Buvęs Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės policijos vadovas Frantzas Masseris (Francas Maseris), dalyvavęs Baltarusijos prezidento rinkimuose kaip nepriklausomas stebėtojas, mano, kad vakar vykusios nesuderintos su valdžia opozicijos akcijos negalima pavadinti taikia demonstracija.

“Kiek aš galėjau stebėti, pagal Vokietijos įstatymus, tai jokiu būdu nebuvo taiki demonstracija”, – pareiškė F.Masseris žurnalistams pirmadienį Minske.

Jis pažymėjo, kad Vokietijoje apie bet kurią taikią demonstraciją turi būti pranešta valdžiai prieš 48 valandas ir turi būti gautas leidimas.

“Mane nustebino, kad kandidatai, bent keturi iš jų, paragino šalininkus ateiti į aikštę, tiesa, nenurodė į kurią. Kiek aš žinau, pas jus prieš 15 dienų reikia pranešti (valdžiai) apie taikią demonstraciją”, – sakė jis.

“Aš vakar specialiai atėjau į aikštę pažiūrėti, kaip elgiasi žmonės. Daug buvo jaunuolių su kuprinėmis ir mobiliųjų telefonų ausinėmis. Aš tai pat paklausiau jų, kad davė jiems tiek daug Europos vėliavų, bet nekas neatsakė į mano klausimą”, – sakė F.Masseris.

“Žmonių ėmė daugėti. Mano nuomone, jų buvo apie 5 tūkstančius. Kitoje gatvės pusėje buvo apie 900-1 000 žmonių, bet tai buvo ne demonstrantai, o žiūrovai: jiems tai buvo kažkas panašaus į tiesioginę televiziją”, – pridūrė jis.

“Man policininko instinktas pakuždėjo, kad kažkas prasidės, ir staiga žmonės puolė į važiuojamąją dalį, šokinėjo per automobilius. Pagal Vokietijos įstatymus, tai vertinama kaip pavojingas elgesys kelyje”, – sakė ekspertas.

“Mano kolegos iš VAI nebepajėgė sulaikyti tokios didžiulės minios, susidarė kolona, kuri ėjo į savo tikslą – Nepriklausomybės aikštę”, – papasakojo F.Masseris.

“Visa kita – nusikalstamus veiksmus aš mačiau per televiziją, nes negalėjau ten būti. Tai, kas buvo matyti – langų daužymas, pastato puolimas – pagal Vokietijos įstatymus galima aiškiai vertinti kaip nusikaltimą”, – sakė buvęs policijos vadovas.

“Kai aš palyginu tai, kas vyko rinkimų apylinkėse, ir tai, kas buvo vakare, tai du skirtingi dalykai tartum ir ne (ta pati) viena Baltarusijos liaudis”, – pasidalino savo įspūdžiais jis.

Ekspertas sakė: “Mano tarnybiniu ir teisiniu požiūriu, tai (akcijos išvaikymas) nėra svarus argumentas”, kad rinkimai Baltarusijoje nebūtų pripažinti.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) pirmadienį pareikalavo, kad Baltarusijos vyriausybė paleistų opozicijos lyderius, kurie buvo suimti milicijai Minske malšinant masinius protestus prieš prezidento Aleksandro Lukašenkos perrinkimą.

C.Ashton “smerkia jėgos naudojimą po vakar Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, ypač kelių opozicijos lyderių, tarp jų kandidatų į prezidentus, sumušimą ir sulaikymą”, sakoma jos biuro pranešime.

“Ji ragina valdžią nedelsiant paleisti suimtuosius”, – pridūrė C.Ashton atstovai.

Baltarusijos teisėsauga sulaikė šimtus protestuotojų, tarp jų septynis opozicijos iškeltus kandidatus į prezidentus, kai milicija išvaikė masinę demonstraciją, kuriame buvo protestuojama prieš “suklastotą” autoritariško prezidento pergalę per sekmadienį vykusius rinkimus.

A.Lukašenka, kurį Vašingtonas yra pavadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi, laimėjo pirmajame rinkimų ture, surinkęs 79,6 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei 90 proc., paskelbė Centrinė rinkimų komisija.

Prezidento artimiausias varžovas nesurinko nė 3 proc. balsų.

