BFL / V.Skaraičio nuotr.

Kol Lietuvoje įnirtingai kovojame su kasmet „netikėtai“ užklupusia stipria minusine temperatūra, mūsų pažįstami internete nepaliaujamai giriasi – Tailandas, Egiptas, Kanarų salynas ar kiti amžina šiluma pasižymintys kraštai. „Pabėgti nuo šalčio ir lietaus“, „pasilepinti saule“, „džiaugtis geru oru“ – tokios ir panašios nuostatos pastaruoju metu yra ypač paplitusios tarp keliautojų, kurie niūrų orą iškeičia į malonias atostogas kur kas šiltesnėse šalyse. Pastebėkime, jog visus šiuos žmones vienija ne tik aistra keliauti, bet ir ypatingas jautrumas orams. Nenuostabu – teigiama, jog orų permainų įtaka žmogaus psichinei ir fiziniai veiklai buvo pastebėta dar Antikos gydytojų.

Ina Puzakinaitė, euroblogas.lt

Beje, šiais laikais taip pat yra gydytojai, tyrinėjantys orų įtaką žmogaus sveikatai – tai biometeorologai. Taigi, šie specialistai sako, jog pasaulyje egzistuoja  meteorostabilūs žmonės, nepaveikūs oro sąlygoms, ir meteorolabilūs, kurie permainas už lango išgyvena labai jautriai.

Specialios paskaitos apie blogą orą

Kai studijų laikais išvykau krimsti mokslų į netolimą Švediją, itin didelių kontrastų, lyginant su lietuvišku klimatu, nesitikėjau. Likau maloniai nustebinta specialiųjų įvadinių paskaitų, kurių metu ypatingas dėmesys buvo skirtas būtent oro sąlygų aptarimui. Tuomet dėstytojai miestelį Boras mums apibūdino taip, kaip jį vadina vietiniai − „vieta, kurią pamiršo Dievas“.  Pasirodo, šis skambus apibūdinimas ne iš piršto laužtas – metinis kritulių kiekis stulbinamai aukštas. Tačiau kalbas, jog tam reikėtų pasiruošti morališkai, praleidau pro pirštus. Juk atvykus iš įvairialypės Lietuvos, rodos, nustebti neturėtum.

Mokslininkų teigimu, žmonės, kurių nervų sistema jautri, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, yra labiau veikiami ir orų.

Vėliau supratau, jog įspėjimai apie galimą ombrofobijos (paniška lietaus baimė) išsivystymą nebuvo tik juokai, o patarimai nuolat įsitraukti į fiziškai aktyvią veiklą, subalansuotai maitintis ir stengtis apsišarvuoti pozityviomis mintimis pasirodė esą netgi labai vertingi. Nuolatinis lietus ir apniukęs dangus pirmus mėnesius išties varė į neviltį, nors tam veikiausiai įtakos turėjo ir pasikeitusi, dar gerai nepažinta aplinka.

Mokslininkų teigimu, žmonės, kurių nervų sistema jautri, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, yra labiau veikiami ir orų. Mano minėtu atveju, veikiausiai suveikė staiga pažemėjęs slėgis, dėl kurio apėmė visi tipiniai išgyvenimai: darėsi sunku telkti dėmesį, stigo energijos, atrodė, jog nuolat traukia prie žemės.

JAV psichiatrai, aktyviai nagrinėję meteorologinių sąlygų įtaką pacientų psichikai, pastebėjo, jog sumažėjus atmosferos slėgiui dažniau pablogėja depresija sergančiųjų sveikatos būklė. Mokslininkai teigia, jog meteorologinių sąlygų kaita, ypač kalbant apie lietų ir darganas, siejama ir su didesniu savižudybių skaičiumi, todėl pamąstyti tikrai yra apie ką.

Nemalonūs išgyvenimai jautresnius žmones gali apnikti ne tik rudenį, bet ir žiemą. Mokslinėje terminologijoje neretai sutinkamas terminas sezoninis afektinis sutrikimas, arba, kalbant paprasčiau, – žiemos depresija. Teigiama, jog sergamumas ja didėja tolstant nuo pusiaujo, tačiau žiemos melancholija rečiau pasireiškia šalyse, kur didžiąją žiemos ir rudens dalį yra sniego.

