JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pagaliau atsisakė įpročio retkarčiais vogčiomis užtraukti vieną kitą dūmą, o jo žmona Michelle (Mišel) “labai didžiuojasi”, kad buvęs pirmasis šalies rūkalius galės drąsiai žiūrėti savo dukroms į akis, sakydamas, jog neberūko.

B.Obamos pastangos atsisakyti šio žalingo įpročio kėlė didelį susižavėjimą JAV žiniasklaidai per audringą 2008 metų prezidento rinkimų kampaniją ir pirmuosius dvejus jo kadencijos metus.

Pirmoji šalies ponia antradienį žurnalistams sakė, kad prezidentas jau maždaug metus nė karto neužtraukė dūmo, ir pabrėžė, jog “labai didžiuojasi” šia sėkme, kuri jam buvo “asmeninis iššūkis”, pranešė dienraštis “USA Today”.

M.Obama sakė, kad vyrui tapus prezidentu ji nuolat nebespaudė jo mesti rūkyti, nes suprato, kad šios pareigos yra vienas iš didžiausią įtampą keliančių darbų pasaulyje.

“Kai kas nors dar gerą darbą, nereikia trukdyti”, – “USA Today” citavo pirmąją šalies ponią, kuri nurodė, jog B.Obama pagaliau atsisakė cigarečių, nes norėjo pasakyti savo dukroms Maliai (Malijai) ir Sashai (Sašai), jog daugiau neberūko.

B.Obamos gydytojai pernai vasarį per pirmąjį prezidento sveikatos patikrinimą ragino jį visiškai atsisakyti rūkymo. Tąsyk medikai konstatavo, jog visais kitais atžvilgiais prezidentas yra “nepriekaištingos sveikatos” ir “tinkamas eiti pareigas”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) aiškiai leido suprasti Egipto prezidentui Hosni Mubarakui (Hosniui Mubarakui), jog jam derėtų nedelsiant atsistatydinti, sakydamas, jog išdidus patriotas turėtų įsiklausyti į savo žmonių reikalavimus ir priimti “teisingą sprendimą”.

B.Obama tiesiogiai neparagino H.Mubarako atsistatydinti, tačiau penktadienį sakė, kad šios arabų valstybės vadovas jau atliko svarbų psichologinį šuolį, pripažindamas, kad jo valdžia silpnėja. JAV prezidentas pridūrė, kad H.Mubarakas turėtų dar kartą apsvarstyti savo poziciją, šalį apėmus masiniams neramumams.

B.Obama išsakė netiesioginį, tačiau stiprų požiūrį, kai dešimtys tūkstančių demonstrantų Kaire surengė H.Mubarako “išvykimo dienos” protestus. Jungtinės Valstijoms mėgina rasti būdą, kaip įtikinti 30 metų Egiptui vadovavusį lyderį pasitraukti iš posto.

“Tikiu, kad prezidentui Mubarakui rūpi jo šalis. Jis yra išdidus, tačiau taip pat patriotas, – pabrėžė B.Obama. – Jis turi įsiklausyti, ką sako Egipto žmonės, ir nuspręsti dėl tolesnio kelio, kuris būtų tvarkingas, tačiau taip pat reikšmingas ir rimtas.”

JAV prezidentas taip pat tiesiogiai neragino H.Mubarako pasitraukti iš posto tuojau pat, nes Baltieji rūmai aiškiai suvokia, kaip pavojinga būtų sudaryti įspūdį, jog JAV manipuliuoja Egipto politine ateitimi, regione, kuriame vyrauja antiamerikietiškos nuotaikos.

Tačiau B.Obamos žodžiai leido aiškiai suprasti, kad Vašingtono raginime nedelsiant pradėti politinių reformų procesą nenumatomas joks vaidmuo ištikimam sąjungininkui, kuris tris dešimtmečius buvo svarbus JAV politikos tarpininkas Artimuosiuose Rytuose.

“Esminis klausimas, kurį jis turėtų sau užduoti – kaip sukurti palikimą, kuris Egiptui leistų pereiti šį permainų laikotarpį? – sakė B.Obama. – Tikiuosi, kad galiausiai jis priims teisingą sprendimą.”

Pasklidus pranešimams, kad Vašingtonas kuria įvairius scenarijus su svarbiausiais veikėjais Kaire, kurie nulemtų H.Mubarako pasitraukimą, B.Obama pabrėžė, kad egiptiečiai privalo patys spręsti savo ateitį.

Tačiau jis sakė suprantantis, jog Egipte jau vyksta “tam tikros diskusijos” dėl perėjimo prie santvarkos, kuri užtikrintų visuotinių žmogaus teisių laikymąsi ir atvestų į laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Kita vertus, Arabų Lygos generalinis sekretorius Amras Mussa (Amras Musa), buvęs H.Mubarako vyriausybės užsienio reikalų ministras ir vienas iš galimų kandidatų į Egipto prezidento postą, pareiškė abejojantis, ar jo buvęs viršininkas atsisakys valdžios artimiausiu laiku.

Tuo tarpu Niujorko centrinėje Taimso aikštėje ir Čikagos centre penktadienį šimtai demonstrantų ragino H.Mubaraką atsistatydinti nedelsiant.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį skaitydamas savo metinį pranešimą “Apie padėtį Sąjungoje” pareiškė amerikiečiams, kad pasaulio ekonomikos taisyklės pasikeitė ir kad jų šalies konkurencingumui užtikrinti reikalingas inovacijų antplūdis.

Atvirai vertindamas mūsų dienų ekonomikos tikrovę B.Obama sakė, jog daug amerikiečių prisimena laikus prieš globalizaciją, kai sunkus darbas užtikrindavo darbo vietą visam gyvenimui, padorų atlyginimą ir stiprias garantijas.

