Savaitgalį numatomas tik trumpas lietus ir šiltas oras, o pirmadienį lis smarkiai ir griaudės.

Sinoptikų teigimu, šeštadienį Lietuvoje vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra naktį bus 7-12, dieną – 21-26, pajūryje 16-19 laipsnių šilumos.

Sekmadienį lietaus nenumatoma. Oro temperatūra naktį nukris iki 5-10, dieną pakils iki 21-26 laipsnių šilumos.

Pirmadienio naktį vakarinėje šalies pusėje turėtų lyti, kai kur griaudės perkūnija. Oro temperatūra sieks 10-15 laipsnių šilumos.

Dieną prognozuojami lietūs, kai kur – smarkūs, perkūnija. Perkūnijos metu vėjo gūsiai gūsiai sieks 15-20 metrų per sekundę.

Oro temperatūra pirmadienį bus 17-22, pajūryje – 13-15, rytiniuose rajonuose – iki 26 laipsnių šilumos.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausios dienos bus šiltos, gali trumpai palyti, griaudėti perkūnija.

Penktadienio naktį vietomis, dieną daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra naktį sieks 7-12, dieną bus 21–26, pajūryje – iki 15-18 laipsnių šilumos.

Šeštadienį vietomis trumpai palis, taip pat galima perkūnija. Temperatūra naktį bus 8-13, įdienojus sušils iki 21–26, pajūryje – iki 16-19 laipsnių.

Antroje savaitės pusėje Lietuvoje turėtų būti šilčiau, bet, anot sinoptikų, lyti nesiliaus.

Trečiadienio debesuota su pragiedruliais. Protarpiais lietus. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s, vietomis gūsiai 15–17 m/s. Žemiausia temperatūra 7–12 laipsnių.

Dieną debesuotumas mažas, žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas vakarų, 7–12 m/s, rytą vietomis gūsiai 15–17 m/s, sušils iki 12–17 laipsnių.

Ketvirtadienį dieną vietomis trumpai palis. Vėjas pietų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 4–9 laipsniai, dieną 18–23 laipsnių.

Penktadienio naktį kai kur, dieną daugelyje rajonų trumpi lietūs. Dieną vietomis perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 6–11 laipsnių, dieną 17–22 laipsniai.

Antradienį Lietuvoje išsilaikys ne itin vasariški – lietingi ir vėsoki orai. Trečiadienį bus kiek šilčiau, lietaus turėtų sumažėti.

Antradienio naktį daug kur truputį palis. Žemiausia temperatūra 4–9 laipsniai šilumos.

Antradienį dieną protarpiais lietus. Sušils iki 11–16 laipsnių.

Trečiadienio naktį daug kur, dieną vietomis rytiniuose rajonuose palis.

Temperatūra naktį 5–10 laipsnių šilumos, dieną 14–19, pajūryje 11–13 laipsnių.

Tarptautinės oro prognozių agentūros duomenimis, orų anomalijų Lietuvoje šią vasarą bus, bet mažiau nei pernai

Tiek JAV, tiek rusų meteorologai prognozuoja, kad ši vasara Lietuvoje bus šilta, tačiau tokių karščių, kokie kepino praėjusiais metais, neturėtume sulaukti.

Vėlyvas ir vėsus šių metų pavasaris nustebino ir pirmąją gegužės savaitę – Kelmėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Šiauliuose iškrito sniego. Jau žydinčius augalus kai kuriuose rajonuose jis užklojo net 2 cm storio sluoksniu. Maždaug gegužės viduryje prognozuojamos ir paskutinės vėlyvosios šalnos, kurios Lietuvoje kartojasi kasmet.

Lietuvos sinoptikai prognozuoja, kad šiemet paskutinis pavasario mėnuo bus vėsesnis nei pernai ir vidutinė mėnesio temperatūra sieks vos 11 laipsnių šilumos. Priminsime, kad pernai gegužę vidutinė oro temperatūra daugelyje rajonų kilo iki 12–14 laipsnių šilumos ir buvo daugiau negu laipsniu aukštesnė už vidutinę daugiametę.

