JAV sprendimas nepakviesti jokių aukštų Europos Sąjungos (ES) pareigūnų į aukšto lygio susitikimą Prahoje kai kurie Bendrijos diplomatai laiko nauju antausiu Briuseliui, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė “EUobserver”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį Čekijos sostinėje pasirašė su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu svarbią branduolinių arsenalų mažinimo sutartį, o vėliau dalyvavo vakarienėje su vienuolikos Europos šalių ir vyriausybių vadovų.

Į tą vakarienę buvo pakviesti Bulgarijos, Kroatija, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos lyderiai, tačiau kvietimo negavo nei vienas svarbus ES pareigūnas – nei naujoji Bendrijos išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton), nei naujasis 27 šalių bloko prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus).

Baltieji Rūmai pareiškė, kad ta vakarienė B.Obamai turėjo padėti suprasti buvusių komunistinių šalių ir Sovietų Sąjungos respublikų “unikalią perspektyvą” dėl saugumo klausimų Europoje.

Šis susitikimas buvo surengtas rytinėms ES šalims išreiškus nerimą, kad JAV laiko prioritetu ryšių su Maskva stiprinimą, tačiau atsisako ankstesnių planų įkurti naujas karines bazes Lenkijoje ir Čekijoje.

Anksčiau B.Obama atšaukė JAV ir ES viršūnių susitikimą, kuris gegužę turėjo įvykti Madride. JAV ir Bendrijos pareigūnai vėliau pareiškė, kad ateityje tokie susitikimai nebebus rengiami reguliariai, o tik tada, kai abi pusės “jaus, kad tokio (susitikimo) reikia”.

JAV vadovo sprendimas nevažiuoti į Madridą privertė nepatogiai pasijusti šiuo metu ES pirmininkaujančią Ispaniją, taip pat iškėlė klausimų, ar Vašingtonas tebelaiko Bendriją svarbia pasaulio politikos žaidėja.

Europos Komisija ketvirtadienį paskelbtame oficialiame pranešime Prahoje įvykusios vakarienės nesureikšmino.

“Tarp JAV ir ES šalių palaikomi reguliarūs kontaktai, o mes nenorime į visus juos kištis arba būti kviečiami į visus tokius susitikimus, todėl mums ši informacija tikrai neatrodo neigiama”, – sakė vienas Komisijos atstovas.

“EUobserver” paklausus, ar renginys Prahoje gali būti laikomas dar vienu diplomatiniu antausiu Europos Sąjungai, vienas JAV diplomatas atsakė: “Tiek prezidentas, tiek valstybės sekretorė kalbėjo apie didelę ES svarbą Jungtinėms Valstijoms. Mes nemėginame pridėti arba atimti iš vieno ryšio, tuo pačiu palaikydami kitą”.

Tačiau pastaruosius įvykius Bendrijos sostinėje teigiamai vertina ne visi.

“Tuo metu, kai Europos Sąjunga stengiasi formuotis savo išorės politikos struktūras, kad šios įgytų didesnę įtaką pasauliniame lygmenyje, šis susitikimas yra dvigubas pralaimėjimas tiek ES šalims, dalyvavusioms toje viršūnių vakarienėje, tiek Europos Sąjungai”, – sakė Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderis ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas).

“Ši vakarienė dar kartą pabrėžia faktą, kad Europos Sąjungai reikia paversti tikrove bendrą išorės politiką, kad prezidentas Obama žinotų, kam skambinti arba ką kviesti vakarienės”, – pridūrė jis.

Kitas įtakingas ES diplomatas “EUobserver” sakė: “Jis (Obama) nevažiuoja į Madridą. Dabar sulaukėme šio formato Prahoje. Iš tikrųjų galima užduoti kai kurių klausimų (apie B.Obamos įsipareigojimus Bendrijai)”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį Prahoje pasirašė svarbią sutartį dėl abiejų šalių branduolinių arsenalų sumažinimo.

Maskva ir Vašingtonas šią sutartį suderino po daugelį mėnesių trukusių įtemptų derybų, kurios strigo dėl įvairių nesutarimų, ypač dėl JAV priešraketinės gynybos planų, kuriems priešinasi Rusija.

Jeigu tą dokumentą, kurį abu prezidentai pasirašė Prahos pilies puošnioje renesansinėje Ispaniškojoje salėje, ratifikuos JAV Senatas ir Rusijos Valstybės Dūma, naujoji sutartis pakeis 1991 metų Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri nustojo galiojusi praeitą gruodį.

