Daugelyje šalių klasteriai skatina ekonomikos augimą, pritraukia naujų technologijų ir investicijų į mokslinius tyrimus. ES struktūrinių fondų parama inovatyvių verslo klasterių projektams įgyvendinti ir Lietuvoje paskatino šį judėjimą, klasteriai kūrėsi sveikatos, kūrybinių industrijų, informacinių paslaugų, chemijos, maisto ir gėrimų pramonės sektoriuose.

Linas Senkus

Lietuvoje žinomos 46 klasterių iniciatyvos, o šį mėnesį Kaune, Vytauto Di­­džio­jo universitete, keturių šalies aukštųjų mokyklų rektoriai pasirašė memorandumą, kuriuo įtvir­tino bendradarbiavimą ir mokslo bei studijų kokybės gerinimą jungtiniame klas­teryje.

Maždaug ketvirtadalis klasterių susiformavo natūraliai, per ilgalaikį bendradarbiavimą. Vienas jų – Odontologijos inovacijų klasteris, su­sikūręs 2009 m. Pasak jo vadovės Renatos Gi­lienės, bendradarbiavimas su dauguma klas­­terį sudarančių įmonių susiklostė nuo se­no, nes suprasta, kad verta vieni kitiems pa­dė­ti: galima pasimokyti iš kitų, pirmiems gauti naujausių medžiagų, prekių. O veiklos sinergija augina visas įmones drauge.

Į klasterį susibūrė įvairių sektorių įmonės: vienos prekiauja odontologiniais produktais ir įranga („Med Grupė“, „Med Grupės projektai“), kitos verčiasi odontologinės praktikos veik­la (Vilniaus implantologijos centro klinika – VIC klinika, „I.R. Clinic“, Auristidos Gerlia­kie­nės stomatologijos gydykla, Senamiesčio stomatologijos klinika, Restauracinės odontologijos centras), trečios užsiima moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla („Vilniaus mokslo gru­pė“), moksliniais tyrimais biomedicinos srityje (Inovatyvios medicinos centras), dar kitos – odontologų mokymo veikla („Praktinė odontologija“, Implantologijos ir ortognatinės chirurgijos studija). Taip pat prie Odon­to­lo­gijos inovacijų klasterio prisijungė Im­plan­to­logų asociacija bei dantų technikų la­b­oratorija „Dens Opalus“.

Bendradarbiavimas – didžiulė klasterio stiprybė. Gydytojai, klasterio nariai, visada gali tarpusavyje konsultuotis, nes dauguma jų stažuojasi prestižinėse pasaulinėse konferencijose, į kurias vyksta ne tik mokytis, bet ir mokyti užsienio specialistų.

Štai VIC klinikos gydytojų odontologų ko­manda klinikinėje praktikoje taiko naujausius pasaulinio mokslo pasiekimus, atlieka moks­linius tyrimus, kurie geriausiems specialistams jau pelnė ir pasaulinį pripažinimą.

2012 m. VIC klinikos gydytojai Algirdas Pui­šys, To­mas Lin­kevičius, Mindaugas Sta­ce­vi­čius, Eglė Vin­da­šiūtė ir Natalja Verina dalyvavo kasmetėje Eu­ropos osseointegracijos aka­demijos (EAO) konferencijoje Kopenha­goje. Ši asociacija vienija geriausius žemyno implantologus. Joje Lietuvos medikai pristatė savo mokslinius klinikinius tyrimus. Gy­dytojų mokslinis tyrimas buvo įvertintas pir­ma vieta, nurungdamas net šešis šimtus kitų pranešimų.

Pernai rudenį Romoje vyko tarptautinis EAO kongresas, kuriame VIC klinikos  gydyto­jui odontologui A.Puišiui buvo įteiktas šios aka­demijos sertifikatas, įvertinantis ypatingus me­­­diko gabumus ir aukštą kvalifikaciją dan­tų im­­plantologijos srityje. Jis – pirmas ir vie­nintelis Lietuvos gydytojas, turintis tokį sertifikatą.

Neseniai Odontologijos inovacijų klasteris baigė Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Odontologijos inovacijų klasterio tyrimų ir mokymų centro kūrimas“, kuriam buvo skirta 1 145 907 eurų ES fondų paramos pagal prie­­­­­monę „Inoklaster LT+“. Klasterio direktorė R.Gilienė sakė: „Džiaugiamės gavę paramą: įsigijome brangios įrangos, reikalingos moks­liniams tyrimams, bei labai reikalingų prie­monių mokymų klasei kurti. Moksliniai ty­rimai, inovacijų ir naujų technologijų paieška bei kūrimas – viena svarbiausių klasterio veiklos krypčių. Mokslinių tyrimų centras puo­se­lėja ambicingus planus per artimiausius penkerius metus odontologijos srityje atlikti net per 20 įvairių krypčių mokslinių tyrimų.“

R.Gilienė pastebi tendenciją: užsienio pa­cientai įvertina aukštą Lietuvos specialistų dar­bo kokybę ir gerokai mažesnes paslaugų kai­­n­as. Lietuvos odontologijos praktika besiverčiančias įmones prie to atvedė tarptautinis bendradarbiavimas klasterio lygmeniu.

Odontologijos inovacijų klasterio artimiausiuose planuose – tarptautinė plėtra, partnerystė su užsienio įmonėmis. Augantis, bendradarbiaujantis klasteris – tai padidėjusi gydymo kokybė pacientams, tai didesnė apyvarta besiverčiantiesiems prekyba, tai idėjos moksliniams tyrimams, kurių metu rasti inovatyvūs sprendimai išsyk bus diegiami į praktiką. n

Užs. Nr. VPL 1013

Shutterstock

Medikais nori tapti tiek stojančiųjų, kiek žmonių gyvena Lietuvos kultūros sostinėje Žagarėje, arba kiek žiūrovų telpa į „Lietuvos ryto“ areną. Po pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų registravimo paaiškėjo, kad net 1,7 tūkst. stojančiųjų prioritetu pasirinko medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), Vilniaus universitete (VU) bei odontologiją LSMU.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

„Žinojau, kad vien į medicinos studijas dviejuose universitetuose kasmet stoja per 1000 abiturientų, bet kadangi jau seniai norėjau studijuoti būtent čia, supratau, kad didelio konkurso vis tiek neišvengsiu, todėl, jei labai noriu, turiu atiduoti visas jėgas ir stengtis, tą ir dariau“, – sako vilnietė abiturientė Viltė Jankauskaitė.

Ji patikina medicinos studijas pirmuoju pageidavimu pasirinkusi kaip tikrąją svajonę, o ne dėl prestižo, todėl jos, jau kelerius metus stebėjusios priėmimo statistiką, šiemet išaugę stojančiųjų skaičiai nenustebino.

Abiturientų įpročiai keičiasi lėtai

Be trijų „medicininių“ studijų programų, populiariausiųjų universitetinių studijų dešimtuke savo pozicijų jau kelerius metus neapleidžia teisės, ekonomikos studijos. Tačiau nebe pirmus metus taip abiturientams patinkančius socialinius mokslus vis bandoma nukarūnuoti, jaunuoliams kalant į galvą, kad nereikia susižavėti lengvesniais mokslais ar šių specialybių prestižu, nes darbas po jų, jei apskritai tokio atsiras, mažai tikėtina, kad bus prestižinis.

Taigi kasmet kad ir keliais procentais mažiau stojančiųjų pasirenka socialinius mokslus ir jie palengva traukiasi iš savo aukso amžiaus. Šiemet universitetuose pirmuoju pageidavimu juos studijuoti panoro 39,45 proc. (2014 m. 41 proc.) stojančiųjų, kolegijose – 37,65 proc. O dar 2012 m. socialinius mokslus rinkosi arti pusės – 47 proc. stojančiųjų į universitetus ir 45 proc. į kolegijas.

