SEB banko duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai ir įmonių atstovai, naudodamiesi grynuosius pinigus priimančiais SEB banko bankomatais, atliko beveik 400 tūkst. pinigų įmokėjimo į sąskaitas operacijų. Vidutiniškai tai beveik 2 200 operacijų kasdien. Per šešis šių metų mėnesius, naudojantis šiais SEB banko bankomatais, iš viso įmokėta 811,5 mln. litų, t. y. daugiau nei du kartus daugiau (119 proc.) negu tuo pačiu laikotarpiu pernai (370 mln. litų).
„Per beveik ketverius metus, kai teikiame šią paslaugą, gyventojai ir įmonių atstovai jau įvertino šios paslaugos privalumus, tad ir toliau nuolat naudojasi grynuosius pinigus priimančiais bankomatais. Dauguma šių bankomatų veikia visą parą, todėl galima atlikti pinigų įmokėjimo operacijas bet kuriuo patogiu laiku, nepriklausomai nuo banko darbo laiko. Tokį pinigų įmokėjimo į sąskaitą būdą dažnai renkasi jaunimas ar užsienyje uždirbtus pinigus į Lietuvą parsivežę gyventojai, taip pat smulkieji verslininkai, pajamas dažnai gaunantys grynaisiais pinigais“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Atsižvelgdamas į didėjantį paslaugos populiarumą, SEB bankas didina grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą visoje Lietuvoje. „Pirmą praėjusių metų pusmetį šalyje veikė 25 tokio tipo mūsų banko bankomatai. Šiuo metu jų esame įdiegę jau 42. Pastaraisiais mėnesiais tokius bankomatus įrengėme ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kur grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitas poreikis taip pat didelis“, − sako V. Doveika.
SEB banko atlikta duomenų analizė rodo, kad gyventojai grynuosius pinigus, naudodamiesi juos priimančiais bankomatais, į sąskaitas įmoka kur kas dažniau negu įmonės: 70 proc. visų įmokėjimo operacijų šių metų sausio-birželio mėnesiais atliko gyventojai. Lyginant gyventojų ir įmonių įmokamas sumas, galima pastebėti, kad per pastaruosius metus jos nekito − vidutinė gyventojų įmokama suma yra 860 litų, o įmonių − šešis kartus didesnė − apie 5 200 litų.
Pirmasis pinigus priimantis SEB banko bankomatas Lietuvoje buvo įrengtas 2008 metų kovo mėnesį. Iš pinigus priimančių SEB banko bankomatų, kaip ir iš įprastų bankomatų, grynųjų pinigų galima ir pasiimti.

Pirmos plastinės operacijos Vakarų Lietuvoje buvo atliktos 1993 m. vienoje didžiausių šalyje daugiaprofilinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL).

Pagausėjus pacientų, didėjant rekonstrukcinių operacijų poreikiui ir populiarėjant estetinėms operacijoms, 2004 m. KUL įsteigtas pirmasis Vakarų Lietuvoje dienos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius. Jame dirbanti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Marija Sakalauskaitė pasakoja, kad šiame skyriuje atliekamos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos operacijos, teikiamos dienos chirurgijos paslaugos, ambulatorinės konsultacijos. Be to, gydomi ir operuojami pacientai, esant reikalui atliekami radiologiniai (magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, skaitmeninės mamografijos, echoskopijos) bei laboratoriniai tyrimai. Skyriuje veikiančiame sporto traumų poskyryje atliekamos šiuolaikiškos peties, kelio, čiurnos, alkūnės sąnarių artroskopinės, raiščių rekonstrukcinės operacijos.

Populiariausios – krūtų operacijos

Pasak M.Sakalauskaitės, estetinės chirurgijos srityje populiariausios krūtų operacijos: jų didinimas, mažinimas, pakėlimas, įtrauktų spenelių korekcija. „Dažnai pacientai pageidauja podžio riebalų atsiurbimo, sudribusios pilvo sienos plastikos. Vasarą padaugėja atlėpusių ausų korekcijų, prakaitavimo mažinimo procedūrų. Visada populiari akių vokų, nosies plastika, odos raukšlių korekcija užpildais, botulino injekcijos, veido ir kaklo patempimo operacijos, odos atjauninimo procedūros hialurono rūgšties injekcijomis, odos šlifavimas“, – dėsto pašnekovė.
Didelę dalį skyriaus darbo sudaro rekonstrukcinė chirurgija dėl onkologinių ligų. Skyrius – vienas stambiausių odos ir minkštųjų audinių patologijos gydymo centrų Lietuvoje. Kasmet dėl odos ir poodžio darinių operuojama 1,5 tūkst. pacientų, iš jų apie penkis šimtus – dėl odos piktybinių ligų. „Pastebėjome, kad dėl vienos piktybiškiausių ligų – odos melanomos operuotų pacientų skaičius padidėjo net 50 proc. Dirbant mums labai padeda ligoninėje įdiegta skaitmeninė siaskopija“, – naujove džiaugiasi M.Sakalauskaitė.
Kaip atkuriami piktybinių ląstelių šalinimo metu pažeisti kūno plotai? Gydytoja aiškina, kad po auglio pašalinimo susidariusį defektą plastikos chirurgas rekonstruoja panaudodamas vietinius odos ir poodžio audinius. „Tai ypač svarbu per veido srities operacijas, kai pacientas pageidauja kuo geresnių estetinių rezultatų. Plastinė chirurgija taip pat gali pagelbėti šalinant įgimtus veido defektus, koreguojant potrauminius randus arba gydant ponudegimines žaizdas. Atliekamos sudėtingos akių vokų rekonstrukcinės operacijos dėl onkologinių ar kitų ligų, tokių kaip vokų įvirtimas arba išvirtimas. Dažnos operacijos dėl randų: tiek estetinės, tiek dėl funkcinių sutrikimų“, – pasakoja medikė.
Neseniai ligoninė įsigijo šiuolaikišką CO2 lazerį – tai leidžia dar labiau pagerinti gydymo kokybę, išplėsti estetines paslaugas. Pasitelkus mikrochirurgijos techniką ir operacinį mikroskopą, atliekamos mikrochirurginės periferinių nervų operacijos, rankos chirurginės operacijos dėl nervų ar sausgyslių ligų.