“Pasaulis pasikeitė, o daugeliui šis pokytis buvo skausmingas”, – nurodoma Baltųjų rūmų paskelbtose ištraukose iš B.Obamos kalbos.

“Taisyklės pasikeitė. Per vieną kartą technologijų revoliucijos pertvarkė mūsų gyvenimo būdą, darbą ir verslą”, – pažymėjo prezidentas ir pridūrė, jog dabar labai konkurencingos yra kylančios milžinės, tokios kaip Indija ir Kinija.

Tačiau jis pabrėžė, kad amerikiečiai neturėtų pasiduoti šioje kovoje, ir priminė, kad Jungtinių Valstijų ekonomika tebėra labiausiai klestinti pasaulyje.

“Taip, pasaulis pasikeitė. Konkurencija dėl darbo vietų yra tikra. Tačiau tai neturėtų mums atimti drąsos. Tai turėtų mus paskatinti”, – sakė B.Obama.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) savo metiniame pranešime “Apie padėtį Sąjungoje”, kuris bus skelbiamas antradienį, sieks įtvirtinti kompromisų kūrėjo įvaizdį ir pakartos savo įsipareigojimus uoliai rūpintis naujų darbo vietų kūrimu.

B.Obama savo pranešimą Atstovų Rūmuose pradės skaityti 21 val. vietos (trečiadienį 4 val. Lietuvos laiku). Ši kalba gali nulemti jo tolesnę politinę kovą su naujai sustiprėjusiais respublikonais, prasidedant 2012 metų prezidento rinkimų kampanijai.

Kasmetiniai pasirodymai, kurių metu prezidento kalbą neretai lydi atsistojusių įstatymų leidėjų plojimai, šalies vadovui suteikia retą progą savo politikos viziją tiesiogiai išdėstyti rinkėjams, nes tokioms pastangoms kelią neretai užkerta susipriešinusios žiniasklaidos atmosfera.

B.Obama kai kuriuos naujojo metinio pranešimo punktus išdėstė internete vaizdo pranešime, adresuotame prezidento politiniams šalininkams.

“Daugiausiai dėmesio ketinu skirti pastangoms užtikrinti, kad būtume konkurencingi, kurtume darbo vietas ne vien šiam kartui, bet ir tolimai ateičiai – tai bus pagrindinės (pranešimo) “Apie padėtį Sąjungoje”, – pareiškė prezidentas.

B.Obamai pastaruoju metu pavyko sumažinti respublikonų ambicijas po jų triumfo pernai lapkritį vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose, o dabar stengiasi užsitikrinti centristinių pažiūrų ir nepriklausomų rinkėjų palaikymą, kuris galėtų užtikrinti jo perrinkimą.

Šalį apėmus sunkiai ekonomikos krizei, prezidento populiarumo įvertinimai nusmuko iki kiek daugiau nei 50 proc., tačiau B.Obama tikisi sustiprinti savo pozicijas, ruošdamasis ateinančių metų rinkimų kampanijai.

B.Obama taip pat užmezgė iki šiol glaudžiausią ryšį su amerikiečiais, kai jo ryžtingas raginimas tramdyti aistras politikos arenoje padėjo pažaboti skandalą, beįsiplieskiantį po šaudymo Arizonoje.

Nors šalies ekonomikos atsigavimas spartėja, daugelis amerikiečių iki šiol sunkiai suduria galą su galu, o nedarbas siekia 9,4 procento. Šios problemos gali tapti prezidento politinių įsipareigojimų objektu.

“Darbo vietos bus centrinis jo kalbos akcentas, – sakė Vašingtone įsikūrusio Brookingso (Brukingso) instituto ekspertas Thomas Mannas (Tomas Manas). – (Obama) neturi jokios burtų lazdelės, tačiau jis kalbės apie daugelį priemonių, kurios, kaip jis tikisi, skatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą”.

Taip pat tikėtina, kad prezidentas atkreips dėmesį į milžinišką JAV biudžeto deficitą ir šalies įsiskolinimą, ruošdamasis būsimiems debatams dėl šių problemų respublikonų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose.

Jis taip pat stengsis pabrėžti, kad vykdo savo priešrinkiminius pažadus išvesti JAV karius iš Irako iki šių metų pabaigos, taip pat apginti istorinį sveikatos apsaugos sistemos reformų įstatymą nuo respublikonų pastangų jį atšaukti.

Tikėtina, kad B.Obama akcentuos svarbiausius savo užsienio politikos pasiekimus: pastangas suartėti su Kinija, pernai vykusią kelionę į Indiją ir su Pietų Korėja pasirašytą laisvosios prekybos sutartį, stengdamasis visa tai pateikti kaip įrodymą, jog jis yra sutelkęs dėmesį į nedarbo mažinimą ir eksporto skatinimą Jungtinėse Valstijose.

Jo pareiškimai bus sušvelninti abiem pagrindinėms partijoms adresuotais raginimais bendradarbiauti, pripažįstant demokratų pralaimėjimus per kadencijos vidurio rinkimus.

B.Obama neseniai vėl grįžo prie savotiškai partijų barjerus peržengiančios retorikos, kuri jam anksčiau padėjo siekiant prezidento posto.

“Priešais mus – dideli iššūkiai, tačiau esame pasiruošę juos atremti, kol esame kartu kaip tauta: respublikonai, demokratai, nepriklausomi (rinkėjai)”, – sakoma jo vaizdo pranešime.

Tikėtina, kad B.Obama rinkėjams taip pat demonstruos tam tikrą kuklumą dėl demokratų netekčių Atstovų Rūmuose ir susilpnėjusios daugumos Senate.

Jis galėtų pasisemti įkvėpimo iš savo pirmtako demokrato Billo Clintono (Bilo Klintono) 1995 metais perskaityto metinio pranešimo, kai respublikonai taip pat buvo perėmę kontrolę Kongrese po kadencijos vidurio rinkimų.

