Lietuviai, kaip ir kitų NATO šalių kariai, pagal NATO nurodymus turi vykti į Libiją kariauti su tenykščia oficialia valdžia. Vietoje jos turi būti pastatyta marionetinė vyriausybė. Ir NATO kariai ilgai neišeis, gesindami Libijos tautos pasipriešinimą. Kaip neišėjo iš Irako, Kosovo, Afganistano… O juk žinome, kad šios okupacijos pagimdė korupcines marionetines vyriausybes, nesumažino terorizmo ir tautų pasipriešinimo, o aukų skaičius išaugo šimteriopai. Mes prisimename, kaip sovietiniai “išvaduotojai” ilgai neišėjo iš Lietuvos, pastatę marionetinę vyriausybę ir kiek galvų sudėjo lietuviai, kovodami už laisvę. O dabar patys tampame tais “išvaduotojais”.

Šiandienines okupacijas pateisinantys įvairių “saugumo tarybų” sprendimai yra figos lapelis. Pamatinis Jungtinių Tautų organizacijos teisės principas yra tautų suverenumo teisė, teigia teisininkas Kęstutis Čilinskas. Žinoma, ne visų valstybių lyderiai patinka Vakarams ir NATO. Gal tie lyderiai labai blogi. Bet tik pačios tautos savo viduje turi išsispręsti, kas vadovaus šaliai. Net jei tai įvyks vidaus karinio konflikto būdu, aukų bus šimteriopai mažiau, nei įsijungus okupacinėms “išvaduotojų” pajėgoms.

Juk Lietuva ir mūsų kareivėliai – žaisliukai stambiame žaidime. Karinių konfliktų provokavimas, gausi ginklų, dažnai parduodamų abejoms pusėms, gamyba, karinių intervencijų varomoji jėga yra karinio kapitalo pelnas. Ir kuo daugiau intervencijų ir karo, tuo daugiau pelno. Ir man gėda, kad Lietuva tarnauja tai godumo supervalstybei, dalyvaudama intervencijose, kai dar nelabai seniai pati kentėjo nuo „gelbėtojų“, sako K.Čilinskas.