Aktuali moterų problema – išsprendžiama

Per metus Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Tačiau, kaip pabrėžia M.Sakalauskaitė, ne visoms moterims reikia šalinti krūtį, atlikti mastektomijos operaciją, – dažnai pakanka ir krūtį tausojančios operacijos. Nustačius ir patvirtinus piktybinę krūties ligą, gydytojų konsiliumas sprendžia, kokį gydymą geriausia parinkti pacientei. Krūties chirurgijos poskyryje neseniai pradėtas taikyti naujas krūties vėžio gydymo metodas: prieš operaciją pacientei suleidžiama radioaktyviojo kontrasto, tuomet specialiu detektoriumi galima nustatyti pažeistus limfmazgius ir juos pašalinti chirurginiu būdu. Taip sumažinama operacijos apimtis ir tausojami sveiki audiniai, pacientė greičiau sveiksta po operacijos.
Dažnai atliekama vienmomentė krūties rekonstrukcija, kai per tą pačią operaciją pašalinama krūtis ir ji iš karto atkuriama. Populiariausi krūties atkūrimo metodai yra panaudojant pačios pacientės audinius: tai gali būti pilvo arba nugaros srities odos ir raumenų sudėtiniai lopai. Jei pritrūksta krūties tūrio, dedamas krūties implantas.
Atkurti krūtį galima ir vėlesniu laikotarpiu – po 6–12 mėnesių, baigus chemoterapinį arba spindulinį gydymą. „Svarbu, jog pacientė žinotų, kad ji visada turi pasirinkimą ir kad kompetentinga gydytojų komanda gali pasiūlyti geriausią sprendimą jos ligai gydyti. Didelį darbą atlieka ir skyriaus slaugytojos bei reabilitacijos specialistai, nes dažnai po krūties operacijų moterys jaučiasi prislėgtos, joms trūksta pasitikėjimo savimi. Stengiamės, kad kiekviena pacietė išvyktų iš mūsų skyriaus su nauja viltimi įveikti ligą ir greičiau sugrįžti į visavertį gyvenimą“, – patikina M.Sakalauskaitė.

Dažnai per tą pačią operaciją krūtis ir pašalinama, ir išsyk atkuriama.

Lietuvos plastikos chirurgai implantais krūtis kasmet padidina maždaug trims tūkstančiams moterų. Dar panašiai tiek šalyje atliekama kitų plastinių estetinių operacijų. Vis daugėja ir pageidaujančiųjų atjauninti veidą botulino toksino ar hialurono rūgšties injekcijomis.

Plastinės estetinės chirurgijos paklausa per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išaugo trigubai, o estetinių procedūrų – net penkis kartus.
Dabar veidą bei kitas kūno dalis dailinasi ne tik pramogų pasaulio įžymybės ar turtuoliai, kaip buvo prieš dešimt metų, bet įvairių visuomenės sluoksnių atstovai – nuo mokytojų iki verslininkų. Mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms plastikos chirurgų paslaugos, kainuojančios nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų, taip pat įkandamos. Mat neišgalintiems iškart susimokėti už operaciją klinikos tą siūlo padaryti dalimis, pasinaudojus išperkamosios nuomos finansavimo bendrovių paslaugomis, kurios vis labiau populiarėja.
Estetinės chirurgijos kabinetų duris praverti negėda jau ir vyrams. Anksčiau iš dešimties plastikos chirurgų pacientų būdavo vos vienas vyras, dabar jų – maždaug trečdalis.
Vyrams Lietuvoje daugiausia atliekama nosies formos ir akių vokų korekcija, taip pat poodinių riebalų nusiurbimo operacijos. Moterys dažniausiai didinasi krūtis, pageidauja akių vokų pakėlimo, poodinių riebalų nusiurbimo operacijų, raukšlių lyginimo procedūrų.
Šių kūno vietų tobulinamas populiariausias ir kitose šalyse. Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai pacientai renkasi riebalų nusiurbimą (18,8 proc. visų pasaulyje atliekamų operacijų), krūtų didinimą (17 proc.), vokų pakėlimą (13,5 proc.), nosies korekciją (9,4 proc.). Populiariausia nechirurginė procedūra – botulino toksino injekcijos, kurių per metus atliekama apie tris milijonus.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-16) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Sergančiųjų onkologinėmis ligomis visame pasaulyje nemažėja, tačiau vis daugiau jų įveikia klastingą ligą. Lietuvoje taip pat pavyko pažaboti kai kurių formų vėžį.

VUL Santariškių klinikų hematologai, analizuojantys penkiolikos metų duomenis apie sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumą ir mirštamumą Lietuvoje, paskelbė pirmuosius rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad kraujo vėžys vis dažniau pagydomas. Štai 2000 m. iš dešimties sergančiųjų Ne Hodžkino limfoma mirdavo trys, o dabar neišgyvena tik vienas. Gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį – difuzinę didelių B ląstelių limfomą, pacientų iki 60 metų grupėje, net esant išplitusiai ligos III–IV stadijai, pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc. Anksčiau tokia tikimybė nesiekė 50 proc.
Mirčių nuo lėtinės mieloleukemijos per pastarąjį dešimtmetį taip pat sparčiai mažėjo. Anksčiau kiekvienais metais mirdavo kas trečias ar ketvirtas sergantis šia liga žmogus, dabar – kas dešimtas. Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, didesnis nei 80 proc. siekiantis išgyvenamumas – ir tarp sergančiųjų skydliaukės, priešinės liaukos, lūpos vėžiu, Hodžkino limfoma.
Vis dėlto daugiausiai sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvybių nusinešantis plaučių vėžys, taip pat skrandžio, kepenų, stemplės, kasos vėžiai kol kas nesuvaldomi. Sergančiųjų šių rūšių vėžiu išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje nesiekia nė 15 proc. Panaši padėtis ir Vakarų Europoje, tačiau susirgusiųjų krūties vėžiu išgyvenamumas mūsų šalyje ir, pavyzdžiui, Suomijoje ar Švedijoje, gerokai skiriasi. Ten penkerių metų išgyvenamumas yra daugiau kaip 85 proc., o Lietuvoje tik – 63,4 proc.