“Nutarę pažiūrėti, kas dedasi opozicijos mitinge, nespėjus išeiti iš viešbučio iš karto papuolėm į “Omono” pajėgų apsuptį. Nesiskaitė nei su vienu, ar tai buvo moteris, ar vaikas, ar vyresnio amžiaus žmogus, visus stūmė skydais, mušė guminėm lazdom”, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė vienas rinkimų stebėtojų, Seimo narys Andrius Šedžius.

Jo teigimu, stebėtojai specialiųjų pajėgų nebuvo sumušti tik dėl to, jog juos saugojo Baltarusijos milicija.

“Pamačiau mūsų ambasadorių Edminą Bagdoną, kuris puolė ginti tris merginas. Iš tikrųjų jas mušė guminėm lazdom, bet buvo nustumtas specialiųjų pajėgų. (…) Ambasadorius šaukė, kad čia diplomatai, parlamentarai, niekas į tai nekreipė dėmesio, nežiūrėjo į tarptautinio stebėtojo pažymėjimus. Turbūt vienintelis, kas mus išgelbėjo nuo to žiauraus sumušimo, kad milicijos pareigūnai neleido omonininkams mūsų mušt”, – pasakojo Seimo narys.

Įvykių sūkuryje prie to paties viešbučio parlamentarai susidūrė su Baltarusijoje viešėjusia ekspremjere Kazimira Danute Prunskiene, kuri Baltarusijos televizijos laidoje pareiškė rinkimus buvus gerai organizuotus.

“Kada mus mušė, nes mušė ne tik tas studentes, bet ir mus, tuo tarpu prie viešbučio privažiavo “mersedesas”, ir iš jo išlipo mūsų gerai žinoma ekspremjerė K.Prunskienė. E.Bagdonas pradėjo šaukti: “Premjere, žiūrėkit, jūsų demokratija!”, ir ji nė neatsisukdama bėgo į viešbutį, o prieš tai sėdėjo visą dieną televizijoj ir aiškino, kokia demokratiška šalis yra Baltarusija”, – pasakojo A.Šedžius.

Baltarusijos milicija ir specialiųjų pajėgų kariai sekmadienio vakarą panaudojo jėgą, kad išvaikytų didelę demonstraciją prieš A.Lukašenkos perrinkimą, ir suėmė šimtus protestuotojų bei septynis opozicijos iškeltus kandidatus.

Lietuva pareiškė susirūpinimą dėl smurto prieš demonstrantus ir teigė nepritarianti neproporcingiems Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmams.

A.Lukašenka sekmadienį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai. Oficialių pareigūnų teigimu, už jį balsavo daugiau nei trys ketvirtadaliai rinkėjų.

Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje ketvirtadienį įvyko opozicinio Julijos Tymošenko bloko (JTB) ir valdančiosios Regionų partijos atstovų peštynės.

Per peštynes su Regionų partijos atstovais buvo sužeisti trys opozicionieriai, jie paguldyti į ligoninę.

Prezidentą remiančios partijos atstovai sugebėjo atsikovoti parlamento prezidiumą, kurį JTB šalininkai mėgino blokuoti protestuodami prieš sprendimą paimti iš ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko raštišką pasižadėjimą neišvykti.

Kaip praneša žurnalistai, likę parlamente, prieš prasidedant muštynėms posėdžių salėje buvo išjungta šviesa.

Vienas JTB atstovų Andrijus Ševčenka parašė savo tinklaraštyje: “Volynecai (JTB deputatui) trenkė į galvą kėde. Kraujas. Bondarenkai (dar vienam JTB atstovui) sulaužė ranką. Išsivežė greitoji”.

Kelios valandos iki to Regionų partijos atstovas Mychaila Čečetovas teigė, kad prezidentą remiančios jėgos naudoti neketina.

“Regionų partija ir Regionų partijos frakcija paims situaciją į savo rankas, ji švelniai, tolerantiškai, kultūringai, inteligentiškai, civilizuotai, nupūsdamos kiekvieną dulkelę nuo opozicinių frakcijų atstovų, įtikins juos, kad nereikia daryti kvailysčių”, – sakė M.Čečetovas.

JTB atstovai reikalauja nutraukti baudžiamąją bylą J.Tymošenko ir tikina, kad tai “politinio teroro” apraiška.

