Rima JANUŽYTĖ

Kovo 15 d., Olandijoje vyko bene daugiausiai tarptautinio susidomėjimo keliantys rinkimai šalies istorijoje. Didžioji intriga – kaip juose seksis ultradešiniųjų antiislamiškų pažiūrų parlamentarui Geertui Wildersui ir jo Laisvės partijai (LP).
„Nulis procentų. NULIS procentų. To. Ne. Bus“, – tviteryje apie Geerto Wilderso galimybes laimėti rinkimus parašė pagrindinis jo priešininkas, dabartinis šalies premjeras Markas Rutte. G.Wildersas jam atsakė tuo pačiu: „Šios šalies likimą sprendžia rinkėjai, Markai. Šimtu procentų. Ir. Visi. Nyderlanduose. Prieš. Jus.“

Tų, kurie spręs šalies likimą, bus apie 12,6 mln. – tiek iš visų 17 mln. Nyderlanduose gyvenančių gyventojų turi balso teisę.

Pasirinkimų jie iš pažiūros turi labai daug: dėl 150 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose varžysis net 28 partijos – daugiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tarp partijų – ir valdančiųjų koaliciją po praėjusių rinkimų suformavusios dešiniosios Liberalų bei Darbo partijos, ir kovotojai už gyvūnų teises, visos rinkimų kampanijos metu ryšintys kaklaskares su pandomis, ir skandalingai pagarsėjusi Piratų partija, idėją kovoti su autorių teisėmis „pasiskolinusi“ iš Švedijos. Savą rinkėją neabejotinai ras ir pensininkų interesus ginantis judėjimas „50Plus“ ar turkų bendruomenei naudos siekianti partija „Denk“.

Vis dėlto įdomiausia, kaip seksis Laisvės partijai su G.Wildersu priešakyje. Šis politikas žinomas toli už Nyderlandų ribų: su jo vardu siejamas „Nexit“ (galimas Nyderlandų pasitraukimas iš ES). Islamą jis yra pavadinęs fašistiniu tikėjimu, o Koraną palyginęs su Vokietijos nacių lyderio Adolfo Hitlerio knyga „Mano kova“ („Mein Kampf“). Jo aštrias, dažnai diskriminacines frazes mielai cituoja tokie Europos radikalai, kaip Marine Le Pen Prancūzijoje ar partijos „Jobbik“ nariai Vengrijoje.

Tiesa, G.Wildersas, priešingai nei jo „kolegos“ radikalai kitose šalyse, pasisako už moterų teises ir gina netradicinės orientacijos žmones. Vis dėlto olandai už jį ir jo partiją balsuoja tikrai ne dėl to.

Aukos įvaizdis pasiteisino

Praėjusiais metais G.Wildersas pralaimėjo daug atgarsio sulaukusį teismo procesą – buvo pripažintas kaltu dėl diskriminacijos kurstymo už 2014 m. kovą pasakytą pareiškimą, kai į mitingą susirinkusių šalininkų paklausė, argi šie nenorėtų, kad šalyje gyventų mažiau marokiečių. Už rasinės neapykantos kurstymą jam grėsė iki vienų metų kalėjimo arba 7,6 tūkst. eurų bauda, nors nei vienos, nei kitos nuobaudos jis negavo: teismas nusprendė, kad teistumas pats savaime yra pakankama bausmė politikui, siekiančiam tolesnės politinės karjeros.

Vis dėlto ši byla ne tik nepakenkė, bet net pasitarnavo G.Wildersui. Minėtas teismo procesas vyko rinkimų kampanijos metu, tad G.Wildersas puikiai pasinaudojo žiniasklaidos dėmesiu. Po teismo nuosprendžio jis ėmė kurti žodžio laisvės gynėjo ir politinio elito, kuris stengiasi kaip įmanydamas jį nutildyti, aukos įvaizdį.

Toks įvaizdis, pasirodo, pasiteisino: apklausos rodo, kad G.Wildersas ir jo Laisvės partija LP (pačioje Olandijoje jos pavadinimas trumpinamas PVV) jau daug mėnesių yra populiariausi Nyderlanduose, o dabartinio premjero M.Rutte‘s Liberalų partija (VVD) apklausose lieka antra.

Prognozuojama, kad G.Wilderso partija parlamente turės 27–31 vietą, o M.Rutte‘s liberalams teks 23–27 vietos.

Trečioje vietoje – centro dešinės Krikščionių demokratų partija CDA, tad visos trys pirmaujančios partijos yra dešinės pakraipos. Dar vienos su dešiniosiomis politinėmis jėgomis per ankstesnius rinkimus susidraugavusios Darbo partijos (PvdA) palaikymas pastaraisiais mėnesiais sumažėjo. Apklausos rodo, kad ji parlamente gali iškovoti tik 10–14 vietų.

