"Scanpix" nuotr.

ES išgyvenant ne lengviausius laikus, netylant ginčams dėl pabėgėlių, taupymo ir santykių su Rusija, pasigendant ankstesnės vienybės, prie Bendrijos vairo stojo olandai. Prioritetais jie pasirinko migraciją ir saugumą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą, tvarius finansus, į ateitį orientuotą klimato ir energetikos politiką.

Olandams teks padėti ES rasti bendrus sprendimus „šiais audringais laikais‟, todėl prireiks „vienybės ir išminties visuose lygiuose‟.

Perimdami iš Liuksemburgo pirmininkavimą 28 valstybių klubui, Nyderlandai pripažino, kad dabar tam – ne lengviausias metas. Kaip pažymėjo šalies vyriausybė, imigrantų antplūdis, ne tik terorizmo pavojus ir geopolitiniai pokyčiai Rytuose, bet ir vidinės fragmentacijos grėsmė – bus iššūkiai Bendrijai. „ES išgyvena rimtus išbandymus‟, – teigiama vyriausybės ataskaitoje. Olandams teks padėti ES rasti bendrus sprendimus „šiais audringais laikais‟, todėl prireiks „vienybės ir išminties visuose lygiuose‟.

Marko Rutte vadovaujama vyriausybė pirmininkavimo prioritetais paskelbė migraciją, tarptautinį saugumą, inovacijas, darbo vietų kūrimą, euro zonos atsparumo stiprinimą. Norima ES, daugiausiai dėmesio skiriančios tam, kas rūpi gyventojams ir verslui, kuriančios darbo vietas ir augimą per inovacijas, vienijančios piliečių visuomenę. Bendrijos lygiu žadama imtis tik tų veiksmų, kurie bus efektyvesni už politiką atskirose valstybėse, o šioms palikti švietimą, sveikatos apsaugą, pensijas, mokesčius.

Bus diskutuojana ir apie Šengeno erdvę. Lapkritį Nyderlandai stojo ginti planus sumažinti šią teritoriją iki kelių pagrindinių šalių, siekiant ją stabilizuoti ir įveikti kai kuriuos trūkumus. Sprendžiant migrantų krizę, Nyderlandai pasiūlė Šengeno erdvėje palikti vien pirmąsias nares – juos, Belgiją, Liuksemburgą ir Vokietiją, tik vietoj Prancūzijos pakviesti Austriją ir Švediją. Kitos valstybės „mini Šengeno‟ idėją sutiko priešiškai.

Dar vienas galvos skausmas – Jungtinės Karalystės ateitis Bendrijoje, premjerui Davidui Cameronui siekiant reformų, kurios leistų lengviau „parduoti‟ tolesnę narystę ES rinkėjams. Netolimoje ateityje gali įvykti referendumas šiuo klausimu, o atitinkamos derybos numatytos šio pusmečio pabaigoje.

Šalyje stipriai justi euroskeptiška nuotaika, kurią ypač kursto prieš imigraciją ir islamą nusiteikęs politikas Geertas Wildersas.

Ginčų dėl ES netrūksta pačiuose Nyderlanduose. Balandį numatytas referendumas dėl ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties, kurią turi ratifikuoti visos 28 narės, bet šešios to dar nepadarė. Nors referendumo rezultatai neprivalomi, atmetus šį susitarimą per pirmininkavimą M.Rutte kabinetas turėtų pasijusti mažų mažiausiai nemaloniai. Šalyje stipriai justi euroskeptiška nuotaika, kurią ypač kursto prieš imigraciją ir islamą nusiteikęs politikas Geertas Wildersas.

Maži, bet gerbiami

Ką tik prasidėjęs pirmininkavimas – jau dvyliktas vienai iš ES įkūrėjų, tad olandams niekas negali prikišti patirties stokos. Turint omenyje ir efektyvų jų administracinį darbą, artimiausias pusmetis organizacine prasme turėtų praeiti sklandžiai. Nyderlandai pirmininkavimui kruopščiai ruošėsi – pastaraisiais metais konsultavosi su suinteresuotomis pusėmis, tad ministerijos puikiai išmano skirtingas pozicijas sprendžiant svarbiausius klausimus. Dar vienas privalumas – ši nedidelė, pragmatišku požiūriu ir sėkmingu problemų sprendimu garsėjanti šalis yra gerbiama, apsupta didžiųjų ES narių Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, tad turėtų būti puiki tarpininkė derybose.