Dabartinė Ukrainos valdžia įtaria J.Tymošenko pinigų, kuriuos Kijevas gavo, pardavęs kenksmingų išmetalų kvotas pagal Kioto protokolą, panaudojimu ne pagal tikslą.

2009 metų kovą Ukraina susitarė parduoti Japonijai 30 mln. vienetų nustatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų kiekio. Balandį J.Tymošenko pareiškė, kad Kijevas gavo 3 mlrd. grivinų (375 mln. dolerių) iš šio sandorio.

2010 metų balandį prezidentas Viktoras Janukovyčius apkaltino buvusią J.Tymošenko vyriausybę šių lėšų panaudojimu ne pagal tikslą.

Gruodžio 15 dieną Ukrainos opozicijos lyderė buvo priversta raštu pasižadėti neišvykti iš Kijevo, nes šioje byloje ji yra kaltinamoji.

Opozicionieriai užblokavo Radą, atsinešę į posėdžių salę plakatus su užrašais “Šalin rankas nuo Tymošenko!” ir “Nutraukti politines represijas!”.

“JTB-”Tėvynė” frakcijos lyderis Ivanas Kyrylenka pareiškė iš Aukščiausiosios Rados tribūnos: “Parlamentarizmas Ukrainoje sunaikintas”.

“Tačiau jums nepavys palaužti “JTB-”Tėvynė” frakcijos deputatų”, – sakė jis.

Regionų partijos frakcijos deputatai nakvojo Ukrainos parlamento sesijų salėje ir nuo pat ryto kontroliuoja Rados prezidiumą ir tribūną.

+370 5 2058525

Rusijos opozicinių partijų lyderiai pareiškė, jog tai, kuo juos tiesioginėje televizijos laidoje apkaltino ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, galima adresuoti jam pačiam, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Ketvirtadienį tiesioginėje televizijos laidoje V.Putinui buvo užduotas klausimas: Ko iš tikrųjų nori Nemcovas, Ryžkovas, Milovas ir taip toliau?”. Atsakydamas premjeras kategoriškai pareiškė, kad nesisteminė opozicija nori vieno – pinigų ir valdžios.

“Anksčiau jie pašėliojo, dešimtajame dešimtmetyje, pasiglemžė drauge su Berezovskiu ir su tais, kurie dabar yra laisvės atėmimo vietose, kuriuos mes šiandien čia prisiminėme, nemažai milijardų. Jie nuo lovio buvo nutemti, jie išsileido – norisi sugrįžti ir papildyti savo kišenes”, – sakė V.Putinas.

Jo teigimu, jeigu bus leista jiems ateiti į valdžią, jie “visą Rusiją išparduos”.

Neseniai sukurtos Liaudies laisvės partijos lyderiai – Borisas Nemcovas, Vladimiras Ryžkovas ir Vladimiras Milovas – atsakydami į tai pareiškė esantys pasiryžę paduoti premjerą į teismą.

“Tie iš mūsų, kurie buvo asmeniškai paminėti šiuose teiginiuose, ketina kreiptis į teismą dėl mūsų šmeižimo”, – sakoma visų partijos pirmininkų, tarp jų Michailo Kasjanovo, pareiškime.

Interviu agentūrai “Interfax” V.Ryžkovas pavadino V.Putino kaltinimus išlaužtais iš piršto ir mėginimu “suversti kaltę nekaltam”.

“Juk Putinas kaltina mus tomis ydomis, su kuriomis asocijuojasi jo paties valdymas”, – pažymėjo politikas.

V.Putino valdymo metais, mano opozicionierius, “korupcijos lygis šalyje išaugo 10 kartų, valdininkų skaičius – du kartus, o dolerinių milijardierių skaičius – 10 kartų”.

“Norėtųsi sužinoti, ką konkrečiai drauge su Borisu Berezovskiu aš pasiglemžiau”, – pridūrė V.Ryžkovas.

Savo ruožtu B.Nemcovas pavadino premjero žodžius apie nesisteminę opoziciją “nesąmone”. “Jeigu nors kas iš to, ką jis pasakė, būtų tiesa, mes seniai būtume sėdėję kalėjime”, – pažymėjo B.Nemcovas.

Liaudies laisvės partija buvo įsteigta steigiamajame suvažiavime gruodžio 13 dieną.

