra ko – gal vėl imamas fiksuoti krovinių mažėjimas yra visiškai natūrali reakcija, sukelta panikos dėl neramumų euro zonoje ir galimos antrosios krizės bangos?
„MDI Transport“ direktorius D.Eidukonis sako, kad išvadas daryti dar anksti, bet jis linkęs manyti, jog padėtis kur kas rimtesnė: esą jau nuo šių metų gegužės mėnesio pradėjo mažėti pervežimo įkainiai Vakarų Europos–Rytų Europos kryptimi. Rudenį, pasak pašnekovo, praktiškai liko galioti vasaros įkainiai, nors vasarą jie visada krisdavo, o rudenį vėl pakildavo.
„Iki šiol pervežimo kainos yra mažesnės ir neatrodo, kad pasiektų praėjusių metų rudens lygį. Kainoms itin didelę įtaką turėjo tai, kad labai sumažėjo krovinių į Rusiją, – teigia D.Eidukonis. – Kai kurie vežėjai įdarbino dalį savo transporto Vakarų Europoje, kur pervežimo įkainiai išlieka stabilūs, tačiau nuogąstavimai dėl žadamos antrosios krizės, įvykiai Graikijoje ir kitose ES šalyse gali netrukus pakoreguoti situaciją ir Vakarų Europos rinkoje.“
„MDI Transport“ vadovui pritaria ir kiti vežėjai: spalio–gruodžio mėnesiais krovinių pervežimo įkainiai paprastai šoktelėdavo 20–30 proc., penktadaliu ir daugiau padidėdavo ir pats krovinių srautas. Pernai panašus pagyvėjimas, tik mažesnis nei iki krizės, jau buvo juntamas, o 2011-iesiems baigiantis vežėjai ir vėl jaučiasi sutrikę: vilkikų parkai padidinti, krovinių lyg ir turėjo būti daugiau, tačiau rinkoje, deja, vėl matomas sąstingis.

Kalėdinės prekybos bumo šiemet nebus

„Mes kol kas nejaučiame, kad artėja Kalėdos“, – tvirtina transporto įmonės „Mečys“ savininkas ir direktorius Mečislavas Atroškevičius, pridurdamas, kad šiemet visus metus krovinių srautai buvo gana tolygūs. Taigi net ir artinantis kalėdinei prekybai krovinių nedaugėja.
Kad kalėdinės prekybos bumo šiemet veikiausiai nebus, mano ir „Transvelo“ direktorius Zenonas Čepulis: jis taip pat pastebi, jog krovinių sumažėjo. „Gal įmonėms ir nėra dar taip blogai, bet visi įsigąsdinę, taupo, mažiau užsakinėja. Ši baimė visus labai paveikė. Transporto versle ramybės ir taip niekada nėra, o šiemet prognozuoti, kokia bus ateinanti žiema, ypač sunku. Mūsų įmonė darbo kol kas turi, vilkikai nestovi, bet kad jo būtų, reikia įdėti labai daug pastangų“, – neslepia Z.Čepulis.
Bendrovės „DPD Lietuva“, priklausančios Europoje pirmaujančiam tarptautiniam pervežimų tinklui, generalinis direktorius, Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Vytautas Kudzys, daug bendraudamas su kolegomis įvairiose užsienio šalyse, pastebi, kad Europa šiandien labai sutrikusi: „Vyrauja pesimistinės nuotaikos, nes laukiama ekonomikos lėtėjimo. Tarkime, Vokietija visada puošdavosi Kalėdoms jau lapkričio pradžioje, tuo metu pagyvėdavo ir prekyba, o šiemet to sujudimo nėra, todėl vokiečiai nusiteikę gana niūriai.“
V.Kudzys nelinkęs pernelyg džiūgauti ir dėl 2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje fiksuoto vartojimo pagyvėjimo, kurį rodė ir padidėję „DPD Lietuva“ siuntų srautai (2011 m. sausį–rugsėjį siuntų eksportas didėjo 49,5 proc., o siuntų importas – 42,5 proc.). Šis pagyvėjimas, pašnekovo nuomone, buvo gana inertiškas.
„2009 m. ypač krito biuro prekių rinka, nes įmonės kaip įstengdamos taupė pieštukus, parkerius, popierių – buvo rašoma ant abiejų lapo pusių ir panašiai, bet turėtos atsargos anksčiau ar vėliau turėjo išsekti, tad ir biurio prekių vartojimas šiek tiek atsigavo. Tą patį galima pasakyti apie kompiuterius: sunkmečiu įmonės neinvestavo į kompiuterinę techniką, bandydamos ištempti su turimais ištekliais, bet viskam yra ribos – ateina laikas, kai privalai atsinaujinti, priešingu atveju visai sustosi“, – svarsto V.Kudzys. Jo manymu, vartojimas Lietuvoje toliau mažės, o kalėdinės prekybos bumo šiemet nebus, tačiau jei ir sulauksime antrosios krizės bangos, tai itin žemai kristi jau neturėtume – mat dar nesame pakilę iš dugno.
Vis dėlto jei krovinių srautai Europoje vėl ims sparčiai mažėti, pasak Lietuvos logistikos asociacijos prezidento V.Kudzio, pirmiausia nukentės būtent lietuvių, lenkų ir latvių vežėjai: prieš tai buvusi krizė jau parodė, kad joks vokietis nesamdys lietuvio vežėjo, jei tokiomis pat sąlygomis gali pasamdyti savo tautietį.
Kita vertus, „Eveko“ generalinis direktorius Valdas Miliukas įsitikinęs, kad ši krizė vežėjus labai sustiprino ir išmokė atsargumo. Tad jei prognozės dėl antrojo ekonomikos nuosmukio ir pasitvirtins, jį Lietuvos vežėjai esą atlaikys kur kas lengviau.