Vasara pernai buvo rekordiškai karšta ne tik Lietuvoje, bet ir visame Šiaurės pusrutulyje. Karščio banga tęsėsi nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos, o temperatūra buvo net 6,7–13,3 laipsnio aukštesnė už vidurkį. Meteorologai sako, kad praėjusi vasara – karščiausia Europoje per 500 metų. Beje, ir JAV, ir Europos hidrometeorologijos tarnybų specialistai jau praėjusių metų gegužės pradžioje perspėjo, kad vasara bus pati karščiausia per kelis šimtus metų.

O kokius orus žada JAV ir rusų klimatologai, biologai ir liaudies meteorologijos žinovai šiai vasarai?

Laukia permainingi orai

Birželio pirmosiomis dienomis vasara Lietuvoje prasideda retai kuriais metais. Štai pernai birželio pradžia buvo labai lietinga, o 2008 m. daugelyje rajonų pirmąją vasaros savaitę oras buvo sušilęs vos iki 7–11 laipsnių.

Tarptautinės oro prognozių agentūros (WSI) duomenimis, šiemet kalendorinė vasara taip pat nesutaps su vasariškais orais. WSI meteorologai vasario mėnesį Lietuvai prognozavo vėsų pavasarį, o dabar skelbia, kad ir birželio pradžioje negalėsime pasilepinti vasariška šiluma. Anot amerikiečio, vyriausiojo WSI meteorologo Toddo Crawfordo, orai pradės džiuginti nuo birželio vidurio, o liepą T.Crawfordas prognozuoja gana karštą. Termometro stulpelis gali pakilti šiek tiek aukščiau negu įprastai, tačiau taip kepinti, kaip praėjusią vasarą, neturėtų.

Amerikiečiai prognozuoja, kad šiemet, kaip ir pernai, neišvengsime liūčių su vėtromis ir škvalų. Jie Lietuvą turėtų pasiekti vasaros pabaigoje. Panaši situacija visoje Europoje pastebima pastaruosius kelerius metus.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis paaiškina, kad klimato atšilimo fone tai įprasti reiškiniai. Mat škvalai ir liūtys atslenka kartu su karšto oro srovėmis.

“Permainingi, kontrastingi orai užklumpa vis dažniau. Šią vasarą taip pat neišvengsime ekstremalių orų permainų. Sausą orą keis staigus lietus, vėjai, škvalas. Manoma, kad vasara bus vėsesnė nei pernai, tačiau labai permaininga”, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė.

Mokslininkė sako, kad klimato šiltėjimas išjudino nusistovėjusius procesus gamtoje, todėl orus šiandien labai sunku tiksliai prognozuoti. “Per dieną jie pasikeičia kelis kartus. Be to, šios vasaros orams įtakos turės Ramiojo vandenyno sroves sujaukęs cunamis, tačiau dar neaišku, kaip tai atsilieps”, – sako A.Galvonaitė.

Rusijos hidrometeorologijos tarnybos specialistų prognozės konkretesnės. Jų duomenimis, ši vasara labai karštais orais nelepins, vidutinė mėnesio temperatūra bus gerokai žemesnė nei pernai. Ir nei gegužę, nei visą vasarą oro temperatūra neturėtų pakilti aukščiau už vidutinę daugiametę.