Naujojoje START numatoma, kad abi buvusios Šaltojo karo priešininkės galės turėti ne daugiau nei 1 550 naudojimui paruoštų branduolinių kovinių galvučių – apie 30 proc. mažiau, nei buvo nustatyta per paskutinį susitarimą, priimtą 2002 metais.

Joje taip pat numatyti tokias galvutes galinčių nešti tarpžemyninių balistinių raketų skaičiaus apribojimai.

Netgi šio sumažinto branduolinių ginklų kiekio pakaktų, kad abi šalys po kelis kartus sunaikintų vieną kitą. Tačiau naujoji sutartis pasauliui turi pasiųsti aiškią žinią, jog Rusija ir Jungtinės Valstijos, kurioms priklauso daugiau nei 90 proc. pasaulyje pagamintų branduolinių ginklų, nusiginklavimą vertina rimtai.

“Ši diena – svarbi gairė branduoliniam saugumui ir (branduolinių ginklų) neplatinimui, taip pat JAV ir Rusijos santykiams”, – sakė B.Obama.

Pasak jo, naujoji sutartis tėra “vienas žingsnis ilgoje kelionėje… Ši sutartis atvers erdvę tolesniems mažinimams”.

D.Medvedevas taip pat gyrė šios sutarties pasirašymą, vadindamas jį istoriniu įvykiu, kuris atvers naują skyrių abiejų šalių bendradarbiavime.

Puošnioje Prahos pilies salėje atėjo ilgai laukta akimirka: abu prezidentai paėmė savo rašiklius, pažvelgė vienas į kitą, nusišypsojo ir pasirašė kelis dokumentus, o padėjėjai juos sukeitė, kad pasirašytų abi šalys. Kai tai buvo atlikta, lyderiai akimirką atrodė sutrikę. D.Medvedevas plačiai nusišypsojo ir gūžtelėjo pečiais; tada abu atsistojo ir paspaudė vienas kitam rankas.

Po asmeninių derybų B.Medvedevas ir B.Obama sėdėjo vienas šalia kito, pasirašydami sutartį. Šis veiksmas taip pat tapo svarbiu žingsniu jiems stengiantis “perkrauti” abiejų šalių santykius, kurie dažnai būdavo įtempti.

B.Obama sakė, kad abi šalys, kurių arsenaluose saugoma daugiau nei 95 proc. pasaulyje esančių branduolinių ginklų, turi pademonstruoti “atsakingą pasaulinę lyderystę”.

D.Medvedevas pareiškė, kad naujoji sutartis “leidžia mums pakelti Rusijos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį”, taip pat pabrėžė, jog derybos dėl šio dokumento “nebuvo paprastos”.

B.Obama lygiai prieš metus Čekijos sostinėje pasakė svarbią kalbą, kurioje sakė, kad Jungtinės Valstijose yra pasiryžusios siekti įtikinti pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų.

Ketvirtadienį jis vėl patvirtino prieš metus išsakytas mintis, kad visiškas branduolinis nusiginklavimas “yra ilgalaikis uždavinys, kuris gali būti nepasiektas per mano gyvenimą”.

B.Obama šią savaitę paviešino naują JAV poziciją dėl branduolinio ginklo panaudojimo, skelbiančią, jog Vašingtonas nesurengs atominės atakos prieš branduolinių ginklų turinčią šalį. Tačiau prezidentas pabrėžė, kad ši nuostata negali būti taikoma Iranui arba Šiaurės Korėjai.

JAV lyderis vadovaus kitą savaitę Vašingtone vyksiančiam viršūnių susitikimui, kuriame bus tariamasis dėl branduolinio saugumo. Gegužę Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke vyks konferencija dėl Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties (Non-Proliferation Treaty, NPT).

B.Obama dar kartą perspėjo Iraną dėl jo branduolinės veiklos, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai “netoleruos veiksmų, kurie pažeidžia NPT”.

Kaip ir kiti europiečiai, daugelis lietuvių išreiškė nusivylimą tuo, kad Baracko Obamos administracija nusigręžė nuo Europos. Atrodo, jis turi svarbesnių reikalų Azijoje, todėl ir atmetė kvietimą gegužę atvykti į susitikimą su ES vadovais.

Obamos sprendimas po Gruzijos ir Rusijos karo atsisakyti George’o W.Busho plano Čekijoje ir Lenkijoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemą sukėlė daugelio rytinio Baltijos jūros regiono gyventojų susirūpinimą dėl Vašingtono įsipareigojimo ginti jų valstybes. Tačiau jie nerimauja be reikalo, neatsižvelgdami į tai, kad Obama iš savo pirmtako paveldėjo devynias galybes vidaus ir tarptautinių problemų.

