Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmę atlieka daugiau nei 9,3 tūkst. nuteistųjų. Jų apklausos liudija, kad nemaža dalis nuteistųjų norėtų dirbti ir bausmės vietose, tačiau kol kas tokią galimybę turi tik kas devintas.

Dabar prie pataisos įstaigų Alytuje, Marijampolėje ir Pravieniškėse veikia trys valstybės įmonės ir jų struktūriniai padaliniai Vilniuje, Kaune, Pravieniškėse ir Kybartuose. Jose dirba apie 1100 nuteistųjų.
Daugybė atliktų mokslinių tyrimų patvirtina, kad kuo daugiau nuteistųjų dirba, tuo naudingiau tai valstybei ir patiems kaliniams. Tada iš tiesų galima teigti, kad nuteistieji taisosi. Nes nedirbdami, veltėdžiaudami jie išeina baisius universitetus, išmoksta naujų nusikalstamų schemų ir išėję į laisvę dažnai vėl nusikalsta.
Teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentas ieško būdų, kaip įdarbinti kuo daugiau nuteistųjų, todėl kviečia šalies verslininkus investuoti į darbo vietų kūrimą laisvės atėmimo vietose ir taip prisidėti prie kalinčių asmenų sėkmingo sugrįžimo į visuomenę. Iš tiesų labai svarbu, kad į įkalinimo įstaigas patekę asmenys mokytųsi ir įgytų darbinių įgūdžių, patirties. Išėjus į laisvę tai jiems padėtų greičiau integruotis į visuomenę, stabdytų nuo pakartotinių nusikaltimų.
Beje, įprasta manyti, kad nuteistieji gali gaminti tik nesudėtingus daiktus – taburetes ar inkilus, tačiau tai nėra tiesa: pastaraisiais metais prie įkalinimo įstaigų veikiančios įmonės įsisavino nemažai naujų perspektyvių technologijų, įsigijo modernių įrenginių. Tai leido pagerinti gaminamos produkcijos kokybę ir nuteistųjų darbo sąlygas. Ir šiandien kaliniai gali gaminti daug ką. Tarkime, Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji gamina elektrotechnikos, plastiko ir metalo gaminius bei baldus, Marijampolės pataisos namų – statybinius apkaustus, ketaus liejinius, nestandartinius gaminius iš metalo, taip pat siuvinius, o Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų specializacija – metalo ir medienos apdorojimas, baldų gamyba, duonos ir pyrago gaminių, siuvimo ir mezgimo dirbinių gamyba, skalbimas, įvairių paslaugų teikimas.
Šiuo metu prie įkalinimo įstaigų veikiančios įmonės bendradarbiauja su daugiau kaip 300 įmonių, esančių ne tik Lietuvoje, bet ir Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje ir Rusijoje.
Kartu pabrėžiama, kad šios įmonės galėtų gaminti kur kas daugiau ir įvairesnės produkcijos, sukurti dar daugiau darbo vietų nuteistiesiems, bet tam reikia daugiau partnerių, daugiau užsakymų ir daugiau investicijų.

BFL

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino suklastotas Kauno apygardos teismų nutartis, kuriomis neteisėtai anksčiau laiko į laisvę buvo paleisti penki nuteistieji.

LAT patenkinus generalinio prokuroro Dariaus Valio išvadas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuteistųjų Artūro Kaznovskio, Gintaro Grubio, Algirdo Klimavičiaus, Šarūno Budvyčio ir Alvydo Šimkaus-Deinekos lygtinio paleidimo bylose, 2010-2011 metais Kauno apygardos teisme priimtos suklastotos nutartys panaikintos, procesas šiose bylose atnaujintas ir perduotas Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Generalinėje prokuratūroje BNS sakė, kad keturi nuteistieji jau grąžinti į Pravieniškių ir Kybartų pataisos namus laisvės likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Paskelbta pasislėpusio A. Šimkaus-Deinekos paieška.

Piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo požymiai Kauno apygardos teisme buvo nustatyti šių metų vasario 10 dieną Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal Teisėjų tarybos pateiktą pareiškimą. Tyrimui vadovauja departamento prokuroras Justas Laucius.

Parašų klastojimu įtariamas buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus. Įtariama, kad jis galėjo suklastoti kolegų parašus po nutartimis dėl suimtųjų paleidimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra atleidusi A. Stankų iš pareigų. Vėliau dėl šio įvykio atsistatydino Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis.

Šių metų pradžioje du Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai kreipėsi į teismo pirmininką, pareikšdami, kad jie įtaria procesinių dokumentų, procesinių sprendimų klastojimą kai kuriose bylose, kuriose jie dalyvavo kaip kolegijų nariai.