Tąsyk B.Clintonas sakė rinkėjams, jog išgirdo jų valią, tačiau priminė respublikonams apie savo paties mandatą, įgytą per ankstesnius prezidento rinkimus. Ši kalba tapo vienu iš veiksnių, padėjusių pagerinti pašlijusį politinį klimatą.

“Net jeigu dėl nieko daugiau nesusitartume šį vakarą, turime pripažinti, kad Amerikos žmonės 1992 ir 1994 metais iš tikrųjų balsavo už permainas”, – pabrėžė B.Clintonas.

B.Obama gali mėginti susitarti su respublikonais dėl švietimo reformos, prekybos arba mokesčių reformų, taip pat akcentuoti savo pastarąsias pastangas pataisyti pašlijusius santykius su didžiuoju verslu.

JAV Konstitucija įpareigoja prezidentus “kartas nuo karto” informuoti Kongresą apie padėtį šalyje.

Tačiau šie pranešimai dažniausiai menkai paveikia bendrą politikos klimatą: viešosios nuomonės tyrimų agentūros “Gallup” atlikta analizė rodo, kad po metinių pranešimų prezidentų populiarumo reitingai retai kada patrukdavo į viršų.

Respublikonų partija trečiadienį perima Atstovų Rūmų kontrolę, neslėpdama ryžto kišti pagalius į ratus prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) ir žadėdama visuomenei mažesnės valdžios bei mažesnių išlaidų erą.

Demokratų lyderė Nancy Pelosi (Nensi Pelozi) per pirmąjį Kongreso posėdį, kuris prasidės 19 val. Lietuvos laiku, perduos Atstovų Rūmų pirmininko plaktuką respublikonui Johnui Boehneriui (Džonui Beineriui), ketinančiam skubiai surengti balsavimą dėl prezidento sveikatos apsaugos sistemos reformos atšaukimo.

Tai buvo vienas iš Respublikonų partijos pažadų prieš lapkritį vykusius kadencijos vidurio rinkimus, po kurių ji susigrąžino Kongreso žemųjų rūmų kontrolę.

Atstovų Rūmuose respublikonai turėtų įtikinama persvara laimėti balsavimą, tačiau Senatą vis dar kontroliuoja demokratai, todėl čia B.Obamos politinių oponentų iniciatyva dėl sveikatos apsaugos sistemos reformos atšaukimo nesulauks būtino palaikymo.

Nauji veiksmai dėl sveikatos reformos atšaukimo – būsimas atitinkamos iniciatyvos priėmimas žemuosiuose Kongreso rūmuose ir jos “numarinimas” Senate – puikiai iliustruoja aklavietę, kurioje dėl susipriešinusios valdžios bus įstatymų leidybos procesas per dvejus paskutinius B.Obamos kadencijos metus.

Vis dėlto B.Obama pareiškė, kad tokiu metu, kai šalies ekonomikos atsigavimas vangus, o nedarbo lygis siekia beveik 10 proc., jis viliasi, jog Kongreso sesijos metu respublikonai sušvelnins savo griežtas ideologines pozicijas.

“Esu beveik tikras, kad jie suvoks, jog mūsų darbas yra vadovauti ir užtikrinti, kad suteikiame darbo vietas Amerikos žmonėms ir kuriame konkurencingą XXI amžiaus ekonomiką”, – sakė prezidentas antradienį, sugrįžęs iš Havajų, kur dvi savaites atostogavo.

Pasak B.Obamos, abi pusės gali pasiremti paskutiniu ankstesnio Kongreso posėdžiu praėjusių metų pabaigoje, kai buvo pasiektas kompromisas, atvėręs kelią nedidinti pajamų mokesčių,

pratęsti bedarbio pašalpų mokėjimą ir sumažinti socialinio draudimo mokestį.

Galbūt tai tik sutapimas, bet visuomenės pritarimas B.Obamos darbui prezidento poste išaugo iki 50 proc., rodo naujausia autoritetingos viešosios nuomonės tyrimo agentūros “Gallup” apklausa.

Beveik visą pastarąjį pusmetį apklausose palankiai prezidento veiklą vertino apie 45 proc. respondentų. Pastarąjį kartą 50 proc. žymą jis buvo pasiekęs pernai baigiantis pavasariui.

Daug politikų įsitikinę, kad amerikiečiai nori didesnio partijų sutarimo.

Tuo tarpu N.Pelosi, rengdamasi užleisti Atstovų Rūmų pirmininko postą J.Boehneriui, toliau kurstė partinę priešpriešą.

Demokratė, kuri prieš ketverius metus tapo pirmąja moterimi, išrinkta žemųjų Kongreso rūmų pirmininke, pareiškė, kad jos partija norės dirbti su respublikonais, kai jie pasiūlys “pozityvius sprendimus”.

Tačiau tuo pat suskubo pavadinti respublikonus veidmainiais už jų iniciatyvą atšaukti sveikatos apsaugos sistemos reformą.

Kongreso biudžeto valdybos vertinimu, sveikatos apsaugos sistemos reforma leis per ateinantį dešimtmetį kiek sumažinti didžiulį federalinio biudžeto deficitą. Toks rezultatas atitinka respublikonų raginimus mažinti išlaidas. Atšaukus reformą deficitas padidėtų, įspėjo N.Pelosi.

Pasak jos, Atstovų Rūmų demokratai sutelks dėmesį į naujų darbo vietų kūrimą, ekonomikos skatinimą ir federalinio biudžeto deficito mažinimą. Praėjusiais biudžetiniais metais, kurie baigėsi rugsėjį, deficitas pasiekė 1,3 trilijono JAV dolerių – tuo laikotarpiu ir Kongresą, ir Baltuosius rūmus kontroliavo demokratai.