JAV psichiatrai pastebėjo, jog sumažėjus atmosferos slėgiui dažniau pablogėja depresija sergančiųjų sveikatos būklė.

Statistikos duomenimis, vien Jungtinėje Karalystėje šis sutrikimas kiekvieną žiemą kankina maždaug apie 4 mln. žmonių. Atsparesni žmonės šį sutrikimą pergyvena lengviau, kitiems gi gali kilti rimtų sutrikimų. Panašiai kaip gyvūnai, einantys žiemos miego, jautresni homosapiens taip pat gali tapti mieguisti, prarasti darbingumą, norą bendrauti ir netgi užsisklęsti savyje.

9 mėnesiai Islandijoje

Iš Klaipėdos kilusi draugė Vita devynis mėnesius praleido ledo šalimi vadinamoje Islandijoje. Iš jos pasakojimo suprantu, jog ten gyvenant, vos 3-4 valandos dienos šviesos jai nebuvo didelis iššūkis – neva Lietuvoje ji jausdavosi panašiai.

„Tačiau atėjus vasarai ir baltosioms naktims, pasidarė sunku suvokti, kaip saulė gali nusileisti ir iškart pakilti – tai ir buvo sunkiausia mano patirtis. Žinoma, vietiniams tai kasdienis vasaros atributas, o mane aplankė keista būsena, kuri siuntė kažkokius signalus organizmui. Staiga, po 10 metų vegetarizmo, tie signalai privertė paragauti mėsos“, − prisipažino Vita.

Orų kaita veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir apetitą.

Turbūt nevertėtų stebėtis – juk, pavyzdžiui, grenlandų pagrindinis maistas yra ruonių ir banginių mėsa. Ir iš tiesų, orų kaita veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir apetitą. Orams atšilus, norisi lengvesnio maisto, o temperatūrai krentant atsiranda poreikis šilto, sotaus ir netgi riebaus maisto.

Kitas mano bičiulis, užkietėjęs keliautojas Simas, išmaišęs kone pusę pasaulio teigia, jog jam vėsus oras kur kas palankesnis. „Pavyzdžiui Indijoje buvo taip karšta ir sausa, jog pradžioje išties labai sunku. Nuolat prakaituoji, ta kaitra atima daug jėgų. Tailande ir Puerto Rike dar kitoks klimatas – karšta, bet drėgna, todėl aklimatizacijos periodu sunku kvėpuoti. Pastebėjau, jog itin šilti orai mane kiek vargina. Labiausiai mėgstu žiemos žygius: švarus, gaivus, šaltas, bet ne vėjuotas oras“, − apie savo meteorologines patirtis atviravo Simas.

Lemia asmenybės tipas

2011 metais Danijoje buvo atliktas tyrimas, kuris nagrinėjo orų įtaką vietinių paauglių nuotaikoms. Tyrėjai savo išvadose nurodo, jog viskas priklauso nuo asmenybės tipo. Jų nuomone, egzistuoja žmonių grupės, kurios dievina vasariškus orus, ir žmonės, kurie šiltų orų neapkenčia. Taip pat buvo išskirta lietaus priešininkų grupė, kurią krituliai nuteikia negatyviai. Tyrimas taip pat atskleidė, jog beveik pusė tirtų paauglių yra visiškai arba labai minimaliai veikiami orų pokyčių.  Perskaičius šią informaciją, iškart supratau, kuriai grupei priklausau aš.

Viskas priklauso nuo asmenybės tipo: egzistuoja žmonių grupės, kurios dievina vasariškus orus, ir žmonės, kurie šiltų orų neapkenčia.

Visa problema slypi hormonuose. Pasirodo, jog žiemos metu išsiskiria daugiau melatonino ir mažiau serotonino. Jei melotonino organizmas išskiria per daug, būsena taip pat gali būti depresyvi. Psichologinei savijautai pagerinti pirmiausiai gali padėti natūrali šviesa, pasivaikščiojimas saulėtą dieną. Jei šilumos gauti nėra galimybių, teks ieškoti kitų išeičių, kurios teiktų malonumą.