Jos pirmininkais tapo M.Kasjanovas, V.Milovas, B.Nemcovas ir V.Ryžkovas, kurie anksčiau susivienijo į demokratinių jėgų koaliciją “Už Rusiją be savivalės ir korupcijos”.

Liaudies laisvės partija (iki revoliucijos taip buvo vadinama didžiausia liberali Rusijos partija, žinoma kaip kadetų) iš karto pareiškė, kad ketina kovoti už teisę dalyvauti parlamento ir prezidento rinkimuose.

Iki balandžio opozicija ketina paduoti į Teisingumo ministeriją dokumentus partijai užregistruoti. M.Kasjanovo vertinimu, jeigu parlamento rinkimai bus sąžiningi, liberalai gali tikėtis 20-25 proc. rinkėjų balsų, ir jeigu tai įvyks, “per pusę metų šalis bus kitokia”.

Konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius parlamentinį tyrimą dėl buvusios socialdemokratų valdžios veiksmų šalies finansų sektoriuje sako siūlantis dėl jų “populistinio neatsakingumo torpeduojant šalies finansų stabilumą”.

“Pasiūliau tai daryti, nes matau dabar opozicijoje esančių, taip pat ir tų pačių socialdemokratų, visišką populistinį neatsakingumą teikiant pasiūlymus, kuriais per šį krizės laikotarpį nuosekliai siekiama torpeduoti šalies finansų stabilumą”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Premjero žodžiais, jei kas parašytų pastarųjų dvejų metų Lietuvos kovos su viena didžiausių krizių istoriją, būtų aišku, kad Vyriausybei stengiantis padėti šaliai su mažiausiais nuostoliais pergyventi krizę, “socialdemokratai nuosekliai užsiiminėjo tuo, kad gynė tokias priemones, kuriomis iš esmės labai paprastai būtų sugriautas visas šalies stabilumas”.

“Matyt, iš tikrųjų reikia tokio parlamentinio tyrimo, kad labai aiškiai suvoktume, kokios klaidos atvedė į tai, kad Lietuva sutiko krizę visiškai neapsirengusi, visiškai skirtingai nei kaimynė Estija”, – sakė A.Kubilius.

Apie parlamentinį tyrimą dėl buvusios valdžios veiksmų premjeras užsiminė parlamentui svarstant kitų metų biudžetą, kuriuo siekiama nuo 8 iki 5,8 proc. BVP apkarpyti fiskalinį deficitą – skirtumą tarp išlaidų ir pajamų.

A.Kubilius kolegoms parlamentarams tuomet sakė, kad jį stebina “pastarųjų kelių savaičių nevaldomos populizmo bangos opozicijoje”.

“Opozicija yra taip pat atsakinga už šalies finansus ir už tai, kad finansuose nekiltų kokių nors griūčių”, – sakė premjeras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat griežtai sukritikavo opozicijos iniciatyvą jau nuo kitų metų vėl padidinti pensijas, kurios buvo sumažintos dėl krizės. Šis pasiūlymas kelių balsų persvara buvo atmestas.

Pernai Lietuvos ekonomika smuko beveik 15 proc. – tai buvo vienas iš prasčiausių rodiklių pasaulyje.

Seimo opozicijos atstovai oficialiai paskelbė deklaraciją, kuria opozicijos lyderiu paskelbė Socialdemokratų partijos ir frakcijos vadovą Algirdą Butkevičių.

“Pasižadu dirbti konstruktyviai ir rimtai”, – sakė A.Butkevičius.

Deklaraciją dėl opozicijos lyderio paskelbė 37 opozicinių frakcijų atstovai, plenariniame posėdyje pranešė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Opozicinės frakcijos sutarė, kad opozicijos lyderio postą rotacijos tvarka frakcijų atstovai užims paeiliui kas pusmetį.

A.Butkevičius opozicijos lyderio pareigas perėmė iš “darbiečio” Vytauto Gapšio.

Dėl opozicijos lyderio delegavimo yra susitarusios Socialdemokratų, “Tvarkos ir teisingumo”, Darbo bei Krikščionių partijų frakcijos bei keli Seimo narių Mišrios grupės atstovai.

Keturios opozicinės frakcijos turi 64 atstovus Seime, prie opozicijos yra prisidėję ir mažiausiai 3 Mišrios Seimo narių grupės nariai.