Atstovų Rūmų respublikonai taip pat pažadėjo narstyti po kaulelį prezidento programas bei jo politinę veiklą ir tokiu būdu užbaigti pastarųjų dvejų metų praktiką, kai komitetų pirmininkų postus užėmę demokratai buvo iš esmės atrišę B.Obamos administracijai rankas.

Respublikonai tvirtina, kad kviesis svarbiausius administracijos pareigūnus į Kongresą pasiaiškinti, kaip jie leidžia valstybės pinigus. Draugišką komitetų pirmininkų demokratų toną pakeis griežti respublikonų reikalavimai atsakyti į tokius klausimus: Koks šios programos tikslas? Ar tai geriausias būdas panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus?

Pagrindinis respublikonų tyrėjas Darrellas Issa (Darelas Isa) jau pareiškė nekantraująs pradėti apklausas.

D.Issa, užimsiantis didelę įtaką turinčio Atstovų Rūmų Priežiūros ir valdymo reformų komiteto pirmininko postą, ypač aršiai kritikavo B.Obamos ekonomikos skatinimo paketą, kurį vadina lėšų švaistymu.

Konservatyvus respublikonų sparnas, kuriam priklauso nemažai naujai išrinktų Kongreso narių, remiamų ultrakonservatyvaus Arbatėlės judėjimo, pageidauja, kad išlaidos būtų apkarpytos tuojau pat.

Pirmuoju išbandymu taps balsavimas dėl įstatymo projekto, numatančio didžiulius asignavimus, kurie būtini siekiant užtikrinti vyriausybės darbą.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį užsipuolė respublikonų senatorius, trukdančius ratifikuoti sutartį su Rusija dėl branduolinės ginkluotės mažinimo, ir teigė, kad jie atsisako Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) diplomatijos branduoliniais klausimais pamokos “Pasitikėk, bet tikrink”.

Tuo tarpu Senato respublikonų lyderis apkaltino savo kolegas demokratus švaistant paskutines šios Kongreso sesijos savaites klausimams nuo gėjų armijoje iki aplinkosaugos nuostatų.

Senatorius Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) nepaminėjo B.Obamos raginimų ratifikuoti naująją sutartį su Rusija START, bet sakė, kad pagrindinis prioritetas turi būti nuo George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) laikų likusio ir baigiančio galioti mokesčių sumažinimo pratęsimas.

Pačiose Jungtinėse Valstijose didėjant politinei aklavietei ir respublikonams po rinkimų rengiantis kitais metais perimti Atstovų Rūmų kontrolę, B.Obama NATO viršūnių susitikime Portugalijoje darydamas savo savaitinį pranešimą radijui ir internetui didžiausią dėmesį skyrė tarptautiniams klausimams.

Savo pastangas branduolinėje srityje vadindamas penkių administracijų tęstinės diplomatijos dalimi, B.Obama sakė, kad ši sutartis, pagal kurią leidžiamas JAV ir Rusijos tolimojo nuotolio branduolinių kovinių galvučių skaičius būtų sumažintas trečdaliu, yra “esminė Amerikos nacionaliniam saugumui”.

Prezidentas kruopščiai suminėjo garsius buvusių administracijų respublikonus, kurie rėmė šią sutartį, tarp jų – buvusius valstybės sekretorius Coliną Powellą (Koliną Pauelą), George’ą Shultzą (Džordžą Šulcą), Jimą Bakerį (Džimą Beikerį) ir Henry Kissingerį (Henrį Kisindžerį). B.Obama paminėjo ir respublikonų senatoriaus Dicko Lugaro (Diko Lagaro) paramą, bet užsiminė, kad kiti respublikonų senatoriai žaidžia politiką su nacionaliniu saugumu.

“Kai kas nepateikia jokių argumentų prieš šią sutartį – jie tiesiog prašo daugiau laiko, – sakė B.Obama. – Jei Senatas nesiims veikti šiais metais – po šešių mėnesių, 18 svarstymų ir beveik tūkstančio atsakytų klausimų – jis sausio mėnesį turės pradėti nuo pradžios”.

Sutarčiai ratifikuoti reikia dviejų trečdalių – 67 senatorių – paramos. Dabartinės sudėties Senate B.Obamai reikia mažiausiai devynių respublikonų senatorių paramos.

Jei sutartis nebus ratifikuota, Rusija gali būti ne taip linkusi bendradarbiauti įvedant griežtas sankcijas Iranui, apsaugant branduolines medžiagas nuo teroristų ar padedant Amerikai aprūpinti karius Afganistane, pažymėjo B.Obama.

Pasak jo, jei nebus susitarimo su Rusija, nebus ir galimybių JAV inspektoriams stebėti vieną didžiausių pasaulyje branduolinių arsenalų.

“Tie, kurie blokuos šią sutartį, laužo prezidento Reagano taisyklę – jie nori pasitikėti, bet ne tikrinti”, – sakė B.Obama.

Per NATO viršūnių susitikimą Lietuvos, Latvijos, Danijos, Vengrijos, Norvegijos ir Bulgarijos pareigūnai šeštadienį žurnalistams sakė, kad jei ši sutartis nebus ratifikuota, Europos saugumui iškils pavojus.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį, antrąją savo valstybinio vizito Indijoje dieną, trumpam pamiršo pelningas prekybos sutartis – jis pabandė šokiu pavergti šios šalies gyventojų širdis ir užmegzti ryšį su dinamišku jos jaunimu.

Trumpam atidėję savo vizito Indijoje ekonominę misiją, prezidentas ir jo žmona Michelle (Mišel), kuriuos linksmam Dyvalio šventės epizodui sustabdė viena Mumbajaus mokykla, įsitraukė į linksmybes. Hinduistai ir sikhai Dyvalį švenčia kaip gėrio pergalę prieš blogį.

