.

Viešosios nuomonės apklausa „Amerikos operacija prieš Osama bin Laden‘ą. Ką galvoja pasaulis“ atlikta beveik iš karto po paskelbimo apie žymaus teroristo žūtį – gegužės 11 – birželio 2 dienomis. 25 pasaulio šalyse į klausimus atsakė virš 20 tūkst. žmonių. Kaip rodo apklausos duomenys, 81 proc. įvairių šalių gyventojų remia Amerikos įvykdytą operaciją prieš Osama bin Laden‘ą, kuris buvo nužudytas š.m. gegužės 2 dieną Amerikos specialiųjų tarnybų slaptos operacijos metu. Tačiau šios operacijos rėmėjai pasidalina į visiškus rėmėjus ir sąlyginius rėmėjus. 39 proc. apklaustų visiškai remia amerikiečių įvykdytą operaciją, 15 proc. remia, tačiau nesutinka su būdu kaip tai buvo įvykdyta, 27 proc. apklaustųjų remia operaciją, tačiau mano, kad geriau būtų buvę Osama bi Laden‘ą ne nužudyti, o suimti.

9 proc. skirtingų valstybių gyventojų pasisakė prieš amerikiečių įvykdytą operaciją, 2 proc. nieko apie tai negirdėjo, o 8 proc. nepateikė savo nuomonės.

Nežiūrint aukšto amerikiečių operacijos prieš Osama bin Laden‘ą palaikymo, tik pusė (53 proc.) apklaustųjų yra visiškai įsitikinę, kad operacijos metu nužudytas asmuo buvo tikrai Osama bin Laden‘as. 23 proc. tuo abejoja, 24 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Tik penktadalis (20 proc.) įvairių šalių gyventojų yra nusiteikę optimistiškai bei viltingai, tikėdami, kad Osama bin Laden‘o mirtis sumažins terorizmą pasaulyje. Pesimistų, tikinčių, kad žymaus teroristo mirtis gali tik padidinti terorizmo grėsmę, yra daugiau – 38 proc. 29 proc. apklaustųjų galvoja, kad situacija liks tokia pati, dar 13 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų teigė, kad Amerikos Prezidentas Obama pagerino savo įvaizdį po operacijos prieš Osama bin Laden‘ą. 45 proc. teigė, kad Prezidento Obama įvaizdis nepasikeitė, 17 proc. nuomone, įvaizdis pablogėjo, 11 proc. apklaustųjų nepateikė nuomonės šiuo klausimu.

Metodologija:

Buvo atliktos reprezentatyvios apklausos 25 šalyse, kurių metu buvo apklausta 20 995 gyventojai. Nacionalinių imčių paklaidų ribos yra +3-5% su 95% tikimybe. Vienose šalyse apklausos buvo vykdomos tiesioginio interviu būdu, kitose telefonu. Apklausos buvo vykdomos 2011 metų gegužės 11-birželio 2 dienomis.

BFL

Sunkiai sergančios moters gyvybę palaikys dirbtinė širdis. Ji įsodinta per sudėtingą operaciją Kauno klinikose.

Operaciją atliko medikų komanda, vadovaujama Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo prof. Rimanto Benečio, kartu su svečiais chirurgais iš Vokietijos. Pasak medikų, ši dirbtinė širdis yra kitokia nei įprastinės asistuojančios sistemos – ji plaka žmogaus viduje ir visiškai pakeičia paties žmogaus širdies veiklą.

Prof. R. Benečio teigimu, ši dirbtinė širdis yra techniškai naujas žingsnis širdies persodinimo operacijose, ji yra tobulesnė už įprastines asistuojančias skilvelių sistemas, kurios šios pacientės atveju netiko.

Vidutinio amžiaus moters būklė buvo itin sunki, laukti donoro nebebuvo galima, dėl to pasirinktas dirbtinis aparatas. Medikų teigimu, ši širdis užtikrins ir stabilizuos pacientės būklę, kol bus galima persodinti donoro širdį.

Operacija užtruko 6 valandas, pacientės būklė po dirbtinės širdies persodinimo yra stabili. Ši operacija yra pirmoji tokia Baltijos šalyse, jų visame pasaulyje atlikta šiek tiek daugiau nei 900.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas atmetė Rusijos galimybę dalyvauti karinėje operacijoje prieš Libiją.

“Ne, to negali būti”, – pareiškė N.Makarovas penktadienį agentūrai “Interfax”.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį Niujorke priėmė rezoliuciją dėl Libijos, kuria remiantis virš Libikos įsteigiama neskraidymo zona.

Iš 15 Saugumo Tarybos narių už rezoliucijos priėmimą balsavo dešimt, nė vienos nebuvo “prieš”, susilaikė penkios, tarp jų Rusija, Kinija ir Vokietija.

Rezoliucija suteikia teisę įsteigti neskraidymo zoną virš Libijos, kaip būdą apginti opozicijos kovotojus ir civilius asmenis nuo Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) naikintuvų.

Rusija, susilaikydama per balsavimą dėl rezoliucijos, apgailestavo, kad kai kurios JT Saugumo Tarybos narės susižavėjo jėgos metodais, ir įspėjo nevykdyti didelio masto karinės operacijos prieš Libiją.

“Visa atsakomybė už neišvengiamus humanitarinius jėgos panaudojimo iš išorės Libijoje padarinius tektų tiems, kas imtųsi tokių veiksmų”, – pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas.

“Jeigu tai įvyks, rimtai nukentės ne tik civiliai gyventojai, bet ir taikos ir saugumo užtikrinimo interesai visame Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione. Būtina išvengti tokios destabilizuojamos įvykių raidos”, – pridūrė jis.