Kraujo vėžys – jau ne nuosprendis

VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius sako, kad su kraujo vėžiu sėkmingai grumiasi vis daugiau pacientų, nes padidėjo modernios molekulinės diagnostikos, naujausių gydymo technologijų ir bazinio chemoterapinio gydymo prieinamumas. „Labai svarbu, kad ligonių gydymas ir priežiūra buvo sukoncentruota kraujo ligų centruose. Anksčiau sergančiuosius kraujo vėžiu gydydavo ne tik hematologai, bet ir kitų sričių specialistai. Teisingai nusistatėme diagnostikos ir gydymo prioritetus, todėl vis daugiau pacientų pasveiksta ir gali gyventi visavertį gyvenimą“, – pabrėžia L.Griškevičius.
Kad kraujo vėžys šiandien jau nėra nuosprendis, patvirtina klaipėdietės Redos Pakultinienės istorija. Jai lėtinė mieloleukemija buvo diagnozuota prieš dešimt metų. Gydytojai sakė, kad 22-ejų mergina išgyvens vos penkerius metus, tačiau šiandien Reda augina sūnų, dirba ir tik kasdien vartojami vaistai jai primena, kad ji serga kraujo vėžiu. „Pirmus metus gėriau senosios kartos vaistus, nuo kurių man svaigdavo galva, jaučiau nuovargį, krėsdavo drebulys, o ir liga vis paūmėdavo. Tačiau gydytojai ragino nenuleisti rankų, bandė įkvėpti vilties, kad medicina sparčiai žengia į priekį ir aš sulauksiu naujos kartos vaistų, – prisimena R.Pakultinienė. – Tie vaistai Lietuvoje atsirado po dvejų metų nuo mano diagnozės nustatymo ir aš juos iškart gavau. Jau po savaitės kraujo tyrimų rezultatai pagerėjo, tačiau prasidėjo ligos mutacija, kurios man paskirti vaistai neveikia. 96 proc. sergančiųjų jie sustabdo ligą, o man tik pristabdo progresavimą.“
Nors Reda džiaugiasi, kad vartodama naujos kartos vaistus jokio šalutinio poveikio nejaučia, kas tris mėnesius atliekami tyrimai rodo, jog liga nepasitraukusi ir bet kada gali paūmėti. Tačiau vilties, kad liga bus suvaldyta, 32-ejų metų moteris nepraranda. Mat jau sukurti vaistai, stipriai veikiantys mutaciją ir užtikrinantys ligoniams visavertį gyvenimą. JAV, daugelyje Vakarų Europos šalių sergantiesiems jie yra kompensuojami. Lietuvos vaistai kol kas dar nepasiekė. Nors mėnesio gydymas šiais vaistais kainuoja daugiau kaip 10 tūkst. litų, Reda tikisi, kad Valstybinė ligonių kasa kompensuos jų kainą, nes tokių ligonių šalyje yra vos keletas.
Pasak L.Griškevičiaus, pacientams skiriant imunoterapiją bei taikinių terapiją, taip pat šiuos modernius gydymo būdus derinant su kaulų čiulpų transplantacija, sergančiųjų išgyvenamumas kasmet padidėja po keliolika ar net keliasdešimt procentų, nes pavyksta užkirsti kelią šalutiniams reiškiniams ir ligos atsinaujinimui, sustabdyti jos progresavimą. „Pagrindiniai dalykai, siekiant mažinti mirštamumą nuo kraujo vėžio, jau pasiekti, tačiau net patys naujausi metodai ne visiems tinka, todėl kuriami vis nauji. O mūsų tikslas, kad jie atkeliautų į Lietuvą ir būtų pasiekta dar geresnių rezultatų“, – atskleidžia medikas.

Sergančiųjų daugėja, bet jų miršta mažiau

Nors mirštamumas nuo kai kurių onkologinių ligų mažėja, vėžio diagnozę kasmet išgirsta vis daugiau žmonių. Pavyzdžiui, vienos dažniausių kraujo vėžio rūšių – Ne Hodžkino limfomos naujų atvejų šiemet nustatyta beveik dvigubai daugiau nei prieš dešimt metų. Daugiau nustatoma ir gimdos kaklelio, krūties vėžio atvejų. „Sergančiųjų daugėja, nes vykdant diagnostikos programas daugiau atvejų yra išaiškinama. Tačiau onkologinės ligos vis dažniau nustatomos ankstyvos stadijos, todėl gydymas būna efektyvesnis ir tiek pacientų, kiek anksčiau, nemiršta“, – aiškina LSMU Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė.
Ji priduria, kad 2009 m. pirmos stadijos krūties vėžys buvo diagnozuotas 28 proc. moterų, ketvirtos stadijos – tik 7 proc. iš visų nustatytų šios onkologinės ligos atvejų. O prieš penkerius metus ketvirtą stadiją pasiekęs krūties vėžys buvo diagnozuotas 14 proc. moterų.
Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja Giedrė Smailytė pabrėžia, kad sergančiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumas ilgėja, kai piktybinis navikas diagnozuojamas ankstyvos stadijos ir pacientas pradedamas gydyti kiek įmanoma greičiau, taikant naujausias ir veiksmingiausias gydymo priemones.
Pernai pagal nemokamas prevencines programas sveikatą dėl gimdos kaklelio vėžio tikrinosi 101 270 moterų, dėl krūties vėžio – 61 475 moterys, dėl prostatos vėžio – 76 547 vyrai, dėl storosios žarnos vėžio – 88 317 žmonių. Kaip sako VU Onkologijos instituto direktorius Konstantinas Povilas Valuckas, tai per mažas kontingentas, kad pradinės stadijos ligos atvejų būtų nustatyta daugiau. „Į patikros programas neįtraukiami net visi sergantieji, kurie turi būti nuolat tiriami. Taip yra todėl, kad Lietuvoje prastai organizuojamos programos. Šiuo darbu turėtų užsiimti išmanantys specialistai, tai yra onkologai, o ne Valstybinė ligonių kasa“, – kritikuoja K.P.Valuckas.
Jo nuomone, nereikia išradinėti dviračio, kad mažėtų mirštamumas nuo onkologinių ligų. Štai Suomija pagal mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio pirmavo Europoje, o pradėjus efektyviai vykdyti patikros programas, dabar išgyvenamumo rodikliai šioje šalyje geriausi. „Lietuvoje buvo vykdoma kovos su vėžiu programa, parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, tačiau pernai ji nutrūko. Toks eklektiškas programų vykdymas neduos tinkamų rezultatų“, – mano Onkologijos instituto direktorius.

