Politinis smurtas. Vėlyvą vasario 27-osios vakarą Maskvos policija užregistravo „svarbiausią dienos nusikaltimą“. Tai vieno iš Rusijos opozicijos lyderių, Jaroslavlio Dūmos nario, buvusio Rusijos vicepremjero Boriso Nemcovo nužudymas. Itin saugomoje zonoje padarytas nusikaltimas ženklina Rusijos valdžios ir visuomenės žengimą į sumaištį.

Nusikaltimas padarytas ant Didžiojo Moskvoreckio tilto, vos už kelių šimtų metrų nuo Kremliaus. Buvo likusios dvi dienos iki planuojamo didelio opozicijos mitingo Maskvoje. B.Nemcovas interviu radijuje „Echo Moskvy“ kelios valandos iki nužudymo kvietė žmones dalyvauti sekmadienį planuotame „Pavasario marše“, taip pat kaltino valdantįjį Rusijos elitą dėl karo Ukrainoje ir sukeltos ekonominės krizės, korupcijos, biurokratijos. Tai buvo paskutinis Vladimiro Putino oponento viešas pasisakymas.

Po radijo laidos opozicionierius prekybos centre GUM susitiko ir kavinėje vakarieniavo su drauge iš Ukrainos Ana Durickaja. Vėliau pora dar trumpai pasivaikščiojo po Raudonąją aikštę ir pėsčiomis patraukė į B.Nemcovo namus Malaja Ordynka gatvėje kitapus Maskvos upės.

Nusikaltimą tiriantys pareigūnai viešai tvirtina ištyrę visus turimus vaizdo įrašus, nors būta kalbų, kad aplinkinės filmavimo kameros esą dėl remonto buvo išjungtos. Internete greitai išplito viso labo vienas įrašas. Jį iš tolimo atstumo padarė televizijos TVC kamera, paprastai naudojama kuriant naujienų reportažus. Prastos kokybės filmuotoje medžiagoje matyti, kaip B.Nemcovas ir A.Durickaja iš lėto eina per tiltą ir pro juos pravažiuoja kelių tarnybos sunkvežimis, įvardytas kaip sniego valymo mašina. Sunkvežimis užstojo maždaug pusę dvyliktos nakties įvykdytos žmogžudystės vietą ir eigą. Vaizdo įraše matyti, kaip netrukus į gatvę išbėgęs žmogus įsėda į pro šalį važiuojantį baltos spalvos automobilį. Nenukentėjusi A.Durickaja puola prie sunkvežimio, sustojusio už kelių šimtų metrų nuo žmogžudystės vietos.

Tik maždaug po dešimties minučių į nusikaltimo vietą atvyko policija, kuriai beliko konstatuoti B.Nemcovo mirtį. Šoko ištikta A.Durickaja pareigūnams negalėjo tiksliai nusakyti automobilio markės. Maskvos merija kitą dieną išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad miesto stebėjimo kameros B.Nemcovo nužudymo naktį veikė puikiai, tačiau teritorija, kurioje buvo nušautas politikas, priklauso federalinių tarnybų jurisdikcijai, tad tik jos gali stebėti šią vietą ir turėti nusikaltimo įrašą.

Įvykio liudininkais tapusių praeivių pasakojimai taip pat nedaug padėjo. Buvo paskelbta kelių baltos spalvos automobilių markių paieška, tačiau visų vėliau sustabdytųjų vairuotojai neturėjo nieko bendro su nusikaltimu.

„Kommersant“ žurnalistų duomenimis, tyrimo metu nustatyta, kad žudikas B.Nemcovo greičiausiai laukė ant šoninių tilto laiptų. Gavęs bendrininkų signalą, jis greitai pakilo ant tilto pėsčiųjų dalies ir iš nugaros šešis sykius šovė į politiką. Keturi šūviai pasiekė tikslą, o širdį perskrodusi kulka buvo mirtina. Pistoleto, kaip įtariama „Makarov“ arba perdaryto dujinio ginklo, nusikaltėlis nepaliko. Greičiausiai jis buvo įmestas į Maskvos upę.

Iš nusikaltimo vietoje rastų šovinių tūtelių nustatyta, kad 9 mm kalibro šoviniai pagaminti skirtingu laiku ir skirtingose vietose (1986 m. Čeliabinske, 1992 m. Tuloje). Tai leido nusikaltimo tyrėjams padaryti išvadą, kad žudikai greičiausiai nebuvo savo srities profesionalai, nes „rinko šovinius iš skirtingų kišenių“, nors paprastai kulkos parduodamos dėžutėmis po 50 arba po 1000. Be to, tokio senumo šoviniai įprastai naudojami tik mokymo tikslams.

Po žmogžudystės buvo oficialiai iškeltos įvairios nusikaltimo versijos. Rusijos kriminalistai neabejoja, kad tai užsakomasis ir suplanuotas nužudymas, tačiau kol kas negali patvirtini nė vienos iš versijų. Pasak nusikaltimo tyrėjų, žmogžudystė galėjo būti įvykdyta kaip „sakralinė auka“ – terminas, kurį dar 2012-aisiais pirmą kartą pavartojo prezidentas Vladimiras Putinas. „Tai provokacija, kuria siekiama destabilizuoti šalies politinę padėtį, ir B.Nemcovo figūra gal tapti sakraline auka tiems, kurie bet kokiais būdais siekia savo politinių tikslų“, – sakė tyrimo komiteto atstovas Vladimiras Markinas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-09-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Ukrainos eksprezidentas Leonidas Kučma pareiškė, kad šalies Generalinė prokuratūra jam pateikė oficialius kaltinimus opozicinio žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymo byloje.