+370 5 2396416

Porą savaičių derėjusios dėl bendradarbiavimo sutarties S

eimo opozicinės frakcijos jos taip ir nepasirašė.

Pirmadienį susitikę opozicinių Socialdemokratų, Darbo, “Tvarkos ir teisingumo” bei Krikščionių partijų ir frakcijų atstovai nusprendė bendradarbiauti be sutarties.

Taip pat nuspręsta, kad atskira deklaracija bus skelbiamas opozicijos lyderis. Jis keisis rotacijos tvarka.

Sutarta, kad nuo kitos savaitės opozicijos lyderius turėtų tapti didžiausios opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

“Susitarta, kad bus bendradarbiavimas ir bus opozicijos lyderiui paskirta deklaracija, ir nuo kitos savaitės opozicinės frakcijos turės lyderį. Tai bus didžiausios frakcijos seniūnas, rotacijos būdu judės – A.Butkevičius”, – pirmadienį po susitikimo žurnalistams sakė ligšiolinis opozicijos lyderis Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Jis tvirtino, kad sutarties nuspręsta nepasirašyti, nes “paprasčiausiai nėra tokio poreikio”.

“Dėl bendradarbiavimo yra labai aiškūs tikslai, net nėra poreikio kažko (sutarties – BNS) sudarinėti. Viskas aptarta – kaip vyks bendradarbiavimas, pasitarimai opozicijos bendri, manau, tai yra pati geriausia bendradarbiavimo forma”, – sakė V.Gapšys.

Jis neigė, kad bendradarbiavimo be sutarties forma pasirinkta, nes pasirašyti jos nesutiko opozicinė “Tvarkos ir teisingumo” frakcija, ir tvirtino, jog “susiaurinti iki sutarties formos visą bendradarbiavimą būtų gal ir beprasmiška”.

“Tada reikėtų rašyti, kam interpeliacijas rengti, kada, kokias. Mes manome, kad lankstesne forma bus sudėliota viskas eigoje, principai yra sutarti, dėl opozicijos lyderio sutarta”, – sakė V.Gapšys.

Opozicija, kartu su trimis Mišrios grupės atstovais, Seime turi 67 parlamentarus. Trys valstiečiai liaudininkai, nors yra pasiskelbę opozicija, su valdančiaisiais turi susitarimą dėl politinės paramos.

Premjeras Andrius Kubilius ragina opozicines partijas šiandieninių Lietuvos problemų sprendimo nepalikti būsimajam Seimui, kuriame daugumą gali turėti ir kitos politinės jėgos.

“Jiems turėtų rūpėti, kad tos problemos, su kuriomis Lietuva šiandien susiduria dėl objektyvių priežasčių (ekonominės krizės pasekmės, biudžeto deficitas, didelė bedarbystė) – kad jos būtų kaip galima efektyviau įveikiamos dabar, šiandien, neatidėliojant sprendimų iki kažkada ir pačiai opozicijai galbūt nepersistengiant trukdyti tų problemų sprendimui. Nes kitu atveju tų problemų sprendimas liks būsimam Seimui ir kas žino, kas tame Seime turės daugumą. Nemanau, kad mes po poros metų Seimo rinkimuose neturėtume galimybių siekti rinkėjų pasitikėjimo, bet ir opozicija turi pagalvoti”, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

A.Kubilius sako, kad būtų gerai išplėsti dabartinę valdančiąją koaliciją, bet pažymi, kad ir su dabartiniai balsais valdantieji sugeba spręsti problemas. Premjeras aiškino nesekantis vidinių diskusijų opozicijoje ir nepastebėjęs kurių nors opozicinių partijų didesnio palankumo valdantiesiems.

Klausiamas, ar po darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo Europos Parlamente į valdančiąją koaliciją nesiprašė šios partijos Seimo nariai, A.Kubilius sakė tokių prašymų negirdėjęs. Tokį prašymą gavus, pasak A.Kubiliaus, jis būtų svarstomas “konstruktyviai”.

“Tvarkos ir teisingumo” frakcija neketina pasirašyti sutarties dėl inicijuojamos opozicinių frakcijų koalicijos. Frakcijai tokią rekomendaciją pateikė partijos prezidiumas.

