Ne visi parlamento opozicijos atstovai gali balsuoti už energetikos ministro Arvydo Sekmoko nušalinimą nuo pareigų, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Susidaro toks įspūdis, kad opozicijoje yra sveikai mąstančių politikų, kurie gali ir nebalsuoti dėl nušalinimo”, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Pasak jos, nors A.Sekmoko atžvilgiu yra ir pagrįstos kritikos, tačiau jį interpeliuojant “reikėtų mąstyti šiek tiek plačiau, kokie yra mūsų strateginiai interesai”.

“Galbūt nebuvo glaudesnio ministro kontakto su Seimu, tačiau ministro vykdomi ir pradėti darbai Lietuvai yra labai aktualūs ir reikalingi”, – teigė I.Degutienė.

Susirinkęs į pirmą posėdį ketvirtadienį Seimas pavasario sesiją pradės interpeliacijos energetikos ministrui A.Sekmokui svarstymu.

Interpeliaciją A.Sekmokui savo parašais yra parėmę 70 Seimo narių. Jos iniciatorė – opozicinė frakcija “Tvarka ir teisingumas”.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė palankiai vertinanti ministro darbą.

Pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo į juos raštu atsakyti ne vėliau kaip per dvi savaites. Vėliau savo atsakymus jis turi pateikti žodžiu Seimo nariams, o šie balsuoja, ar pritaria atsakymams, ar ne.

Nepritarus atsakymams, slaptai balsuojama dėl nepasitikėjimo ministru. Jis atstatydinamas, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

I.Degutienė teigė, kad ketvirtadienį prasidedančios Seimo pavasario sesijos darbų programoje įregistruota daugiau kaip 600 teisės aktų projektų ir pabrėžė nenorinti, kad “šita sesija virstų tik interpeliacijų arba procedūrinių klausimų sesija”.

“Tikrai nesinorėtų, kad tai būtų tik tam tikri politiniai žaidimai, kurie neduoda valstybei absoliučiai jokios naudos”, – sakė Seimo pirmininkė.

Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) ištikimoms karinėms pajėgoms penktadienį pavyko perimti az Zavijos miestą, esantį į vakarus nuo šalies sostinės Tripolio, pranešė Libijos valstybinė televizija.

Pranešime nurodoma, kad “teroristai” daugiau nebekontroliuoja šio miesto Libijos vakaruose. Teroristais Libijos valdžia vadina protesto akcijų prieš M.Kadhafi režimą organizatorius.

Oficialioji Libijos žiniasklaida skelbia, kad užimtame mieste saugumo pajėgos rado tankų, šarvuočių ir reaktyvinių įtaisų, kuriuos anksčiau buvo pagrobę opozicijos šalininkai.

Anksčiau penktadienį buvo pranešta, kad ne mažiau kaip 10 opozicijos šalininkų az Zavijos mieste žuvo per susidūrimus su M.Kadhafi ištikimais kariais.

“Kadhafi kariuomenė pasirodė staiga ir mus užpuolė. Žuvo dešimt mūsiškių”, – pasakojo vienas liudininkas.

Kitas opozicijos šalininkas pranešė, kad apie 2 tūkst. M.Kadhafi ištikimų karių ir 80 šarvuočių dislokuota miesto pietinėje pusėje.

Pasak vietos gyventojų, per kautynes az Zavijoje žuvo mažiausiai 30 civilių.

“Aš buvau ligoninėje prieš 15 minučių. Dešimtys yra nukauta, dar daugiau sužeistų. Mes suskaičiavome 30 negyvų civilių. Ligoninė pilna; nerandama vietos aukoms”, – pasakojo agentūrai “Reuters” az Zavijos gyventojas Mohamedas, kuris pridūrė, kad ir kitose ligoninėse yra aukų.

Kitas gyventojas, pasivadinęs Ibrahimu, sakė kad žuvo nuo 40 iki 50 žmonių.