Dar daugiau – ne vieną įtakingą postą ES užima olandas. Bene aukščiausias pareigas – Europos Komisijos (EK) pirmojo vicepirmininko – eina ligtolinis Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas. Jo darbas – tikrinti, ar EK teisės aktų pasiūlymuose aptariamais reikalais atskiros šalys nesirūpina geriau. Keturių vaikų tėvas yra baigęs prancūzų kalbą ir literatūrą, vėliau studijavo Europos teisę. Karjerą jis pradėjo 1987 metais kaip Užsienio reikalų ministerijos tarnautojas, vėliau dirbo Nyderlandų ambasadoje Rusijoje, tuomečio EK nario Hanso van de Broeko komandoje, buvo išrinktas į parlamentą, keletą metų ėjo Europos reikalų ministro pareigas.

Dar vienas olandas – Alexanderis Italianeris – yra Komisijos generalinis sekretorius. Greičiausiai ir ši aplinkybė lemia, kad F.Timmermansas turi didelės įtakos EK darbui. Kaip ir britai, olandai siekia veiksmingesnės ES, tad minėto eurokomisaro portfelio gavimas prieš pirmininkavimą buvo didelė pergalė. Prieš metus net buvo komentuojama, kad planuojami pirmininkavimo prioritetai yra tiesiog nukopijuoti iš F. Timmermanso mandato.

Tolerantiška studentų šalis

Nyderlandai garsėja kaip tolerantiška ir žmogaus teises ginanti šalis. 2001-aisiais ji pirmoji pasaulyje įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas. Tokį šalies įvaizdį patvirtina neseniai tinklaraščio euroblogas.lt kalbinta transseksualė Aistė Beatričė, gyvenanti Nyderlanduose gyvenanti ir siekianti modelio karjeros.

Nesijaučiu nesaugiai ar diskriminuojama. Žinoma, į mane žvalgosi, tai normalu.

„Kad ir kaip nemėgčiau girtis savo sėkme žmonėms, kurie to (diskriminacijos – aut. past.) nepatyrė, – ne, nesijaučiu, – tvirtino ji. – Nesijaučiu nesaugiai ar diskriminuojama. Žinoma, į mane žvalgosi, tai normalu. Ne taip dažnai sutinki kažką, dar tik įgyjantį moters išvaizdą ar esantį abejotinos lyties, tad dažnai girdžiu žmones klausiant draugų: „Tai vaikinas ar mergina?‟ Man tai atrodo juokinga, bet nuteikia maloniai išgirdus, kad esu mergina.

Apskritai žiniasklaida ir visuomenė priima LGBT žmones, tiesa, transseksualus kiek mažiau, bet situacija gerėja. Pastarieji dažnai pasirodo žurnaluose ir dokumentikoje, kviečiami į pokalbių laidas.‟

Bet kartais olandai, priešingai, sulaukia priekaištų dėl, pavyzdžiui, rasizmo. Pasipiktinimą kelia sena tradicija, pagal kurią tenykštį Kalėdų senelį, olandiškai vadinamą Sinterklaas, lydi šeši-aštuoni juodaveidžiai kompanionai, vadinami Zwarte Piet (Juodaisiais Petrais). Jie esą atkeliauja garlaiviu iš Madrido su Kalėdų seneliu ir padeda jam atgabenti dovanų geriems vaikams, o bloguosius išsiveža su savimi. Palydovų pareiga – linksminti vaikus, dalinti saldainius ir sausainius gatvėse, mokyklose bei kitur, taip kuriant „dovanų laukimo‟ nuotaiką.

Ne visiems ši tradicija patinka. Anksčiau kasmet būdavo vos po keletą oficialių skundų dėl juodaveidžių, bet 2011-aisiais jų skaičius šoktelėjo iki 113, vėliau – iki 204. Nepasant to, net 92 proc. šalies gyventojų ši tradicija yra priimtina.

Nyderlandai yra ir populiari vieta keliauti studijuoti. Nemažai programų siūlomos anglų kalba, o studijos visiems kainuoja tik po 1,9 tūkst. eurų per metus.

Išlaidas nupjovė perpus

Pirmininkavimas (įvairių renginių organizavimas, policijos darbas, saugumas, kultūrinė programa) kainuos 46 mln. eurų.

Pastarąjį kartą Nyderlandai pirmininkavo Bendrijai 2004 metais, bet nuo to laiko ši rolė iš esmės pasikeitė. Dabar ir ES Taryba, ir Užsienio reikalų taryba turi nuolatinius vadovus. Olandų darbas šį pusmetį bus ne toks sexy ar politiškai pritrenkiantis, kaip ankstesniais kartais. Pavyzdžiui, 1992-aisiais ir 1997-aisiais jie vadovavo deryboms dėl reikšmingų Mastrichto ir Amsterdamo sutarčių. Praėjusį sykį pavyko pradėti derybas dėl narystės su Turkija.