Kaip BNS sakė “tvarkiečių” seniūnas Valentinas Mazuronis, taip apsispręsta dėl koaliciją buriančių frakcijų pasirinktos krypties nesiimti žingsnių siekiant perimti valdžią.

“Mūsų partijos prezidiumas priėmė sprendimą visomis priemonėmis siekti perimti valdžią, nes dabartinę valdančiąją daugumą reikia versti, ir tą darysime visomis priemonėmis, ir per akcijas, streikus taip pat. Opozicijos koaliciją kuriančios frakcijos pasirinko kelią rudens sesijoje ir toliau dirbti opozicijoje, o mūsų veiksmai bus žymiai ryžtingesni, aštresni ir kietesni”, – BNS sakė V.Mazuronis.

Derybas dėl plačios opozicijos koalicijos buvo pradėjusios visos opozicinės – Socialdemokratų partijos, “Tvarkos ir teisingumo” partijos, Darbo partijos, Krikščionių partijos – frakcijos.

Po pirmojo oficialaus derybinio susitikimo praėjusią savaitę Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys prisipažino kol kas nematąs galimybių opozicijai perimti valdžią.

“Susirinkus tam tikram žmonių skaičiui mes būtume kompetentingi ir turėtume žmonių, kas galėtų sukurti valdančiąją daugumą. Bet šiam momentui mes to skaičiaus neturime”, – sakė jis.

Anot V.Gapšio, šiandien opozicija parlamente turi 67 atstovus.

Ketvirtadienį sutarta, kad ir toliau opozicijos lyderis bus renkamas rotacijos būdu. Realiausiu kandidatu į šį postą laikomas A.Butkevičius.

Šiuo metu galioja Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” frakcijų bei valstiečių liaudininkų pasirašyta koalicinė sutartis, už borto paliekanti didžiausią opozicinę Socialdemokratų partijos frakciją bei iš valdančiųjų pasitraukusią Krikščionių partijos frakciją.

Valdančioji koalicija ir opozicija Seime turi beveik po lygiai atstovų.

Į keturių opozicinių Seimo frakcijų ir trijų Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų bendro darbo darbotvarkę “tvarkiečiai” siūlo įrašyti premjero Andriaus Kubiliaus ir jo vadovaujamos valdančiosios koalicijos nuvertimą.

“Dabartinę valdančiąją daugumą reikia versti, šalinti iš valdžios, ir kuo galima greičiau. Mes tikrai tą darysime ir Seime turimomis priemonėmis, ir kviesdami piliečius, visuomenines organizacijas per akcijas, per nepaklusnumą, per mitingus paremti. Tikslas vienintelis – kuo galima greičiau poną Kubilių šalinti iš pareigų ir šitą valdančiąją daugumą patraukti”, – ketvirtadienį po opozicinių frakcijų lyderių susitikimo žurnalistams sakė partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.

Jis sutiko, kad šiuo metu opozicijai parlamente neužtenka pajėgų nuversti Vyriausybę, todėl, “tvarkiečio” teigimu, “Seimui būtina padėti”.

“Lietuvos piliečiai turi išeiti į gatves ir pasakyti: “Gana”. Ir tada situacija ir Seime turi galimybes iš esmės pasikeisti”, – tvirtino jis.

Didžiausios opozicinės Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos Algirdas Butkevičius teigė, kad yra keli Vyriausybės vertimo būdai – vienas iš jų rengti interpeliacijas blogai dirbantiems ministrams. Kaip realiausius taikinius jis nurodė aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską ir ūkio ministrą Dainių Kreivį.

“Interpeliacijos, manau, turi būti reiškiamos surinkus išsamią informaciją, pirmiausia, kokia yra padėtis įsisavinant Europos Sąjungos lėšas”, – sakė A.Butkevičius.

Jis neslėpė interpeliacijų ministrams skelbimą laikąs efektyvesniu veikimo būdu nei siūlymai nuversti visą Vyriausybę.

“Tie žodžiai, kad reikia valdžią versti, būtų labai gerai, jeigu tai pavyktų įgyvendinti”, – kalbėjo socialdemokratas.

Anot jo, reikalaujant atskirų ministrų atstatydinimo esą palaikymo galima sulaukti ir iš kai kurių valdančiųjų.