+370 5 2058525

Seimo opozicija yra parengusi du dokumentus, kuriais būtų patikrintas pasitikėjimas Ministrų kabinetu Seime – interpeliacijos premjerui Andriui Kubiliui ir nepasitikėjimo Vyriausybe projektus.

Jų svarstymo procedūros parlamente beveik identiškos, tik vienu atveju į parlamentarų klausimus turėtų atsakyti vienas premjeras, raštu, kitu – žodžiu visi Vyriausybės nariai, o balsavimas lemtų, ar išsilaikytų Vyriausybė.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius sakė, kad kitą savaitę opozicinės frakcijos tarsis, po kuriuo dokumentu rinkti parlamentarų parašus.

Norint oficialiai registruoti bet kurį dokumentą būtina surinkti ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašus.

“Socialdemokratų frakcija yra parengusi interpeliaciją visai Vyriausybei, o V.Žiemelio frakcija yra paruošusi ministrui pirmininkui atskirą (interpeliaciją – BNS). Mes sutarėme, kad kitą savaitę susitiks opozicinių frakcijų vadovai, ir mes tarsimės, kuriam variantui reikėtų pritarti”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Jis pats sakė manantis, kad reikėtų registruoti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. “Mano manymu, geriausiai būtų, jeigu teiktumėme visai Vyriausybei, to nori ir ministras pirmininkas”, – tvirtino Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Seimo statutas numato, kad penktadalis Seimo narių gali pateikti interpeliaciją premjerui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, taip pat – motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. Šis svarstomas tokia pačia tvarka, kaip interpeliacija ministrui pirmininkui, tik nesudaroma redakcinė komisija.

Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, taip pat kaip ir nutarimas, kuriuo po interpeliacijos pareiškiamas nepasitikėjimas premjeru. Abiem atvejais priėmus tokį nutarimą Ministrų kabinetas privalo trauktis.

Vidmanto Žiemelio vadovaujama opozicinė Krikščionių partijos frakcija pranešė parašus po interpeliacijos A.Kubiliui tekstu pradėjusi rinkti pranešė vasario pabaigoje.

Vyriausybės vadovas jos tekste kaltinamas “savo neatsakingais veiksmais keliantis pavojų visuomenės socialiniam saugumui ir darantis žalą valstybei”. Anot interpeliacijos autorių, valdančiųjų “naktinė mokesčių reforma” ir kiti sprendimai įstūmė šalį į gilią ekonominę bei finansinę krizę.

Interpeliacijoje premjerui metami kaltinimai dėl valstybės skolų, emigracijos, nedarbo ir kontrabandos srautų.

Kovo 10 dieną prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje parlamentarų jau laukia registruota interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, parengta – aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui.

Demokratijos Libijoje siekiantys protestuotojai sako esantys pasiryžęs nuversti šalies lyderį Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) be užsienio karinės intervencijos, net jeigu dėl to tektų pralieti daugiau kraujo.

Pasaulio lyderiams svarstant galimybę nutraukti 41 metus trukusį griežtą M.Kadhafi valdymą, antrąjį didžiausią Libijos miestą Bengazį užėmę protestuotojai iškėlė transparantą, aiškiai skelbiantį jų žinią: “Jokios užsienio intervencijos – Libijos žmonės patys gali tai padaryti”.

Daugelį Libijos žmonių baugina Irako pavyzdys: 2003 metais per JAV vadovaujamą karinę intervenciją nuvertus diktatorių Saddamo Husseino (Sadamą Huseiną), vėliau per šią šalį nusirito didžiulė konfliktų tarp religinių bendruomenių sukelta smurto banga.

“Irako pavyzdys baugina kiekvieną arabų pasaulyje”, – sakė Bengazio universiteto politologijos profesorė Abeir Imneina. – Labai gerai žinome, kas įvyko Irake, kurį krečia nestabilumas. Sekti šiomis pėdomis visiškai nevilioja”.

“Nenorime, kad ateitų amerikiečiai ir priverstų mus gailėtis dėl Kadhafi” režimo pabaigos, pridūrė ji.