Profesijas, kurias bent jau darbdaviai prilygina auksinėms, priskiriamas technologijos ir fizinių mokslų sričiai, neretai susijusias su informacinėmis technologijomis, abiturientai renkasi dažniau, bet jų populiarumas auga vangiai. Tiesa, į populiariausiųjų dešimtuką šiemet pateko abi programų sistemų, siūlomų VU ir Kauno technologijos universiteto (KTU), studijų programos.

Kaip pabrėžė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas, KTU studijų prorektorius profesorius Pranas Žiliukas, fiziniai ir technologiniai mokslai tarp populiariausių studijų universitetuose atsirado tik prieš metus, iki tol jų vietą dešimtuke užėmė medicinos arba socialiniai mokslai. Nepaisant  raginimų rinktis šiuos mokslus, viliojimo solidžiu atlyginimu dar studijų metu, šių studijų populiarumas kaip ant mielių neauga: fizinius mokslus pirmuoju pageidavimu šiemet ir pernai rinkosi apie 9 proc. stojančiųjų, technologijos – 15 proc.

„Kasmet biomedicinos mokslų populiarumas auga po 2–3 procentus. Galima sakyti, kad konkursai į šias studijas pasiekė svaiginamas aukštumas, bet net ir jie stojančiųjų neatbaido, beveik kas ketvirtas nori studijuoti mediciną ar su ja susijusius mokslus“, – apie antrus metus populiarumo rekordą mušančias biomedicinos mokslų studijas svarsto P.Žiliukas.

Abejoti medicinos srities studijų perspektyva, tad ir abiturientų pasirinkimu, būtų sunku. Būtent šios srities specialistai, prognozuojama, bus paklausiausi artimiausiais metais. Skirtingos praktikos medikus į globalias perspektyviausių profesijų prognozes įtraukia ir „Forbes“, Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) taip pat numato, kad 2013–2025 m. viename iš labiausiai augsiančių sveikatos ir socialinio darbo sektorių darbuotojų padaugės 8,1 proc. Net vietinėje Lietuvos darbo biržos (LDB) šiųmetėje prognozėje gydytojai ir slaugos specialistai priskiriami prie turinčių daugiausiai įsidarbinimo galimybių.

Be šios prestižinės ir perspektyvios specialybės, iš TOP dešimtukų nesitraukia ir kitos, prestižinėmis laikomos, bet daugumai absolventų nebent praeityje perspektyvios buvusios ekonomikos ir teisės studijos. Tiesa, jos patenka ir į kitą TOP sąrašą. LDB duomenimis, 2015 m. daugiausia darbo ieškančių asmenų kaip tik ir buvo teisininkai, ekonomistai, buhalteriai ir apskaitininkai. Tačiau ne tik šių sričių, bet socialinių mokslų apskritai populiarumas pamažu išsikvepia.

„Stojančiųjų mažėjimą gali lemti bendra visuomenės nuomonė, kad turime socialinių mokslų absolventų perteklių, įsidarbinimo tyrimų rezultatai, darbdaviai taip pat neslepia esantys skeptiški dėl šių sričių atstovų,  bei daug kitų dalykų. Tačiau kadaise 60 proc. pirmųjų pageidavimų buvo būtent į socialinius mokslus“, – socialinių mokslų aukso amžių primena profesorius P.Žiliukas.

Lengva pasiklysti renkantis studijas

Lietuvos pramonininkų asociacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas apgailestauja, kad Lietuvoje nėra profesinio orientavimo, nes tada lengviau pasiklysti renkantis studijas. Kai mokykloje jaunuoliai nežino, ką reiškia humanitariniai mokslai, arba nesupranta, kad ne visus baigusius istoriją, teisę ir žurnalistiką rodys per televiziją, tada ir socialiniai mokslai neapleidžia populiarumo viršūnių, natūralu, proveržio nėra ir renkantis technologinius, fizinius mokslus.

„Dalis abiturientų studijas renkasi beveik tik pagal tai, ką mokytis lengviau – socialinius, humanitarinius mokslus. Kartais net matematikos ar fizikos olimpiadininkai pasitarę su tėvais nutaria, kad baigę matematiką neras darbo, todėl pasirenka studijuoti istoriją, nes neva galės dirbti Seimo nario padėjėju ir panašiai, – stebisi LPK atstovas. – Anksčiau Švietimo ir mokslo ministerija svarstė profesinio orientavimo idėją, kad mokinys iki 12 klasės spėtų susipažinti su 10 skirtingų profesijų: aplankyti tėvų darbus, pagelbėti senelių namuose, nuvykti į kaimo ūkį, aplankyti inžinerinę įmonę, mokslo institutą. Bet ir toliau abiturientai renkasi nežinodami, nei ką studijos reiškia, nei ką galės veikti po jų.“

S.Besagirskas priduria, kad dažniausiai jaunimą orientuoja tėvai, draugai, pažįstami, kurių patarimus ir abituriento pasirinkimą galima palyginti su ilgu valgiaraščiu restorane – kai nežinai, kas skanu, pasirenki tai, ką ragavo bičiulis.

Kad pasirinkus „prastą patiekalą“ šaukštai nebūtų po pietų ir patys abiturientai laiku žinotų, kuria kryptimi pasukti po mokyklos, jau kelerius metus žadama sukurti specialistų kvalifikacijų žemėlapį. Švietimo, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų rengiamame žemėlapyje būtų galima įvertinti konkrečių specialistų sėkmę darbo rinkoje, atlyginimą, kilimą karjeros laiptais.

Tokia panorama, planuojama, padėtų ir renkantis studijas. Tačiau kol kas nei šio žemėlapio, nei kitų prognozių, analizių ar tyrimų, kurie padėtų susiorientuoti ar tris kartus įsitikinti savo pasirinkimu, nėra.

Pirmosios kregždės, Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centro (MOSTA) tyrimai, taip pat nežada pavasario, greičiau jais įvertinama, kaip įsidarbinti sekėsi konkrečių metų laidos absolventams. Paskutinis MOSTA tyrimas, 2014–2015 m. atliekama absolventų karjeros stebėsena pagal skirtingus „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt. duomenis, parodė, kad 82 proc. absolventų, bakalauro studijas baigusių 2013 m., po metų turi darbą.

Maždaug penktadalis absolventų dirba žemesnės kvalifikacijos, aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą. Daugelyje savivaldybių jų vidutinės draudžiamosios pajamos, gaunamos praėjus metams po studijų baigimo, yra 434–579 eurų, tik sostinėje jos kiek didesnės – 592 eurai.

Kolegijos pralaimi universitetams

Daugiausia uždirba kompiuterijos magistrai. Labiausiai „apsimoka“ vientisąsias ir magistro studijas baigti socialinių mokslų ir fizinių mokslų studijų srities atstovams, o mažiausi atlyginimai fiksuojami tarp koleginių studijų paslaugų asmenims programų absolventų.

Anot MOSTA direktorės Jurgitos Petrauskienės, beveik du trečdaliai respondentų dirba jų išsilavinimą atitinkančiose darbo vietose. Dažniau tai yra aukštesniais balais besimokę absolventai, dažniau baigę universitetus nei kolegijas. Daugiausiai jų išsilavinimą atitinkančiose darbo vietose dirba technologijos, mažiausiai – humanitarinius ir socialinius mokslus studijavę studentai.