Šį saulės poveikį patyriau savo kailiu – po septynių mėnesių praleistų Švedijoje, kur nuolat pliaupiantį lietų vėliau pakeitė stingdanti žiema, atsigauti morališkai vykau į Egiptą. Šilumos poreikis buvo nenupasakojamai didelis, tačiau atostogų pradžioje 40 laipsnių skirtumas organizmui iš tiesų sukėlė šoką. Visgi, man adaptacija prie tokio klimato buvo maloni, pajutau, kaip palaipsniui dingo kamavusi apatija ir užplūdo energija.

Bėgti ten, kur nesibaigia vasara – išeitis, tačiau mėginti prisitaikyti ir susitvarkyti su gamtos išdaigomis – taip pat sprendimas. Jautrumas orams gal ir nėra maloniausias išgyvenimas, tačiau kontroliuojamas ir gana natūralus procesas, su kuriuo, mokslininkų duomenimis, kovoja net du trečdaliai pasaulio gyventojų. Priverskime organizmą veikti taip, jog laimės hormonų balansas nenukryptų nuo normų ir kepinant saulei, ir žliaugiant lietui.

Šią vasarą nemažai lietuvių, ypač pajūrio gyventojų bei verslininkų, skundžiasi, kad sinoptikų prognozės dažnai būna netikslios ar net visiškai nepasitvirtina. Sinoptikai atitaria, kad tai normalu, mat dėl šylančio klimato pastarosios vasaros tapo vis permainingesnės, o gyventojai turėtų ruoštis dar staigesniems orų pokyčiams bei dažnesnėms anomalijoms.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vyresnioji specialistė Inga Stankūnaitė teigia, kad pastarosiomis dienomis į Lietuvą iš pietų atkeliauja labai karšti ir drėgni oro srautai. Jiems maišantis su šaltu oru, ypač greitai formuojasi kamuoliniai debesys, ir sudėtinga tiksliai nusakyti, kurioje vietoje susidarys debesis, kada ir kur jis nebeišlaikys kritulių, o kur praslinks pro šalį.
„Kritulių iškritimo teritorija tokiu atveju dažniausiai siekia vos 10–20 km spindulį, todėl netgi, tarkime, Vilniuje, Fabijoniškių rajone, gali lyti, o pietiniame sostinės gale – ne“, – pasakoja I.Stankūnaitė. Pasak sinoptikės, trijų parų prognozių Lietuvos teritorijai patikimumas siekia apie 80 proc., tačiau visada išlieka tikimybė, kad oro masės pakeis judėjimo kryptį ar skaičiavimuose įsivels klaida.
Vilniaus universiteto klimatologijos profesorius Arūnas Bukantis pastebi tendenciją, kad dėl šylančio klimato anomalinių atmosferos reiškinių – šalnų, karščio bangų, stiprių liūčių, vėlyvų šalnų – Lietuvoje taip pat daugėja. Todėl sinoptikams vis sudėtingiau prognozuoti tokius permainingus orus.
„Gyventojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į žiniasklaidos priemonėse pateikiamų orų prognozių šaltinį“, – pataria A.Bukantis. Pasak mokslininko, tikrai ne visos žiniasklaidos priemonės remiasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kartais pateikia pasenusius duomenis, todėl prognozėse dažnai galima pastebėti net kelių laipsnių skirtumą.

Dėl šiltos žiemos dygsta grybai, žydi augalai, o paukščiai neskrenda žiemoti. Sinoptikai prognozuoja, kad visa 2012 metų žiema bus šiltesnė nei įprastai.