Panašu, kad Libijos pilietinė visuomenė išliko pakankamai stipri, o sekmadienį M.Kadhafi priešininkai paskelbė visuose išvaduotuose miestuose steigiantys “nacionalines tarybas”, kurios bus “Libijos veidas pereinamuoju laikotarpiu”.

Aiškiai demonstruodamas šio revoliucinio sąjūdžio ketinimus, vienas opozicijos atstovas sakė, kad šalies žmonės patys išvaduos miestus naftos turtingoje Šiaurės Afrikos šalyje, o išvaduoti sostinę Tripolį bus pavesta armijai.

Protestuotojai prieš režimą “tikisi, kad armija išlaisvins Tripolį”, sakė atstovas Abdel Hafizas Ghoqa (Abdel Hafizas Goka).

Tačiau jis pridūrė, kad “Libijos žmonės išlaisvins savo (kitus) miestus”.

A.H.Ghoqa taip pat sakė, jog Libijai nereikalinga “jokia užsienio intervencija arba karinė operacija”.

Pagrindinis Bahreino šiitų opozicinis judėjimas šeštadienį pareiškė, kad sosto įpėdinio pasiūlymą pradėti dialogą priims tik atsistatydinus vyriausybei ir iš sostinės gatvių atsitraukus armijai.

“Kad imtume rimtai svarstyti dialogo (galimybę), vyriausybė privalo atsistatydinti, o armija – atsitraukti iš gatvių” sostinėje Manamoje, sakė Islamo nacionalinės santarvės asociacijos (“al Wefaq”) frakcijos parlamente vadovas Abdul Jalilas Khalilas Ibrahimas (Abdul Džalilas Chalilas Ibrahimas).

“Tai, ką matome dabar, yra ne dialogo, o jėgos kalba”, – pridūrė jis, turėdamas omenyje penktadienį įvykusį vyriausybės pajėgų susidorojimą su protestuotojais, per kurį buvo sužaloti 95 žmonės, o trys iš jų, pasak A.J.Kh.Ibrahimo, “patyrė klinikinę mirtį”.

Karališkosios šeimos pasiūlymas pradėti dialogą “nėra rimtas”, aiškino “al Wefaq” parlamentinės frakcijos lyderis, ragindamas šalies vadovus imtis “rimtų ir nuoširdžių priemonių, kurios atitiktų dabartinės padėties reikalavimus”.

“Padėtis sudėtinga, ir baiminuosi, kad ji jau tapo nevaldoma”, – perspėjo A.J.Kh.Ibrahimas, kurio blokas, turintis 18 deputatų 40 vietų parlamente, protestuodamas pasitraukė iš asamblėjos.

Egipte tūkstančiai naujų demonstrantų ketvirtadienį papildė tebekylančią protestų bangą prieš prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) režimą, nors vyriausybė pagrasino imtis prieš protestuotojus griežtų priemonių.

Sostinėje Kaire susiformavo du pagrindiniai šio sukilimo židiniai: protestuotojai blokuoja parlamento pastatą, o centrinėje Tahriro aikštėje vyksta triukšmingi mitingai, budriai stebimi vyriausybės pajėgų.

Abi konflikto pusės sugriežtino savo retoriką, o viceprezidentas Omaras Suleimanas netiesiogiai pagrasino pasiųsti kariuomenę, kad ši atkurtų vyriausybės kontrolę. Protestuotojai atsakydami užblokavo parlamentą ir sustiprino savo pajėgas Tahriro aikštėje.

“Ne – Suleimanui. Ne – Amerikos agentams. Ne – Izraelio šnipams. Tegyvuoja Egiptas. Šalin Hosni Mubaraką” – skandavo demonstrantai gatvėje prie parlamento.

Kariai buvo pasiųsti ginti pastato, tačiau jie nemėgino vaikyti gausėjančios protestuotojų minios, tuo stebindami daugelį aktyvistų, įpratusių prie kur kas griežtesnių H.Mubarako režimo veiksmų.

