BFL / Š.Mažeikos nuotr.

Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės, užuot stiprinusios pozicijas dabartinėse ar naujose eksporto rinkose, daugiausia plėtros galimybių įžvelgia šalies viduje. Verslas optimistiškiausiai žvelgia į šiuos metus ir planuoja daugiausiai didinti investicijas, rodo SEB banko atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa.

1. Įžvelgia plėtros galimybes dėl vidaus vartojimo augimo

Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių tyrimas rodo, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, įmonių akiratyje ir toliau yra vidaus rinka. Du trečdaliai apklaustų įmonių Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse nurodė, kad daugiausiai plėtros galimybių dėl neslūgstančio vartojimo mato savo šalies rinkoje.

2. Į eksportą – atsargiai

Galimybė eksportuoti domina iš viso 30 proc. šalies įmonių. Iš jų 14 proc. planuoja žengti į naujas eksporto rinkas, 16 proc. – plėstis dabartinėse. Latvijoje dairytis į naujas rinkas planuoja 16 proc. įmonių, o stiprinti pozicijas dabartinėse rinkose – 13 proc., Estijoje atitinkamai 12 proc. ir 15 proc. apklaustų įmonių.

3. Nebijo investuoti

Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, mažos ir vidutinės įmonės planuoja daugiausiai investicijų. Bendrovių, šiemet numatančių investicijas iki 30 tūkst. eurų, padaugėjo du kartus – nuo 12 proc. 2015 m. iki 25 proc. šiemet. Estijos įmonių investicijų planai, palyginti su praėjusiais metais, nepasikeitė, o Latvijoje daugiausia įmonių – 40 proc. – šiemet neplanuoja naujų investicijų.

„Labiausiai optimistines verslo nuotaikas Lietuvoje iš visų Baltijos šalių lemia mažmeninės prekybos, paslaugų bendrovių, kurios auga dėl vidaus vartojimo, teigiami lūkesčiai. Lietuvoje atsigauna vidaus rinka, o tai turi teigiamą įtaką bendrovių plėtros planams šiais metais. Latvijoje mažmeninė prekyba auga kiek lėčiau, tad ir verslo lūkesčiai nuosaikesni. Apklausos duomenys rodo, kad Estijoje optimizmo daugiau negu Latvijoje, bet mažiau negu Lietuvoje: suomių ekonomika yra gana prasta, tad, tikėtina, tai skatina atsargumą“, – sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento patarėjas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

4. Tikisi apyvartos augimo

Beveik 80 proc. šalies įmonių tikisi apyvartos augimo. Mažų ir vidutinių įmonių, kurios šiemet tikisi didesnio negu 15 proc. apyvartos augimo, Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra daugiausia – 20 procentų. Bendrovių, kurios šiemet planuoja nuosaikų – iki 15 proc. apyvartos didėjimą, taip pat daugiausia mūsų šalyje – 59 proc. Pesimistiškai nusiteikusių, t.y. neplanuojančių apyvartos augimo, mažų ir vidutinių įmonių skaičius Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu – iki 21 proc., o Latvijoje ir Estijoje, priešingai – ūgtelėjo iki 28 proc.

5. Ieškos darbuotojų

30 proc. Lietuvos įmonių planuoja įdarbinti naujų darbuotojų, daugiausiai – transporto, paslaugų, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuose. Latvijoje samdyti naujų darbuotojų ketina 20 proc., o Estijoje – 18 proc. apklaustų bendrovių.

SEB bankų Baltijos šalyse 2015 m. rudenį atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa buvo siekiama atskleisti šių įmonių lūkesčius 2016 metais. Tyrimo metu apklausta 5 119 įmonių visose trijose Baltijos šalyse.

Nors mūsų valstybės ekonomikai šie metai tarsi ir labai geri, gyventojai to nelabai jaučia. Kaip atskleidžia naujausias Statistikos departamento atliktas vartotojų nuomonių tyrimas (spalio mėnesį apklausta 1200 respondentų), vertindami šalies ekonominę padėtį net 31 proc. apklaustųjų teigė, kad per praėjusius metus ji pablogėjo, 45 proc. – kad nepasikeitė ir tik 23 proc. mato pagerėjimą. O vertindami savo namų ūkio finansinę padėtį per pastaruosius 12 mėnesių 27 proc. respondentų teigė, kad ji pablogėjo, 60 proc. – kad nepasikeitė ir tik 13 proc. sakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo. Vis dėlto prognozuodami tikėtinus savo šeimos ir valstybės finansinės padėties pokyčius per artimiausius dvylika mėnesių apklausiamieji pateikė šiek tiek pozityvesnius vertinimus (juos galite matyti lentelėse).
Atliekant tyrimą respondentų teirautasi ir ką jie mano apie bedarbių skaičiaus kaitą ateityje. Taigi 20 proc. apklaustųjų tikisi, kad per artimiausius 12 mėnesių bedarbių mažės, 39 proc. prognozuoja, kad daugės. Neoptimistiškai nuteikia ir gyventojų nuomonė, kaip jie vertina savo galimybes per ateinančius 12 mėnesių bent kiek sutaupyti: gyventojų, nesitikinčių sutaupyti per artimiausiu metus, padaugėjo nuo 63 proc. rugsėjį iki 65 proc. spalį.