JAV prezidento žmona Michelle vėl pasirodė puikiai – ji linksmai šoko su vaikais ir net privertė santūriau nusiteikusį savo vyrą prisidėti prie jų.

Iš pradžių Šventojo Vardo mokykloje, esančioje miesto pietinėje dalyje, Obamoms vaikai detaliai paaiškino aplinkosaugos projektus, kurie padarė įspūdį prezidentui, visuomet remiančiam mokslines studijas.

“Nuostabu”, – pareiškė prezidentas. Tada Obamos dalyvavo žvakučių uždegimo ceremonijoje ir stebėjo žydros, žalios, rožinės ir oranžinės spalvų drabužiais apsirengusių mergaičių šokį.

Prezidentas ir jo žmona sėdėjo nuošaliau ir plojo spalvingais kostiumais apsirengusiems šokėjams. Bet paskui pirmoji ponia, kuri vilkėjo languotą suknelę ir rausvą nertinį, entuziastingai prisidėjo prie tradicinio indų šokio ir galiausiai įtikino vyrą pasekti jos pavyzdžiu.

Prezidentui, kuris buvo nusivilkęs švarką ir pasiraitojęs baltų marškinių rankoves, buvo parodyta, kaip atlikti šokio rankų judesius. Tada vaikai triukšmingai pareikalavo poros nuotraukų ir autografų.

Tai jau antras kartas, kai Michelle Obama šio vizito metu šoko su Indijos vaikais. Jos šeštadienio šokis buvo aprašytas pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, o reportažus apie tai nuolat rodė Indijos televizijos.

Šeštadienį M.Obama, lankydamasi labdaros organizacijoje, kuri remia Mumbajaus našlaičius ir pabėgėlius, basomis šoko pagal Bolivudo muziką. Tai, kad pirmoji ponia entuziastingai įsitraukė į vietos rutiną, regis, labai patiko šio vizito šeimininkams.

Dyvalį, kuri buvo švenčiama penktadienį, Indijoje lydi kelias dienas trunkančios triukšmingos linksmybės, bet aplink Obamų viešbutį policija saugumo sumetimais buvo uždraudusi sprogdinti galingas pirotechnikos priemones.

Sekmadienį B.Obama taip pat pirmininkavo neformaliam rotušės stiliaus susitikimui, panašiam į tuos kampanijų renginius, kurių šimtus surengė Jungtinėse Valstijose per pastaruosius ketverius metus. Indijoje savo asmenine charizma jis pasinaudojo per tokį per susitikimą su studentais, kuris per televiziją buvo transliuojamas visai šaliai.

Susitikimo metu B.Obama paragino Indiją ir Pakistaną derėtis ir išspręsti savo nesutarimus, akcentavo taikos tarp šių branduolinį ginklą turinčių kaimynių būtinybę. Indija ir Pakistanas yra labai svarbų JAV prezidento planams dėl Afganistano.

Kalbėdamas opiu Indijos ir Pakistano santykių klausimu, B.Obama tvirtino, kad Deliui stabilus Pakistanas būtų labiausiai naudingas, ir tuo pačiu metų paragino Islamabadą labiau kovoti su ekstremizmu.

Indija itin jautriai reaguoja į kišimąsi iš išorės į jos santykius su Pakistanu, ypač – dėl ginčijamo Kašmyro regiono. B.Obama stengėsi ir nenuvilti Indijos, ir nesupykdyti Pakistano, kuris yra svarbus karo su teroru sąjungininkas.

Vėliau prezidentas su žmona išvyko į Delį dalyvauti oficialiojoje vizito dalyje ir vakarieniauti su Indijos premjeru Manmohanu Singhu.

Neformalūs JAV prezidento susitikimai būdavo grindžiami jo biografija, politiniais įgūdžiais ir patrauklumu jaunimui, nors mintis, kad B.Obamos charakteris vienas pats gali stumti užsienio politiką į priekį, iš dalies jau yra sumenkusi.

Į B.Obamos darbotvarkę Delyje taip pat įtrauktas kreipimasis į parlamentą, susitikimai su M.Singhu, prezidente Pratibha Patil ir valdančiosios Kongreso partijos lydere Sonia Gandhi.

B.Obama taip pat aplankys Radž Ghatą – vietą, kur buvo kremuotas 1948 metais nužudytas Gandhi (Gandhis). Šeštadienį B.Obama Mumbajuje aplankė buvusius Gandhi namus.

Tuo metu, kai Vokietija užsienio politikos srityje vos nepuolė Rusijos glėbį, kitoms Rytų ir Centrinės šalims neliko nieko kito, kaip tik pulti į JAV glėbį. Politologo Kęstučio Girniaus įsitikinimu, JAV prezidento Baracko Obamos administracija daro net daugiau, kad užtikrintų Baltijos šalių saugumą.

„Prezidentės įsitikinimas, kad buvo rengiamas Lietuvai ir Vidurio Europos šalims nepalankus Rusijos ir Amerikos susitarimas, buvo pagrįstas klaidinga informacija“, – pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius.

Taip politikos ekspertas komentavo prezidentės D. Grybauskaitės pareiškimą, kad susitikti su JAV prezidentu B.Obama Prahoje šį pavasarį ji nevyko, nes manė, kad JAV ir Rusijos susitarimas dėl nusiginklavimo gali pažeisti Baltijos šalių ir Rytų Europos regiono interesus.

K.Girniaus įsitikinimu, „gandai ar įsitikinimai, kad vyks suokalbis, buvo klaidingi“. „Galbūt čia būtų pamoka prezidentei, kad darant tokį sprendimą kaip kelionė į Prahą, negalima pasikliauti vien gandais arba intuicijomis, ir galbūt būtų protingiau sekti protokolo, diplomatijos taisykles“, – sakė K.Girnius.