“Jeigu nežūsime čia, mirsime kalėjime. Man priimtiniau žūti čia”, – sakė 24 metų bedarbis universiteto absolventas Attiya Abuella (Atija Abuela). Jis skundėsi, kad pernai už fotografavimą 60 dienų praleido kalėjime, kur dažnai būdavo laikomas nuogai išrengtas ir surakintas grandinėmis.

Trečiadienio vakarą Egipto užsienio reikalų ministras Ahmedas Abul Gheitas (Ahmedas Abul Geitas) perspėjo, kad armija, kuri iki šiol stengėsi išlikti neutrali, imsis veiksmų prieš protestuotojus, jeigu šie eskaluos spaudimą tris dešimtmečius šaliai vadovaujančiam H.Mubarakui.

“Jeigu prasidės chaosas, ginkluotosios pajėgos įsikiš, kad suvaldytų padėtį, o šis žingsnis… atvestų į labai pavojingą padėtį”, – sakė ministras televizijai “al Arabiya”.

Tahriro aikštėje savanoriai pastatė kilnojamuosius tualetus, o šis žingsnis rodo, kad protestuotojai neketina palikti “išvaduotos” vietos, virtusios didžiuliu palapinių miesteliu, kuriame įrengti garsiakalbiai, maisto krautuvėlės ir mobiliųjų telefonų įkrovimo postas.

Trečiadienį neramumai apėmė atokią Chargos oazę, kur penki žmonės žuvo, o dar apie 100 buvo sužeisti, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti į demonstrantus.

Prie Sueco kanalo esančiame Port Saido mieste apie 3 000 protestuotojų nusiaubė vieną vyriausybinį pastatą, padegę biuro baldus ir administracijos vadovo automobilį.

Kitose šalies vietose taip pat vyko protestai, o kai kurių bendrovių darbuotojai paskelbė streikus.

Tuo tarpu interneto paslaugų milžinės “Google” reklamos vadybininkas ir socialinių tinklų aktyvistas Waelas Ghonimas (Vaelas Gonimas), viena ryškiausių figūrų prieš H.Mubaraką nukreiptame judėjime, pažadėjo nebesikišti į politiką, jeigu bus patenkinti disidentų reikalavimai.

Šis 30 metų vyras pirmadienį buvo paleistas po 12 dienų trukusio sulaikymo ir tapo vienu iš pagrindinių demonstrantų šauklių, sakydamas kalbas susižavėjusioms minioms.

“Pažadu kiekvienam egiptiečiui, kad grįšiu prie normalaus gyvenimo ir nebedalyvausiu jokioje politikoje, kai egiptiečiai įgyvendins savo svajones”, – rašė aktyvistas savo svetainėje socialiniame tinkle “Twitter”.

Neseniai įsteigta Liaudies laisvės partija “Už Rusiją be savivalės ir korupcijos” apsispręs dėl kandidato į prezidentus gegužės ar birželio mėnesį.

Tai pranešė Vladimiras Milovas, “Demokratinio pasirinkimo”, vienos organizacijų, kurios pagrindu įsteigta Liaudies laisvės partija “Už Rusiją be savivalės ir korupcijos”, lyderis.

Kandidatas bus išrinktas partijos konferencijoje. Tarpiniuose rinkimuose, be V.Milovo, dalyvaus trys kiti Liaudies laisvės partijos steigėjai – “Solidarumo” pirmininkas Borisas Nemcovas, Rusijos liaudies demokratų sąjungos lyderis Michailas Kasjanovas ir politikas Vladmiras Ryžkovas.

Pasak D.Milovo, registracijos dokumentus į Teisingumo ministeriją partija ketina paduoti balandį. Iki to laiko būtina surinkti 45 tūkst. šalininkų parašų.

“45 tūkstančiai bus – nėra nė klausimo”, – pareiškė V.Milovas agentūrai “Interfax”.