Aktyvus rudenį vykstančių grybavimo čempionatų dalyvis varėniškis Nikolajus Lysenkovas gruodžio 30 d. iš miško parsinešė itin egzotišką laimikį – šviežių voveraičių. „Radau nedaug, bet sriubai užteko“, – šypteli rudeniškų gėrybių žiemą paskanavęs vyras. Tiesa, jam toks radinys nebuvo naujiena, mat prieš penkerius ar šešerius metus voveraičių varėniškis prisirinko sausio 15 dieną.
N.Lysenkovas – ne vienintelis lietuvis, gruodžio pabaigoje grybavęs Lietuvos miškuose. Varėnos rajone šiais grybais Kūčių stalą pagardino ir Čepkelių raisto gamtininkai. „Kartais jos būna užsilikusios nuo rudens, išmirkusios nuo lietaus, o mes radome keletą saujų šviežių ir gražių grybų“, – retą radinį apibūdino Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.
Šią šiltą žiemą gamta, atrodo, kaip reikiant susipainiojo. Miškuose pražydo žibutės, o Čepkelių aukštapelkėje gamtininkai aptiko keletą mėnesių anksčiau laiko galvas iškėlusių kupstinių švylių ir žiedus sukrovusių gelsvųjų balandūnių, paprastai žydinčią liepos mėnesį.
“Mano tėviškėje Kėdainių rajone, Kalnaberžėje, kaimynė džiaugiasi, kad pražydo jos forzitija – šis krūmas žydi pavasarį“, – geltonais žiedais apsipylusį krūmą regėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
M.Lapelė mano, kad dėl šiltų pastarųjų savaičių orų augalai susipainiojo – pliusinė temperatūra ir ilgos naktys jiems primena pavasarį, todėl jie ima krauti pumpurus.

Gruodis neįprastai šiltas

Įkandin augalų pavasario ritmu pradėjo gyventi ir gyvūnai. M.Lapelė pastebi, kad šiemet labai aktyvūs bebrai – paprastai tokiu metu jie jau turėtų tupėti po ledu ir krimsti sukauptas žiemos atsargas, o šiemet jie skanauja šviežią žievę. „Vasario kovo mėnesį pradeda reikštis kurtiniai – jei ir toliau bus taip šilta, jie irgi gali sumaišyti metų laikus“, – mano gamtininkas.
Tuo tarpu Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėja Marija Jankauskienė stebisi į šiltus kraštus dar neišskridusiais paukščiais – šiame krašte pasiliko viena pilkoji gervė, pilnas ežeras didžiųjų dančiasnapių, kurie visada žiemą pasitraukia bent jau į Pietų Europą. Žemaitijoje gamtininkai neseniai dar matė ir skrendant žąsis.
Daugiametę statistiką išanalizavusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja V.Ralienė tvirtina, kad ši žiema iš tiesų yra viena šilčiausių, tačiau ji nėra rekordinė. 2011 m. vidutinė gruodžio temperatūra siekė 1,9 laipsnio ir palyginti su standartine klimato norma buvo aukštesnė net 4,3 laipsnio. Standartinė gruodžio temperatūra – 2,4 laipsnio šalčio.
„Tai atrodo kaip labai didelė anomalija, bet 2006 m. gruodį vidutinė temperatūra už normą buvo aukštesnė 6–7 laipsniais. 2006 m. gruodžio vidutinė temperatūra buvo 3–5 laipsniai, o pajūryje – 6–6,7 laipsnio. Tai buvo pati aukščiausia gruodžio temperatūra per meteorologinį stebėjimą – iki to laiko aukščiausia temperatūra gruodį buvo užfiksuota 1960 m.“, – pasakoja V.Ralienė.
Nors pastarosios dvi žiemos buvo žvarbios ir snieguotos, šiame amžiuje Lietuvoje daugiau būta šiltų nei šaltų žiemų – ne tik 2006–2007 m., bet ir 2007–2008 m., 2008–2009 m. žiemos buvo šiltos. Štai 2007–2008 m. tikros žiemos net nesulaukėme – visos žiemos vidutinė temperatūra buvo teigiama. Rudeniškai šilti visi trys žiemos mėnesiai buvo ir 2000–2001 m. žiemą.
Kita vertus, kaip rodo Lietuvos žiemų patirtis, jeigu vieną mėnesį nesulaukta šalčių, tai dar nieko nereiškia. „Po šilto 2007 m. gruodžio labai šiltas buvo ir sausis, bet vasarį sulaukėme normalios tikros žiemos – spėjo pasilaikyti sniego danga, o porą naktų šaltis užspirgino iki 30 laipsnių. Net jei du mėnesius žiemos nėra, jos negalima nurašyti. Be to, dvi pastarosios žiemos buvo šaltos, o prieš tai trys neįprastai šiltos“, – primena V.Ralienė.

