Gruodžio 6, 7 dienomis 19 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje teatras Atviras ratas rodys trečiąją septintojo kūrybinio sezoną premjerą – spektaklį „Ofelijos”, pagal režisierės Ievos Stundžytės debiutinę pjesę „Aš, tu ir Ofelija“.

Režisierė – Ieva Stundžytė. Aktorės: Elzė Gudavičiūtė, Marija Korenkaitė, Judita Urnikytė, Toma Vaškevičiūtė, Aldona Vilutytė. Spektaklio kostiumų dailininkė – Vilma Galeckaitė–Dabkienė, spektakliui muziką sukūrė ir gyvai ją violončele atliks Vytautas Leistrumas.

„Ofelijos” – tai netikėtas, skaudus ir išpažintinis spektaklis, sukurtas tęsiant teatro laboratorijos tradiciją, leidžiančią eksperimentuoti, išbandyti naujas teatrines formas ir raiškos priemones, nerti ten, kur dar nebūta ir kartu labai pavojinga. Spektaklio centre – penkios skirtingą asmeninę ir profesinę patirtį turinčios artistės, visos kuriančios Ofelijos vaidmenį, vieną iš subtiliausių ir kartu stipriausią moteriškumo kvintesenciją demonstruojančių ne tik Viljamo Šekspyro, bet ir apskritai visos Vakarų dramaturgijos įvaizdžių. Ofelijos vaidmuo ir jos kūrimas kiekvienai aktorei atveria skirtingas asmenines patirtis ir jausenas, prikelia ir šviesiausius vidinius angelus, ir tamsiausius demonus.

Spektaklio kūrėjos pripažįsta, kad spektaklio pavadinime – neatsitiktinė daugiskaita. Penkios skirtingos Ofelijos atveria skaudžius savosios tapatybės klausimus – būti aktore, būti moterimi, būti motina, būti mylimąja ir mylinčiąja. Taip giliai nėrusios aktorės neretai atsiduria ties bedugne, nes šių temų sąsajos ne visada lengvai randa atliepinius realiame gyvenime. Galiausiai, apskritai ne visada lengva sąžiningai ir nuoširdžiai imti svarstyti savosios esmės klausimus ir mėginti apsibrėžti galimus atsakymus.

Kalbėdama apie būsimą premjerą, spektaklio režisierė Ieva Stundžytė sako: „Ar yra pasauly toks vaidmuo, dėl kurio gyvenimo atsisakyti būtų verta? Kokią kainą moteris – aktorė, režisierė – sumoka už galimybę kurti teatre? Šie klausimai neduoda man ramybės nuo pat studijų metų. Todėl „Ofelijos“ – dabar arba niekada. Skamba fatališkai, bet imantis šios temos kitaip ir būti negali.“