Sausio 20 d., antradienį, JAV mieste Baltimorėje mirė žymus lietuvių išeivijos poetas, vertėjas, literatūros kritikas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Alfonsas Nyka-Niliūnas (Alfonsas Čipkus). Jam buvo 95-eri.

A.Nyka-Niliūnas gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščių kaime Utenos rajone. Baigęs Utenos gimnaziją, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose studijavo romanistiką ir filosofiją. 1944 m., bėgdamas nuo sovietmečio represijų, pasitraukė į Vokietiją. Čia Tiubingeno ir Fribūro universitetuose studijavo filosofiją ir meno istoriją, taip pat vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Nuo 1949 m. iki pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, užsiėmė redakciniu darbu.

A.Nyka-Niliūnas yra išleidę poezijos rinkinius „Praradimo simfonijos“ (1946 m.), „Orfėjaus medis“ (1953 m.), „Balandžio vigilijos“ (1957 m.), „Vyno stebuklas“ (1974 m.), „Žiemos teologija“ (1985 m.), taip pat prisidėjo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė“. Didelio dėmesio Lietuvoje sulaukė ir jo „Dienoraščio fragmentai“. Jis garsėjo kaip filosofiškas, intelektualus kūrėjas.

A.Nyka-Niliūnas yra dirbęs katalikiško kultūros, literatūros ir politikos žurnalo „Aidai“ redakcijoje, buvo vienas Amerikos lietuvių žurnalo „Literatūros lankos“ redaktorių. Pasirašinėjo ir kitais kūrybiniais slapyvardžiais: Leono Miškino, Andriaus Sietyno, H. B. S. bei kitais. Yra daug vertęs iš prancūzų, vokiečių, anglų ir italų kalbų. Išvertė Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, Thomo Stearnso Elioto, Charles’io Baudelaire’o, Arthuro Rimbaud, Paulo Claudelio, Stefano George’o ir kitų kūrėjų poezijos bei filosofų darbų.