Vienintelė stipri kairioji partija šiuose rinkimuose yra Žalieji: jie turi vilties iškovoti iki 16 vietų parlamente. Beje, ką tik minėtos Darbo partijos sąskaita, mat dalis Darbo partijos rinkėjų metėsi palaikyti Žaliųjų.

Taigi pagrindinis penketukas aiškus, tačiau kaip atrodys valdančioji koalicija – spręsti dar labai anksti. Vis dėlto ekspertai sutartinai tvirtina, kad Wildersas neturi daug galimybių formuoti būsimą Nyderlandų vyriausybę.

Net jei G.Wildersas laimėtų daugiausiai balsų, vargu ar būtent jam tektų formuoti koaliciją: praktika rodo, kad nuo Antrojo pasaulinio karo laikų tik tris kartus valdančiųjų koaliciją formavo rinkimuose daugiausiai balsų gavusi partija.

Į koaliciją nepriims?

Nyderlanduose vieną vietą parlamente paprastai lemia maždaug 0,67 proc. balsų, ir nesvarbu, kad už partiją balsuoja mažiau nei procentas visų rinkėjų. Tai reiškia, kad į parlamentą patenka gausybė partijų. Pavyzdžiui, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos vietos parlamente buvo padalijamos mažiausiai septynioms politinėms partijoms. O po 2012 m. rinkimų vietas žemuosiuose parlamento rūmuose pasidalijo net 11 politinių partijų.

Tokia partijų gausa reiškia, kad be koalicijos neapsieisi. Tačiau kitos partijos nenori turėti reikalų su G.Wildersu. Daug partijų jau atmetė bet kokias galimybes su juo bendradarbiauti.

Be to, analitikai prognozuoja ilgas ir įtemptas derybas dėl naujos vyriausybės, kurią gali sudaryti net penkių partijų koalicija. Dėl tokios padėties mažesniųjų šalies partijų vaidmuo gali tapti labai svarbus.

Pats G.Wildersas irgi yra pasirinkęs politikos pašaliečio vaidmenį. Kai 2010 m. Laisvės partiją parėmė M.Rutte‘s vyriausybė, G.Wildersas dar buvo linkęs eiti į tam tikrus kompromisus. Tačiau nuo 2012 m. koalicijai iširus LP lyderis verčiau rinkosi izoliaciją, o ne bendradarbiavimą su kitomis partijomis.

G.Wilderso rinkimams pasiūlyta partijos programa dar labiau atitolino jį nuo tradicinių partijų, nes kai kurie siūlymai pažeidžia 
 tarptautinę teisę ar net Nyderlandų konstituciją. Įsitvirtinusi valdžioje LP žada jokiems pabėgėliams nebeteikti prieglobsčio, uždaryti šalies sienas migrantams iš musulmoniškų kraštų, uždrausti visas mečetes, islamiškas mokyk-las ir Koraną.

Kita vertus, jei G.Wildersas laimėtų daugumą balsų, bet būtų išstumtas iš koalicijos formavimo, jis tikrai puikiai tuo pasinaudotų – dar labiau sustiprintų poziciją, esą jis yra žmonių atstovas, kovojantis su tautos valios nepaisančiu elitu.

Kokie būtų jo tolesni veiksmai, politologų nuomonės išsiskiria. Pasak olandų politologo Caso Mudde, nuo 2012 m. G. Wildersas vis radikalėjo. „Jis yra sakęs, kad jei nepatektų į kitą vyriausybę, tai reikštų, jog Nyderlanduose nėra demokratijos, tad tokiu atveju kviestų olandus sukilti. Mintis buvo gana miglota, neprasilenkianti su įstatymais, bet neatrodo, kad jis juda teisinga kryptimi“, – teigia C.Mudde.

Tiesa, artimiausiu metu koalicija dar tikrai nebus suformuota, tad kaip elgsis G.Wildersas – tik tolimos ateities prognozė. Mat vyriausybė Nyderlanduose formuojama kaip niekur ilgai. Vidutiniškai tai užtrunka 72 dienas. Greičiausiai koalicija buvo suformuota 1958-aisiais, praėjus vos 10 dienų po rinkimų. Tačiau 1977-aisiais tam prireikė net 208 dienų. Beje, tąkart koaliciją sudarė vos dvi partijos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2017-m

Šioje šalyje visko tiek daug ir viskas greta: ryškiaspalvės gėlių lysvės, besitęsiančios horizonto link, tingūs malūnai, senoviniai miestai ir pilys, ne vieną šimtmetį atlaikiusios užpuolikus, gyvas sostinės šėlsmas, neįkainojamos meno kolekcijos bei tolerancija kiekvienam šalia esančiajam.