Irakas nekėlė grėsmės

Norint iš tiesų suprasti Obamos administracijos požiūrį į užsienio reikalus, būtina pripažinti, kad pradėjęs eiti pareigas Obama rado didžiulį užnuodytą paveldą. Tai paaiškina jo susitelkimą į daugybę nelengvų problemų, su kuriomis jis susiduria savo šalyje, ir rodo, kad iš tiesų jis nėra taip susirūpinęs tuo, kas vyksta už Europos ribų. Be to, turint omenyje du užsitęsusius karus Didžiuosiuose Vidurio Rytuose ir perspektyvą, kad Pakistane, branduolinį ginklą turinčioje valstybėje, gali įsivyrauti suirutė, Europa gyvena taikos sąlygomis.

Pradėti reikėtų nuo to, kad Bushas priėmė pražūtingą sprendimą įsiveržti į Iraką ir jį okupuoti, taip pradėdamas “neteisingą karą” Irake, dar neužbaigęs “teisingo karo” Afganistane. Nepaisant Busho viceprezidento Dicko Cheney ir svarbiausio politinio operatyvinio darbuotojo Karlo Rove’o dabartinių pastangų pateisinti šią neįtikėtiną klaidą, stulbinanti tiesa yra ta, kad Saddamas Husseinas neturėjo karinių gebėjimų pakenkti JAV, nebuvo jis ir “Al Qaedos” sąjungininkas.

Tiksliau sakant, jis neturėjo branduolinių ginklų, o jo cheminių ir biologinių ginklų pajėgumai buvo minimalūs ir vargu ar galėjo kelti grėsmę galingiausioms pasaulyje ginkluotosioms pajėgoms. Be to, Saddamas ir Osama bin Ladenas nebuvo sąjungininkai, ir Irako diktatorius neturėjo nieko bendra su “Al Qaedos” surengtu rugsėjo 11-osios išpuoliu prieš Jungtines Valstijas. Tiesą sakant, bin Ladenas jį laikė savo priešu. Kai kurie demokratai buvo suklaidinti ir patikėjo neteisingais Busho administracijos tvirtinimais, jog buvo priešingai, tuo tarpu kiti baikščiai palaikė invaziją, kad neatrodytų nuolaidūs ir neprarastų karingų rinkėjų paramos. Obamos tarp jų nebuvo.

Dalykas tas, jog tokie svarbūs George’o Busho vyresniojo administracijos nariai, kaip patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Brentas Scowcroftas ir valstybės sekretorius Jamesas Bakeris, nepritarė invazijai į Iraką dėl tos paprastos priežasties, kad Saddamas buvo suvaržytas ir nekėlė grėsmės Jungtinėms Valstijoms. Jie teisingai numatė, kad jeigu Bushas jaunesnysis nepaisytų jų patarimų, pasekmės būtų pražūtingos Amerikos nacionaliniam saugumui.

Oponentų fronto atakos

Taigi įžengęs į Baltuosius rūmus Obama paveldėjo du karus, kurie gerokai nuvargino Amerikos ginkluotąsias pajėgas; neapgalvotos vienašališkos politikos, kuri destabilizavo Didžiuosius Vidurio Rytus ir kuri, be kita ko, leido Iranui pridaryti daugiau nemalonumų regione suteikdama Teheranui pasiteisinimą įsigyti branduolinį ginklą, tarptautinį pasmerkimą; mažėjantį tikėjimą Jungtinių Valstijų moraliniu teisingumu kaltinimų karo nusikaltimais akivaizdoje; ir galiausiai globalų viešosios nuomonės pokytį, kai buvo laikoma, kad Amerika kelia didesnę grėsmę taikai pasaulyje negu komunistinė Kinija. Svarbiausia, kad taip manė ne tik musulmonai, bet ir tokie seni Amerikos sąjungininkai, kaip britai.

Be jau minėtų bėdų, jaunajam prezidentui teko spręsti ekonominio nuosmukio, prasidėjusio Jungtinėse Valstijose ir sukėlusio didžiausią pasaulinę finansų krizę nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Didžiosios ekonominės krizės laikų, sunkumus. Negana to, kai tik Obama ėmė eiti pareigas, jo oponentai respublikonai pareiškė, kad trukdys jam spręsti Amerikai nerimą keliančias problemas, viešai skelbdami tikslą “jį nuversti”. Ir iš tiesų jo oponentai respublikonai nesiliauja sabotuoti politikos, kuri kaip tik ir reikalinga sprendžiant svarbiausias Amerikos problemas.