Vežėjų uždarbiai nedidėjo ir dėl konkurencijos
Gyčio Vincevičiaus, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovo, komentaras
Šis metų laikotarpis vežėjams paprastai būna intensyvus, nes artinantis kalėdinei prekybai padidėja krovinių srautai, ima kilti ir vežėjų uždarbis. Tačiau šiemet tokio augimo nematome, ir tai sėja pesimizmą vežėjų gretose. Tokia padėtis, kad nėra šiuo metų laiku būdingo pakilimo, kelia susirūpinimą ir mūsų asociacijai. Kita vertus, manome, kad tai gali būti susiję ir su didesne konkurencija pačioje Europoje. Nepamirškime, kad Europos, taip pat ir Lietuvos, vežėjai įsigijo nemažai naujų vilkikų, o vartojimas taip sparčiai, kaip tikėtasi, nedidėjo.

„DPD Lietuva“ gen. direktorius V.Kudzys: „Vokietija visada puošdavosi Kalėdoms jau lapkričio pradžioje, tuo metu pagyvėdavo ir prekyba, o šiemet to sujudimo nėra.“

Vežėjai naujo nuosmukio nelaukė – suskubo pirkti naujus vilkikus
Tarptautinių krovinių vežėjų, turinčių Europos Bendrijos leidimų kopijas, transporto priemonių skaičiaus kitimas (atitinkamų metų sausio 1 d. duomenimis)

2007    2008    2009    2010    2011    2011 spalio 31 d.

20 460    25 163    25 750    20 246    21 713    24 676

Šaltinis: Valstybinė kelių transporto inspekcija

Krovinių per pastaruosius metus sumažėjo beveik 10 proc.

Laisvų krovinių ir transporto pasiūlymų santykis Europoje (atitinkamų metų spalio mėn., proc.)

Laisvų krovinių    Laisvo transporto
2008    2009    2010    2011
38    62    44    56    69    31    60    40