Atliktos vos kelios prevencinės operacijos

Santariškų klinikų onkogenetikas Ramūnas Janavičius sako, kad norint mažinti mirštamumą nuo onkologinių ligų ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, labai svarbu kuo anksčiau identifikuoti rizikos grupes. Užbėgti vėžiui už akių padeda genetiniai tyrimai, kuriuos atlikus nustatomas polinkis sirgti onkologinėmis ligomis. Lietuvoje tokie tyrimai atliekami nuo 2009-ųjų ir šiuo metu tiriama, ar pacientas neturi genetinio polinkio sirgti krūtų, kiaušidžių ir storosios žarnos vėžiu. „Tyrimus tikslinga atlikti tik esantiesiems didelės rizikos grupėje, jeigu šeimoje tam tikros lokalizacijos vėžiu sirgo ne vienas asmuo, ir prieš tai ištyrus patį sergantįjį“, – paaiškina R.Janavičius.
Lietuvoje per dvejus metus, kai atliekami onkogenetiniai tyrimai, rizika susirgti buvo nustatyta dviem šimtams žmonių. Vakarų Europoje genetinis polinkis nustatomas vienam iš trijų šimtų. „Išaiškinus rizikos grupes, ligos galima visai išvengti, pavyzdžiui, pakeitus gyvenimo būdą, anksčiau pradėjus tikrintis ir dažniau tą darant. Taip pat galima imtis prevencijos priemonių. Moterims, turinčioms genetinį polinkį susirgti kiaušidžių vėžiu, sulaukus 40 metų rekomenduojama kiaušidžių šalinimo operacija. Nuo krūties vėžio gali apsaugoti prevencinė krūties pašalinimo operacija“, – sako R.Janavičius.
Deja, Lietuvoje kol kas vos viena kita moteris ryžtasi prevencinėms operacijoms, nors jos vėžį leidžia pagauti dar nulinės stadijos, kai liga galėtų pasireikšti po kelių mėnesių. „Didžiojoje Britanijoje tokios operacijos jau įprastos. Tai lemia kultūriniai dalykai ir požiūris į sveikatą. Juk prevencinės priemonės kainuoja kur kas mažiau nei gydymas“, – apibendrina R.Janavičius.

Plastinės chirurgijos paslaugos ir Lietuvoje jau tampa įprastos, jų paklausa per pastarąjį dešimtmetį padidėjo trigubai. Tačiau kūnus operacinėse pasitobulinę tautiečiai tai nuo aplinkinių dažniausiai vis dar slepia.

Vilnietė Melita Mikalauskienė prieš aštuonis mėnesius vienoje sostinės plastinės chirurgijos klinikoje pasididino krūtis. Pagimdžiusi du vaikus trisdešimtmetė moteris taip sulyso, kad jos krūtų beveik neliko, nors iki pirmojo nėštumo M.Mikalauskienė didžiavosi C dydžio krūtine. “Baigusi maitinti vaikus, atrodžiau kaip berniukas, be jokių moteriškų iškilumų. Norėjau atgauti buvusias savo formas, būti vėl pati sau graži, todėl ryžausi operacijai”, – pasakoja moteris.
Apie krūtų didinimo operacijas ji perskaitė daug informacijos internete, išsiaiškino, kad komplikacijų rizika yra nedidelė, tačiau dar konsultavosi su septyniais plastikos chirurgais, kol ryžosi pasidailinti krūtis. Nors moterį operavusi gydytoja ne tik išaiškino, kuo rizikuojama gulantis ant operacinio stalo, bet ir pabrėžė nelengvą gijimo laikotarpį, M.Mikalauskienės tai neprivertė apsigalvoti. Už krūtų didinimą sumokėjusi apie 11 tūkst. Lt, šiandien ji džiaugiasi C dydžio krūtine.
Liko vienas vos nago dydžio randelis, kurio beveik nesimato, vis dėlto pirmą savaitę po operacijos dviejų vaikų mama prisimena su siaubu. “Skaudėjo visą krūtinės ląstą, negalėjau nei gulėti, nei sėdėti. Be to, pamačiusi rezultatą patyriau šoką – krūtinė buvo nenatūraliai iškilusi ir didelė. Tačiau jau po trijų mėnesių krūtys susiformavo ir tapo tokios, apie kokias svajojau”, – pasakoja M.Mikalauskienė.
Moteris prisipažįsta maniusi, kad pamatę didesnes jos krūtis pažįstami ir artimieji šaipysis dėl įdėtų implantų, tačiau aplinkinių reakcija nustebino. “Neketinau slėpti, kaip išdygo mano krūtinė, todėl jei kas paklausia, papasakoju apie operaciją. Niekas nepavadino manęs kvaile, kad veltui mėtau pinigus, ir nepasakė, jog negražiai atrodau. Nors kitų nuomonė man ir nėra svarbi, nes krūtis didinausi, kad pati gerai jausčiausi”, – dėsto M.Mikalauskienė. Ateityje ji dar kartą planuoja kreiptis į plastikos chirurgus dėl raukšlių aplink akis išlyginimo, tačiau kitų kūno vietų tobulinti neketina.

Populiariausias – krūtų didinimas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja Indrė Sakalauskaitė pastebi, kad šiandien į Lietuvos estetinės chirurgijos specialistus kreipiasi ne tik pramogų pasaulio atstovai ar labai turtingi žmonės, kaip buvo prieš dešimt metų. Tad ir plastinės chirurgijos operacijų atliekama beveik trigubai daugiau nei prieš dešimt metų. “Žmonės taupo pinigus plastinei operacijai ar nechirurginėms procedūroms, nes kūno trūkumai dažnai sukelia diskomfortą. Pavyzdžiui, užkritę vokai trukdo regėjimui, dėl suglebusių krūtų moterys nedrįsta nusirengti paplūdimyje, gyvenimą apsunkina padidėjęs pažastų prakaitavimas”, – vardija I.Sakalauskaitė.
Kauno medicinos universiteto docentas, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas sako, kad nepatogumų moterims kelia ir itin didelės krūtys. Dėl to šunta oda po krūtimis, veržia liemenėlė, sunku nešioti nemenką svorį, o tai gali atsiliepti stuburui.
Labiausiai tiek moterys, tiek vyrai išgyvena dėl nosies kuprelės. Vis dėlto mūsų plastikos chirurgai daugiau sulaukia moterų pacienčių, kurios dažniausiai didinasi krūtis, pageidauja akių vokų pakėlimo, poodinių riebalų nusiurbimo operacijų, raukšlių lyginimo procedūrų. “Vyrams Lietuvoje daugiausia atliekamos nosies formos ir akių vokų korekcijos, taip pat poodinių riebalų nusiurbimo operacijos”, – tvirtina K.Maslauskas.
Šių kūno vietų tobulinimas populiariausias ir kitose šalyse. Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai žmonių savo išvaizdą chirurgams patiki JAV, Kinijoje, Brazilijoje, Indijoje, Meksikoje ir Japonijoje. Europoje pirmauja Vokietija ir Ispanija. Dažniausiai pacientai renkasi riebalų nusiurbimą (18,8 proc. visų procedūrų), krūtų didinimą (17 proc.), vokų pakėlimą (13,5 proc.), nosies korekcijas (9,4 proc.). Populiariausios nechirurginės procedūros – toksinų ar neuromoduliatorių ir hialurono rūgšties injekcijos.