Šių metų pradžioje pristatytoje MOSTA pirminėje specialistų kvalifikacijos žemėlapio analizėje pagal įsidarbinimą labiausiai išsiskyrė kompiuterijos specialistai, kurie praėjus metams po studijų baigimo gavo didesnį darbo užmokestį nei yra vidutinis šalyje. Nesvarbu, ar baigė studijas kolegijoje, ar įgijo magistro laipsnį universitete, šios švietimo srities specialistų įsidarbinimo rodikliai buvo geresni nei vidutinis užimtumo lygis šalyje. Toje pačioje analizėje buvo aptartos ir teisės studijų absolventų galimybės: bakalaurai uždirbo mažiau nei vidutinis lietuvis ir darbą rado sunkiai, lengviau įsidarbino ir daugiau uždirbo nebent teisės magistrai.

„Dar prieš 7 metus gavau pažįstamo vokiečio patarimą, kad jei norime, jog iš Lietuvos neišvažiuotų žmonės, turime jiems parodyti sritis, kuriose galima gerai uždirbti. Informacinių technologijų sektoriuje, technologijos ar fizinių mokslų srityse, po studijų galima uždirbti daugiau kaip dvigubai nei vidutinis darbo užmokestis, apie 1,5 tūkst. eurų, – apibendrina S.Besagirskas. – Mums trūksta informacijos apie konkrečius atlyginimus. Taigi žmonės dabar renkasi specialybes, kurios kažkada buvo populiarios. O jei šiandien jos tokios tebėra, tai įsidarbina labai nedaug jų absolventų. Gal keli procentai teisininkų dirba pagal specialybę, o jei jie baigė kolegijas, matyt, procentas, o gal ir nė vieno.“

V.Jankauskaitė, belaukdama atsakymo, ar pavyko įstoti į svajonių specialybę, apskaičiavo savo konkursinį balą, kuris yra „ant ribos“. Svajojanti studijuoti mediciną, ji apgalvojo ir kitus variantus, todėl po pirmų dviejų pageidavimų savo prašyme įrašė ir akušerijos bei genetikos studijas.

Shutterstock

Sunku rasti papuošalą, gražesnį už plačią ir sveiką šypseną. Deja, kartais atsitinka taip, kad ji užtemsta. Ir visai ne todėl, kad nebėra priežasčių šypsotis. Užtenka tiesiog netekti kad ir vieno danties ar būti priverstiems nešioti dantų plokštelę, kuri gali bet kada iškristi…

Šios dantų problemos, be abejo, daro įtaką mūsų šypsenos estetikai. Tačiau ne tik. Dantų trūkumas gali iš esmės atsiliepti mūsų sveikatai. Dėl to neretai sutrinka skrandžio veikla, nes tinkamai nesukramtomas maistas, išsikraipo sąkandis, pasikeičia veido forma, pradeda nykti žandikaulio kaulas. O kompleksas, trukdantis šypsotis ir atvirai bendrauti, gali peraugti į kitas psichologines problemas.

Bet susigrąžinti šypseną šiandien – paprasčiau, nei manote! Šiuolaikinės odontologinio gydymo metodikos siūlo atkurti sveiką šypseną dantų implantacijos būdu. Savo savybėmis implantuotas dantis tapatus žmogaus natūraliems dantims, juo galima laisvai kramtyti net kiečiausią maistą, danties implantas neleidžia tirpti žandikaulio kaului, taip išsaugodamas paciento sveikatą bei grožį, be to, protezo nereikia išiminėti, o tai leidžia žmogui vėl laisvai ir nuoširdžiai šypsotis.

Plačiau apie dantų implantus ir kaip juos pasirinkti, pasakoja UAB MED GRUPĖ atstovė Violeta Vinslovienė, su dantų implantais dirbanti jau daugiau nei 10 metų ir aktyviai bendradarbiaujanti su garsiausiomis Lietuvos klinikomis bei odontologijos specialistais.

Patikimas dantų implanto gamintojas – kokybės garantas

Gydymas dantų implantais nėra nauja odontologijos sritis. Pirmas dantų implantas žmogui įsriegtas daugiau nei prieš 50 metų. Šiuo metu implantų gamybos srityje didelė konkurencija – pasaulyje suskaičiuojama apie 1800 gamintojų, Lietuvoje parduodama per 20 skirtingų prekės ženklų dantų implantų, todėl dažnai pacientui, o kai kada net gydytojui, sunku išsirinkti tinkamą gaminį. Juk visi implantų pardavėjai sako tą patį: mūsų gaminiai patys geriausi.

Pasirinkimo klausimą apsunkina ir tai, kad iš tiesų dantų implantai prigyja tikrai gerai. Eliminavus neaiškios kilmės ir seno tipo implantus bei rizikos grupės pacientus, dantų implantų prigijimas siekia 96–100 proc. Abejotina, ar yra dar kokia medicinos sritis, teikianti tokią didelę gydymo sėkmės tikimybę.

Yra ne vienas veiksnys, lemiantis dantų implantacijos sėkmę: tai ir paciento sveikatos būklė (didelės rizikos grupę sudaro rūkaliai ir diabetikai), paciento kaulo ir dantenų storis, burnos higiena, pasirinktas gydymo metodas, gydytojo kvalifikacija ir, žinoma, pats implantas. Kadangi sėkmę lemia tiek daug veiksnių, nėra paprasta susigaudyti. Todėl kai kada rinkoje net galima išgirsti nuomonę, esą visi dantų implantai prigyja vienodai, todėl reikia rinktis pigiausią.

Tačiau labiau įsigilinę į šią sritį suprasite, kad tai netiesa. Bendradarbiaujant su Švedijos socialinio draudimo agentūra ir atlikus didžiausią nepriklausomą odontologijos srityje tyrimą (per devynerių metų laikotarpį ištirti 2765 pacientai, 11 311 implantų, 800 klinikų) buvo padarytos kelios išvados:

1. Per devynerius metus buvo prarasta tik 3,4 proc. įsriegtų implantų. Ir tai labai geras procentas – panaši tikimybė yra netekti savų dantų.
2. Implanto ilgaamžiškumas priklauso nuo gamintojo. Tarp tų 3,4 proc. prarastų implantų skirtingų gamintojų implantų sėkmė labai skyrėsi. Šveicarų gamintojo „Straumann“ implantų ilgalaikiu laikotarpiu buvo prarasta nuo 6 iki 60 kartų rečiau, palyginti su kitų gamintojų implantais.

Ar tai netikėta „Straumann“ sėkmė? Jokiu būdu ne. Tai 60 metų didelio ir sunkaus šveicarų darbo rezultatas. „Straumann“ – daugiausiai į mokslinius tyrimus investuojanti bendrovė, rasite per 3 tūkst. publikuotų mokslinių straipsnių. Todėl kiekviena smulkmena ir implanto techninė detalė yra apgalvota ir išbandyta.

Visi didieji gamintojai investuoja į mokslinius tyrimus, tačiau niekas nedaro to tokiu mastu. O nauji gamintojai, bandantys įeiti į rinką, tiesiog neturi lėšų ir laiko tyrimams. Juk šie trunka nuo penkerių iki 10 metų, kai vidutinis naujo implantų gamintojo amžius net nesiekia reikiamų 10 metų. Todėl tik laikas ir pacientai galės įvertinti, ar pavyko gamintojui sukurti kažką vertinga. Ir net jei pavyks padaryti neblogą implantą, kurio prigijimas siekia 96 proc., palyginti su „Straumann“ 99 proc., pagalvokime apie pacientą: ar kuris iš mūsų norėtų atsidurti tarp tų trijų procentų, kuriems implantacija nepavyko dėl to, kad buvo pasirinktas netinkamas implantas?