Prognozuojama šilta žiema

Vis dėlto šiemet greičiausiai nepasikartos 2007–2008 m. situacija ir tikros žiemos, bent jau kol kas, nesitikima. Tiek Lietuvos, tiek užsienio sinoptikai prognozuoja šiltą tiek sausį, tiek vasarį. V.Ralienė prognozuoja, kad sausio mėnesį vidutinė temperatūra bus iki 4 laipsnių aukštesnė už standartinę klimato normą, kuri yra 5,1 laipsniai šalčio.
Artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje vyraus nepastovūs orai – žiemai pavyks įsiveržti parai ar dviem, bet ją vėl vys šiltesni orai, o sniegą keis lietus. Ir tokias prognozes pateikia skirtingi šaltiniai. Gismeteo.ru prognozuoja, kad nors naktimis paspaus šaltukas, pasirodys viena kita snaigė, dienomis temperatūra vis tiek suksis nuo poros laipsnių žemiau nulio iki kelių laipsnių šilumos.
„Prognozavome, kad šios žiemos temperatūra bus šiltesnė už standartinę klimato normą dviem laipsniais, nors dabar didelė tikimybė, kad ji bus dar aukštesnė. Žiemos standartinė klimato norma – keturi laipsniai šalčio“, – komentuoja V.Ralienė.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis, remdamasis JAV naconalinio klimato duomenų centro prognozėmis, patvirtina, kad Lietuvoje sausio, vasario ir net kovo mėnesiais numatoma gana ryški teigiama anomalija.
“Sausį temperatūra bus aukštesnė už vidutinę daugiametę trimis keturiais laipsniais. Vasario mėnesio temperatūra viršys vidutinę daugiametę dviem trimis laipsniais, o ir kovą numatoma panaši anomalija. Kadangi sausio ir vasario vidutinė daugiametė temperatūra nuo –3 iki –5 laipsnių, vadinasi, šiemet žiemą temperatūra turėtų būti neigiama, bet artima nuliui. Be abejo, tokia žiema priskiriama prie šiltų”, – sako profesorius.
A.Bukantis mano, kad esant tokiai aukštai temperatūrai sniego danga negali susidaryti, nes krituliai iškris lietaus arba šlapio sniego pavidalo, o esant neįšalusiai žemei, sniegas greitai ištirpsta. “Kritulių iškris nemažai, nes atmosferoje susidaręs didelis vandens kiekis, bet tai daugiausiai bus lietus”, – mano pašnekovas.
Tiesa, pasak jo, nepastovi sniego danga Lietuvai būdinga, išskyrus praėjusias dvi žiemas, kurios buvo šaltesnės negu įprasta. O kodėl po dviejų tikrų žiemų šiemet įsivyravo šilti orai? “Tiesioginė priežastis, kodėl tokie šilti orai – Vakarų pernaša. Kartu su vakariniais srautais į Rytų Europą plūsta šiluma iš Šiaurės Atlanto, dėl to temperatūra viršijama keturiais penkiais laipsniais, o praėjusią savaitę Šiaurės Rytų Europoje vidutinė daugiametė temperatūra buvo viršijama net 10–12 laipsnių. Šiluma keliauja su labai aktyviais ciklonais. Kas kelios dienos iš Atanto į Europą atslenka stiprūs ciklonai, nešini šilto oro masėmis”, – paaiškino prof.A.Bukantis.
Šiltą žiemą Lietuvai prognozuoja ir kiti užsienio klimatologai. Tarptautinių klimato ir visuomenės tyrimų institutas skaičiuoja, kad didelė tikimybė, jog Lietuvoje vasarį, kovą ir balandį, o taip pat gegužę ir birželį temperatūra bus šiltesnė nei įprastai. O Tarptautinė oro prognozių agentūra JAV taip pat skelbia, kad Europos regione, kuriam priskiriama Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija, Čekija, Vokietija, Danija ir keletas kitų šalių, sausį–kovą vyraus aukštesnė temperatūra už vidutinę daugiametę.