Lietuvoje procedūros perpus pigesnės

Šiandien Lietuvos specialistai savo profesionalumu ir naujausių technologijų taikymu beveik nebenusileidžia geriausiems užsienio gydytojams. Tad į gimtinę pasigražinti kūno atvyksta ne tik svetur gyvenančių lietuvių, bet ir užsieniečių. Tokių vienas iš Plastinės chirurgijos centro įkūrėjų Tautrimas Aštrauskas sulaukia apie 10 proc. O lietuvių, gyvenančių užsienyje, tarp gydytojo pacientų – daugiau nei pusė. K.Maslauskas, dirbantis plastinės chirurgijos klinikoje “Grožio chirurgija”, taip pat dažniau operuoja emigravusius tautiečius. Tarp klinikos “Vitkusclinic” pacientų – 5–8 proc. užsieniečių, o lietuvių emigrantų – maždaug 15 proc.
I.Sakalauskaitės nuomone, lietuviai grįžta į gimtinę operuotis, nes mūsų plastinės chirurgijos klinikų paslaugų kokybė ne prastesnė nei užsienio šalyse. Be to, Lietuvoje kur kas šiltesni gydytojų ir pacientų santykiai. Žinoma, įtakos turi ir kainų skirtumai. T.Aštrauskas sako, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje už plastines operacijas reikia mokėti dvigubai brangiau. Pas mus krūtų implantai kainuoja apie 10 tūkst. Lt, o ten – 20 tūkst. Lt, nors Lietuvoje jų kokybė, kaip ir gydytojų taikomi metodai bei technologijos, nesiskiria nuo naudojamų kitose pasaulio šalyse.
Štai viena didžiausių naujovių – paties paciento kraujo plazmos panaudojimas. “Iš venos paimama kraujo, skystoji jo dalis atskiriama nuo kraujo raudonųjų ląstelių ir panaudojama kaip raukšlių užpildas ar suleidžiama. Taip stimuliuojamos odos ląstelės, todėl suglebusios vietos atsigauna, stabdomas odos senėjimo procesas, išlyginamos gilios raukšlės. Tai yra palaikomoji priemonė, todėl norint efektyvaus rezultato procedūrą rekomenduojama po metų pakartoti”, – apie naują metodą pasakoja I.Sakalauskaitė.
Naujausios technologijos be chirurginės intervencijos leidžia atlikti ir kitas procedūras. Pavyzdžiui, suleidus specialaus preparato galima koreguoti nelygią nosies kuprelę, paciento riebalus panaudoti raukšlėms lyginti, o botoksą – net pažastų prakaitavimui mažinti. Taip pat speciali kompiuterinė programa parodo, kaip atrodys per operaciją koreguota kūno dalis, pavyzdžiui, ar moters pasirinkta krūtų implantų forma jai tiks.

Jis prognozuoja, kad keisis ir lietuvių požiūris į kūno dailinimą, nes šiandien daugelis dar slepia, kad naudojosi chirurgų paslaugomis. “Retas kuris pacientas garsiai kalba apie atliktas procedūras, jiems gėda, bijoma apkalbų. Dažnai nori tokių procedūrų, kad aplinkiniai nieko nepastebėtų”, – teigia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja I.Sakalauskaitė.
Vakarų Europos šalyse gražintis padedant estetinės chirurgijos specialistams jau seniai įprasta, o JAV ir Kinijoje plastinės operacijos suvokiamos kaip pramoga ar kasdienis dalykas, gydytojų atliekamos procedūros dovanojamos net vaikams. “Būtų gerai, kad Lietuvoje iki tokio grožio suvokimo, kai medicina prilyginama paskraidymui oro balionu, neprieitume. Estetinė chirurgija taip pat yra medicinos sritis, kurioje jokia operacija negali būti atliekama be priežasties. Juk visada išlieka bendrų komplikacijų rizika. Tokių kaip žaizdos supūliavimas, kraujosruvų susidarymas, kraujo užkrėtimas”, – primena Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Jakutis.
Be to, yra rizika neišvengti ir specifinių komplikacijų. Po krūtų didinimo operacijos aplink implantą gali susidaryti kapsulė, kuri randėja ir glamžo jį, todėl jaučiamas diskomfortas, maudimas. Tokiu atveju implantai keičiami. Po riebalų nusiurbimo odoje gali atsirasti įdubimų, nelygumų. Atlikus vokų pakėlimo operaciją gali būti, kad pacientas negalės užsimerkti. “Nors tokių komplikacijų rizika labai nedidelė, tačiau visos operacijos yra intervencija į organizmą, todėl ne visada galima numatyti, kaip šis sureaguos. Tačiau jeigu operacija ar procedūra žmogui tikrai reikalinga, ji labai pagerina gyvenimo kokybę, išsprendžia estetines ir sveikatos problemas”, – apibendrina I.Sakalauskaitė.

Lentelė
Šalys, kuriose atliekama daugiausiai plastinių operacijų (skaičius per metus)
1. JAV (apie 3 mln.)
2. Kinija (2,5 mln.)
3. Brazilija (2,2 mln.)
4. Indija (apie 2 mln.)
5. Meksika
6. Japonija
7. Pietų Korėja
8. Vokietija
9. Turkija
10. Ispanija
Šaltinis: Tarptautinė estetinės plastinės chirurgijos draugija

Plastinių operacijų kainos Lietuvoje
Krūtų didinimas    8000–11 000 Lt
Vokų plastika    2000–7000 Lt
Nosies korekcija    5000–7000 Lt
Riebalų nusiurbimas    2000–7000 Lt
Šaltinis: Plastinės chirurgijos klinikų duomenysVisuomenė
Sveikata
Psl. 42,43

Plastinių operacijų Lietuvoje padaugėjo trigubai

Vaida Stoškuvienė

Plastinės chirurgijos paslaugos ir Lietuvoje jau tampa įprastos, jų paklausa per pastarąjį dešimtmetį padidėjo trigubai. Tačiau kūnus operacinėse pasitobulinę tautiečiai tai nuo aplinkinių dažniausiai vis dar slepia.

