Kai kalbama apie energijos ir šilumos gavybą, vis svarbesnis tampa atsinaujinančių išteklių naudojimas, leidžiantis ne tik sumažinti energijos gamybos sąnaudas, bet ir saugoti aplinką. Tą jau įvertino ir Obelių spirito varykla, prieš dvejus metus po maistinio etilo alkoholio gamybos likdavusius žlaugtus „įdarbinusi“ šilumai ir energijai gaminti.

Saulė Marcinkevičiūtė

AB „Vilniaus degtinė“, įgyvendinusi projektą „Žlaugtų panaudojimas elektros energijos gamybai“, naujai pastatytoje kogeneracinėje elektrinėje, kurios instaliuota elektros galia – 1,5 MW, šilumos galia – 1,66 MW, žlaugtus „įdarbino“ elektrai ir šilumai gaminti. Taip buvo sumažintos išlaidos energijos ištekliams pirkti ir išspręsta gamybinio proceso atliekų tolesnio panaudojimo problema.

„Vienu šūviu nušovėme tris zuikius. Prieš porą metų pradėję gaminti biodujas iš žlaugtų apsirūpiname šiluma ir elektros energija, todėl sumažėjo aplinkos tarša. O naujuose bioreaktoriuose išrūgę žlaugtai – puiki trąša, kurią mielai naudoja žemdirbiai“, – džiaugiasi Obelių spirito varyklos direktorius Povilas Stumbrys.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių įmonė pasigamina dalį jai reikalingos šilumos ir elektros energijos. Kadangi elektros energijos savo reikmėms panaudoja tik apie 20–25 proc., likusią dalį parduoda „Lesto“, taigi ne tik apsirūpina pati, bet ir užsidirba.

P.Stumbrio teigimu, skaičiuojama, kad sumažėjus gamtinių dujų suvartojimui ir skysto kuro poreikiui gerokai sumažėjo aplinkos tarša – įmonė sumažino CO2 išmetimą. Dėl to, kad įmonės gaminama elektros energija yra maždaug perpus pigesnė už pirktinę, pagrindinės jų produkcijos savikaina sumažėjo maždaug 5–8 proc., todėl jų investicija – kone 10 mln. Lt – atsipirks per septynerius metus.

Imtis tokių didelių darbų P.Stumbrį paskatino tai, kad Vakarų Europos šalyse žlaugtai jau seniai naudojami biodujoms gaminti. „Ši technologija mums pasirodė patraukli ne tik aplinkosaugos požiūriu, bet ir dėl to, kad tai yra energijos išteklių taupymas“, – sako įmonės direktorius.

Atliekos virsta trąšomis

Supuvę žlaugtai – atliekos, gaunamos iš rugių ar kvietrugių gaminant maistinį etilo alkoholį, o vėliau biodujas. Juos ypač vertina ūkininkai, vienas jų – rokiškėnas Ričardas Valiulis.

„Žlaugtai – tikrai puikios trąšos. Naudočiau ir naudočiau jas, jeigu būtų daugiau. Javai auga stiprūs, ir derlius geresnis. Tie laukai, kuriuos tręšiau šiomis trąšomis, nuo kitų skiriasi kaip diena nuo nakties“, – tvirtina ūkininkas, savo laukus jau antrus metus tręšiantis iš Obelių spirito gamyklos parsivežtu anaerobinio pūdymo skysčiu, kurį jis vadina tiesiog dumblu.

Ūkininko nuomone, žlaugtuose yra visų reikalingų mineralinių ir organinių medžiagų: ir amonio salietros, ir kalio, ir natrio, ir fosforo, tad žemei tai ypač tinkamos trąšos. Be to, jose daug humuso, todėl, R.Valiulio teigimu, tręšti to ploto, kuris buvo tręšiamas šiemet, kitąmet jau nereikės.

Praėjusį rudenį Rokiškio rajono Lašų žemės ūkio bendrovės direktorius Zenonas Akramavičius taip pat pasinaudojo žlaugtais kaip trąšomis. Pasak jo, nors šis humusas laikomas gamybos atliekomis, tai yra paprasčiausios organinės trąšos. Patręšus žemę perdirbti grūdai tiesiog grįžta atgal į žemę, iš kurios išaugo.

Pasak Obelių spirito varyklos vadovo P.Stumbrio, ūkininkai laukams tręšti ir anksčiau naudojo šalutinį gamybos produktą, bet dabar į laukus veža paruoštas ekologiškas trąšas, kurios anaerobinio pūdymo metu susidaro naujuose varyklos bioreaktoriuose. Silpnai šarminis, maždaug 8 pH produktas labai naudingas rūgštokam Lietuvos dirvožemiui.

Tiesa, kol kas ši biomasė Lietuvoje, priešingai nei daugelyje ES šalių, oficialiai laikoma ne trąšomis, o atliekomis, tačiau tiek mikrobiologiniai, tiek cheminiai tyrimai rodo, kad ji atitinka visus ekologiškoms trąšoms keliamus reikalavimus. Todėl, P.Stumbrio įsitikinimu, tik laiko klausimas, kai ji bus pripažinta trąšomis. „Kai tai bus įteisinta, mes galėsime žiemą kaupti biomasę, o vasarą pasiūlyti žemdirbiams daugiau kokybiškų trąšų“, – sako įmonės vadovas.

O kol taip nutiks, savo sukauptus supuvusius žlaugtus Obelių spirito varykla ūkininkams tiesiog dovanoja.

PR