Norint pabrėžti besikartojantį pirmininkavimo ES Tarybai ciklą, šį kartą nesivarginta kurti naujo ženklo – prisimintas, anot vyriausybės, stulbinantis 2004-ųjų piešinys, tik pakeisti metai. Pirmininkavimas (įvairių renginių organizavimas, policijos darbas, saugumas, kultūrinė programa) kainuos 46 mln. eurų.

Ankstesnis pirmininkavimas mokesčių mokėtojams atsiėjo net 97 mln. eurų. Šiemet pavyks sutaupyti ir nusprendus aukšto lygio susitikimus Amsterdame organizuoti tik Jūrų muziejuje (Scheepvaartmuseum) bei greta esančiose istorinėse Karinio jūrų laivyno patalpose (Marine Etablissement). Ankstesnį kartą tam buvo parinktos net 27 skirtingos vietos.

ES Tarybai valstybės narės pasikeisdamos pirmininkauja po pusę metų. Tiek laiko jos diplomatai ir pareigūnai vadovauja įvairaus lygio susitikimams Taryboje, padėdamos išlaikyti darbo tęstinumą. Šalys glaudžiau dirba grupėse po tris – vadinamuosiuose trio, kuriuos sudaro viena po kitos pirmininkaujančios valstybės. Nyderlandus pakeis Slovakija, o šią – Malta. Čia galima susipažinti su jų trio programa.

Šioje šalyje visko tiek daug ir viskas greta: ryškiaspalvės gėlių lysvės, besitęsiančios horizonto link, tingūs malūnai, senoviniai miestai ir pilys, ne vieną šimtmetį atlaikiusios užpuolikus, gyvas sostinės šėlsmas, neįkainojamos meno kolekcijos bei tolerancija kiekvienam šalia esančiajam.

„Nyderlandai – puikus kąsnis keliautojui, ištroškusiam kultūrinių kontrastų. Amsterdamas mane žavi savo kosmopolitiškumu, tai gyvas tautų katilas ir kultūrų mišinys. Prie pietų stalo gali sėdėti ir šnekėtis su atsitiktinai sutiktais žmonėmis, atvažiavusiais iš tolimiausių ir įvairiausių pasaulio kraštų. O štai ištrūkęs iš miesto jau pamatai tikrą šalį su jos papročiais“, – pasakoja daugiau nei pustrečių metų Amsterdame gyvenanti Donata Krikščiūnaitė, atvykusi čia studijuoti.