Šaltinis: transporto biržos „TimoCom“ barometras

BFL

Paskutinėmis birželio dienomis universitetai kasdien šventė – bakalauro ir magistro laipsnių diplomus jau atsiėmė bene visų fakultetų studentai. Kol kas dar neskaičiuota, kiek diplomų įteikta iš viso, tačiau jei kartosis pastarųjų ketverių metų tendencija, vien bakalaurų būrys pasipildys maždaug 21 tūkstančiu jaunuolių. Sulig šia absolventų karta aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičius Lietuvoje perkops 600 tūkstančių.
Diplomo įteikimas – šventė absolventui, vainikuojanti jo ketverių metų (dažniausiai) studijų darbą. Jis ne mažiau svarbus ir tėvams, kuriems į atžalos studijas bei gyvenimą už universiteto ribų tenka investuoti kartais ir penkiaženklę sumą per semestrą.
Vis dėlto euforijai pasibaigus kyla paprastas klausimas: o ką dabar, gavus diplomą, su juo daryti? Įprasčiausi du keliai: studijuoti toliau arba bandyti įsilieti į darbo rinką. Pasibaigus stojimo į magistrantūrą bumui, dažniau parenkamas antrasis, tačiau einant juo už įgytą diplomą svarbesnė tampa darbo patirtis, kurios studijų metais įgijo tikrai ne visi.

Magistro studijų populiarumas blėsta

Dar prieš porą metų vyraujanti viešoji nuomonė buvo aiški: norint sėkmingos karjeros, bakalauro studijų nepakanka – būtina baigti ir magistrantūrą. 2003 m. magistrantų Lietuvos universitetuose buvo 16 tūkst., o 2008 m. jų pagausėjo iki 28 tūkst. Pamačius, kad darbdaviai antrosios studijų pakopos diplomo toli gražu nevertina taip, kaip pats jį turintysis, padėtis po truputį ėmė keistis. Pernai universitetuose magistrantų sumažėjo iki 24 tūkst., šiemet, ko gero, mažės toliau. Šios pakopos studijos ateityje išliks paklausios, tačiau prieš jas rinkdamiesi studentai rimčiau pagalvos, ar papildomi dveji studijų metai duos jiems pakankamai dividendų.
Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis mano, kad magistrantų mažėjimas rodo bendrą studentų savimonės didėjimą. “Prisiminkime, kad kai JAV atsirado magistrantūros studijos, niekas į jas nesiveržė, nesiveržia ir dabar – darbo rinkai pakanka bakalaurų parengimo. Bet magistrantūrai išplitus Vakaruose atsitiko priešingai – pradėta manyti, kad be antrosios studijų pakopos negali būti geras specialistais. Taip buvo ir Lietuvoje, tik dabar pradedama suprasti, kad magistrantūra yra visų pirma mokslinės veiklos studijos, dažnam tikrai nebūtinos”, – aiškina profesorius.

Darbdaviams už diplomą svarbesnė patirtis

Apskritai šiuo metu darbo rinkoje galima įsitvirtinti ne tik be magistro, bet ir be bakalauro diplomo. Pasak personalo atrankos bendrovės “Prime People” konsultantės Kristinos Mėlynytės, diplomas neabejotinai yra pliusas bendrame gyvenimo aprašyme, tačiau svarbiausias vaidmuo ieškantis darbo tenka patirčiai, o pradėjus dirbti – gebėjimui atsakingai atlikti pavestas užduotis.
“Siekiant pareigų svarbi bet kokia, net ir visiškai su norimu darbu nesusijusi patirtis – kad ir darbas kavinėje ar parduotuvėje. Darbdaviai nori, kad absolventas turėtų bent kokį supratimą apie tai, ką reiškia dirbti, jausti atsakomybę”, – tikina K.Mėlynytė.
Žinoma, ji neneigia, kad gerai baigtos studijos yra pliusas studentui, tačiau, anot pašnekovės, būtina išlaikyti aukso vidurį tarp dviejų kraštutinumų: “moksliuko”, baigusio studijas aukščiausiais balais, tačiau nieko kito, be universiteto durų, nematančio, ir “darbininko”, nuolat turėjusio akademinių skolų, bet studijų metais įgijusio vertingos darbo patirties. Patys studentai baigiamuosiuose kursuose dažniau būna priartėję prie antrojo varianto – nedirbančių ketvirtakursių yra mažuma.

Kur dėsis 40 tūkst. vadybininkų?