Ryškiausias to pavyzdys yra respublikonų mėginimai neleisti, kad amerikiečiai turėtų galimybę naudotis nacionaline sveikatos draudimo programa. Sunku patikėti, kad dar prieš dvi savaites Jungtinės Valstijos buvo vienintelė išsivysčiusi visuomenė, nepripažįstanti, kad sveikatos priežiūra yra pagrindinė žmogaus teisė.

Sveikatos priežiūros programos oponentai vilkino jos priėmimą griebdamiesi dezinformavimo kampanijos, paremtos iškraipymais, visišku melu ir baimės kėlimu. Neperlenksiu padarydamas išvadą, kad jeigu Obama būtų pralaimėjęs kovą dėl sveikatos priežiūros, tai būtų buvęs mirtinas politinis smūgis jo administracijai. Be kita ko, tai būtų susilpninę jo gebėjimą spręsti neatidėliotinas tarptautines problemas. Būtent dėl šių aplinkybių jis turėjo mažai laiko užsienio politikos klausimams spręsti ir sprendžia tik pačius būtiniausius.

"Veido" archyvas

Baltuosiuose rūmuose apsilankęs Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy sulaukė išskirtinio B. Obamos dėmesio

Gruzijos korta

Kaip jau rašiau 2008 m. vasarą “Veide” išspausdintame straipsnyje, kandidato į prezidentus Obamos nuomone, būtų neišmintinga dislokuoti priešraketinę sistemą Rytų Europoje kovai su grėsme, kuri dar nėra reali. Vietoj jos jis pasirinko sistemą, skirtą vidutinio nuotolio raketų, kurias į savo priešus Vidurio Rytuose ir Europoje galėtų paleisti Iranas (Iranas tokių raketų jau turi), smūgiams atremti. Kaip pabrėžė gynybos sekretorius Robertas Gatesas, šis pasirinkimas yra geresnis negu tas, kurį palaikė Bushas ir kurį Gatesas buvo patvirtinęs anksčiau.

Galiausiai derėtų pasakyti keletą žodžių apie 2008 m. Gruzijos ir Rusijos karą. Galimas daiktas, kad Maskva apgaule privertė jauną maištingąjį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį surengti išpuolį prieš Pietų Osetiją, bet jis ėmėsi neapgalvotų veiksmų, dėl kurių atsirado tokia galimybė. ES padarė išvadą, kad jis pirmas pradėjo karą. Tada anksčiau buvę draugiški Amerikos ir Europos lyderiai nusigręžė nuo jo, kad jo kaprizingas maivymasis dar sykį nesukeltų karinių veiksmų su Rusija.

Neseniai per Gruzijos televiziją rodyta laida, kurioje buvo imituojamas antrasis Gruzijos ir Rusijos karas, pasak jo kritikų, yra dar vienas iracionalaus jo elgesio įrodymas. (Jis paneigė turėjęs ką nors bendra su ta laida, bet viena vertus, paneigimas neįtikino kritikų, o kita vertus, provokacinė laida buvo dovana Kremliaus griežto kurso šalininkams, kurie yra pasiryžę jį nuversti.) Kartu suabejota jo įsipareigojimu demokratijai. Tad ar yra ko stebėtis, jei už savo piliečių gerovę atsakingi lyderiai pavojingoje buvusios Sovietų Sąjungos kaimynystėje, kaip antai Lietuvoje, vengia konkrečių diplomatinių renginių kartu su Saakašviliu?

Beje, dar vienas dalykas. Jei G.W.Bushas nebūtų įsiveržęs į Iraką, vargu ar 2008 m. Gruzijos ir Rusijos karas būtų apskritai įvykęs. Nuvargintos Irako karo, kuris kainavo daug gyvybių ir milijardus dolerių bei Talibano sugrįžimą Afganistane, Amerikos ginkluotosios pajėgos buvo gerokai išsisėmusios. Tuo pat metu, Busho vadovavimo laikotarpiu, staiga krito tarptautinis Jungtinių Valstijų prestižas. Negana to, jau artėjo katastrofiškas ekonomikos nuosmukis. Esant tokioms aplinkybėms karingai nusiteikusieji Maskvoje manė galintys veikti diskredituotai vadovybei Vašingtone nesikišant.

Taigi svarstant Obamos politiką Europos atžvilgiu pirmiausia reikia turėti omenyje iš Busho gautą užnuodytą paveldą nepamirštant, kad jį dar apsunkina politinių oponentų obstrukcionistinė politika ir sunkumų slegiamas ūkis.