Tuo metu Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys prisipažino kol kas nematąs galimybių opozicijai perimti valdžią.

“Susirinkus tam tikram žmonių skaičiui mes būtume kompetentingi ir turėtume žmonių, kas galėtų sukurti valdančiąją daugumą. Bet šiam momentui mes to skaičiaus neturime”, – sakė jis.

Anot V.Gapšio, šiandien opozicija parlamente turi 67 atstovus. “Manau, rudens sesijoje jų padaugės”, – sakė politikas.

Opozicinės frakcijos ir trys Mišrios grupės nariai kitą savaitę planuoja pasirašyti bendrą opozicijos susitarimą dėl bendradarbiavimo. Prie jo prisidėti ketina Socialdemokratų partijos, Darbo partijos, “Tvarkos ir teisingumo”, Krikščionių partijos frakcijos bei iš liberalcentristų pasitraukęs Žilvinas Šilgalis, Agnė Zuokienė ir socialliberalas Valerijus Simulikas.

Ketvirtadienį sutarta, kad ir toliau opozicijos lyderis bus renkamas rotacijos būdu. Realiausiu kandidatu į šį postą laikomas A.Butkevičius.

Didžiausios valdančiosios koalicijos frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma, komentuodamas opozicinių jėgų vienijimąsi, tvirtino, kad tai bet kokiu atveju geriau nei jų skaidymasis. Jų kalbas apie valdžios vertimą konservatorius vertino santūriai.

“Opozicijos tikslas dažniausiai ir būna versti valdžią, čia nieko naujo nepasakyta. O tokie garsūs pareiškimai dėl vertimo paprastai paūmėja prieš kokius nors rinkimus. Vėlgi čia matau dėsningumą”, – sakė jis.

Jis ragino atsargiai dar kalbėti apie jėgų pasiskirstymą parlamente, nes esą rudens sesijoje gali įvykti pokyčių.

“Neatmetame galimybės, kad po tam tikro laiko galime turėti dar kelių Seimo narių paramą”, – teigė J.Razma.

Šiuo metu galioja Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” frakcijų bei valstiečių liaudininkų pasirašyta koalicinė sutartis, už borto paliekanti didžiausią opozicinę Socialdemokratų partijos frakciją bei iš valdančiųjų pasitraukusią Krikščionių partijos frakciją.

Lietuvos valstiečių liaudininkų atstovė Rima Baškienė trečiadienį BNS sakė, kad sprendimą, ar dalyvauti opozicijos susitarime, priims partija, tačiau, jos asmenine nuomone, toks dalyvavimas būtų neetiškas. Mat Valstiečių liaudininkų sąjunga yra pasirašiusi paramos susitarimą su valdančiaisiais.

Valdančioji koalicija ir opozicija Seime turi beveik po lygiai atstovų.

Didžiausios opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sako, kad nauja opozicinių frakcijų sutartis gali būti pasirašyta iki rugsėjo.

“Rugpjūčio mėnesį susėsim už stalo ir susitarsim”, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime, paklaustas, kada ketinama pergrupuoti opozicijos jėgas, sakė A.Butkevičius.

Tikėtina, jog pasirašius naują opozicinių frakcijų sutartį, į opozicijos lyderio postą pretenduotų 25 atstovus turinčios antros pagal dydį parlamente socialdemokratų frakcijos seniūnas A.Butkevičius.

Didžiausia opozicinė socialdemokratų frakcija opozicijos lyderio postą turėjo iki praėjusių metų birželio – tuomet iš opozicijos lyderio posto atsistatydinus Gediminui Kirkilui pasinaudoję proga “darbiečiai” pareiškė nutraukiantys sutartį ir atnaujinantys derybas dėl opozicijos koalicijos.

Derybų metu socialdemokratai liko už borto, o bendradarbiavimo sutartį formuojant opozicinę daugumą pasirašė Darbo partijos, partijos “Tvarka ir teisingumas” frakcijų nariai bei Mišriai grupei priklausantys valstiečiai liaudininkai.

Šiuo metu opozicijos lyderiu patvirtintas Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Pagal Seimo Statutą, jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis: gauna didesnį atlyginimą, jam skiriamas tarnybinis automobilis su vairuotoju, turi daugiau padėjėjų, didesnį kabinetą, tampa Seimo valdybos nariu.