„Nyderlandai – puikus kąsnis keliautojui, ištroškusiam kultūrinių kontrastų. Amsterdamas mane žavi savo kosmopolitiškumu, tai gyvas tautų katilas ir kultūrų mišinys. Prie pietų stalo gali sėdėti ir šnekėtis su atsitiktinai sutiktais žmonėmis, atvažiavusiais iš tolimiausių ir įvairiausių pasaulio kraštų. O štai ištrūkęs iš miesto jau pamatai tikrą šalį su jos papročiais“, – pasakoja daugiau nei pustrečių metų Amsterdame gyvenanti Donata Krikščiūnaitė, atvykusi čia studijuoti.

Daugiaveidis Amsterdamas
Amsterdamas stereotipiškai ne vieno keliautojo sąmonėje įsitvirtinęs kaip miestas, kuriame nėra jokių tabu: čia absoliuti laisvė, visur tvyrantys lengvųjų narkotikų dūmų debesėliai ir kūniškais malonumais viliojantys, vitrinose besistaipantys pusnuogiai abiejų lyčių sekso darbininkai. Be abejo, šie dalykai – neatskiriama Nyderlandų sostinės įvaizdžio dalis, tačiau čia netrūksta ir kitų įdomybių: prabangiausių meno kolekcijų, įdomios architektūros ir daug žadančių gastronominių nuotykių, o ypatingą miesto dvasią pajunta kiekvienas atvykėlis.
„Po Amsterdamą patogu keliauti, čia viskas vienoje vietoje ir absoliučiai nieko netrūksta. Vieną dieną gali nueiti į operą, kitą – praleisti laiką su pašnekovais iš įvairių šalių bare, kuriame skamba gyva muzika. Viename rajone patenki į turistų srautą, užuodi „žolės“ dūmelį ir matai raudonuosius žibintus, kitame – panyri į ramybę ir pamatai, kaip gyvena tikri vietiniai. Tai nuolat kintantis miestas“, – Nyderlandų sostinę apibūdina Donata.
Priminsime, kad Amsterdamas šimtmečiais buvo svarbus jūrų uostas, čia klestėjo prekyba ir amatai. Miestas plėtėsi, kilo namai bei rūmai, buvo rausiami kanalai, kurių šiandien yra apie 160, taigi verta ne tik pasivaikščioti šalia jų, bet ir miestą apžiūrėti plaukiant laivu arba važiuojant pakrantėmis dviračiu. Beje, Amsterdame gerokai patogiau ir greičiau keliauti dviračiu, nei važiuoti visuomeniniu transportu ar automobiliu. Na, o jei kelionę į šį Olandijos Venecija vadinamą miestą planuojate šaltą žiemą, kai kanalai užšalę, tikrai verta rasti laiko ne tik pačiuožinėti pačiūžomis, bet ir susiorganizuoti ekskursiją po miestą slidėmis šliuožiant kanalais.
Žingsniuojant palei kanalus lietuvio akiai egzotiškai atrodo miesto centre prie krantinės vandenyje besisupantys gyvenamieji laiveliai ar pakeliamieji tiltai. Prie vieno jų – Plonojo tilto (“Magere Brug”) verta stabtelėti ir ilgiau: tai vienas seniausių tiltų, pastatytas XVII a. pabaigoje.
Na, o elegantiška Damų aikštė ar Vondelo parkas septintajame dešimtmetyje buvo hipių mėgstama susibūrimo ir protestų vieta. Iš įvairiausių šalių suvažiavę ilgaplaukiai jaunuoliai čia apsistodavo ir pešdavo suktines, dainuodavo, mylėdavosi ir protestuodavo prieš karą bei prievartą dainuodami, o kartais ir demonstruodami nuogus užpakalius. Dabar tokių vaizdų, aišku, nebepamatysi.
O štai užsukus į hugenotų įkurtą miesto dalį “Jordaan” nustebina kuklios, santūrios ir net asketiškos architektūros namai. Šiandien juose klesti įdomios galerijos ir meno parduotuvėlės. Čia gerokai ramiau, nėra tokios sumaišties kaip turistinėse vietose. Turistai į šį rajoną retai teužsuka.
„Verta apsilankyti šiauriniame Amsterdame, į kurį galima patekti keltais, plaukiančiais iš centrinės stoties. Ten viskas šiek tiek kitaip: nebėra minios turistų, gatvės platesnės ir namai nesugrūsti vienas šalia kito. Galima rasti gana keistų vietų, tokių kaip restoranas-baras, pastatytas tik iš senų krovininių mašinų priekabų. Dar yra netradicinis kino teatras-galerija prie vandens “The Eye”, kur įsikūrusios įvairios galerijos, kino muziejus, kino teatrai”, – rekomenduoja Donata.
Priminsime, kad Amsterdamo muziejuose eksponuojamos neįkainojamos meno kūrinių kolekcijos. Karališkuosiuose rūmuose prie Damų aikštės galima apžiūrėti XVII a dailės meistrų kolekciją, Valstybiniame muziejuje (“Rijskmuzeum”) pasigrožėti skulptūromis bei tapybos rinkiniais, retas atsisakys iš arčiau patyrinėti nors vieną iš 22-iejų Rembrandto paveikslų ir, be abejo, kiekvienas turistas į savo planus įtrauks valstybinį Van Gogho muziejų, kuriame saugomas didžiausias pasaulyje dailininko paveikslų rinkinys.
Na, o ištroškusieji pikantiškų vaizdų gali ne tik pasivaikščioti po Raudonųjų žibintų kvartalą, bet ir užsukti į “Venustempel” muziejų – paganyti akių į erotika dvelkiančią tapybą, skulptūras ar sekso žaislus.