„Manau, kad prezidentei buvo suteikta klaidinga informacija ir, deja, ji pagal šią klaidingą informaciją ir elgėsi. Stebina tai, kad ji nepripažįsta, kad susitikimas nebuvo toks, kaip ji įsivaizdavo“, – pridūrė politologas.

Eksperto teigimu, vertinant šią situaciją kyla mintis, ar prezidentei nereikėtų praplėsti savo patarėjų gretų. Anot K.Girniaus, JAV ir Rusijos planai mažinti branduolinį arsenalą „tik padaro pasaulį saugesnį ir tikrai nepaveikia Rytų ir Vidurio Europos šalių saugumo“. K.Girnius pabrėžė, kad NATO kaip tik B.Obamai tapus prezidentu ėmėsi kurti Baltijos šalių gynybos planus.
„Praktiškai B.Obama daro daugiau negu daro G.W.Bushas. Prezidentė ir jos komanda neadekvačiai įvertino situaciją“, – sakė K.Girnius.

Apžvalgininko nuomone, Vašingtone „didelio pasitenkinimo nesukels“ ir prezidentės užuomina, kad V.Adamkaus prezidentavimo metais Lietuva buvo tapusi JAV politikos įkaite.

TV3 laida „Savaitė“ prezidentę cituoja:

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad, jos nuomone, anksčiau mūsų šalis buvo panaši į JAV užsienio politikos įkaite. D.Grybauskaitė teigia, kad JAV išliks svarbi Lietuvos partnerė saugumo srityje ir NATO rėmuose, tačiau Lietuvos politikos daugiau nebediktuos.

Deklaruojate pasikeitusį Lietuvos požiūrį į Baltarusiją, į kaimyninę valstybę, tačiau štai Baltarusijos pareigūnai sulaiko Lietuvos policijos pareigūną su narkotikais. Visa tai labai panašu į provokaciją iš Baltarusijos pusės. Kaip jūs galvojate?

– Na, ar tai provokacija, dar laikas atsakys. Kuri pusė ir kas provokavo, taip pat atsakys laikas. Norėčiau tik paminėti, kad mūsų santykiai su Baltarusija vystosi tikrai dinamiškai gerąja linkme, ypač verslo santykiai. Mūsų verslo subjektai taip vadinami tikrai randa geresnes ir palankesnes sąlygas ten daryti verslą.

O mes turime antrą atvejį, kuomet buvo duotas geras ženklas – tai V. Uschopčiko byloje rimtas postūmis, apklausa. Na, ir dabar mūsų pilietis buvo atiduotas Lietuvai. Ir, aišku, bet kokiu atveju jau yra paskelbtas vidinis tyrimas, kurį atliks pats Policijos departamentas dėl šio įvykio.

Sakykite, jūs pati esate asmeniškai bendravusi su ponu A. Lukašenka? Ar jums jis kelia pasitikėjimą, nes, pavyzdžiui, Lietuvos diplomatai sako, kad Lietuva žaidžia stambų žaidimą tarp Baltarusijos ir Rusijos, neaišku, kuri pusė dar gali nugalėti?

– Na, tarp tų dviejų šalių mes mėginame nežaisti jokio žaidimo, bent jau aš norėčiau turėti objektyviai gerus santykius su visais kaimynais, kiek tai įmanoma, be jokio naivumo suprasdami situaciją ir sudėtingumą, galų gale istorinę patirtį. Bet tiek, kiek tai naudinga abiems pusėms turėti gerus santykius su visais kaimynais.

Apskritai santykiuose su Rusija viskas atrodė gana neblogai, tas vežėjų konfliktas buvo išspręstas, tarsi naujų konfliktų nebuvo, todėl kad jūs tarsi atsitraukėte nuo tos vadinamosios Rytų politikos. Šiek tiek šalčiau Gruzijos atžvilgiu elgiasi Lietuva, Ukraina kaip ir nebe mūsų, Moldova… Bet dabar parodė, kad jūs ir toliau tokios politikos laikykitės, tada gal ir nebus konfliktinės situacijos su Rusija…

– Aš į jokias derybas su jokia valstybe tikrai neisiu ir Lietuvai, kol aš būsiu prezidentė, nediktuos niekas. Pirmiausia tiek vidaus, tiek užsienio politikoje bus Lietuvos interesas. O konstatuoti, kad aš atsitraukiau, ar mūsų užsienio politika atsitraukė nuo Ukrainos ar Gruzijos būtų tikrai lengvabūdiška, nes išlaikome visus svertus ir visas bendradarbiavimo programas su visomis šalimis – Ukraina, Gruzija, Moldavija. O, kaip sakiau, į derybas su niekuo tikrai nesivelsiu ir čia iš viso nėra kaina, kurią Lietuva gali mokėti.

Naujienų agentūra BNS praneša:

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų.

„Jungtinės Valstijos išlieka mums svarbiausia strategine partnere būtent saugumo srityje ir NATO rėmuose, bet Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja“, – teigė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, pasikeitus prioritetams JAV užsienio politikoje, Europa Vašingtonui nebėra tokia svarbi.

„Kalbėčiau daugiau apie tai, kad Jungtinių Valstijų dabartinės administracijos užsienio politikoje atsirado nauji prioritetai ir Europa nėra tiek svarbi, kiek buvo anksčiau, tame tarpe, aišku, ir mūsų valstybės“, – sakė D. Grybauskaitė.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienio vakarą kreipdamasis į tautą iš Ovalinio kabineto oficialiai paskelbė septynerius metus trukusios Amerikos karinės operacijos “Irako laisvė” (Iraqi Freedom) pabaigą.