Taigi patikimas gamintojas ir moksliškai pagrįstas gaminys turėtų būti labai svarbūs kriterijai renkantis implantą. „Straumann“ – didžiausias pasaulyje gamintojas, užimantis 20 proc. pasaulinės rinkos, o Lietuvoje daugiau nei kas trečias įsriegiamas implantas yra pagamintas „Straumann“.

„Roxolid“ – lydinys, užtikrinantis implanto tvirtumą

Dantų implantai gaminami iš geriausiai žmogaus organizmo savybes atitinkančios medžiagos – titano arba cirkonio, o „Straumann“ kompanija savo produkcijai naudoja patobulintą patentuotą titano ir cirkonio lydinį – „Roxolid“. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad „Roxolid“ lydinio implantai geriau prigyja ir yra 30 proc. stipresni nei įprasti titaniniai. Įsivaizduokite, kad ant galvos bandote išlaikyti dramblį, – tokia didelė jėga spaudžia mažą implanto paviršių. Taigi, pasirinkus tinkamo lydinio implantą, gerokai sumažinama implanto lūžimo tikimybė ir garantuojamas jo funkcionalumas.

Maža to, „Roxolid“ lydinys daugeliu atvejų leidžia naudoti mažesnį implanto diametrą ir atlikti mažesnę intervenciją į organizmą. Lietuvių žandikauliai, kaip ir nemažai kitų Šiaurės šalių gyventojų, yra gana siauri, todėl daugeliui pacientų reikia augmentuoti kaulą. Tai bet kokiu atveju išbrangina procedūrą, o kai kada reikia ir dviejų etapų operacijos – tenka šešis mėnesius laukti, kol priaugintas kaulas prigis. Tyrimais įrodyta, kad naudojant „Roxolid“ implantus augmentacijos poreikis sumažėja perpus.

Tyrimai taip pat rodo, kad kuo mažesnė intervencija į kaulą dėl mažesnio implanto diametro, tuo stabilesnė ir ilgaamžiškesnė bus implantacijos procedūra. „Roxolid“ lydinys leido pagaminti trumpiausią pasaulyje 4 mm ilgio implantą, kuris skirtas labai mažai vertikalaus kaulo turintiems pacientams. Gydytojai odontologai, dirbantys su „Straumann“ implantais, visada patenkinti, kad dėl didelės „Straumann“ siūlomos gaminių įvairovės gali pritaikyti implantą kiekvienam pacientui individualiai.

„SLAactive“ – greitesnis prigijimas ir užtikrintas rezultatas

Patentuota implanto paviršiaus mikrostruktūra SLA daugelį metų laikoma auksiniu implanto paviršiaus padengimo standartu. „Straumann“ ją pirmieji pristatė 1997 m. ir davė naują kokybinį postūmį visai industrijai. Ji sukuriama smėliuojant ir ėsdinant implantą rūgštimi, tai pagerina kaulo augimo inicijavimo savybes ir iki 25 proc. pagreitina kaulo kristalizavimąsi.

Tačiau „Straumann“ žengė dar toliau – sukūrė implantą „Roxolid SLAactive“. Tai unikalūs „Starumann“ implantai, šiuo metu neturintys analogų pasaulyje. Šių implantų unikalumą lemia ypatingos jų paviršiaus savybės, kuriamos naudojant specialią technologiją „SLActive“. Šie implantai gaminami visiškame vaakume ir laikomi pakuotėse, pripildytose specialaus skysčio, – kad implantas neturėtų jokio sąlyčio su deguonimi ir ypatingosios jo paviršiaus savybės išliktų iki pat implantacijos.

Chemiškai aktyvus „Roxolid SLActive“ implanto paviršius „pritraukia“ kraują ir intensyviai stimuliuoja jame esančias daleles, atsakingas už gijimo procesus. Tai sumažina implanto neprigijimo riziką beveik iki nulio, o jo prigijimo laikas sutrumpėja perpus. Įprasto implanto atveju saugias protezavimo procedūras galima pradėti po implantacijos praėjus 6–8 savaitėms, o naudojant „Straumann“ „Roxolid SLActive“ implantą užteks palaukti vos 3–4 savaites.

Nauja šypsena tą pačią dieną

Pacientai būna patenkinti, kai implantacijos procedūra netrunka ilgai ir pakanka tik kelių vizitų. Dėl savo unikalios formos šveicariški „Straumann“ implantai neretai gali būti sriegiami iškart po natūralaus danties pašalinimo, to paties vizito metu. Atliekant šią procedūrą išvengiama papildomo apsilankymo pas gydytoją, kurių pacientai taip baiminasi.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šis būdas gali būti taikomas ne visai atvejais. ~Immediat~ (momentinė) implantacija reikalauja kelių labai svarbių paciento sveikatos rodiklių. Visų pirma reikalingas pakankamas paciento žandikaulio kaulo kiekis, kuris delsiant gydyti tirpsta. Taip pat svarbu, kad būtų pakankamas dantenų storis, leidžiantis pasiekti maksimaliai gerą estetinį rezultatą ir implanto stabilumą. Per pirminę apžiūrą nustatoma paciento kaulo bei dantenų sveikata ir jeigu sąlygos tinkamos, gali būti taikoma ~Immediat~ implantacija. Maža to, esant tinkamoms sąlygoms ant „Straumann“ implanto gali būti iš karto pritaikomas ir laikinas danties vainikėlis, todėl pacientas jau tą pačią dieną džiaugiasi nauju gražiu dantimi.

Bedančių žandikaulių šypsenos atkūrimas su „Straumann“ ~Pro Arch~

Naujos kartos implantai suteikia galimybę grąžinti sveiką šypseną ir visiškai bedančius žandikaulius turintiems pacientams. Dėl unikalios „Straumann“ implantų formos ir struktūros gydytojai gali bedančius žandikaulius gydyti „Straumann“ ~Pro Arch~ metodu. Tai būdas, leidžiantis visam šypsenos lankui atkurti naudoti tik nuo keturių iki aštuonių implantų. Taip atkurta šypsena nevargina, leidžia laisvai kramtyti ir šypsotis, tarsi turint natūralius dantis. Maža to, prie implantų pritvirtintų dantų nereikia išiminėti, tokia kompozicija nereikalauja specifinės priežiūros, nesidėvi dėl nuolatinio išėmimo. Tai geriausias būdas vėl pasijusti jaunam ir nevaržomai šypsotis. O jei paciento sveikatos būklė leidžia implantacijai panaudoti tik keturis implantus – gerokai taupomi pacientų pinigai, ir tai yra dar viena priežastis šypsotis.

Šypsenos garantija visam gyvenimui

Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, įstatymai neleidžia gydytojams suteikti gydymo garantijos. Tačiau medicinos medžiagų gamintojams to niekas nedraudžia. Tikėdami savo gaminiais, „Straumann“ atstovai suteikia implantams viso gyvenimo garantiją. Tai reiškia, kad bet kurioje iš daugiau kaip 70 šalių bet kuriam gydytojui „Straumann“ pristatys implantus bei protezavimo dalis nemokamai, ir pacientui reikės sumokėti tik už gydymo procedūrą, bet ne medžiagas.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad implantuojantis gydytojas naudotų tik originalias implantų protezavimo detales. Pasaulyje gaminama daug tariamai šveicariškų implantų protezavimo dalis atitinkančių kopijų, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad nė viena kopija visiškai neatitinka originalių detalių ir dėl susidariusių mikrotarpų gali sukelti komplikacijas, protezavimo dalių lūžius ir laikančiųjų konstrukcijų atsipalaidavimą.

Garantija nustos galioti, jei protezavimui pasirinksite neoriginalias detales. Todėl mes rekomenduojame: jei „Straumann“ pasirinkote kartą, rinkitės visada, ir jūsų šypsenos nedrums jokie rūpesčiai.