Daugiaveidis Amsterdamas
Amsterdamas stereotipiškai ne vieno keliautojo sąmonėje įsitvirtinęs kaip miestas, kuriame nėra jokių tabu: čia absoliuti laisvė, visur tvyrantys lengvųjų narkotikų dūmų debesėliai ir kūniškais malonumais viliojantys, vitrinose besistaipantys pusnuogiai abiejų lyčių sekso darbininkai. Be abejo, šie dalykai – neatskiriama Nyderlandų sostinės įvaizdžio dalis, tačiau čia netrūksta ir kitų įdomybių: prabangiausių meno kolekcijų, įdomios architektūros ir daug žadančių gastronominių nuotykių, o ypatingą miesto dvasią pajunta kiekvienas atvykėlis.
„Po Amsterdamą patogu keliauti, čia viskas vienoje vietoje ir absoliučiai nieko netrūksta. Vieną dieną gali nueiti į operą, kitą – praleisti laiką su pašnekovais iš įvairių šalių bare, kuriame skamba gyva muzika. Viename rajone patenki į turistų srautą, užuodi „žolės“ dūmelį ir matai raudonuosius žibintus, kitame – panyri į ramybę ir pamatai, kaip gyvena tikri vietiniai. Tai nuolat kintantis miestas“, – Nyderlandų sostinę apibūdina Donata.
Priminsime, kad Amsterdamas šimtmečiais buvo svarbus jūrų uostas, čia klestėjo prekyba ir amatai. Miestas plėtėsi, kilo namai bei rūmai, buvo rausiami kanalai, kurių šiandien yra apie 160, taigi verta ne tik pasivaikščioti šalia jų, bet ir miestą apžiūrėti plaukiant laivu arba važiuojant pakrantėmis dviračiu. Beje, Amsterdame gerokai patogiau ir greičiau keliauti dviračiu, nei važiuoti visuomeniniu transportu ar automobiliu. Na, o jei kelionę į šį Olandijos Venecija vadinamą miestą planuojate šaltą žiemą, kai kanalai užšalę, tikrai verta rasti laiko ne tik pačiuožinėti pačiūžomis, bet ir susiorganizuoti ekskursiją po miestą slidėmis šliuožiant kanalais.
Žingsniuojant palei kanalus lietuvio akiai egzotiškai atrodo miesto centre prie krantinės vandenyje besisupantys gyvenamieji laiveliai ar pakeliamieji tiltai. Prie vieno jų – Plonojo tilto (“Magere Brug”) verta stabtelėti ir ilgiau: tai vienas seniausių tiltų, pastatytas XVII a. pabaigoje.
Na, o elegantiška Damų aikštė ar Vondelo parkas septintajame dešimtmetyje buvo hipių mėgstama susibūrimo ir protestų vieta. Iš įvairiausių šalių suvažiavę ilgaplaukiai jaunuoliai čia apsistodavo ir pešdavo suktines, dainuodavo, mylėdavosi ir protestuodavo prieš karą bei prievartą dainuodami, o kartais ir demonstruodami nuogus užpakalius. Dabar tokių vaizdų, aišku, nebepamatysi.
O štai užsukus į hugenotų įkurtą miesto dalį “Jordaan” nustebina kuklios, santūrios ir net asketiškos architektūros namai. Šiandien juose klesti įdomios galerijos ir meno parduotuvėlės. Čia gerokai ramiau, nėra tokios sumaišties kaip turistinėse vietose. Turistai į šį rajoną retai teužsuka.
„Verta apsilankyti šiauriniame Amsterdame, į kurį galima patekti keltais, plaukiančiais iš centrinės stoties. Ten viskas šiek tiek kitaip: nebėra minios turistų, gatvės platesnės ir namai nesugrūsti vienas šalia kito. Galima rasti gana keistų vietų, tokių kaip restoranas-baras, pastatytas tik iš senų krovininių mašinų priekabų. Dar yra netradicinis kino teatras-galerija prie vandens “The Eye”, kur įsikūrusios įvairios galerijos, kino muziejus, kino teatrai”, – rekomenduoja Donata.
Priminsime, kad Amsterdamo muziejuose eksponuojamos neįkainojamos meno kūrinių kolekcijos. Karališkuosiuose rūmuose prie Damų aikštės galima apžiūrėti XVII a dailės meistrų kolekciją, Valstybiniame muziejuje (“Rijskmuzeum”) pasigrožėti skulptūromis bei tapybos rinkiniais, retas atsisakys iš arčiau patyrinėti nors vieną iš 22-iejų Rembrandto paveikslų ir, be abejo, kiekvienas turistas į savo planus įtrauks valstybinį Van Gogho muziejų, kuriame saugomas didžiausias pasaulyje dailininko paveikslų rinkinys.
Na, o ištroškusieji pikantiškų vaizdų gali ne tik pasivaikščioti po Raudonųjų žibintų kvartalą, bet ir užsukti į “Venustempel” muziejų – paganyti akių į erotika dvelkiančią tapybą, skulptūras ar sekso žaislus.

Išragauti pasaulį
„Amsterdame galima sutikti žmonių iš tolimiausių pasaulio kampelių – Amerikos, Naujosios Zelandijos, visų Afrikos ir Azijos šalių. Amerikiečiai ar turtingesnių Europos šalių jaunimas atvažiuoja studijuoti. Dalis jų – graikai, turkai, italai, ispanai, portugalai, lenkai – atkeliauja ieškoti darbo ir kuria verslus. Nemažai emigrantų yra įkūrę puikių restoranų, kavinių ar užkandinių, kuriose gamina savo tautų tradicinius patiekalus“, – pasakoja Donata.
Taigi susiruošus į Amsterdamą patartina skirti laiko ir gastronominiams nuotykiams, nes per atostogas galima išragauti bene viso pasaulio šalių tradicinius valgius. Beje, garsus ekonomikos profesorius Tyleris Cowenas, knygos „An Economist Gets Lunch: New Rules for Everyday Foodies“ autorius, pataria Nyderlanduose užsukti į indonezietiškus restoranus ir užsisakyti “rijstafel” – įvairių patiekalų rinkinį.
Pasak Donatos, vienas įdomiausių restoranų, į kurį tikrai verta užsukti, yra turkų ir azijiečių restoranas „Bazar2“, įkurtas buvusioje mečetėje, judrioje turgaus gatvėje. „Kai kuriuos patiekalus tenka valgyti rankomis, kaip senovėje“, – perspėja mergina.
Ji rekomenduoja užsukti ir į kinų restoraną netoli centrinės stoties, akį traukiantį savo interjero ir eksterjero detalėmis. Šį restoraną ypač lengva pastebėti: eini ir staiga pamatai kiniškais ornamentais išmargintą pastatą, plūduriuojantį vandenyje.