Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu atliktas tyrimas piešia pesimistinį Lietuvos ateities paveikslą. Pateikiame 8 pagrindinius tyrimo atradimus, kurie, deja, visai nedžiugina:
1. Tauta nyksta:
Pagal šio tyrimo metu atliktas demografines prognozes Lietuvoje 2030 m. turėtų gyventi 2,5 mln. žmonių.
2015 m. pradžioje Lietuvoje buvo 2 mln. 921 tūkst. gyventojų. Nuo 2011 iki 2015 m. pradžios gyventojų sumažėjo visose apskrityse, labiausiai mažėjimą šiuo laikotarpiu pajuto Šiaulių (7,9 proc.) ir Panevėžio (7,4 proc.) apskritys. Daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų. Šiuo laikotarpiu augo tik Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono bei Neringos savivaldybės. Pagal šio tyrimo metu atliktas demografines prognozes Lietuvoje 2030 m. turėtų gyventi 2,5 mln. žmonių. 2015 – 2030 m. Klaipėda turėtų trauktis apie 5 proc., Kaune, Panevėžyje bei Šiauliuose – (13 – 16 proc.). Išimtis – Vilniaus miestas, kur numatomas 9 proc. gyventojų skaičiaus padidėjimas.
2. Emigracijos banga atslūgo:
Pastaraisiais metais pastebimi tarptautinės emigracijos srautų mažėjimai – 2010 m. tūkstančiui gyventojų teko 26,9 emigranto, 2013-2014 m. šis rodiklis gerokai sumažėjo – iki 12,5 emigranto tūkstančiui gyventojų. 2010-2014 m. laikotarpiu į Lietuvą reemigravusių žmonių skaičius išaugo beveik 5 kartus (nuo 5,2 iki 24,3 tūkst.), dauguma jų renkasi gyventi trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau tiek nepakanka, kad būtų kompensuojami natūralūs nuostoliai.
3. Dirbti lieka tik senukai:
2015–2030 m. laikotarpiu Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti apytikriai ketvirtadaliu (26 proc.), o pensinio – išaugti kiek daugiau nei penktadaliu (22,5 proc.).
Analizuojant darbingo (15-64 metų) amžiaus gyventojus penkerių metų intervalais matyti, kad daugiausia darbo jėgos šiandien turime 50-54 metų amžiaus, po dešimtmečio gausiausia grupė bus 60-64 metų amžiaus. Tendencijoms nesikeičiant, būtina gerinti švietimo kokybę, auginti paskatas vyresnius žmones įtraukti į darbo rinką ir skatinti verslumą. Dėl sumažėjusio kvalifikuotų darbuotojų skaičiaus kai kuriuose regionuose sunku užtikrinti gerai apmokamas darbo vietas, situacija dar sudėtingesnė kaimo vietovėse. Tyrimo projekcijomis, jeigu tokios pačios tendencijos išliks, 2025 m. gausiausia darbingo amžiaus žmonių grupė bus 60-64 metų. Arba 50-64 metų amžiaus darbo jėgos grupė bus trečdaliu gausesnė nei 20–34 mečiai. 2015–2030 m. laikotarpiu Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti apytikriai ketvirtadaliu (26 proc.), o pensinio – išaugti kiek daugiau nei penktadaliu (22,5 proc.).
4. Labiausiai nukentėjo:
Akmenės r. savivaldybė 2014 m. praradusi 51,9 žmogaus tūkstančiui gyventojų, Tauragės rajone šis rodiklis siekia 37,6. Vertinant vidinės migracijos rodiklius matyti, kad Akmenės (34,6) ir Ignalinos (29,4) rajonai nuo jos nukentėjo smarkiausiai. Mažiausiai vidinė migracija iš Vilniaus – į kitus regionus 2014 m. išvyko gyventi tik 11,4 žmogaus tūkstančiui gyventojų, bet sostinė sulaukia kur kas daugiau atvykstančių gyventi.
5. Vilnius išsiskiria ir tarp Baltijos šalių sostinių:
Vilnius šiuo metu yra jauniausias ir sparčiausiai augantis miestas, kuris jau po 10-15 metų pagal gyventojų skaičių gali aplenkti Rygą.
„Baltijos šalių kontekste, Vilnius šiuo metu yra jauniausias ir sparčiausiai augantis miestas, kuris jau po 10-15 metų pagal gyventojų skaičių gali aplenkti Rygą. Jau dabar Vilniuje gyvena daugiau 15-24 metų amžiaus jaunimo nei 100 tūkstančių gyventojų daugiau turinčioje Rygoje. Skandinavijos šalių kontekste Vilnius taip pat atrodo ne prasčiau nei migrantus pritraukiančios Skandinavijos šalių sostinės“, – sakė „Nordea“ banko vyr. analitikas Žygimantas Mauricas.
6. Pašalpų gavėjų sumažėjo:
Per palyginti trumpą 2012–2014 m. laikotarpį įvyko žymūs teigiami poslinkiai šalies gyventojų ekonominėje struktūroje. Socialinių pašalpų gavėjų dalis bendrame gyventojų skaičiuje sumažėjo nuo 7,4 iki 4,8 proc., bedarbių – nuo 7,3 iki 5,9 proc.
7. Verslumas lietuviams neprigyja:
Labai sumažėjo savarankiškai dirbančių žmonių skaičius, kuris yra vienas pagrindinių verslumo rodiklių. Santykinis rodiklis 2003–2014 m. susitraukė nuo 16,9 iki 10,8 proc. Tai liudija apie menką savo verslo organizavimo galimybių realizavimo mastą šalyje ir jos regionuose.
8. Darbo jėgos pasiskirstymas:
Matydami, kaip smarkiai sumažės jaunų žmonių skaičius, turime keisti kelis dalykus: pirmiausia savo suvokimą, kad esame pigios, nors ir kvalifikuotos darbo jėgos šalis.
Vertinant pastarųjų dvejų metų pokyčius matyti, kad darbuotojų skaičius šalies privačiame sektoriuje padidėjo nuo 766 iki 826 tūkst. Valstybiniame sektoriuje per šį laikotarpį sumažėjo nuo 395 iki 390 tūkst. Bendras apdraustųjų darbuotojų skaičius, “Sodros” duomenimis, šalyje itin sparčiai didėjo prieš ekonominę krizę, tačiau nuo 2008 m. pradėjo mažėti. Nors po ūkio nuosmukio matome ryškų padėties pagerėjimą, tačiau absoliutinis apdraustųjų skaičius dar nepasiekė prieškirzinio laikotarpio. 2010–2014 m. bendras apdraustųjų skaičiaus rodiklis išaugo nuo 1,252 mln. iki 1,377 mln. tačiau 2007 m. buvo gerokai didesnis ir siekė 1,474 mln.
“Lietuvoje vykstantys procesai nėra išimtis, sensta, traukiasi ir ties miestais koncentruojasi visa Europa. Tačiau mūsų šalyje tai vyksta didesniais tempais. Matydami, kaip smarkiai sumažės jaunų žmonių skaičius, turime keisti kelis dalykus: pirmiausia savo suvokimą, kad esame pigios, nors ir kvalifikuotos darbo jėgos šalis. Turime tapti verslių, kūrybingų žmonių šalimi. Tam reikia keisti išsilavinimo sistemą, jau mokyklose skatinti verslumą, kūrybinį mąstymą ir nudirbti darbus, kurie reikalingi verslo aplinkai gerinti”, – sakė Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas.
Plačiau skaitykite čia
Loading ...