Vilnietė Melita Mikalauskienė prieš aštuonis mėnesius vienoje sostinės plastinės chirurgijos klinikoje pasididino krūtis. Pagimdžiusi du vaikus trisdešimtmetė moteris taip sulyso, kad jos krūtų beveik neliko, nors iki pirmojo nėštumo M.Mikalauskienė didžiavosi C dydžio krūtine. “Baigusi maitinti vaikus, atrodžiau kaip berniukas, be jokių moteriškų iškilumų. Norėjau atgauti buvusias savo formas, būti vėl pati sau graži, todėl ryžausi operacijai”, – pasakoja moteris.
Apie krūtų didinimo operacijas ji perskaitė daug informacijos internete, išsiaiškino, kad komplikacijų rizika yra nedidelė, tačiau dar konsultavosi su septyniais plastikos chirurgais, kol ryžosi pasidailinti krūtis. Nors moterį operavusi gydytoja ne tik išaiškino, kuo rizikuojama gulantis ant operacinio stalo, bet ir pabrėžė nelengvą gijimo laikotarpį, M.Mikalauskienės tai neprivertė apsigalvoti. Už krūtų didinimą sumokėjusi apie 11 tūkst. Lt, šiandien ji džiaugiasi C dydžio krūtine.
Liko vienas vos nago dydžio randelis, kurio beveik nesimato, vis dėlto pirmą savaitę po operacijos dviejų vaikų mama prisimena su siaubu. “Skaudėjo visą krūtinės ląstą, negalėjau nei gulėti, nei sėdėti. Be to, pamačiusi rezultatą patyriau šoką – krūtinė buvo nenatūraliai iškilusi ir didelė. Tačiau jau po trijų mėnesių krūtys susiformavo ir tapo tokios, apie kokias svajojau”, – pasakoja M.Mikalauskienė.
Moteris prisipažįsta maniusi, kad pamatę didesnes jos krūtis pažįstami ir artimieji šaipysis dėl įdėtų implantų, tačiau aplinkinių reakcija nustebino. “Neketinau slėpti, kaip išdygo mano krūtinė, todėl jei kas paklausia, papasakoju apie operaciją. Niekas nepavadino manęs kvaile, kad veltui mėtau pinigus, ir nepasakė, jog negražiai atrodau. Nors kitų nuomonė man ir nėra svarbi, nes krūtis didinausi, kad pati gerai jausčiausi”, – dėsto M.Mikalauskienė. Ateityje ji dar kartą planuoja kreiptis į plastikos chirurgus dėl raukšlių aplink akis išlyginimo, tačiau kitų kūno vietų tobulinti neketina.

Populiariausias – krūtų didinimas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja Indrė Sakalauskaitė pastebi, kad šiandien į Lietuvos estetinės chirurgijos specialistus kreipiasi ne tik pramogų pasaulio atstovai ar labai turtingi žmonės, kaip buvo prieš dešimt metų. Tad ir plastinės chirurgijos operacijų atliekama beveik trigubai daugiau nei prieš dešimt metų. “Žmonės taupo pinigus plastinei operacijai ar nechirurginėms procedūroms, nes kūno trūkumai dažnai sukelia diskomfortą. Pavyzdžiui, užkritę vokai trukdo regėjimui, dėl suglebusių krūtų moterys nedrįsta nusirengti paplūdimyje, gyvenimą apsunkina padidėjęs pažastų prakaitavimas”, – vardija I.Sakalauskaitė.
Kauno medicinos universiteto docentas, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Kęstutis Maslauskas sako, kad nepatogumų moterims kelia ir itin didelės krūtys. Dėl to šunta oda po krūtimis, veržia liemenėlė, sunku nešioti nemenką svorį, o tai gali atsiliepti stuburui.
Labiausiai tiek moterys, tiek vyrai išgyvena dėl nosies kuprelės. Vis dėlto mūsų plastikos chirurgai daugiau sulaukia moterų pacienčių, kurios dažniausiai didinasi krūtis, pageidauja akių vokų pakėlimo, poodinių riebalų nusiurbimo operacijų, raukšlių lyginimo procedūrų. “Vyrams Lietuvoje daugiausia atliekamos nosies formos ir akių vokų korekcijos, taip pat poodinių riebalų nusiurbimo operacijos”, – tvirtina K.Maslauskas.
Šių kūno vietų tobulinimas populiariausias ir kitose šalyse. Tarptautinės chirurgų organizacijos Estetinės plastinės chirurgijos draugijos atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai žmonių savo išvaizdą chirurgams patiki JAV, Kinijoje, Brazilijoje, Indijoje, Meksikoje ir Japonijoje. Europoje pirmauja Vokietija ir Ispanija. Dažniausiai pacientai renkasi riebalų nusiurbimą (18,8 proc. visų procedūrų), krūtų didinimą (17 proc.), vokų pakėlimą (13,5 proc.), nosies korekcijas (9,4 proc.). Populiariausios nechirurginės procedūros – toksinų ar neuromoduliatorių ir hialurono rūgšties injekcijos.