Liaudies laisvės partijos steigiamasis suvažiavimas įvyko gruodį. Be 2012 metų prezidento rinkimų, opozicionieriai ketina dalyvauti parlamento rinkimuose 2011 metų gruodį.

Įregistruoti savo partiją dalyvauti rinkimuose taip pat mėgina politikas Eduardas Limonovas.

Dokumentai įregistruoti partiją “Kitokia Rusija” buvo paduoti į Teisingumo ministeriją 2010 metų gruodį. Atsakymo opozicionieriai kol kas negavo.

Kairiųjų partiją “ROT-Front” Teisingumo ministerija tris kartus atsisakė įregistruoti.

Baltarusijos opozicijos atstovai ketvirtadienį Vilniuje sakė laukiantys solidarios Europos Sąjungos (ES) pozicijos dėl situacijos šalyje po prezidento rinkimų ir aiškino, kad kalėjime politinius kalinius laikanti šalis nusipelno “visų priemonių”.

“Mes manome, kad dėl situacijos, kai nekalti žmonės sėdi kalėjime, turi sulaukti visų priemonių – diplomatinių, politinių, ekonominių. Kokios tos priemonės, mes nesiimame diktuoti ar siūlyti šalims, jos puikiai žino, ką ir kaip gali daryti”, – ketvirtadienį Vilniuje per spaudos konferenciją kalbėjo kampanijos “Už sąžiningus rinkimus” vadovas Sergejus Kaliakinas.

Jis pabrėžė, kad su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka negali būti deramasi dėl politinių kalinių, nes tai nesąs derybų klausimas.

“Politinių kalinių paleidimas yra ne derybų klausimas – kaip kai kas įsivaizduoja, kad pervesime tris milijardus Lukašenkai štai ir paleis tris. Taip nekalbama. Kalba čia turi būti apie tai, kad be paleidimo visų politinių kalinių jokie kontaktai, projektai ir programos neįmanomi”, – dėstė jis.

“Mes nesame fantastai, mes suprantame, kad visų pirma mes – ne Europos Sąjungoje, daug sankcijų, kurias būtų galima pritaikyti bendrijos šaliai, Baltarusijoje nepritaikomos”, – pridūrė opozicijos aktyvistas.

Buvęs politinis kalinys Aleksandras Kozulinas per spaudos konferenciją savo ruožtu svarstė, kad jo paleidimą lėmė solidari užsienio šalių pozicija.

“Šiandien labai svarbu, kad dėl žmonių, kurie šiuo metu visiškai nepelnytai atsidūrę kalėjime, pasisakytų visas pasaulis, Europa. Galiu pasakyti, kad išbuvau kalėjime dvejus su puse metų ir jeigu ne tarptautinis solidarumas, žiauri Europos Sąjungos pozicija ir Amerikos ekonominės sankcijos, aš ir šiandien būčiau kalėjime. Visiškai suprantama, kad šiandien negalima su diktatoriumi derėtis”, – kalbėjo jis.

Reaguodamas į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą apie 10 metų trukusios Baltarusijos izoliacijos klaidingą politiką, S.Kaliakinas sakė, kad izoliacija tebuvo mitas.

“Mes nemanome, kad apskritai buvo kokia nors izoliacija, tuo labiau sankcijos Baltarusijai, tai mitas, nieko tokio nebuvo, buvo priešingai”, – aiškino jis.

Pasak S.Kaliakino, D.Grybauskaitės laikysenos Baltarusijos atžvilgiu jis nevertinantis kaip oficialios Lietuvos pozicijos.

“Kiek aš suprantu, D.Grybauskaitės pareiškiami nėra oficiali Lietuvos pozicija, ji nebuvo išsakyta taip, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos parlamento ar Vyriausybės pozicija”, – kalbėjo jis.

Per spaudos konferenciją, be kita ko, opozicijos atstovai aiškino, kad gruodžio pabaigoje vykusių Baltarusijoje prezidento rinkimų rezultatai buvo klastojami, o po jų kilusios riaušės esą buvo iš anksto suplanuota provokacija.

