Asociacijos „Infobalt“ eksporto ir investicijų vadovė Boleta Senkienė, Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvoje, mano, kad Lietuvos verslininkai daugiau laimėtų ne konkuruodami tarpusavyje, o tolimose rinkose dirbdami drauge.

Šiuo metu Omane penktą kartą viešinti B.Senkienė įsitikinusi, kad Lietuvos verslui kelią į tolimąsias rinkas užkerta pačių lietuvių nenoras pasidalyti sėkme. „Jei pavyksta atrasti „žuvingų vietovių“ – užmegzti verslo kontaktus, jokiais būdais kitiems tautiečiams šios informacijos neišduodame. Užuot žvejoję kartu, slapukaujame ir užkertame vieni kitiems verslo kelius“, – kai kurių verslininkų elgesį einant į užsienio rinkas vertina Omano garbės konsulė.

Duodama interviu „Veidui“ ji kalbėjo apie neigiamus lietuviškos verslo kultūros bruožus, trukdančius verslui atrasti naujas rinkas, bei neišnaudotas aukštojo mokslo ir sveikatos sektoriaus galimybes.

VEIDAS: Kalbos apie tai, kad Arabijos pusiasalio regione laukiama Lietuvos mėsos ir pieno produktų, netyla kelerius pastaruosius metus. Kas iš tiesų šiuo klausimu nuveikta?

B.S.: Plėtodami ekonominius projektus Omane orientuojamės į dvi pagrindines sritis: informacinių technologijų ir maisto produktų. Pirmoji pristato Lietuvą, kaip išsivysčiusią valstybę, kita svarbi tuo, kad sukuria daug darbo vietų bei BVP, taigi ji bene svarbiausia Lietuvos eksportui. Kalbant apie gaminius, skirtus galutiniam vartotojui, galima minėti paukštienos, jautienos ir pieno produktus, šokoladą, sultis, geriamąjį vandenį, įvairius konservus, taip pat tolesnio apdirbimo reikalaujančius produktus: pieno miltelius, grūdus, miltus, laktozę ir pan.

Ieškodami partnerių Lietuvos gamintojams bei jų produktams veikiame keliomis kryptimis. Kaip vieną iš pavyzdžių galima paminėti bendradarbiavimą su didžiausiu prekybos tinklu Omane, užimančiu apie 80 proc. vietinės rinkos ir aktyviai besiplėsiančiu. Šiuo metu vykstančio vizito Omane metu numatytas ir susitikimas su Valstybinio maisto rezervo vadovybe.

VEIDAS: Lietuvoje iki šiol nepriimti įstatymai, kurie leistų eksportuoti galvijų mėsą į musulmoniškus kraštus, nepasirašytos bendradarbiavimui reikalingos sutartys. Kaip manote, kodėl taip vangiai tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek šalies verslas atranda tolimąsias rinkas?

B.S.: Tai, kad lietuviams daug paprasčiau nuvažiuoti į Rusijos, o ne arabų pasaulio rinką ir ten pristatyti savo produkciją, matyt, lemia mentaliteto dalykai. Tačiau siekdami ambicingesnių tikslų turime pradėti orientuotis į potencialias rinkas, apie kurias šiuo metu galbūt nieko nežinome – nei apie kultūrą, nei apie papročius. Atsižvelgiant į Lietuvos maisto produktų embargą ir kitas šiuo metu pasaulyje vyraujančias tendencijas, mūsų šaliai tolimos rinkos – didelė ir neišnaudota

Omano sultonas Qaboosas bin Saidas (Kabusas ben Saidas) pakeitė du ministrus; jis tai padarė, verčiamas protestų, kuriais reikalauta pažaboti korupciją ir imtis reformų šiaip ramioje Persų įlankos šalyje, pranešė šeštadienį oficialioji šalies žiniasklaida.

Sultonas paskyrė Khaledą bin Hilalą bin Saudą al-Bousaidi (Chaleda Hilalą Saudą Busaidį) karališkojo teismo ministru, atleisdamas iš šio posto Ali bin Humudą al-Bousaidi (Alį Humudą Busaidį), nurodė naujienų agentūra ONA.

Sultono tarnybos ministru buvo paskirtas Sultanas bin Mohammedas al-Numani (Sultanas Mohamedas Numanis), pakeitęs Ali bin Majidą al-Maamari (Ali Madžidą Mamarį).

Omano saugumo pajėgos, palaikomos tankų, tačiau nenaudodamos jėgos, antradienį įtikino išsiskirstyti protestuotojus, kurie blokavo uostą Soharo miesto pramonės rajone ir pajūrio kelią, vedantį į sostinę Muskatą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Ši operacija vyko taikiai, o Omano pajėgos atitraukė protestuotojus, budėjusius prie Žemės žiedo – svarbios sankryžos Sohare, kuriame sekmadienį per susirėmimus žuvo mažiausiai vienas protestuotojas.

Jungtinės Valstijos pirmadienį ragino savo sąjungininkę Omano vyriausybę išlaikyti santūrumą ir imtis reformų šalyje, užimančioje strategiškai svarbią padėtį prie Ormūzo sąsiaurio, per kurį eina judrus naftos tanklaivių laivybos kelias.

Saugumo pajėgos iš pradžių nustūmė protestuotojus nuo pagrindinio pajūrio greitkelio, jungiančio Muskatą su Soharu, esančiu už 200 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Tačiau demonstrantai toliau neleido sunkvežimiams įvažiuoti į antrąjį pagal dydį šalies uostą ir netoliese esančias aliuminio bei naftos pramonės įmones, sakė vienas žurnalistas.

Prie Žemės sankryžos, kurioje protestuotojai budėjo pastarąsias tris naktis, buvo dislokuota šarvuotoji technika.

Pirmadienį šimtai demonstrantų šturmavo vieną policijos skyrių, o pareigūnai atsakė leisdami ašarines dujas, pasakojo AFP žurnalistas. Jis pridūrė, kad protestuotojai padegė gubernatoriaus namus ir prekybos centrą.

Į Omaną, kuriame neramumų anksčiau beveik nepasitaikydavo, taip pat atsirito protestų banga, šiuo metu krečianti kelias arabų valstybes ir išvertusi iš postų ilgamečius lyderius Tunise bei Egipte.

Protestuotojai Omane tvirtina nereikalaujantys, kad atsistatydintų sultonas Qaboosas bin Saidas (Kabusas bin Saidas), vadovaujantis šaliai nuo 1970 metų, tik prašantys mažinti nedarbą ir imtis reformų.