D.Krickus – Mary Washington universiteto garbės profesorius, vadovavęs JAV jūrų pėstininkų universiteto H.L.Oppenheimerio karo strategijos katedrai, ir nuolatinis www.lithuaniatribune.com autorius.

Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) kvietimą į Prahoje rengiamą susitikimą prezidentė Dalia Grybauskaitė vertina kaip kvietimą Lietuvai, o premjeras deleguotas atsižvelgiant į tai, kad susitikime valstybėms daugiausia atstovaus būtent ministrai pirmininkai, antradienį sakė prezidentės patarėjas.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys sakė, kad premjero Andriaus Kubiliaus delegavimas yra “visiškai natūralus ir normalus”.

“Dauguma ten dalyvaujančių regiono lyderių yra premjerai. Iš vienuolikos aštuoni yra premjerai. Tai yra visiškai natūralu, kad ir iš Lietuvos važiuoja dalyvauti premjeras”, – žurnalistams antradienį sakė prezidentės atstovas.

L.Balsys pabrėžė, kad pagal Konstituciją Lietuvoje užsienio politiką vykdo prezidentė kartu su Vyriausybė.

“Delegavimas premjero atstovauti prezidentei ir Lietuvai šiame susitikime yra visiškai natūralus, normalus ir turbūt tos spekuliacijos ir kalbos, kurios pastaruoju metu sklinda, jos neturi jokio pamato”, – sakė L.Balsys.

Jis nekomentavo sąsajų tarp prezidentės nevykimo į Prahą ir planuojamo jos vizito į Jungtines Valstijas.

“Ne, tokių sąsajų aš negalėčiau įžvelgti, tai nėra atsisakymas vykti. Aš dar kartą kartoju, kad yra gautas kvietimas Lietuvai, premjeras visiškai gali atstovauti Lietuvai šiame susitikime, kuriame dauguma kitų dalyvių yra premjerai”, – kalbėjo prezidentės atstovas.

Klausiamas, kam konkrečiai buvo adresuotas Baltųjų rūmų kvietimas, L.Balsys sakė, esą natūralu, jog kvietimas Lietuvai patenka pas prezidentę.

“Aš negaliu komentuoti teksto, nes tai nėra viešas spaudai skirtas kvietimas. Laiškas, be abejo, kadangi prezidentė yra Lietuvos vadovė, laiškas, adresuotas Lietuvai, patenka pas prezidentę. Tai irgi yra labai natūralu. Prezidentė tai traktuoja kaip kvietimą Lietuvai”, – sakė L.Balsys.

Šią savaitę Čekijos sostinėje Prahoje JAV prezidentas B.Obama susitiks su Lietuvos ministru pirmininku A.Kubiliumi ir dar dešimties regiono valstybių vadovais.

JAV prezidentas Rytų europiečius į neformalų susitikimą pakvietė balandžio 8-ąją – tą pačią dieną, kai Čekijos sostinėje su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ketina pasirašyti susitarimą dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo.

Oficialiai patvirtinta, kad į susitikimą su B.Obama atvyks Latvijos, Estijos ir Rumunijos prezidentai. Susitikime taip pat dalyvaus ministrai pirmininkai iš Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos. Čekijai turėtų atstovauti ir prezidentas, ir premjeras.

JAV pareigūnų teigimu, B.Obama su Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais neformaliame susitikime aptars regionui svarbius saugumo klausimus.

Lietuvoje prieštaringų vertinimų sulaukė prezidentės D.Grybauskaitės sprendimas pačiai nevykti į Prahą, o deleguoti premjerą. Neoficialiomis žiniomis, be jos, iš prezidentų buvo kviesti Latvijos, Estijos ir Rumunijos prezidentai, ir visi jie ketina atvykti į Čekijos sostinę. Likusiose regiono valstybėse kvietimus gavo premjerai.

B.Obama ir D.Medvedevas balandžio 8 dieną Prahoje ketina pasirašyti sutartį dėl branduolinių ginklų arsenalo mažinimo.

Naujoji sutartis pakeis istorinę 1991 metų Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuri nustojo galiojusi praeitų metų gruodžio 5 dieną, o jos atnaujinimas yra vienas iš svarbiausių B.Obamos administracijos uždavinių.

Pagal naująją sutartį, abi pusės sumažins kovinių galvučių kiekį beveik trečdaliu – iki 1550 vienetų, o jų nešėjų skaičių – iki 700.

JAV nurodo turinčios apie 2200 branduolinių kovinių galvučių, o Rusija, kaip manoma, apie 3000.