“Šį vakarą skelbiu, kad Amerikos kovinė misija Irake baigėsi. Operacija “Irako laisvė” baigėsi, o Irako žmonėms dabar tenka pagrindinė atsakomybė už saugumo užtikrinimą jų šalyje”, – sakė B.Obama.

JAV ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas apie Irako ateitį kalbėjo per televiziją iš Ovalinio kabineto Baltuosiuose rūmuose 20 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku, simboliškai pažymėdamas toje šalyje dislokuoto amerikiečių kontingento kovinių veiksmų pabaigą.

Šiuo metu Irake yra likę mažiau nei 50 tūkst. JAV karių, o apie 100 tūkst. jų buvo išvesti. B.Obamos pirmtako George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) įsakymu invazija į Iraką buvo pradėta 2003 metais.

“Uždarėme arba perdavėme irakiečiams šimtus bazių. Išvežėme iš Irako milijonus vienetų (karinės) technikos”, – pabrėžė JAV prezidentas.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pažadėjo priversti britų naftos bendrovę “British Petroleum” (BP) sumokėti už savo “neatsakingumą”, dėl kurio Meksikos įlankoje išsiliejo nafta.

Tai prezidentas pareiškė sakydamas svarbią kalbą Ovaliniame kabinete, kurioje paragino imtis naujos “nacionalinės misijos” – sumažinti Amerikos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Tačiau praėjus aštuonioms savaitėms nuo nelaimės pradžios B.Obama nepateikė jokių aiškių atsakymų, kaip sustabdyti naftos plūsmą iš Meksikos įlankos dugne esančio pažeisto gręžinio. Antradienį paskelbtais ekspertų vertinimais, kasdien iš gręžinio į aplinką patenka 60 tūkst. barelių naftos.

Prezidentas taip pat nepaaiškino, kaip rengiasi įtikinti priešiškai nusiteikusį Kongresą pritarti jo švarios energijos revoliucijai.

Savo pirmajame kreipimesi į Amerikos žmones iš Baltųjų rūmų Ovaliojo kabineto B.Obama taip pat pažadėjo, kad bus imtasi ilgalaikių pastangų padėti nuniokotai Meksikos įlankos pakrantei.

Jis taip pat gynė savo sprendimą paskelbti šešių mėnesių moratoriumą naftos gavybai didelėse jūros gelmės, kuris, pasak prezidento, yra būtinas siekiant garantuoti regiono saugumą.

B.Obama sakė šią kalbą, kuri truko 18 minučių, sėdėdamas prie prezidento stalo; jam iš vieno šono buvo JAV vėliava, o iš kito – prezidento vėliava. Prieš šį kreipimąsi jis apsilankė trijose katastrofos zonoje esančiose valstijose, kur mėgino atremti kritiką dėl savo vadovavimo kovojant su šia krize.

“Milijonai galonų naftos, išsiliejusios į Meksikos įlanką, yra labiau panašu į epidemiją, tokią, su kuria mes kovosime daug mėnesių ar net metų”, – sakė prezidentas savo kreipimesi, kurį tiesiogiai transliavo visos pagrindinės JAV televizijos.

B.Obama sakė, jog trečiadienį 10 val. 15 min. (17 val. 15 min. Lietuvos laiku) Baltuosiuose rūmuose susitiks su BP valdybos pirmininku Carlu-Henricu Svanbergu (Karlu Henriku Svanbergu) ir pareikalaus, kad jis sutiktų, jog būtų sukurta speciali depozitinė sąskaita naftos išsiliejimo padarytai žalai kompensuoti ir leisti nepriklausomai komisijai stebėti šį procesą.

“Rytoj susitiksiu su BP valdybos pirmininku ir informuosiu jį, kad jis turės atidėti tiek išteklių, kiek reikės išmokėti kompensacijas darbininkams ir verslo savininkams, nukentėjusiems dėl šios kompanijos neatsakingumo”, – sakė prezidentas.

BP santūriai dviem sakiniais reagavo į šią B.Obamos kalbą: “Drauge su prezidentu siekiame kiek įmanoma greičiau užkimšti gręžinį, surinkti išsiliejusią naftą ir sušvelninti poveikį žmonėms bei įlankos pakrantės aplinkai”.

“Laukiame rytojaus susitikimo su prezidentu B.Obama, kad galėtume konstruktyviai aptarti, kaip siekti šių bendrų tikslų”, – nurodė BP.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) priėmė sprendimą pratęsti metams dar 2006 metais įvestas sankcijas Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir kai kuriems kitiems šalies vadovybės atstovams, pranešė Baltieji rūmai.

Sankcijos taikomos “kai kuriems Baltarusijos vadovams, taip pat kitiems žmonėms, pakertantiems demokratijos principus ar institutus, pažeidžiantiems žmogaus teises ir įsivėlusiems į korupciją”, – sakoma B.Obamos pareiškime.

“Nors 2008 metų pabaigoje buvo paleisti į laisvę politiniai kaliniai, kuriuos tokiais pripažino tarptautinė bendrija, taip pat nepaisant mūsų pastangų, kad (Baltarusijoje) toliau būtų vykdomos reformos demokratijos stiprinimo, žmogaus teisių laikymosi ir įstatymų viršenybės srityse, šioje šalyje tebėra rimtų problemų”, – pažymima dokumente.

Sankcijos, kurias 2006 metų birželio 16 dieną įvedė B.Obamos pirmtakas George`as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), numato žmonių, patekusių į “juodąjį sąrašą”, turto JAV teritorijoje areštą.

"Veido" archyvas

B.Obama keičia strategiją, o prie Rusijos sienos montuojamos “Patriot” raketos

Šių metų JAV karo akademijos Vest Pointe išleistuvių ceremoniją vainikavo JAV prezidento Baracko Obamos paskelbtos gynybos strategijos tezės. Priminsime, kad kiekvienas JAV prezidentas skelbia savą nacionalinę gynybos strategiją. Ten pat, Vest Pointe, šalies saugumo doktriną skelbė ir George’as W.Bushas.