Išragauti pasaulį
„Amsterdame galima sutikti žmonių iš tolimiausių pasaulio kampelių – Amerikos, Naujosios Zelandijos, visų Afrikos ir Azijos šalių. Amerikiečiai ar turtingesnių Europos šalių jaunimas atvažiuoja studijuoti. Dalis jų – graikai, turkai, italai, ispanai, portugalai, lenkai – atkeliauja ieškoti darbo ir kuria verslus. Nemažai emigrantų yra įkūrę puikių restoranų, kavinių ar užkandinių, kuriose gamina savo tautų tradicinius patiekalus“, – pasakoja Donata.
Taigi susiruošus į Amsterdamą patartina skirti laiko ir gastronominiams nuotykiams, nes per atostogas galima išragauti bene viso pasaulio šalių tradicinius valgius. Beje, garsus ekonomikos profesorius Tyleris Cowenas, knygos „An Economist Gets Lunch: New Rules for Everyday Foodies“ autorius, pataria Nyderlanduose užsukti į indonezietiškus restoranus ir užsisakyti “rijstafel” – įvairių patiekalų rinkinį.
Pasak Donatos, vienas įdomiausių restoranų, į kurį tikrai verta užsukti, yra turkų ir azijiečių restoranas „Bazar2“, įkurtas buvusioje mečetėje, judrioje turgaus gatvėje. „Kai kuriuos patiekalus tenka valgyti rankomis, kaip senovėje“, – perspėja mergina.
Ji rekomenduoja užsukti ir į kinų restoraną netoli centrinės stoties, akį traukiantį savo interjero ir eksterjero detalėmis. Šį restoraną ypač lengva pastebėti: eini ir staiga pamatai kiniškais ornamentais išmargintą pastatą, plūduriuojantį vandenyje.

Islandija ketina grąžinti skolas Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos gyventojams, kurie prarado santaupas žlugus šalies bankui “Icesave”, pranešė Nyderlandų finansų ministras.

Pasak Jano de Jagerio, skolos bus pradėtos grąžinti 2016 metų liepos mėnesį ir neužtruks ilgiau nei iki 2046 metų sausio 1 dienos.

J.De Jageris įspėjo, jog “Icesave” istorija dar nesibaigė”, nes šį susitarimą dar turi patvirtinti Islandijos parlamentas, prezidentas ir vyriausybė.

Ministras apibūdino susitarimą kaip “svarbų žingsnį procese, nes visi Islandijos derybininkai susitarimą pasirašė”.

Nyderlandai siekia atgauti prarastus 1,3 mlrd. eurų su 3 proc. palūkanų normomis.

Finansų ministras nenurodė, kokia suma turės būti grąžinti Didžiajai Britanijai, tačiau palūkanų norma bus didesnė – 3,3 procento.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos finansų ministerijos atstovė sakė, jog šalis “sveikina šį naują Islandijos pasiūlymą dėl “Icesave” ir laukia sėkmingo problemos sprendimo”.

Kovo mėnesį surengtame referendume Islandijos gyventojai nepritarė siūlymui kompensuoti nuostolius Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų klientams, tačiau vyriausybė pareiškė ketinanti toliau tęsti derybas.