Daugiau informacijos apie „Straumann“ implantus rasite ~www.straumann.lt~.

Naujovė. Dar palyginti neseniai klasterio sąvoka Lietuvoje buvo žinoma palyginti siauram specialistų ratui. Štai prieš penkerius šešerius metus vienos radijo stoties vedėjai, perskaitę skelbimą „Ieškomas klasterio fasilitatorius“, eteryje diskutavo, koks gi ir kam čia siūlomas darbas: abu pavadinimai viešojoje vartosenoje dar buvo nauji.

Pati klasterio sąvoka ilgą laiką egzistavo tik svarbiuose valstybės dokumentuose ir mokslininkų darbuose. Tačiau, patvirtinus 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paramos finansavimo schemas inovatyvių verslo klasterių projektams įgyvendinti, šiek tiek anksčiau prasidėjęs klasterių kūrimasis itin paspartėjo.

Klasterių fasilitatoriams Lietuvoje iš tiesų jau senokai yra kas veikti: ekonomiškai stipriausiuose miestuose Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Alytuje, turinčiuose didžiausią koncentraciją įmonių ir dirbančių gyventojų, vienas po kito kūrėsi klasteriai, sparčiausiai – sveikatinimo ir kultūrinių industrijų, informacinių paslaugų, chemijos, maisto ir gėrimų pramonės sektoriuose.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra tinklalapyje ~klaster.lt~ šiuo metu Lietuvoje suskaičiuoja 46 klasterių iniciatyvas, iš jų maždaug ketvirtadalis klasterių susiformavę natūraliai, per ilgalaikį bendradarbiavimą. Prie tokių natūraliai susiformavusių klasterių, tarp kitų, priskiriamas Odontologijos inovacijų klasteris. Jo vadovė Renata Gilienė pasakojo, kad į klasterį susijungusios bendrovės ne tik  konkuruoja tarpusavyje, bet ir bendradarbiauja.

– Kokie motyvai konkuruojančias įmones paskatina vienytis ir bendradarbiauti? – paklausėme Odontologijos inovacijų klasterio vadovės R.Gilienės.

R.G.: Bendradarbiavimas su dauguma šių įmonių susiklostė nuo seno, nes įžvelgėme, kaip naudinga vieni kitiems padėti, drauge organizuoti renginius, pasimokyti vieni iš kitų ir taip visiems tobulėti, pirmiems gauti naujausių medžiagų, prekių. Kad būtume konkurencingi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose, būtini inovatyvūs produktai, gydymo metodai. Tad 2009 m. susibūrėme į klasterį ir dabar galime nuveikti kur kas daugiau: veiklos sinergija augina visas įmones drauge.

Mūsų klasteris subūrė įvairių sektorių įmones: vienos prekiauja odontologiniais produktais ir įranga („Med Grupė“, „Med Grupės projektai“), kitos verčiasi odontologinės praktikos veikla (Vilniaus implantologijos centro klinika (VIC klinika), „I.R. Clinic“, Auristidos Gerliakienės stomatologijos gydykla, Senamiesčio stomatologijos klinika, Restauracinės odontologijos centras), trečios užsiima moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla („Vilniaus mokslo grupė“), moksliniais tyrimais biomedicinos srityje (Inovatyvios medicinos centras), dar kitos – odontologų mokymo veikla („Praktinė odontologija“, Implantologijos ir ortognatinės chirurgijos studija).

Taip pat prie Odontologijos inovacijų klasterio prisijungė Implantologų asociacija bei dantų technikų laboratorija „Dens Opalus“.

Odontologus vienijančio klasterio nariai kartu atlieka mokslinius tyrimus, rengia konferencijas ir jose drauge dalyvauja, patys veda mokymus, skaito paskaitas, prekiauja odontologinėmis medžiagomis bei priemonėmis, pacientams teikia aukščiausio lygio odontologines paslaugas.

– Kokia tokio bendradarbiavimo nauda?

R.G.: Bendradarbiavimas padeda sumažinti išlaidas įgyjant žinių ar technologijų, sukuria daugiau mokymosi galimybių. Antai bendrovė „Praktinė odontologija“ viešbučio „Vanagupė“ konferencijų centre rengia kasmetes didelio susidomėjimo sulaukiančias konferencijas, kuriose pristatomi naujausi moksliniai tyrimai bei odontologijos naujovės.

Klasterio nariams dalyvavimas tokiuose renginiuose nemokamas. Renginio dalyvių kasmet daugėja, o tokie renginiai didina klasterio žinomumą. Tad bendradarbiaudamos įmonės sėkmingai naudojasi bendros rinkodaros, informacijos ir komunikacijos galimybėmis. Kita vertus, tobulėjame ir neformaliuose susibūrimuose, kai specialistai pasidalija su kolegomis naujienomis iš pasaulinių konferencijų.

– Ar žiniomis dalijatės tik savo klasterio ribose?

R.G.: Niekada neatsisakome pagelbėti ir specialistams bei įmonėms, nesančioms klasteryje, tačiau Odontologijos inovacijų klasterio nariai iš bendrų pasitarimų, susirinkimų gauna labai daug vertingų specializuotų žinių – ir gauna jų pirmieji.

Bendradarbiavimas – didžiulė klasterio stiprybė. Kiti gydytojai, klasterio nariai, visada gali tarpusavyje konsultuotis, nes dauguma gydytojų stažuojasi prestižinėse pasaulinėse konferencijose įvairiose užsienio šalyse ir ten vyksta ne tik mokytis, bet ir moko kitus, užsienio specialistus.

Kiekviena klasterio įmonė siekia pripažinimo, proveržio savo srityje. Štai VIC klinikos gydytojų odontologų komanda klinikinėje praktikoje taiko naujausius pasaulinio mokslo pasiekimus, atlieka mokslinius tyrimus, kurie geriausiems specialistams jau pelnė ir pasaulinį pripažinimą.

2012 m. VIC klinikos  gydytojai Algirdas Puišys, Tomas Linkevičius, Mindaugas Stacevičius, Eglė Vindašiūtė ir Natalja Verina dalyvavo kasmetinėje Europos osseointegracijos akademijos konferencijoje Kopenhagoje. Ši asociacija vienija geriausius žemyno implantologus, joje Lietuvos medikai pristatė savo mokslinius klinikinius tyrimus. Gydytojo A.Puišio mokslinis tyrimas buvo įvertintas pirmąja vieta, nurungdamas net šešis šimtus kitų pranešimų. Tyrimo tema – „Kraštinio kaulo stabilumas aplink dantų implantus pastorinus dantenas“.

Didžiausias pasiekimas – pernai rudenį iš Romoje vykusio tarptautinio EAO kongreso VIC klinikos gydytojas A.Puišys parsivežė Europos osseointegracijos akademijos sertifikatą, kuris įvertina ypatingus gydytojo gabumus ir aukštą kvalifikaciją implantologijos srityje. Tai vienintelis gydytojas Lietuvoje, turintis tokį sertifikatą.

– Klasteriui suteikta ES struktūrinių fondų parama. Kaip ją panaudojote?

R.G.: Džiaugiamės gavę paramą iš Ūkio ministerijos kuruojamos Lietuvos verslo paramos agentūros: įsigijome brangios įrangos, reikalingos moksliniams tyrimams. Moksliniai tyrimai, inovacijų ir naujų technologijų paieška bei kūrimas – viena svarbiausių klasterio veiklos krypčių. Mokslinių tyrimų centras puoselėja ambicingus planus per artimiausius penkerius metus odontologijos srityje atlikti net per 20 įvairių krypčių mokslinių tyrimų.