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris tvirtino palaikantis sankcijų įvedimą Baltarusijai.

“Tai atnaujinimas sankcijų prieš režimą ir neįleidimas visų tų, kurie dalyvavo represijose, jų įtraukimas į juoduosius sąrašus”, – galimas sankcijas vardijo E.Zingeris.

Jis taip pat pabrėžė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) biuro Minske mandato nepratęsimas rodo Baltarusijos nenorą kalbėtis.

Tuo metu apskritai baltarusių tautos atžvilgiu, pasak E.Zingelio, reikia siekti atvirų durų į Europos Sąjungą politikos.

Šiuo metu Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje tebėra keturi buvę kandidatai į prezidentus: Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Alesis Michalevičius ir Nikolajus Statkevičius.

Izoliatoriuje taip pat tebėra A.Sanikovo žmona žurnalistė Irina Chalip, V.Nekliajevo bendražygis Aleksandras Feduta ir Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

Jie kaltinami pagal Baltarusijos BK 293 straipsnį (masinės riaušės), kuriuo remiantis jiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

Iš viso kaltinimai byloje dėl masinių protestų prieš A.Lukašenkos perrinkimą pateikti daugiau kaip 22 žmonėms.

Teisių gynimo bendrijos veteranas, judėjimo “Už žmogaus teises” lyderis Levas Ponomariovas pavadino Maskvos teismų sprendimus dėl opozicijos politikų arešto po gruodžio 31 dienos mitingo spaudimu Rusijos piliečių visuomenei.

“Po Chodorkovskio proceso įvyko lūžis. Nemcovo. Jašino, Limonovo ir Kosiakino areštas – tai atviras puolimas, vykdomas prieš opoziciją”, – pirmadienį agentūrai “Interfax” sakė L.Ponomariovas.

Pastarosiomis dienomis teismai Maskvoje nuteisė administraciniu areštu nuo penkių iki 15 parų žinomus opozicijos politikus Borisą Nemcovą, Ilją Jašiną, Eduardą Limonovą ir Konstantiną Kosiakiną.

“Tai susidorojimas. Itin provokuojamas Nemcovo areštas 15-ai parų”, – sakė L.Ponomariovas.

“Nemcovas atėjo gruodžio 31 dieną į Triumfo aikštę dalyvauti mitinge, kuris buvo suderintas su valdžia. Nemcovas, sakydamas kalbą, pažėrė labai griežtos kritikos valdžiai. Po to jis išėjo iš valdžios sankcionuotos akcijos. Matyt, buvo duotas nurodymas surasti priežastį pasodinti Nemcovą. Aš buvau Nemcovo teisme. Aš girdėjau, kaip melavo milicininkai. Teisėja atsisakė nagrinėti liudijimus, taip pat vaizdo medžiagą. Beveik dvi paras iki teismo Nemcovas buvo laikomas neleistinomis sąlygomis. Teisme jam septynias valandas nedavė kėdės, jis visą laiką stovėjo. Nebuvo kėdės, kad būtų galima pasodinti kaltinamąjį – kur tai matyta? Matyt, buvo duotas nurodymas parodyti Nemcovui, kur pipirai auga”, – piktinosi L.Ponomariovas.

“Visi supranta, koks skandalas bus po Nemcono arešto. Žino, kaip reaguos Vakarai. Ir sąmoningai provokuoja šį reagavimą”, – pareiškė teisių gynėjas.

Seniausios Rusijoje teisių gynimo organizacijos- Maskvos Helsinkio grupė s(MHG) vadovė Liudmila Aleksejeva sausio 1 dieną pažadėjo sukelti triukšmą dėl milicijos veiksmų Triumfo aikštėje gruodžio 31 dieną.

“Sukelsiu skandalą visame pasaulyje, kai baigsis šios Naujųjų metų šventės”, – sakė L.Aleksejeva agentūrai “Interfax”.