Gyventojų nuomonė apie jų namų ūkio finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių (proc.)

Namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn.:
Labai pagerės    0
Truputį pagerės    17
Išliks nepakitusi    59
Truputį pablogės    16
Labai pablogės    2

Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių (proc.)

Šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn.:
Labai pagerės    0
Truputį pagerės    28
Išliks nepakitusi    45
Truputį pablogės    17
Labai pablogės    5

Šaltinis: Statistikos departamentas

dreamstime

Dažniausiai lietuviai linkę verkšlenti ir skųstis, kaip jiems viskas blogai ir toliau blogėja. Naujausia “Veido” užsakymu tyrimų kompanijos “Prime consulting” atlikta sociologinė apklausa – maloni išimtis. Vis daugiau žmonių išdrįsta ir pasidžiaugti, ir pasigirti. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, šiemet ekonominė padėtis pagerėjo 40,2 proc. apklaustųjų (didžiulis šuolis), 20,8 proc. – nepasikeitė, o 36,8 pablogėjo.

Įdomu ir svarbu tai, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų (bent jau miestiečių) išdrįsta pasigirti, kad jie nėra vargšai ar skurdžiai, bet yra pasiturintys. Šioje apklausoje save prie pasiturinčiųjų priskyrė net 15,2 proc. apklaustųjų, o prie turtingųjų – 0,4 proc. Ir iš atsakymų matyti ne tik tai, kad lietuvių savivertė kinta, bet ir tai, kad socialinis ir turtinis išsisluoksniavimas mūsų šalyje nėra siaubingai prastas (kai dauguma gyventojų aiškina esantys skurdžiai ir vargšai). Tik pabrėšime, kad šios išvados labiau tinka kalbant apie didmiesčių gyventojus.

Kaip šiemet keitėsi Jūsų ekonominė padėtis? (proc.)

Šiek tiek pagerėjo    39,2
Stipriai pablogėjo    22,4
Nepasikeitė    20,8
Šiek tiek pablogėjo    14,4
Nesakysiu    2,2
Stipriai pagerėjo    1

Prie kokio socialinio sluoksnio priskirtumėte save? (proc.)

Prie vidutiniokų    50,6
Prie skurstančiųjų    18,6
Prie pasiturinčiųjų    15,2
Prie vargšų    14,4
Nesakysiu/nežinau    0,8
Prie turtingųjų    0,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. liepos 18–20 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Lietuvos ekonomika, šiemet turėjusi galimybę remtis į eksportą, kitąmet turėtų būti auginama vidaus rinkos, prognozuoja didžiausio Lietuvoje SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, vidaus vartojimą kol kas riboja pesimistinės žmonių nuotaikos ir taupymas blogiems laikams.

“Dabar tas itin konservatyvus elgesys, kai mėginama kiek galima daugiau pasidėti juodai dienai, turėtų keistis ir skatinti vidaus vartojimą. Tai yra nepaprastai svarbu žvelgiant į ekonomikos ateitį, nes kaip ten bebūtų, mes negalime tikėtis, kad geresni eksporto rodikliai mus ištrauks iš duobės. Jie šiais metais tikrai labai mums padėjo, bet išorės rinkose yra tam tikrų abejonių, ar pavyks išlaikyti tokį ekonomikos kilimo pagreitį Vokietijai, ar Rusijoje neįvyks nauja krizė”, – BNS sakė G.Nausėda.

Jo teigimu, didžiąją šių metų dalį Lietuvos vidaus rinka netgi šiek tiek smuktelėjo, palyginti su ir taip blogais 2009 metais.

“Kaip rodo naujausios apklausos, žmonės, nematydami kol kas prošvaisčių, yra linkę manyti, kad taip bus ir ateinančiais metais. Kai kada tokia laikysena arba elgesys pasiteisina, bet tuo metu, kai viskas keičiasi ir mes esame lūžio taške, toks pesimistiškas situacijos vertinimas ne visada būna teisingas, bet jis lemia žmonių elgesį, vartojimo įpročius”, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.

G.Nausėdos teigimu, šiemet Lietuvos ekonomiką iš dalies gelbėjo Vokietija ir Rusija.

“Pagrindiniai mūsų prekybos partneriai Vokietija ir Rusija turėjo ne tokius ir blogus metus, taigi galėjo pirkti santykinai daugiau mūsų prekių ir paslaugų. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų įmonėms sekėsi gana neblogai eksportuoti”, – sakė jis.

SEB atstovas prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos vidaus rinka šiek tiek paaugs.

“Rizikų aplink yra labai daug ir aišku, kad būtų labai smagu pamatyti, kad Lietuva stojasi ne tik ant eksporto kojos, bet ir deda tvirtai ant žemės kitą – vidaus rinkos koją. Tai yra nepaprastai svarbu ir su tuo mes daugiausia siejame tą geresnį numatomą 2011 metų bendrojo vidaus produkto rodiklio augimą”, – teigė G.Nausėda.

SEB laukia, kad šiemet bendrasis vidaus produktas augs 1 proc., kitąmet – 4 proc., o 2012 metais – 4,5 procento.