Tokie tyrimai specifiniai: jie gali trukti ir kelerius metus, be to, jie neretai susiję su tam tikra rizika. Juk dažnai nutinka, jog įpusėjus tyrimą paaiškėja, kad jis nebeaktualus arba jį pirmiau atliko kažkas kitas. Dėl to reikia užčiuopti išskirtines, siauras tyrimų sritis, rasti tai, kas šiuo metu itin aktualu. Įmonių bendradarbiavimas klasteryje padeda paskirstyti riziką ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos išlaidas.

Lietuvos medicinos klasterio (LITCARE) vykdomasis direktorius Gražvydas Morkus anksčiau pokalbyje su „Veidu“ yra pastebėjęs, kad populiarinti šalies medicinos paslaugas tiek Rytų, tiek Vakarų rinkose keblu dėl tam tikro nepasitikėjimo, kurį galima įveikti sertifikuojant paslaugas.

„Rytų valstybėse Lietuva prisimenama dėl kurortinių paslaugų, bet kyla abejonių: ką gi spėjote tokio išmokti, kas būtų geriau nei pas mus? Vakariečiai taip pat abejoja: ką gi ypatinga suspėjote pasiekti? Kad vakariečiams įrodytume, kokios kokybiškos mūsų medicinos paslaugos, labai svarbūs yra tarptautiniai, visame pasaulyje pripažinti sertifikatai. Tai itin brangi procedūra, tad medikai vis dar diskutuoja, ar pirmiau reikėtų sertifikuotis, ar iš pradžių įsitikinti, kad verta į tai investuoti. Manau, logiškiau būtų jau iš pradžių tuos sertifikatus turėti – bet diskusija dėl to dar tęsiasi“, – sakė klasterio vadovas.

R.Gilienė pastebi tendenciją: užsienio pacientų, įvertinusių aukštą Lietuvos specialistų darbo kokybę ir gerokai mažesnes paslaugų kainas, Lietuvos odontologijos praktika besiverčiančioms įmonėms „atvedė“ tarptautinis bendradarbiavimas klasterio lygmeniu.

Klasterio vadovės vertinimu, valstybės parama klasterių veiklai tikrai juntama: skiriamas finansavimas vykti į parodas, pristatyti įmonėms, išleisti specializuotiems leidiniams, rengti nuotolinėms konferencijoms su užsienio gydytojais, konsultuoti.

Odontologijos inovacijų klasterio artimiausiuose planuose – tarptautinė plėtra, partnerystė su užsienio įmonėmis. Augantis, bendradarbiaujantis klasteris – tai padidėju gydymo kokybė pacientams, tai didesnė apyvarta besiverčiantiesiems prekyba, tai idėjos moksliniams tyrimams, kurių metu rasti inovatyvūs sprendimai ir įžvalgos išsyk vėl diegiami į praktiką.

Rasa Vaitkevičienė

Sveikata. Lietuvoje stokojama atsakingo gyventojų požiūrio į dantų priežiūrą. Keisti nusistovėjusią padėtį svarstoma taikant baudas tėvams, iki šiol atsakomybę už prastą vaikų dantų sveikatą permetantiems valstybei. Tačiau ar bausmė išties veiksmingiausia priemonė?

„Esame tauta, menkai tesirūpinanti burnos švara, neatliekame ėduonies tyrimų. Dantų šepetėlius keičiame kone rečiausiai iš visų europiečių, o pas odontologą užsukame rečiau nei kartą per metus“, – statistinį lietuvį apibūdina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų vadovė Alina Pūrienė.

Apie Lietuvą, kaip šalį, kurioje odontologinės sveikatos priežiūra neatitinka šiuolaikinių odontologinių reikalavimų, kalbanti specialistė atkreipia dėmesį, jog bene liūdniausia padėtis mūsų šalyje šiandien susiklosčiusi dėl to, kad tėvai numoja ranka į savo atžalų dantų sveikatą.

Lietuvoje atliktas epidemiologinis tyrimas atskleidė, kad 50,6 proc. trimečių vaikų nustatytas ankstyvasis ėduonis, iš jų 6,5 proc. – ypač agresyvus daugybinis ankstyvasis ėduonis. Šiuo metu šešerių metų mažųjų pacientų dantų problemos sudaro apie 85 proc.

„Didžiulė vaikų dalis šiandien vaikšto sugedusiais dantimis. Vis dažniau ateina pacientų, neturinčių nė vieno sveiko danties. Situacija daugiau nei baisi“, – Lietuvą su šalimis, kuriose už vaikų dantų nepriežiūrą tėvams grėstų piniginės baudos (Norvegija, Švedija, Australija, Škotija), lygina klinikų vadovė.

Kas gi skiria lietuvius nuo geriausia dantų priežiūra garsėjančių skandinavų, vokiečių, ispanų ar portugalų?

Jei tikėsime Eurostato duomenimis, didžiausiais Lietuvos vaikų dantų priešais tampa saldumynai, prasti iš šeimos atėję mitybos įpročiai ir nepakankama dantų priežiūra bei higiena. Daugiau kaip pusė tirtų vaikų, A.Pūrienės teigimu, kasdien saldina arbatą didesniu, nei reikėtų, cukraus kiekiu, vartoja per mažai vandens, per dažnai iš tėvų išsireikalauja saldumynų.

„Atrodytų, smulkmena, tačiau jei vertiname visos populiacijos mastu, susiduriame su rimtomis socialinėmis problemomis. Kadangi dabartiniams vaikams dantys išdygsta anksčiau, dėl dažno saldumynų vartojimo anksčiau ir sugenda. Taigi vis dažniau sulaukiame paauglių, kuriems dantis ne plombuojame, o protezuojame“, – teigia vyriausioji Sveikatos apsaugos ministerijos odontologė.

Ar tai reiškia, kad netrukus garsėsime kaip bedančių tauta? Kaip matyti iš Aldonos Ablingienės ir Sigitos Mačiuikienės atlikto ir apibendrinto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo (pirmą kartą atliktas 2005 m.), sulaukę penkiolikos metų mūsų šalyje savais dantimis gali pasidžiaugti tik penktadalis moterų ir ketvirtadalis vyrų. Problemos mastą dar taikliau iliustruoja 55-ojo gimtadienio sulaukę asmenys: tarp jų visus dantis turi tik 1 proc. gyventojų, o tarp perkopusių 55–64 metų amžiaus ribą 7 proc. jau neturi savo dantų. Po 65-mečio sukakties be savų dantų lieka ketvirtadalis, o po 75 metų jų jau neturi beveik pusė lietuvių.

Be jokios abejonės, tokį niūrų vaizdą šalyje lemia prasta gyventojų mityba (energiniai ir saldūs gėrimai, „sintetinis“ maistas), judėjimo stoka ir pernelyg dažnai vartojami saldūs produktai. Nieko keisto, kad iki pilnamestystės dažnam jau sunkiai funkcionuoja virškinimo sistema, inkstai ar nebelieka dantų.

Apie nerimą keliančią lietuvių dantų būklę užsimena ir du vaikus globojanti „Veido“ herojė Vaida Intienė. Po onkologinės giminaitės ligos jos vaikus prieš kelerius metus priglaudusi moteris mini, kad be visų sunkumų, kuriuos teko įveikti bandant rasti bendrą kalbą su paaugliais, daug įtampos kilo ir dėl netinkamos dantų priežiūros.