Kai kur dirbančių studentų yra ypač daug. Štai šiais mokslo metais Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete atlikta studentų apklausa parodė, kad 85 proc. baigiamųjų bakalaureato kursų studentų studijas derino su darbu. Dėstytojai, studentus paskaitose dėl to matydavę daug rečiau, galėjo guostis tik tuo, kad 70 proc. studentų teigė dirbantys pagal specialybę ir taip kaupiantys praktines žinias. Fakulteto dekanė Birutė Galinienė tokią situaciją priima kaip natūralią: “Tokia yra realybė. Mes juk negalime studentams uždrausti dirbti. Be to, paskaitos jiems neprivalomos. Jiems reikia ateiti tik į tarpinius atsiskaitymus, kad galėtų vėliau laikyti egzaminus”.
Kita vertus, dekanė pasidžiaugė, kad praktiškai visi maždaug 400 Ekonomikos fakulteto dieninio skyriaus studijas kasmet baigiančių absolventų lengvai įsilieja į darbo rinką. Paradoksalu, bet gero įsidarbinimo lygio priežastis – būtent per studijų metus įgyta darbo patirtis.
Žinoma, keturiems šimtams baigusių ekonomistų vietą darbo rinkoje rasti lengviau nei, pavyzdžiui, įvairių sričių vadybininkams. V.Daujotis suskaičiavo, kad iš maždaug 200 tūkst. studijas baigiančių jaunuolių net 40 tūkst. studijavo būtent vadybą. “Šiems žmonėms diplomas – tik popierius, tikrai negarantuojantis vietos darbo rinkoje, nes tų vietų paprasčiausiai tiek nėra. Pusės šių “vadybininkų”, kurie po studijų dar tikrai negali vadovauti, laukia visiškai neaiški ateitis”, – liūdnai konstatuoja profesorius.
Beje, pernai ir užpernai nemažas būrys universitetų ir kolegijų absolventų patraukdavo į tiesiai darbo biržą, nes niekaip nerasdavo darbo. Šiemet vaizdas jau daug šviesesnis ir darbo birža šią vasarą sulauks gerokai mažiau absolventų. Tai liudija ir darbo biržos duomenys: pernai birželio 1 d. absolventų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, darbo biržoje registruota 5 tūkst., o šiemet birželio 1 d. – 3,6 tūkst.

Nuo 2007 m. kasmet aukštąjį išsilavinimą įgyja apie 21 tūkst. Lietuvos gyventojų
Metai    Žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą
1995    9200
1998    8200
2001    11 617
2004    15 758
2007    21 402
2010    21 062
Šaltinis: Statistikos departamentas

Magistro diplomo kasmet siekia vis mažiau absolventų

Mokslo metai    Magistrantūros studentų
2000–2001    12 769
2002–2003    16 654
2004–2005    21 523
2008–2009    28 296
2009–2010    25 723
2010–2011    24 037
Šaltinis: Statistikos departamentas

Box
Kokią savo ateities perspektyvą mato patys absolventai

Rokas Pėželis, baigęs Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto valdymo sistemų inžinerijos bakalauro studijas

Jaučiuosi ramiai: vasarą atostogausiu, o nuo rudens turiu per universitetą gautą darbo pasiūlymą vienoje įmonėje, užsiimančioje inžinerine automatika, apsaugos sistemomis ir kita su mano specialybe susijusia veikla. Visų 15 mūsų grupės draugų padėtis nebloga: pusė darbus turėjo dar studijuodami, kiti ieškosi dabar, kiti bandys laimę magistrantūroje. Per tuos ketverius metus universitete tikrai dar netapau srities specialistu, bet studijas vertinu gerai, nesijaučiu iššvaistęs laiko veltui. Kita vertus, po pusmečio, praleisto Švedijoje pagal studentų mainų programą, supratau, kad inžineriniai dalykai gali būti dėstomi laisviau, įdomiau, paprasčiau nei Lietuvoje.

Andrius Pieslikas, baigęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto verslo vadybos bakalauro studijas

Studijų metai davė daug patirties, tačiau dabar sunku įvertinti, kiek tai universiteto, o kiek įvairių laikinų mano paties rastų darbų, praktikos užsienyje nuopelnas. Kad ir kaip būtų, studijas norėčiau tęsti – tikiuosi įstoti į to paties VGTU nuo rudens startuojantį kūrybos visuomenės komunikacijos magistrantūros kursą. Ši specialybė ne visai susijusi su verslu ar vadyba, labiau su komunikacija ir kūryba, bet būtent tuo ir noriu užsiimti ateityje, manau, tai įdomu ir perspektyvu. Šiuo metu tiek mano, tiek kurso draugų nuotaikos optimistinės: ketvirtadalis jau įsidarbinę, kiti tikisi netrukus tai padaryti. Panikos dėl ateities nėra, bet galbūt kils vėliau, nes dabar visi laimingi gavę diplomus.