Maskvoje gruodį – šilumos rekordas

Šiltesnė nei įprasta žiema šiemet ir kitose Europos dalyse. Prancūzijoje lapkritis buvo antras pagal šiltumą nuo 1990 m., o Rusijos meteorologai gruodžio pabaigoje Maskvoje užfiksavo aukščiausią temperatūrą gruodžio mėnesį per 113 metų – 4,1 laipsnio šilumos. Apskritai, Pasaulio meteorologų organizacijos teigimu, pasaulyje 2011-ieji buvo dešimtieji metai pagal šiltumą nuo tada, kai pradėti fiksuoti šie rekordai – tai yra nuo 1850-ųjų.
Paradoksalu, tačiau garsiausi klimatologai rugsėjį prognozavo, kad Europos šiemet laukia ypač šalta žiema. Netrukus jiems teko koreguoti savo prognozes ir dabar daugelis jau visai Europai prognozuoja šiltesnę nei įprastai žiemą.
„2012 m. žiema Europoje greičiausiai bus švelni ir be didelių ar užsilaikiusių speigų“, – pabrėžia „Point Carbons“ meteorologas Georges Muelleris.

BFL

Sinoptikai praneša, kad pirmasis rugpjūčio savaitgalis bus šiltas, tačiau sekmadienį atėjęs ciklonas atneš lietaus.

Jau šeštadienį vakariniuose rajonuose numatomas lietus. Temperatūra naktį bus 10-17, dieną oras sušils iki 22-27 laipsnių.

Sekmadienį daugelyje rajonų palis, galima perkūnija. Oro temperatūra naktį 12-17, dieną 23-28 laipsniai šilumos.

BFL

Šiandien Lietuvoje bus nepastoviai debesuota, daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, perkūnija. Perkūnijos metu vietomis galimas škvalas ir kruša. Pūs 2-7 m/sek. pietryčių vėjas. Oro temperatūra dieną 23-28 laipsniai karščio. Vilniuje trumpai su perkūnija palis. Dieną 25-27 laipsniai šilumos.

Šeštadienį daugelyje rajonų trumpai palis, kai kur galima perkūnija. Temperatūra naktį 12-17, dieną 18-23 laipsniai šilumos.

Sekmadienį kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra naktį 10-15, dieną 21-26 laipsniai šilumos.

BFL

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad ketvirtadienį antroje dienos pusėje daug kur numatomos liūtys su perkūnijomis, kai kur galimas škvalas. Panašūs orai prognozuojami ir penktadienį. Stiprių liūčių metu paprastai apsemiamos sodybos, miestų gatvės, keliai, pasėlių plotai, pavojingai persipildo vandens telkiniai, gali sutrikti įprastinės žmonių gyvenimo sąlygos. Liūties, perkūnijos ar škvalo metu gyventojai dėl sugadintų pastatų, kelių, energetikos ir ryšių sistemos objektų, sutrikusio eismo gali patirti didelių nuostolių. Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą primena ir pataria, kaip reikėtų elgtis stiprios liūties, perkūnijos ar škvalo metu.

Perspėkite darbuotojus apie artėjančius pavojingus hidrometeorologinius reiškinius ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti. Sustabdykite krovos darbus su kranais bei kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi. Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, duris, stoglangius ir kitas angas. Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.

Nestovėkite ir nestatykite automobilių po aukštais medžiais, arti elektros linijų. Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus ir langines. Prieš prasidedant liūčiai, iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingesnius daiktus. Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.

Perkūnijos metu namuose būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas. Pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti prie elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Perkūnijai užklupus lauke, geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau ir pralaukite perkūniją.

Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite kaimynus, o nelaimės atveju skambinkite skubios pagalbos telefono numeriu 112.

BFL

Artėjant savaitgaliui, Lietuvoje numatomi trumpi lietūs su perkūnija, karščiai truputį atlėgs.

Penktadienio naktį daug kur trumpai palis, kai kur su perkūnija. Žemiausia temperatūra 14–19 laipsnių šilumos.