Prognozuojama vidutinė daugiametė temperatūra

A.Bukantis taip pat patvirtina, kad šią vasarą oro temperatūra bus artima vidutinei daugiametei. Remdamasis JAV nacionalinio aplinkos prognozių centro duomenimis, pernai klimatologas visiškai tiksliai nusakė būsimus žiemos, pavasario ir vasaros orus. “Nacionalinis aplinkos prognozių centras pateikia tiksliausias ne tik Europos, bet ir viso pasaulio orų prognozes. Jau dabar jos sukurtos visai vasarai ir rudens pradžiai. Amerikiečiai Lietuvoje nenumato jokių anomalijų. Temperatūra turėtų būti puse laipsnio aukštesnė arba žemesnė už vidutinę daugiamatę”, – prognozuoja A.Bukantis ir patikslina, kad birželį vidutinė mėnesio temperatūra mūsų šalyje yra 15,7 laipsnio, liepą – 17 laipsnių, o rugpjūtį – 16,6 laipsnio. Kritulių, anot profesoriaus, birželį turėtų iškristi 5–8 proc. mažiau negu įprastai, o kitus du vasaros mėnesius lietaus sulauksime panašiai kaip ir kiekvienais metais. Vidutiniškai Lietuvoje per mėnesį birželį iškrenta 69 mm kritulių, liepą – 80 mm ir rugpjūtį – 71 mm. “Dažniausiai jie pasiskirsto netolygiai, todėl po kelių savaičių sausros krituliai gali iškristi stiprių liūčių pavidalu”, – sako A.Bukantis.

Jis pastebėjo, kad pastaruosius kelerius metus stiprėja meridianiniai procesai, kai oro pernaša vyksta iš šiaurės į pietus ir iš pietų į šiaurę. Tad pas mus įsiveržia kontrastingos oro masės – vasarą tropinės, atnešančios karščio bangą, o žiemą – arktinės, sukeliančios neigiamos temperatūros anomalijas. “Tai ilgalaikiai procesai, vykstantys palengva, todėl negalima tvirtinti, kad nuo šiol visos vasaros Lietuvoje bus karštos, o žiemos šaltos. Itin karšta pernykštė vasarą – tai ne klimato pasikeitimo rezultatas, o orų anomalija. Temperatūrų vidurkiai apskaičiuojami per trisdešimt metų”, – dėsto A.Bukantis.

Augalai prognozuoja sausą vasarą

Prieš penkiasdešimt ir daugiau metų gana patikimas šaltinis bandant nuspėti kito sezono orus būdavo liaudies meteorologija. Tačiau šiandien senolių taikyti orų spėjimo būdai retai pasitvirtina, ypač tokie, kurie siejami su kalendorinėmis šventėmis. Pavyzdžiui, jeigu Kalėdos šaltos, tai Velykos bus šiltos, jei per Jonines lyja, rugpjūtis irgi bus lietingas, arba koks šv. Baltramiejus, toks bus ir ruduo. Moksliškai nepagrįsti bei su tikrove dažniausiai prasilenkia ir tokie spėjimai, esą jeigu sausis šaltas, tai liepa bus karšta, vasaris šiltas – balandis bus šaltas, kai liepos 10-ąją lyja, tai lietus pliaups dar septynias savaites, koks oras bus birželio 8-ąją, tokios bus ir ateinančios keturios savaitės. Aplinka šiandien labai pasikeitusi, todėl tokie senolių pastebėti dėsningumai jau seniai nesipildo. Tačiau orų prognozės, kurios daromos stebint gyvūnus, paukščius ir augalus, dažniausiai pasitvirtina.

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad gamtoje visada išlaikoma pusiausvyra. Tad jeigu buvo šaltesnė žiema, tai vasaros reikėtų laukti karštos, o kai žiema šilta, vasarą būna vėsiau nei įprastai. Šį dėsningumą gamtininkas pastebi jau ne vienus metus. Tad, anot jo, būsimos vasaros orai neturėtų būti labai karšti.

“Šiemet vasara bus vėsesnė, tačiau ne tokia lietinga, kaip prieš dvejus metus. Tada liepos mėnesį oras sušildavo vos iki 14 laipsnių”, – prisimena A.Kulbis. Jis prognozuoja, kad šiemet alinančių karščių nesulauksime, nes pernai jau balandį žydėjo daugelis augalų, o šiemet žiedai skleidėsi mėnesiu vėliau. “Pagal tai galima spręsti, kad itin didelių temperatūros skirtumų tarp pavasario ir vasaros orų neturėtų susidaryti”, – mano biologas.