Gintė Truncaitė, baigusi Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto teisės ir valdymo bakalauro studijas

Laikant paskutinius egzaminus tarp kurso draugų vyravo optimizmas, dabar atsiranda dvejonių: kur studijuoti toliau, kokį profesinį kelią rinktis? Dažnas planuoja magistrantūros studijas užsienio universitetuose, tarp kurių populiariausi Olandijos, išsiskiriantys geru studijų kainos ir kokybės santykiu. Nemažai draugų nori tęsti studijas Lietuvoje ir kartu dirbti teisės srityje. Aš taip pat planuoju mokytis toliau – teisininkui, norinčiam sieti savo ateitį su šiuo darbu, magistrantūros studijos yra privalomos. Žinoma, įsidarbinti baigus šias studijas nėra lengva, iš dalies sutinku, kad teisės studentų parengiama per daug. Bet esu įsitikinusi, kad aktyvūs studentai, pasiekę gerų rezultatų studijų metais, visuomet bus paklausūs.

Gintautė Baltulytė, baigusi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto informologijos bakalauro studijas

“Pavasarį su nerimu laukiau studijų pabaigos, nes žinojau, kad reikės naršyti po darbo skelbimus, siųsti laiškus ir laukti, kada gi pagaliau paskambins. Bet viskas susiklostė paprasčiau, nei tikėjausi: išsiunčiau vienintelį CV, perėjau atranką ir gavau projektų vadovės asistentės vietą vienoje interneto kompanijoje. Su šiuo darbu ir sieju ateitį, kada nors vėliau planuoju stoti į magistrantūrą taip pat Komunikacijos fakultete, o galbūt ir užsienyje. Bendra mūsų 30 žmonių kurso padėtis atrodo gera – pusė jau turi darbus, kiti ruošiasi magistrantūrai jau šį rudenį, dar kiti nieko negalvoja, ilsisi nuo bakalaurinio darbo rašymo. Gaila, kad reikės išsiskirti – labai susidraugavome, visiems sakau, kad vien dėl kurso draugų buvo verta studijuoti.

Lietuvos vartotojų nuotaikos indeksas šių metų sausį, palyginti su gruodžiu, pakilo dviem procentiniais punktais, o per metus – sausį, palyginti su pernai sausiu (minus 27 proc.), – daugiau nei 2 kartus iki minus 12 procentų.

Šiemet sausį, palyginti su gruodžio mėnesiu, šalies vartotojai didino savo išlaidas bei vartojimą (atitinkamai 14,5 ir 9,3 proc.). Toliau mažėjo žmonių, manančių, kad jų šeimos materialinė padėtis blogės, bei augo manančių, kad Lietuvos ekonominė situacija gerės, rodo tyrimų bendrovės “Rait” apklausa.

“2011 metų pradžioje Lietuvos gyventojų lūkesčiai bei nuotaikos ir toliau po truputį gerėjo. Išliko 2010 metų tendencija, kad Lietuvos gyventojai pradeda daugiau vartoti bei teigiamiau vertina šalies ekonominę bei savo finansinę situaciją”, – pranešime spaudai sakė “Rait” valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Optimistiškiausios nuotaikos, kaip įprasta, yra tarp jaunimo (15-24 metų), moksleivių, studentų bei aukštąjį išsimokslinimą įgijusių bei didesnes nei vidutines pajamas (daugiau nei 1100 litų vienam šeimos nariui per mėnesį) turinčių gyventojų.

Pensininkai bei bedarbiai padėtį vertina pesimistiškiausiai.

Nuo 2009 metų pradėtas matuoti vartotojų nuotaikos indeksas rodo vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Indeksas atskleidžia ne tik, kaip pasikeitė vartotojų padėtis, elgsena, bet ir kokie jų ateities lūkesčiai.

Kiekvieną mėnesį apklausiama 1000 Lietuvos gyventojų.