„Po apsilankymo odontologo kabinete su vyru nustėrome: dėl itin prastos Dovydo dantų būklės kone visus dantis teko protezuoti. Kalcio trūkumas ir laiku nesuteikta reikiama odontologo pagalba lėmė tai, aštuonioliktąjį gimtadienį vaikinas pasitiko be savų dantų“, – liūdna patirtimi dalijasi uostamiestyje gyvenanti V.Intienė.

Moteris neneigia, kad pagrindiniu vaikų maistu iki juos įsivaikinant buvo tapę saldumynai, kurie, akivaizdu, jų dantų būklės nepagerino, trūko visaverčio maisto ir tinkamos dantų priežiūros.

Biomedicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė, išklausiusi šią istoriją, atskleidžia savo darbo kabinete taip pat sulaukianti labai įvairių pacientų: „Kai kurių kortelėje taip ir norisi pažymėti, kad tai akivaizdi dantų nepriežiūra. Jei atvežamas trylikametis, kurio burnoje nelikę sveikų dantų, kaltinti vaiko neišeina. Deja, tėvai vis dar neprisiima reikiamos atsakomybės.“

Kaip rodo odontologų stebėjimai, net trims iš keturių Lietuvos gyventojų per pastaruosius porą metų yra plombuoti dantys. Tai reiškia, kad didžiajai Lietuvos daliai kyla ėduonies susidarymo rizika ateityje. Taigi kas lemia itin prastą lietuvių dantų būklę? Nepakankamas valstybės dėmesys profilaktinėms programoms, lėšų trūkumas valstybinėse poliklinikose, o gal laiku šeimoje neišugdomi tinkami dantų priežiūros įgūdžiai?

„Veido“ kalbinti odontologai sutaria, kad valstybei atkūrus nepriklausomybę sugriuvo iki tol Lietuvos mokyklose buvusi odontologijos kabinetų sistema. „Anksčiau vaikai buvo gydomi priverstiniu būdu, o šiandien nieko panašaus nelikę. Daugeliui tėvų vis dar atrodo, kad už jų ir jų vaikų dantų sveikatą atsakinga valstybė, taigi patys reikiamos atsakomybės neprisiima“, – mano A.Pūrienė.

Odontologų teigimu, šiuo metu Lietuvoje valstybės vykdoma vos viena dantų profilaktinių priemonių programa (dantų vagelių dengimas silantinėmis medžiagomis). Deja, nacionalinė burnos sveikatos programa dar tik kuriama. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė yra subūrusi darbo grupę, kuri kaip tik dirba šiuo klausimu (iš Lietuvos mokyklų jau surinkti, bet dar nesusisteminti duomenys apie mokinių dantų būklę). Jei sukurta programa bus finansuojama valstybės, tikėtina, kad lietuvių dantų būklė po kurio laiko iš tiesų pagerės. Tačiau kol kas odontologai siūlo gyventojams peržiūrėti savo dantų priežiūros ir apsilankymo pas odontologus periodiškumo įpročius.

Žinant, kad kiekvienas mūsų dantis turi penkis paviršius (du šonus, liežuvinę ir skruostinę pusę, kandamąjį ir kramtomąjį paviršių), valytis juos patariama kur kas ilgiau nei pusę minutės. Vaikams iki septynerių metų (remiantis gerąja skandinavų praktika) valytis dantis reikėtų tris minutes. Kadangi jų judesiai dar nėra pakankamai koordinuoti, specialistų manymu, tikslinga būtų vaikų išsivalytus dantis pervalyti jų tėvams.

Mokslinių tyrimų duomenimis, nuolatiniai krūminiai dantys vaikams pradeda dygti apie šeštuosius septintuosius gyvenimo metus, taigi labai svarbu nuo pat pradžių juos tinkamai prižiūrėti, o pastebėjus pirmuosius pavojaus ženklus imtis profilaktikos priemonių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistų atlikti tyrimai atskleidžia, kad daugiau negu 90 proc. kai kurių amžiaus grupių vaikų dantys pažeisti ėduonies. Jo formavimąsi burnos ertmėje lemia plika akimi nepastebimi mikroorganizmai. Kai kurie jų, patekę ant danties paviršiaus, suformuoja lipnias apnašas. Taigi pakanka, kad į burnos ertmę patektų ko nors saldaus, ir susidarys rūgštys, kurios tirpina danties emalį.

Odontologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Julija Narbutaitė sako, kad kiekvienas mūsų gali užkirsti kelią ėduonies vystymuisi, atsakingai prižiūrėdamas dantis. Kadangi ėduonis ardo dantį pamažu, labai svarbu gerinti burnos priežiūrą, vartoti mažiau cukraus, stengtis apsisaugoti nuo ėduonies ir naikinti pradinius jo požymius. Žinoma, tam būtinas reguliarus dantų valymasis pasta, higieniniu siūlu ir burnos skalavimo skysčiu.

2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete disertaciją apsigynusi vaikų odontologė Jaunė Razmienė atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kad tik 45 proc. vaikų valosi dantis kartą per dieną. Taigi dalis dantims pražūtingų apnašų lieka ir taip palengva formuojasi ėduonis (viena labiausiai paplitusių vaikų ir paauglių burnos ligų). Kadangi tai dinamiškas procesas, itin svarbu laiku sudarytas tinkamas gydymo planas. Tačiau jis taikomas vyresniems nei trejų metų vaikams, o su mažesniais tenka dirbti pagal kitokias metodikas.

Dalydamiesi darbo praktika odontologai pasakoja, kad į jų kabinetus patenka mažamečiai sutinusiais veidais, kai neretai tenka šalinti sugedusius dantis taikant bendrą nejautrą, tačiau suklusti verčia tai, kad pasitaiko tokių tėvų, kurie į odontologą kreipiasi tik tokiais atvejais, ir ne po vieną kartą. Galima būtų sudaryti net tokį apsilankymo pas odontologą scenarijų: vaiko žandas sutino – skubos tvarka apsilankoma, pavyzdžiui, Žalgirio klinikoje, vaikas guldomas į stacionarą danties šalinimui su bendra nejautra, vėliau kokius metus gyvenama be dantų skausmo, o jam pasikartojus – vėl tas pats scenarijus. Dar norėtųsi pridėti, kad už stacionarinį vaiko gydymą skubos tvarka sumoka valstybė. Tėvai nesivargina vaikų atvesti kasmetinei dantų patikrai, dažnai vadovaujamasi principu – mano vaikas, ką noriu, tą ir darau.

Odontologų teigimu, elementarios burnos higienos nesilaikymas ir nereguliarus dantų valymasis lemia tai, kad jau po septynių dienų ima formuotis dantų akmenys. Dažnai susidurdami su ydinga mažamečių vaikų dantų priežiūra Lietuvos gydytojai odontologai svarsto, kad kartais išties praverstų galimybė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos ar socialinių paslaugų tarnyba. Būtent tokia praktika ir remiasi skandinavų odontologai, užtikrindami vaiko teises į sveikatą.

Pasak R.Račienės, odontologai taip pat gali pastebėti galimą smurto panaudojimą prieš vaiką: „Tarkime, Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad per metus laiko dauguma odontologijos klinikų nebuvo nė karto pranešę vaiko teisių apsaugos institucijoms apie pastebėtus galimo netinkamo elgesio su vaiku požymius. Lieka tik svarstyti, ar odontologai dar nepasirengę įvardinti to, ką pastebi, ar nėra parengta tinkamų rekomendacijų, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis. Taigi šiuo atveju kalbame ir apie moralinius dalykus.“

Kadangi lietuviai iki šiol už vaikų dantų nepriežiūrą baudžiami nebuvo, daugelis ir žvelgė į tai pro pirštus.