Penktadienį dieną šiaurės rytinėje šalies dalyje trumpi lietūs, pietvakarinėje – protarpiais lietus, daug kur smarkus. Daugelyje rajonų griaudės perkūnija.

Sušils iki 25–30, vakarinėje šalies dalyje vietomis iki 21–23 laipsnių.

Šeštadienio naktį daug kur taip pat trumpas lietus, vietomis smarkus, griaudės perkūnija.

Šeštadienį kai kur trumpai palis su perkūnija. Žemiausia temperatūra naktį 14–19, aukščiausia dieną 21–26 laipsniai šilumos.

BFL

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus šilti, bet lietingi su perkūnija orai.

Ketvirtadienio naktį vietomis trumpas lietus, kai kur galima perkūnija. temperatūra 14–19 laipsnių. Dieną daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis perkūnija, temperatūra 23–28 laipsniai šilumos.

Penktadienio naktį daug kur trumpai palis, vietomis perkūnija. Dieną taip pat numatomas lietus, daug kur smarkus, griaudės perkūnija. Temperatūra naktį 14–19, dieną 18–23, kai kur šiauriniuose rajonuose iki 26 laipsnių šilumos.

BFL

Po poros savaičių pertraukos į Lietuvą grįžta karštis. Savaitės viduryje oro temperatūra sieks 28 laipsnius šilumos.

Artimiausią parą Lietuvoje bus be didesnio lietaus. Naktį ir rytą vietomis numatomas rūkas. Žemiausia oro temperatūra naktį bus 9-14, aukščiausia dieną – 21-26 laipsniai šilumos.

Trečiadienio naktį taip pat be didesnio lietaus, dieną vietomis, daugiausia pietrytiniuose rajonuose, trumpai palis. Oro temperatūra naktį pakils iki 12-17, dieną – 23-28 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį daug kur trumpi lietūs, vietomis – su perkūnija. Temperatūra naktį bus 13-18, dieną – 23-28 laipsniai šilumos.

REUTERS

Šiandien Lietuvoje numatomi nepastoviai debesuoti orai, kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Pūs 5-10 m/sek. pietvakarių vėjas. Oro temperatūra dieną 18-23 laipsniai šilumos. Vilniuje trumpai palis, galima perkūnija. Dieną bus 21-23 laipsniai šilumos. 

Penktadienį daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, perkūnija. Vietomis palis smarkiai. Temperatūra naktį 9-14, dieną 18-23 laipsniai šilumos.

Savaitgalis bus lietingas bei gana vėsus. Žymesnio orų pagerėjimo nenumatoma ir kitos savaitės pradžioje.

Saulė šiandien teka 4.44, leidžiasi 21.58. Dienos ilgumas – 17.14.

BFL

Artėjant Joninėms, ketvirtadienį Lietuvoje numatomas trumpas lietus su perkūnija. Penktadienio, tai yra, Joninių, naktį kritulių neturėtų būti, tačiau Joninių dieną taip pat trumpai palis.

Ketvirtadienio naktį daug kur trumpi lietūs, galima perkūnija. Vėjas pietryčių, pietų, 7–12 m/s, vietomis gūsiai 15-20 m/s. Žemiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį dieną daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s, vietomis gūsiai 15-18 m/s. Sušils iki 19–24 laipsnių.

Penktadienio naktį be žymesnio lietaus, dieną trumpi lietūs, daug kur perkūnija.

Vėjas pietų, pietvakarių, 3–8 m/s, perkūnijos metu kai kur gūsiai iki 15–18 m/s.

Žemiausia temperatūra naktį 9–14, aukščiausia dieną 18–23 laipsniai šilumos.

BFL

Savaitės viduryje laikysis ne itin šilti, lietingi orai, prognozuoja sinoptikai.

Trečiadienio nakties pirmoje pusėje rytiniuose rajonuose kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, 3–8 metrų per sekundę. Žemiausia temperatūra bus 7–12 laipsnių.

Dieną vietomis trumpai palis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 5–10 metrų per sekundę. Įdienojus sušils iki 17–22 laipsnių.

Ketvirtadienį daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis galima perkūnija. Temperatūra naktį sieks 11–16, dieną 20–25, pajūryje 17–19 laipsnių šilumos.