Lietuvoje procedūros perpus pigesnės

Šiandien Lietuvos specialistai savo profesionalumu ir naujausių technologijų taikymu beveik nebenusileidžia geriausiems užsienio gydytojams. Tad į gimtinę pasigražinti kūno atvyksta ne tik svetur gyvenančių lietuvių, bet ir užsieniečių. Tokių vienas iš Plastinės chirurgijos centro įkūrėjų Tautrimas Aštrauskas sulaukia apie 10 proc. O lietuvių, gyvenančių užsienyje, tarp gydytojo pacientų – daugiau nei pusė. K.Maslauskas, dirbantis plastinės chirurgijos klinikoje “Grožio chirurgija”, taip pat dažniau operuoja emigravusius tautiečius. Tarp klinikos “Vitkusclinic” pacientų – 5–8 proc. užsieniečių, o lietuvių emigrantų – maždaug 15 proc.
I.Sakalauskaitės nuomone, lietuviai grįžta į gimtinę operuotis, nes mūsų plastinės chirurgijos klinikų paslaugų kokybė ne prastesnė nei užsienio šalyse. Be to, Lietuvoje kur kas šiltesni gydytojų ir pacientų santykiai. Žinoma, įtakos turi ir kainų skirtumai. T.Aštrauskas sako, kad, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje už plastines operacijas reikia mokėti dvigubai brangiau. Pas mus krūtų implantai kainuoja apie 10 tūkst. Lt, o ten – 20 tūkst. Lt, nors Lietuvoje jų kokybė, kaip ir gydytojų taikomi metodai bei technologijos, nesiskiria nuo naudojamų kitose pasaulio šalyse.
Štai viena didžiausių naujovių – paties paciento kraujo plazmos panaudojimas. “Iš venos paimama kraujo, skystoji jo dalis atskiriama nuo kraujo raudonųjų ląstelių ir panaudojama kaip raukšlių užpildas ar suleidžiama. Taip stimuliuojamos odos ląstelės, todėl suglebusios vietos atsigauna, stabdomas odos senėjimo procesas, išlyginamos gilios raukšlės. Tai yra palaikomoji priemonė, todėl norint efektyvaus rezultato procedūrą rekomenduojama po metų pakartoti”, – apie naują metodą pasakoja I.Sakalauskaitė.
Naujausios technologijos be chirurginės intervencijos leidžia atlikti ir kitas procedūras. Pavyzdžiui, suleidus specialaus preparato galima koreguoti nelygią nosies kuprelę, paciento riebalus panaudoti raukšlėms lyginti, o botoksą – net pažastų prakaitavimui mažinti. Taip pat speciali kompiuterinė programa parodo, kaip atrodys per operaciją koreguota kūno dalis, pavyzdžiui, ar moters pasirinkta krūtų implantų forma jai tiks.

Jokia operacija negalima be priežasties

T.Aštrauskas mano, kad plastinės chirurgijos procedūros Lietuvoje ir toliau sparčiai populiarės, nes senstant visuomenei žmonės norės atrodyti jauniau. Jis prognozuoja, kad keisis ir lietuvių požiūris į kūno dailinimą, nes šiandien daugelis dar slepia, kad naudojosi chirurgų paslaugomis. “Retas kuris pacientas garsiai kalba apie atliktas procedūras, jiems gėda, bijoma apkalbų. Dažnai nori tokių procedūrų, kad aplinkiniai nieko nepastebėtų”, – teigia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytoja I.Sakalauskaitė.
Vakarų Europos šalyse gražintis padedant estetinės chirurgijos specialistams jau seniai įprasta, o JAV ir Kinijoje plastinės operacijos suvokiamos kaip pramoga ar kasdienis dalykas, gydytojų atliekamos procedūros dovanojamos net vaikams. “Būtų gerai, kad Lietuvoje iki tokio grožio suvokimo, kai medicina prilyginama paskraidymui oro balionu, neprieitume. Estetinė chirurgija taip pat yra medicinos sritis, kurioje jokia operacija negali būti atliekama be priežasties. Juk visada išlieka bendrų komplikacijų rizika. Tokių kaip žaizdos supūliavimas, kraujosruvų susidarymas, kraujo užkrėtimas”, – primena Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Jakutis.
Be to, yra rizika neišvengti ir specifinių komplikacijų. Po krūtų didinimo operacijos aplink implantą gali susidaryti kapsulė, kuri randėja ir glamžo jį, todėl jaučiamas diskomfortas, maudimas. Tokiu atveju implantai keičiami. Po riebalų nusiurbimo odoje gali atsirasti įdubimų, nelygumų. Atlikus vokų pakėlimo operaciją gali būti, kad pacientas negalės užsimerkti. “Nors tokių komplikacijų rizika labai nedidelė, tačiau visos operacijos yra intervencija į organizmą, todėl ne visada galima numatyti, kaip šis sureaguos. Tačiau jeigu operacija ar procedūra žmogui tikrai reikalinga, ji labai pagerina gyvenimo kokybę, išsprendžia estetines ir sveikatos problemas”, – apibendrina I.Sakalauskaitė.

Lentelė
Šalys, kuriose atliekama daugiausiai plastinių operacijų (skaičius per metus)
1. JAV (apie 3 mln.)
2. Kinija (2,5 mln.)
3. Brazilija (2,2 mln.)
4. Indija (apie 2 mln.)
5. Meksika
6. Japonija
7. Pietų Korėja
8. Vokietija
9. Turkija
10. Ispanija
Šaltinis: Tarptautinė estetinės plastinės chirurgijos draugija

Plastinių operacijų kainos Lietuvoje
Krūtų didinimas    8000–11 000 Lt
Vokų plastika    2000–7000 Lt
Nosies korekcija    5000–7000 Lt
Riebalų nusiurbimas    2000–7000 Lt
Šaltinis: Plastinės chirurgijos klinikų duomenys

Didžioji Britanija trečiadienį pranešė, kad perkelia keturis karo lėktuvus “Typhoon”, patruliavusius neskraidymo zonoje virš Libijos, į pajėgas, atakuojančias taikinius sausumoje.

Taip reaguota į sukilėlių kritiką, jog NATO pajėgos nesugeba apsaugoti Misratos miesto.

“Pagal susitarimą su NATO, Jungtinė Karalystė šiandien sutiko perkelti keturis Karališkųjų oro pajėgų lėktuvus “Typhoon” iš neskraidymo zonos patruliavimo misijos į pajėgas, atakuojančias objektus sausumoje”, – sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime.

Šiuo žingsniu siekiama “toliau didinti NATO atakų sausumoje pajėgumą”, nurodoma jame.

Iki šiol pietinėje Italijos dalyje dislokuoti lėktuvai “Typhoons” patruliavo neskraidymo zonoje, o išpuolius prieš Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sausumos pajėgas rengė Karališkųjų oro pajėgų (KOP) lėktuvai “Tornado”.

Libijos sukilėlių pajėgų vadas Abdelfatahas Yunis (Abdelfatahas Junis) apkaltino NATO vadovaujamas aviacijos pajėgas, kad jos nesiima veiksmų, nors M.Kadhafi ištikimų pajėgų artilerija apšaudo Misratą, esančią už maždaug 200 km į rytus nuo Tripolio.

NATO “kas dieną leidžia mirti Misratos žmonėms”, – sakė A.Yunis antradienį žurnalistams sukilėlių tvirtove laikomame Bengazyje.