“The Washington Post” analitikai atkreipia dėmesį, kad nuo jos B.Obamos doktrina skiriasi radikaliai. Ankstesnėje buvo pabrėžiami nacionaliniai šalies interesai, leidžiantys valstybei imtis vienašališkų ir prevencinių veiksmų, nukreiptų prieš tas šalis ir tas teroristines organizacijas, iš kurių kyla grėsmė JAV interesams. Tokia strategija, laikantis požiūrio, kad kai kuriais atvejais geriausia gynyba yra geras puolimas, buvo priimta po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių.

Dabartinis JAV prezidentas pareiškė, kad šalis, siekdama savo saugumo, turėtų remtis tarptautiniu bendradarbiavimu. Tai reiškia, kad G.W.Busho “amerikietiško internacionalizmo” strategija, paskelbta prieš aštuonerius metus, keičiama iš esmės, nors B.Obama nė karto nepaminėjo savo pirmtako pavardės. Kita vertus, jau 2009-aisiais, kai jis laimėjo rinkimus, buvo prognozuojama, kad gynybos strategija keisis.

Ceremonijoje dalyvavę tūkstantis seniausios JAV karo akademijos baigiamojo kurso kariūnų ir aukščiausio rango kariškių išgirdo, kad jų valstybė pasaulio arenoje vienašališkų veiksmų nebesiims, todėl reikia stiprinti esamus aljansus ir ieškoti naujų partnerių. “Mes visi žinome, kad tarptautinė sistema turi ydų, – sakė B.Obama. – Bet atotrūkis nuo pasaulio bendrijos JAV nebuvo vaisingas”. Ateityje Amerika neturėtų viena tvarkytis su naujais iššūkiais, o jos kariai neturėtų vieni prisiimti atsakomybės. “Šio amžiaus našta negali gulti vien ant Amerikos pečių”, – pareiškė B.Obama. Kaip šiuolaikiniai iššūkiai buvo įvardyti branduolinės ginkluotės plitimas, ekstremizmas, konfliktų malšinimas, klimato kaita.

Afganistano mazgas

Dabartinis supervalstybės prezidentas pareiškė, kad JAV geriau sekasi, kai šalis veikia būdama aljanso dalimi, kaip buvo per Antrąjį pasaulinį karą ir šaltojo karo laikais, o dabar naująją tarptautinę padėtį reikia vertinti iš diplomatijos ir bendradarbiavimo pozicijų. Taigi JAV imsis tokios politikos, kuri remsis diplomatiniais įsipareigojimais ir demokratijos vertybėmis, pirmiausia pati stengdamasi rodyti pavyzdį.

Analitikų nuomone, kalbėdamas apie bendradarbiavimą JAV prezidentas netiesiogiai kreipėsi į kai kuriuos sąjungininkus NATO aljanse, pradėjusius svarstyti galimybę pasitraukti iš operacijų Afganistane. Pavyzdžiui, naujojoje Didžiosios Britanijos vyriausybėje trys ministrai neseniai pareiškė, kad šalies kariuomenė iš Afganistano turėtų būti išvesta kuo skubiau.

Priminsime, kad 2009 m. pabaigoje ten pat, Vest Pointo akademijoje, JAV prezidentas buvo paskelbęs naują karinę strategiją Afganistane, turinčią laikytis ant “trijų banginių” – karinių veiksmų prieš talibus, bendradarbiavimo su Jungtinėmis Tautomis bei afganų tauta ir partnerystės su Pakistanu.

Raketos jau Lenkijoje

Kaip vieną bendradarbiavimo, apie kurį kalbėjo B.Obama, pavyzdžių jau galima paminėti praėjusią savaitę, gegužės 25-ąją, į Lenkiją atvykusius kelias dešimtis JAV kareivių su zenitinėmis raketomis “Patriot”. Jos buvo atgabentos geležinkeliu iš amerikiečių bazės prie Kaizerslauterno. Dvejus metus lenkų kariškiai bus mokomi valdyti raketų kompleksą. Per tą laiką čia nuolat bus iki 150 JAV karių. Tiek daug Lenkija jų dar nebuvo mačiusi, jie niekada ir neketino taip ilgai čia užsibūti kartu su savo technika. Anksčiau JAV kariškiai mokė lenkų lakūnus valdyti naikintuvus F-16, kurių Lenkija įsigijo modernizuodama savo karines oro pajėgas.

Raketos dislokuotos Varmijos Mozūrų vaivadijoje prie Morongo miestelio esančioje bazėje – maždaug už 60 km nuo Rusijos Kaliningrado srities. Lenkija tvirtina, kad ši vietovė pasirinkta vien dėl palankios infrastruktūros. Planą dėl raketų dislokavimo Lenkija buvo suderinusi dar su G.W.Busho administracija. Nenuostabu, kad šis planas buvo sukėlęs didelį Rusijos nepasitenkinimą, todėl vėliau B.Obama jį koregavo.

Lenkiją pasiekusios raketos yra mažesnio nuotolio ir, kaip tikimasi, neturėtų taip erzinti Rusijos, kaip G.W.Busho plane numatytos priešraketinės gynybos sistemos. Didžiajai Lenkijos kaimynei, matyt, neliks nieko kita, kaip susitaikyti su įvykusiu faktu.

Tačiau ir pagal patikslintą planą Lenkija turės įkurdinti visą priešraketinės gynybos bazę, bet tai turėtų įvykti 2018 m. ir ji būtų mažesnė, nei numatyta G.W.Busho planuose. O ateityje Lenkija ir pati ketina įsigyti keletą amerikietiškų raketų.