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė taip pat pastebi, kad šį pavasarį visi augalai žydi savo laiku. Tad ir vasarą ji prognozuoja šiltą, bet ne karštą. “Gali būti sausoka vasara, nes šiemet labai derlingos garšvos. O tokios jos būna, kai trūksta drėgmės. Kad didelių karščių nesulauksime, patvirtina jau dabar žydintys klevai. Pernai jų žiedus rinkau tik gegužės pabaigoje”, – prisimena A.Karaliūnaitė.

Gamtininkai tiki, kad jeigu ievos gausiai žydi, vasara nebus labai karšta. O šiemet šie krūmai išskleidė itin daug žiedų.
A.Kulbis mano, kad ne tik vasara nedžiugins itin karštais orais, bet ir paskutinis pavasario mėnuo nelepins šiluma. “Ąžuolai, kurie jautrūs šalčiui ir orų permainoms, tik dabar sukrovė pumpurus, vadinasi, dar sulauksime gegužės šalnų ir vėsių orų”, – neabejoja biologas.

Savaitgalį Lietuvoje lis, vietomis griaudės perkūnija.

Sinoptikų teigimu, artimiausią naktį daugelyje šalies rajonų lis, vietomis galima perkūnija. Žemiausia oro temperatūra bus 5–10 laipsnių šilumos.

Šeštadienio dieną vietomis trumpai palis. Aukščiausia oro temperatūra numatoma 13-18, pajūryje – 10-12 laipsnių šilumos.

Sekmadienį dieną vakariniuose rajonuose – lietus, vietomis griaudės perkūnija. Naktį daug kur tvyros rūkas. Temperatūra naktį tepakils iki 3-8 laipsnių šilumos, dieną bus 16-21 laipsnis šilumos.

Pirmadienio naktį vėl lis, vietomis – smarkiai, dieną – kai kur trumpai, vietomis prognozuojama perkūnija. Temperatūra naktį bus 6-11, dieną – 13-18 laipsnių šilumos.

 

Lietuvoje artimiausiomis dienomis sausus ir šiltus orus pakeis trumpi lietūs su perkūnija. Penktadienis bus vėsesnis.

Ketvirtadienio naktį be lietaus, temperatūra 5–10 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį dieną vakariniuose rajonuose kai kur numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Sušils iki 22–27 laipsnių.

Penktadienio naktį daug kur palis, vietomis smarkiai. Dieną daugelyje rajonų trumpi lietūs, vietomis perkūnija.

Temperatūra naktį 9–14, dieną 14–19, vietomis 10–12 laipsnių šilumos.

Savaitės viduryje laikysis šilti ir sausi orai, prognozuoja sinoptikai.

Trečiadienio naktį be lietaus. Žemiausia temperatūra bus 4–9, pajūryje apie 10 laipsnių šilumos. Dieną taip pat nelis, aukščiausia temperatūra sieks 20–25 laipsnius šilumos.

Ketvirtadienį be žymesnio lietaus. Žemiausia temperatūra naktį sieks 6–11 laipsnių, įdienojus sušils iki 20–25 laipsnių, pajūryje bus 14–17 laipsnių šilumos.

Praėjusią savaitę dalį Lietuvos uždengęs gausus sniegas ir minusinė temperatūra sukėlė nuogąstavimų, ar tai nepakenks būsimam derliui. Žemės ūkio rūmų vyr. specialistas augalininkystei Algimantas Vaičiulis ramina, esą sugrįžusi žiema nepadarė nuostolių nei sodams, nei juo labiau pasėliams.

Ūkininkas ir politikas Ramūnas Karbauskis sako, kad pasėlius ne tik lietus, bet ir sniegasnetgi išgelbėjo, nes drėgmės jau labai trūko ir žemdirbiai nerimavo, kad pasėliai gali nesudygti.