Atsakydama į šią kritiką NATO pajėgų atstovo spaudai pavaduotoja Carmen Romero (Karmen Romero) pareiškė, kad “Misrata yra mūsų pirmasis prioritetas”.

Pirmadienį lankydamasis aviacijos bazėje “Gioia del Colle” Italijoje britų premjeras Davidas Cameronas pažadėjo operacijoms Libijoje atsiųsti dar keturis lėktuvus “Tornado”.

Šio metu pagal JT rezoliuciją, kuria siekiama apginti civilius gyventojus Libijoje, veikia 20 britų KOP naikintuvų.

Šiemet Lietuvos medikai atliko daugiau nei dešimt itin sudėtingų operacijų,  kurių metu naujausios gydymo technologijos mūsų šalyje buvo panaudotos pirmą kartą.

Medicinai sparčiai žengiant į priekį, mūsų medikai neatsilieka nuo savo kolegų visame pasaulyje ir kasmet atlieka po keliolika operacijų, taikydami pačius naujausius gydymo metodus. Šiemet kai kurie jų pirmą kartą buvo panaudoti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje.
Štai lapkričio mėnesį pirmą kartą Baltijos regione Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo atlikta inksto transplantacija iš gyvo donoro, esant pacientės ir donorės nesuderinamoms kraujo grupėms. 36-erių moteriai, turinčiai A (II) kraujo grupę, buvo persodintas jos mamos AB (IV) kraujo grupės inkstas. Operacijai vadovavęs Nefrologijos centro direktorius Marius Miglinas sako, kad tai labai svarbus visos komandos laimėjimas, įrodantis aukštą Lietuvos medikų profesionalumo lygį. Mat tokios operacijos atliekamos tik Japonijoje, JAV ir keliose Vakarų Europos šalyse.

Unikalios operacijos apsaugos nuo mirties

Beje, šiemet mūsų medikams pavyko suvaldyti ir labai grėsmingą ligą – plaučių arterijos hipertenziją. Iki šiol nuo šios sunkios ligos žmonės mirdavo per keletą metų. Mat kraujo krešuliai, su kraujo srove nukeliavę į plaučių arteriją, užkemša jos šakas, o tada išsivysto dešiniojo širdies skilvelio silpnumas. Šį rudenį Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro medikams Rimantui Karaliui, Raimondui Širmeniui ir Vytautui Lastui pirmą kartą atlikus plaučių arterijos sustorėjusio vidinio sluoksnio pašalinimo operaciją, vis daugiau žmonių, kenčiančių nuo šios ligos, galės gyventi visavertį gyvenimą.
O Kauno medicinos universiteto klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička šiemet atliko labai sudėtingą kompleksinę kraujagyslių operaciją. Pacientui, kuris keletą metų kentėjo skausmus dėl prastos kojų kraujotakos ir dėl supūliavusio aortos sintetinio kraujagyslių protezo, atliekant operaciją buvo panaudotos jo paties kraujagyslės. Medikai ligoniui įsiuvo naują aortą iš jo šlauninių venų. Tokia operacija Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą. Po jos ligonio kraujotaka visiškai atsigavo, žaizdos užgijo, jis gali vaikščioti be skausmo.
Svarbu, kad šiais metais Vilniaus universiteto Santariškių klinikose pradėtas taikyti naujas prieširdžių virpėjimo gydymo būdas. Procedūrų metu į paciento širdies kraujagysles įvedamas specialus balionėlis, tada prieširdžių virpėjimo židiniai užšaldomi iki 45 laipsnių temperatūros. Anksčiau buvo atliekamos radiodažninės procedūros, dabar naujasis metodas yra greitesnis, ne toks skausmingas, mažesnė komplikacijų rizika.
Dar vienas naujas metodas buvo pradėtas taikyti antinksčiui šalinti. Liepos mėnesį pirmą kartą Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro medikų komanda, vadovaujama centro direktoriaus Kęstučio Strupo, pacientui į operacinę žaizdą įstatė specialų prietaisą su trimis angomis, per jas buvo įkištas endoskopas ir du instrumentai. Nuo šiol šį būdą chirurgai taikys ir operuodami apendiksą, tulžies pūslę, kitus pilvo ertmės organus. Po tokios procedūros lieka mažas randelis, mažiau traumuojami juosmens srities audiniai, nei atliekant įprastą operaciją, todėl ligonis greičiau pasveiksta.

Pradėtos kelio menisko transplantacijos

Pavasarį Kauno medicinos universiteto klinikose persodinus kelio meniską, Lietuvoje prasidėjo ir nauja kelio sąnarių gydymo era. Meniskai yra vieni svarbiausių kelio sąnario kremzlę apsaugančių struktūrų, todėl juos išsaugoti labai svarbu kelio sąnario ilgalaikiškumui. Pasak operaciją atlikusio ortopedo traumatologo Rimtauto Gudo, tokių operacijų poreikis labai didelis, nes daugeliui pacientų kiti gydymo būdai nepadeda. Atlikta operacija unikali, nes donoro meniskas persodintas pro tris mažas skylutes. Todėl pacientas daug greičiau gali pats vaikščioti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau tai kartu ir labai sudėtinga procedūra, nes donoro meniskas turi atitikti ir forma, ir pločiu, ilgiu ir storiu, o visi šie išmatavimai, taip pat paties menisko paėmimas iš donoro ir jo išsaugojimas, reikalauja aukšto profesinio pasirengimo.
Maža to, šiemet pirmą kartą Lietuvoje į akį implantavus specialų šuntą, atsirado ir galimybė išgelbėti regėjimą tų ligonių, kuriems nei vaistai, nei chirurginis gydymas lazeriu nepadeda arba yra netinkami. Šią operaciją atlikę Santariškių klinikų Akių ligų centro direktorius Rimvydas Ašoklis ir gydytojas Mykolas Pajaujis džiaugiasi, kad specialus mini šuntas į akį implantuojamas vos per pusės milimetro pjūvį. Be to, ši procedūra, palyginti su kitomis glaukomos chirurginėmis operacijomis, yra saugesnė ir efektyvesnė. Toks implantas mažiau traumuoja akies audinius, sumažina uždegimo ir komplikacijų tikimybę. Todėl sutrumpėja operacijos trukmė ir pooperacinis gydymo laikas. Lietuvoje tokių operacijų per metus reikia maždaug 250 ligonių.