Apie galimą klastojimą pranešė kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis. Kolegijai vadovaudavo A. Stankus.

Šių pirminių pranešimų pagrindu buvo pradėtas vidaus tyrimas dėl dviejų teisėjų nurodytų faktų.

K. Dargužis ir R. Cemnolonskienė tvirtino, kad kolegijoje sausio 18-ąją priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse – esą kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse dalyse parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.

Dėl šio įvykio Teisėjų taryba kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir proceso atnaujinimo inicijavimo dėl paleistų anksčiau laiko asmenų.

Lietuvoje ruošiamasi nuteistuosius sekti elektroninėmis priemonėmis, taip siekiant sumažinti kalinių skaičių.

Antradienį Teisingumo ministerijoje susirinkę gamintojų atstovai pristatė galimas priemonės sekti laisvėje esančius pažeidėjus, teigdami, kad šios priemonės yra daug efektyvesnės ir pigesnės nei vien asmenų įkalinimas pataisos įstaigose.

Diskusijos pradžioje teisingumo ministras Remigijus Šimašius tvirtino, kad, naudojant elektronines priemones, mažesniais kaštais būtų galima užtikrinti didesnį visuomenės saugumą.

“Tokios priemonės yra dabarties ir ateities priemonės”, – tvirtino teisingumo ministras, pažymėdamas, kad jos efektyviai naudojamos daugelyje užsienio valstybių ir šios valstybės planuoja naudoti jas vis plačiau.

Pasak bendrovės “ELSIS” atstovo Jurijaus Clavo, elektroninių stebėjimo priemonių naudojimas galimas kaip alternatyva įkalinimui.

Anot jo, tai sutaupytų valstybės lėšų, palengvintų pažeidėjų reintegraciją į visuomenę, užkirstų kelią nuteistųjų padėties blogėjimui, nes jie galėtų dirbti, o ne būti įkalinimo įstaigose, sustiprintų šeimų apsaugą, pavyzdžiui, įspėjant kuo greičiau apie galimą smurtą. Be to, nuolatinis nuteistųjų stebėjimas elektroniniais prietaisais leistų didinti tokių asmenų priežiūrą ir tuo pačiu sumažintų jų skaičių kalėjimuose.

“Nusikaltėlis turi suvokti, kad elektroninis stebėjimas yra sandoris tarp jo ir institucijos, ir jeigu jis pažeis sandorį, jis grįš į įkalinimo įstaigą”, – kalbėjo J.Clavas.

Anot “ELSIS” atstovo, bendrovė siūlo elektroniniu aparatu, prikabintu prie kojos, stebėti, kur asmuo yra, koks yra judėjimas, įspėti asmenį ir pareigūnus, kad toks asmuo yra jam neleistinoje vietoje.

Taip pat kitokiais elektroniniais prietaisais potencialūs nukentėjusieji, pavyzdžiui, sutuoktinė, gyvenanti su smurtaujančiu vyru, ar asmuo, prie kurio pažeidėjui negalima artinti, galėtų pranešti kuo greičiau pareigūnams apie grėsmę arba būtys patys informuoti.

Pasak JAV bendrovės “Secure Alert Inc.” atstovo Edgaro Bernardžio, 2010-aisiais Floridos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad įkalinimas valstybei kainuoja šešis kartus brangiau nei elektroninis monitoringas.

Jis tvirtino, kad tai palengvina ir namų arešto vykdymą, nes policijos pareigūnas neturi nuolatos stebėti asmens. Tai atlieka stebėjimo centras.

“Kaltinamasis yra namuose, bet kai jis išeina iš namų, jūs nežinote, kad jis pažeidžia įstatymą, tuo tarpu GPS suteikia tą galimybę – stebėti kur jis išėjo”, – tvirtino E.Bernardis. Jis sakė, kad specialus aparatas prie kojos nurodytų asmens buvimo vietą ir kitus svarbius duomenis, jo neįmanoma nusiimti to neužfiksavus sistemai.

Pasak bendrovės “Baltijos kompiuterių centras” atstovo Alberto Ramanausko, specialių aparatų naudojimo galima ir išvengti – esą galima naudotis balso identifikavimo sistema, kuri leistų pareigūnui ar esančiai kompiuterinei sistemai susisiekti su pažeidėju ir nustatyti kokioje vietoje yra asmuo.

Anot jo, pateikiant unikalius klausimus ir atpažįstant balsą galima būtų identifikuoti, kurioje vietoje yra asmuo ir ar nepažeidžia jam pritaikytų judėjimo apribojimų.