Tad žiema pavasarį žalos ūkininkams neatnešė, priešingai nei pavasaris žiemą. Žemdirbiai tikina per pastaruosius dvidešimt metų nematę tokių nuostolių, kokių pridarė praėjusi žiema. “Po atšilimo sekęs didžiulis atšalimas sunaikino pusę, o kai kuriuose rajonuose net 80–90 proc. pasėlių. Nieko panašaus nėra buvę, net nėra su kuo lyginti”, – apgailestauja R.Karbauskis.

Žieminės kultūros atsėtos vasarinėmis, taigi jei būtų idealios klimatinės sąlygos, jų derlius kiek kompensuotų permainingos žiemos pridarytus nuostolius. Tačiau gresia dar viena problema – jei sutaps ir žieminių, ir vasarinių pasėlių javapjūtė, fiziškai bus sunku suskubti nuimti visą derlių. “Vėl beliks melsti, kad būtų sausa”, – teigia R.Karbauskis.

Ar ne geresnė išeitis, užuot meldusis, pasėlius drausti? Ūkininkas sako apdraudęs rapsus, tačiau kviečių praktiškai niekas nedraudė, nes tokių kaip šią žiemą klimatinių ekstremumų nebūdavę.

Šiuo metu ūkininkų organizacijos tikisi, kad bus rasta galimybių išmokėti maksimalią leistiną ES išmokų sumą. O specialistai suka galvas ieškodami tinkamiausių veislių vis permainingesniam Lietuvos klimatui.

Teks priprasti prie ekstremalių ilgalaikių orų anomalijų, kurios bus tituluojamos lyg per sporto varžybas – “stipriausias”, “galingiausias”, “pagerinęs šimtmečio rekordą”. Tik šie rekordai nieko nedžiugins.

Šalčių ir pūgų nualintus europiečius nepaliauja stebinti Pasaulinės meteorologijos organizacijos pranešimai: 2010–ieji, kartu su 1998 ir 2005 metais, žada patekti į pačių šilčiausių metų visoje planetoje trejetuką nuo 1880 m.
Pernai gruodžio pirmoji pusė planetoje irgi buvo neįprastai šilta, išskyrus Europą ir JAV rytinę pakrantę. Šiuose dviejuose regionuose lapkritį ir gruodžio pradžioje oro temperatūra už daugiametį vidurkį buvo žemesnė 2–4°C. Tačiau tuo pat metu Arktyje temperatūra klimatinę normą daug kur viršijo 3–6°C (vietomis net 8°C), keliais laipsniais šilčiau nei įprasta buvo Sibire, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Vakarų Kinijoje, Šiaurės Afrikoje, Arabijos pusiasalyje.
Net vandenynų paviršiaus temperatūra 2010 m. mušė šilumos rekordus: 1–2°C daugiau daugiamečio vidurkio temperatūra sinchroniškai pakilo abiejų galingiausių Šiaurės pusrutulio šiltųjų srovių (Golfo Atlante ir Kurosijo Ramiajame vandenyne), o aplink Grenlandiją Deviso sąsiauryje ir Bafino jūroje vandenyno temperatūra net 2–3°C laikosi aukštesnė už klimatinę normą. Atlantas, kaip nė vienas kitas vandenynas, 2010 m. išsiskyrė dar ir tropiniais ciklonais: susidarė net 19 tropinių audrų, 12 jų peraugo į uraganą (norma atitinkamai 10 ir 5).
Neabejotina, kad pastarasis 2001–2010 m. dešimtmetis yra šilčiausias nuo pat XIX a. vidurio. Šylant klimatui teks priprasti ir prie ekstremalių ilgalaikių oro anomalijų. Jos bus panašios į tas kaitras, kurios šį dešimtmetį vos ne kasmet kankino įvairius Europos regionus, Australiją ir JAV vakarinę pakrantę. Tai bus pūgos ir šalčiai, panašūs į tuos, kurie siautėjo Europoje pernai sausį ir gruodį, o liūtys ir potvyniai – vasarą ir rudenį. Tai bus vis didesnės Arkties vandenyno platybės, liekančios be daugiamečio ledo dangos, ir daugybė kitų reiškinių, kurie bus tituluojami lyg sporto varžybose “stipriausias”, “galingiausias”, “pagerinęs šimtmečio rekordą” ir pan. Tik šiais rekordais niekas nesididžiuoja. Kai kurie regionai, vos spėję užsigydyti vienos orų anomalijos žaizdas, gauna naują smūgį. Turime pripažinti – klimatas Žemėje darosi ne tik šiltas, bet ir ekstremalus.