“Man pateikė kaltinimus. Aš perskaitysiu. Pirmadienį mes vėl susitiksime su tyrėju”, – sakė jis žurnalistams ketvirtadienį Kijeve po apklausos Generalinės prokuratūros Vyriausiojoje tyrimų valdyboje.

“Aš dar neperskaičiau nuo pradžių iki galo”, – pažymėjo antrasis Ukrainos prezidentas, atsakydamas į klausimą, kokia kaltinimo esmė.

Drauge L.Kučma kreipėsi į žurnalistus: “Juk jūs įsivaizduojate, kokia kaltinimų esmė”.

“Nieko nauja. Tai, ką pasakė spaudos konferencijoje generalinio prokuroro pavaduotojas”, – pridūrė jis.

Praėjusį antradienį buvo sužinota, kad L.Kučmai iškelta baudžiamoji byla dėl G.Gongadzės nužudymo.

Kaip pranešė Ukrainos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Renatas Kuzminas, L.Kučma įtariamas “viršijęs valdžios įgaliojimus, davęs Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams neteisėtus nurodymus, kurie vėliau privedė prie žurnalisto nužudymo”.

Jis pažymėjo, kad L.Kučmai apribotas išvykimas už Ukrainos ribų.

R.Kuzminas pareiškė, jog “surinkta pakankamai duomenų, rodančių, kad Leonidas Danilovyčius Kučma yra susijęs su nusikaltimų žurnalistams (Aleksejui) Podolskiui ir Gongadzei padarymu”.

G.Gongadzė dingo 2000 metų rugsėjo 16 dieną Kijevo centre pakeliui į namus, o po pusantro mėnesio po jo dingimo viename Kijevo srities miškų buvo rastas sukapotas ir be galvos vyro kūnas, kuris, pagal daugelį požymių, gali būti žurnalisto.

Po virtinės DNR ekspertizių Generalinė prokuratūra pripažino, kad šie palaikai – G.Gongadzės kūnas.

2000 metų lapkritį parlamente buvo paskelbti garso įrašai, kuriuos neva įrašė prezidento L.Kučmos kabinete jo apsaugos karininkas.

Šiose garsajuostėje žmonės balsais, panašiais į prezidento, jo aplinkos ir VRM vadovo balsus, svarsto galimybę pašalinti G.Gongadzę ir variantus daryti spaudimą opozicijai ir žiniasklaidos priemonėms.

R.Kuzminas pranešė, kad buvusio Valstybinės apsaugos valdybos karininko majoro Mykolos Melnyčenkos “juostelės” pripažintos daiktiniu įrodymu tiriamoje byloje.

Žurnalisto G.Gongadzės, kuris vadovavo interneto leidiniui “Ukrainskaja pravda”, nužudymas buvo didžiausias politinis skandalas nepriklausomos Ukrainos istorijoje, kuris susilpnino tada vadovavusio šaliai L.Kučmos pozicijas ir privedė 2004 metais prie valdžios pasikeitimo per rinkimus.

2009 metais Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad sulaikė vieną pagrindinių įtariamųjų G.Gongadzės nužudymu – buvusį milicijos generolą Aleksejų Pukačą. 2010 metų rudenį prokuratūra pareiškė, kad užbaigė ikiteisminį bylos tyrimą.

Vienas aukšto rango JAV diplomatas buvo įsitikinęs, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas veikiausiai žinojo apie sąmokslą nužudyti disidentą Aleksandrą Litvinenką, rodo tinklalapio “WikiLeaks” paviešinti diplomatiniai dokumentai.

Viename konfidencialaus diplomatinio susirašinėjimo dokumente, kurį ketvirtadienį citavo britų dienraštis “The Guardian”, JAV valstybės sekretorės padėjėjas Danielis Friedas (Danielis Fridas) teigė abejojantis, jog V.Putinas būtų nieko nežinojęs apie sąmokslą prieš buvusį Rusijos žvalgybos agentą, kuris mirė Londone 2006 metų lapkritį.

Kalbėdamasis Paryžiuje su vienu aukšto rango Prancūzijos diplomatiniu patarėju netrukus po A.Litvininenkos mirties, D.Friedas išreiškė abejonių, “ar nevaldomi saugumo (tarnybų) elementai galėjo veikti… be Putino žinios”, turint omenyje šio lyderio skiriamą “dėmesį detalėms”, sakoma dokumente, kuriame atpasakojamas šis pokalbis.

Didžiosios Britanijos policija apkaltino buvusį Sovietų Sąjungos KGB agentą Andrejų Lugovojų, jog jis viename viešbutyje Londone apnuodijo radioaktyviu poloniu buvusį Rusijos šnipą, pasitraukusį į užsienį ir tapusį Kremliaus kritiku.