Ji pareiškė, kad milicija gruodžio 31 dieną sulaikė žmones, kurie ėjo į mitingą suderintą su Maskvos merija.

“Prigrūdo pilną autobusą žmonių, kurie ėjo į mūsų mitingą, suderintą su valdžia. Sučiupo ir išvežiojo po vidaus reikalų skyrius. Kam tada su valdžia dėl ko nors susitarti ir suderinti akcijas – vis viena visus sulaiko”, – piktinosi L.Aleksejeva.

Gruodžio 31 dieną Triumfo aikštėje įvyko mitingas Rusijos konstitucijos 31-ajam straipsniui, kuris garantuoja susirinkimų laisvę, ginti. Akcija buvo suderinta su Maskvos valdžia. Ją organizavo grupė opozicionierių ir teisių gynėjų, vadovaujama L.Aleksejevos. Tačiau Triumfo aikštėje buvo sulaikyti keliasdešimt žmonių. B.Nemcovas ir I.Jašinas buvo sulaikyti po mitingo Triumfo aikštėje.

Opozicionieriui Eduardui Limonovui su bendražygiais Maskvos valdžia ir milicija neleido surengti mitingo Triumfo aikštėje.

E.Limonovas buvo sulaikytas gruodžio 31 dieną, kai tik išėjo iš savo namo. Tą patį vakarą teismas Maskvoje nuteisė jį 15 parų dėl smulkaus chuliganizmo.

Seniausios Rusijoje žmogaus teisių gynimo organizacijos, Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva pagrasino surengti skandalą dėl Maskvos milicijos veiksmų Triumfo aikštėje gruodžio 31 dieną.

“Skandalą surengsiu baisų per visą pasaulį, kai tik baigsis naujametinės šventės”, – sakė L.Aleksejeva agentūros “Interfax” korespondentui.

Ji tvirtino, kad milicija gruodžio 31 dieną sulaikinėjo žmones, einančius į mitingą, kurį leido Maskvos merija.

“Prigaudė pilną autobusą žmonių, kurie ėjo į mūsų mitingą, suderintą su valdžia, – piktinosi L.Aleksejeva. – Čiupo ir išvežiojo po vidaus reikalų skyrius. Kam tada reikėjo tartis su valdžia, derinti akcijas, jeigu vis tiek visus sulaiko”.

“Nemcovas (opozicijos veikėjas Borisas Nemcovas) mitinge pasakė kalbą, išėjo, susitiko su dukra ir ėjo Tverės gatve savo mašinos link. Jį sulaikė”, – pasakojo L.Aleksejeva.

“Dėl Nemcovo sulaikymo (Rusijos Federacijos žmogaus teisių įgaliotinis) Vladimiras Lukinas paskambino Maskvos meriją, ir jam pasakė, kad Nemcovas ragino užtverti Tverės gatvę ir eiti į Raudonąją aikštę. Nesąmonė”, – kalbėjo ji.

Gruodžio 31-ąją vakare Triumfo aikštėje vyko mitingas Konstitucijos 31-ajam straipsniu paremti. Šiuo straipsniu garantuojama susirinkimų laisvė. Akcija buvo suderinta. Vadovaujant L.Aleksejevai, ją rengė opozicijos ir žmogaus teisių gynimo grupė.

Kiek anksčiau opozicijos veikėjui Eduardui Limonovui Maskvos pareigūnai neleido rengti mitingo Triumfo aikštėje ir sulaikė dešimtis žmonių. E.Limonovui skirta 15 parų arešto bausmė.

Tarp sulaikytų ir Naujuosius metus nuovadose sutikusių asmenų, be jau minėto B.Nemcovo, buvo ir judėjimo “Solidarumas” vienas pirmininkų Ilja Jašinas.

Pasak “Solidarumo” atstovės Olgos Šorinos, B.Nemcovas ir I.Jašinas kaltinami nepaklusimu milicijai, o kiti – gatvės perėjimu neleistinoje vietoje.