„Skandinavai nepalyginti sąmoningesni, todėl ten rimtesnė ir vaikų dantų priežiūra. Priešingai nei Lietuvoje, ten skaičiuojami ne ėduonies pažeisti dantys, o pažeisti dantų paviršiai. Valstybinės programos leidžia sekti burnos higieną, taigi tose šalyse vaikų dantų valymas suvokiamas kaip tėvų rūpestis. Žinoma, norvegų dantų priežiūra gerokai brangesnė nei mūsų, gal todėl žmonės suinteresuoti taupyti pinigus“, – svarsto A.Pūrienė.

Vis dėlto prieš įvedant baudas dėl vaikų dantų nepriežiūros odontologai siūlo pirmiausia pasirūpinti žmonių švietimu, pamėginti pakeisti jų požiūrį ir nusistovėjusius įpročius. Kaip ydingą praktiką „Veido“ kalbinti odontologai mini tai, kad beveik 50 proc. tėvų savo vaikus gydyti dantų atveda tik prasidėjus skausmams, taip pat vyrauja nuomonė, kad pieninių dantų gydyti neverta, nes jie iškris.

„Įsivaizduokite, kiek pastangų ir laiko prireikia norint įtikinti jau išgąsdintą vaiką, kad šis neverktų, nesikandžiotų ar išsižiotų. Šis užsiėmimas labai reiklus laikui, o mokama juk už atliktą darbą. Matyt, tuo ir paaiškinamas menkas vaikų odontologų skaičius (Lietuvoje jis siekia vos 60, bet panaši praktika vyrauja ir kitose valstybėse – K.K.-Š.)“, – teigia R.Račienė.

Ji svarsto, kad bendrosios praktikos gydytojai odontologai, kurie taip pat privalėtų gydyti vaikus, ne visada skiria pakankamai laiko ir dėmesio mažiesiems pacientams, o neretai iš viso atsisako juos gydyti.

Dar viena opi mūsų visuomenės problema, kad žmonės odontologų pagalbos tiesiog neieško: vieni dėl laiko stokos, kiti dėl aplaidumo, o kartais ir dėl pinigų trūkumo.

Kaip matyti iš atlikto Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo, mūsų šalies gyventojai odontologų paslaugomis naudojasi išties retai. Bent kartą per metus odontologijos kabinete lankosi 12 proc. vyrų ir 19 proc. moterų, daugiau jaunesnio amžiaus. Kartą per 1–2 metus į odontologą kreipiasi 8 proc. vyrų ir 12 proc. moterų. Net 15 proc. vyrų ir 10 proc. moterų beveik niekada nesilanko. Beveik penktadalis gyventojų odontologo paslaugų atsisako dėl negalėjimo naudotis mokamomis paslaugomis.

Palyginus, kiek lėšų vieno gyventojo dantų sveikatai skiriama Lietuvoje ir kiek Latvijoje, tampa šiek tiek nejauku: kaimynai šiuo klausimu mus lenkia tris kartus (Lietuvoje – 12, o Latvijoje – 43 eurai).

Deja, tenka pripažinti, kol ieškoma išeičių, kaip spręsti įsisenėjusią Lietuvos visuomenės dantų būklės problemą, visiškai sveikais dantimis pasižyminčių suaugusiųjų ir vaikų liko itin mažai (vos 1 proc. visuomenės). Akivaizdu, kol valstybė ir tėvai nesukrus ir nesiims tinkamų priemonių geresnei vaikų dantų sveikatai užtikrinti, matyt, ir toliau investuosime į jų gydymą, o ne į prevenciją.

Išsaugoti dantis padės:

Kuo retesnis saldžių produktų, kurių sudedamoji dalis cukrus, vartojimas;

Burnos skalavimas po valgio;

Reguliarus higieninio siūlo ir dantų pastos su fluoru naudojimas;

Profilaktinis apsilankymas odontologijos kabinete;

Kas kelis mėnesius atnaujinamas dantų šepetėlis.

Nors odontologija yra greičiausiai ir sėkmingiausiai privačiu verslu tapusi medicinos sritis, viešosios odontologijos klinikos dar nėra išnykusios ir tebeturi gana tvirtas pozicijas medicinos rinkoje.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Statistikos skyriaus duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 195 odontologines paslaugas teikiančios viešosios sveikatos priežiūros įstaigos. Jose kasmet apsilanko daugiau nei 1,6 mln. žmonių. Privačiose odontologijos klinikose, kurių šalyje yra 1497, kiekvienais metais apsilanko daugiau nei 1,5 mln. pacientų.

Vis dėlto, pasak Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Statistikos skyriaus vedėjos Ritos Gaidelytės, apsilankymų skaičius privačios įstaigose nėra tikslus dėl ten aplaidžiai atliekamos pacientų registracijos ir dėl nemenkos šešėlinės veiklos.

Atkreiptinas dėmesys, kad, Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius šešerius metus odontologų paslaugų kainos padidėjo net 76,3 proc. Labiausiai kainos kilo privačiose klinikose. O viešosiose odontologijos klinikose gydymo kainos vis dar tebėra iš dalies mokamos. “Iš “Sodros” vienam prisiregistravusiam pacientui kasmet skiriama 35 Lt. Nemokamai suteikiama tik būtinoji pagalba, stacionarinis gydymas ir vaikų odontologo paslaugos”, – paaiškino prof. Alina Pūrienė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja.

Viešosioms odontologijos klinikoms paslaugų įkainius pagal vyraujančius rinkos rodiklius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Priminsime, kad 2009 m. pabaigoje Lietuvoje dirbo 2408 odontologai. 80,3 proc. visų odontologų dirbo privačiose gydymo įstaigose, iš jų 52,3 proc. privati klinika buvo pagrindinė darbo vieta.

3 tūkst. šalies odontologų – sunkus metas: keli procentai mažesnių kabinetų nutraukė veiklą, kiti priversti riboti apetitą, mat pajamos, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, sumažėjo kone per pusę.

Lietuvos odontologų rūmų valdybos pirmininkė Anastazija Tutkuvienė prognozuoja, kad artimoje ateityje sustos ir naujų klinikų steigimas, mat iki šiol daugelis studijas baigusių gydytojų steigdavo savo kabinetus, nesibaimindami didelių investicijų.

Nepaisant krizės, privačiai dirbančių gydytojų paslaugų kainos nukrito tik 10–15 proc. “Taip yra dėl to, kad nebuvo iš ko jų mažinti, juk medžiagos gana brangios, be to, PVM nuo 5 proc. pakeltas iki 24 proc.”, – tikina pirmininkė.

Tokia valdžios politika atsisuko ne tik prieš odontologus, bet ją pajuto ir pacientai. Daugelis žmonių ne tik neina gydytis privačiai, bet nesikreipia ir į valstybines įstaigas, kuriose tereikia susimokėti už plombavimo ir vienkartines medžiagas ir dėl to gydymas atsieina 30–50 proc. pigiau nei pas privatininkus. Statistika rodo, kad valstybinių įstaigų paslaugomis naudojasi tik kas penktas–septintas šalies gyventojas.

Katastrofiškai sumažėjo estetinio plombavimo ir kokybiškesnių protezų poreikis. Vis dažniau žmonės renkasi pigiausius nuimamuosius protezus, nors pensininkams ir socialiai remtiniems žmonėms valstybė kompensuoja apie 1000 Lt protezavimo išlaidų, o jiems tenka primokėti tik apie 50 proc. kainos. Užtat implantų, kuriuos paprastai renkasi daugiau uždirbantys pacientai, poreikis beveik nesumažėjo.

Vis dėlto odontologai tvirtina, kad šiuo metu jie daugiausiai uždirba atostogų metu, kai namo grįžta užsienyje dirbantys lietuviai – jiems lietuviškos kainos įkandamos.