B.Nemcovo “veiksmai” bus nagrinėjami teisme sausio 2 dieną 10 val. ryto, o I.Jašino – teismo posėdžio laikas dar nenustatytas. sakė O.Šorina. Ji dar pridūrė kad šiems asmenims gresia iki 15 parų arešto.

VRV nenurodė kaltinamųjų pavardžių. Advokatų teigimu, tarp jų yra penki buvę kandidatai į prezidentus, kurie buvo areštuoti praėjusią savaitę: Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Vitalijus Rymaševskis, Nikolajus Statkevičius ir Aleksejus Michalevičius.

“Iki šios dienos tiriant baudžiamąją bylą pagal Baltarusijos BK straipsnį “masinės riaušės”, kaltinimai pateikti 22 žmonėms. Visi jie areštuoti”, – sakoma VRM pranešime.

VRM pranešė, kad tarp kaltinamųjų yra du Rusijos piliečiai, kurie buvo paleisti po 10 parų arešto ir tuojau pat vėl sulaikyti antrą kartą.

Iš viso išvaikius mitingą, kuriame opozicija protestavo prieš numanomą Aleksandro Lukašenkos išrinkimą ketvirtajam prezidentavimo laikotarpiui, buvo sulaikyti 639 žmonės.

Dauguma jų, tarp jų vienuolika Rusijos piliečių, buvo nuteisti areštu nuo 5 iki 15 parų. Trečiadienį po kelių Rusijos valdžios kreipimusi Minskas paleido visus Rusijos piliečius.

Ketvirtadienį A.Lukašenka, kreipdamasis į žurnalistus, užsiminė, kad gali sušvelninti kai kurių protesto dalyvių likimą.

“Jeigu tyrimo metu galima paleisti šiuos žmones, tai jų mums ten (kalėjime) nereikia… Jeigu jie nesusiję su masiniais pogromais, o atsidūrė ten idėjiniais sumetimais, mes nagrinėsime jų bylas, ir aš pasiryžęs asmeniškai išsiaiškinti”, – sakė A.Lukašenka lankydamasis senelių namuose už 30 km nuo Minsko.

Šiurkščius valdžios veiksmus kritikavo ESBO, Europos sąjunga ir Vašingtonas, kurie pagrasino oficialiajam Minskui naujomis sankcijomis.

A.Lukašenka, atsakydamas į tai, apkaltino išorės jėgas sąmokslu prieš Baltarusijos valstybę.

“Mūsų pagrindinis iškovojimas – mes apgynėme šalį. Saujelė atskalūnų galėjo apversti šalį aukštyn kojomis. Jiems netiesiogiai vadovavo tam tikri žmonės, struktūros, buvo dideli pinigai, ir ne iš mūsų valstybės”, – sakė A.Lukašenka.

Ne taip, kaip Vakarai, Rusija pasmerkė opozicijos veiksmus, o Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasveikino A.Lukašenką su perrinkimu.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas savo ruožtu irgi sakė, kad Baltarusijos liaudies pasirinkimas “yra gerbtinas “.

+370 5 2058525

“Atsižvelgiant į nerimą keliančius Baltarusijos valdžios veiksmus, pažeidžiančius pagrindines piliečių teises ir laisves, ir dėl persekiojimų, taip pat nukreiptų prieš mokslininkus ir studentus, raginu Lenkijos mokyklas, kurioms laisvė yra brangiausią vertybė, pademonstruoti akademinį solidarumą”, – B.Kudryckos rektoriams išsiųstą laišką citavo naujienų agentūra PAP.

Ministrė patikino, kad vyriausybė turės galimybių “paremti finansiškai” aukštąsias mokyklas, kurios sutiks priimti baltarusių studentus į nemokamas studijas, taip pat “finansuos dalį jų gyvenimo Lenkijoje išlaidų kartu su Lenkijos URM”.

Lenkijos mokslo ir aukštojo švietimo ministerijos duomenimis, po protesto akcijos Minske už opozicinę veiklą iš aukštųjų mokyklų pašalinta kelios dešimtys studentų.