Kodėl šaltis ir sniegas antrą žiemą iš eilės niokoja Europą?

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad 2009–2010 m. žiema Europoje per meteorologinių stebėjimų istoriją nebuvo nei pati šalčiausia, nei pati ilgiausia. XX a. buvo ir daug šaltesnių žiemų (pavyzdžiui, 1963, 1979 m.; trys iš eilės 1985–1987 m. žiemos ir kt.). Užpernai pūgos ir šalčiai prasidėjo gruodžio viduryje, pernai – dar anksčiau – jau nuo lapkričio pabaigos. Atpratusius nuo sniego ir šalčių europiečius žiema vėl ne juokais išgąsdino: sutriko automobilių ir traukinių eismas, atšaukti lėktuvų skrydžiai, nutraukti elektros perdavimo oru linijų laidai, dešimtys mirtinai sušalusių arba per žiemos sukeltus incidentus žuvusių žmonių. Gausiai pasnigo ne tik Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Škotijoje, sniego iškrito net iki pat subtropikų – Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje.
Ir praėjusi, ir ši žiema prasidėjo pagal panašų atmosferos cirkuliacijos modelį: virš Europos vidurinėje troposferoje susidarė gilus šalto arktinio oro aukštuminis slėnis, o link Grenlandijos ir į Juodosios jūros regioną bei Vakarų Sibirą plūdo šiltas oras iš pietų. Tai ryškūs vadinamosios meridianinės cirkuliacijos požymiai (oro pernaša vyksta iš šiaurės į pietus ir iš pietų į šiaurę). Azorų anticiklonas buvo nusilpęs, pasislinkęs šiauriau, todėl įprasto poveikio Europos orams nedarė. Tokios cirkuliacijos rezultatas – neigiama temperatūros anomalija Šiaurės, Vakarų ir Pietvakarių Europoje, o teigiama – Šiaurės Atlante ir Rytų Europoje.
Likę du žiemos mėnesiai, remiantis JAV aplinkos prognozių centro duomenimis Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, bus skirtingi: 2011 m. sausis turėtų būti šaltokas – vidutinė oro temperatūra Lietuvoje apie 1°C žemesnė už daugiametę (t.y. apie minus 5–7°C), o vasaris numatomas 1 laipsniu šiltesnis (apie minus 2–4°C). Šios prognozės nuolat tobulinamos, tikslinamos ir atnaujinamos, bet pasitvirtina ne visada (70–75 proc. atvejų). Tikslių ilgalaikių sezoninių prognozių pasaulyje dar niekas nesugeba sukurti.
Meridianiniai procesai vis dažniau pasitaiko ir vasarą – europiečiai tai pajunta karščio bangų pavidalu, kurias sukelia įsiveržusios tropinės oro masės. Šviežiausias tokio reiškinio pavyzdys – pernykštės vasaros karščiai, sausros ir miškų gaisrai Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvoje liepos vidutinė oro temperatūra buvo net 20,3–22,2°C (4,1–5,4°C aukštesnė už vidutinę daugiametę). Tai pati karščiausia liepa nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Dienomis temperatūra pakildavo net iki 35–36°C. Karščiai neatslūgo iki rugpjūčio vidurio.

Kas valdo atmosferos cirkuliaciją Europoje?

Į šį klausimą atsakyti galima paprastai – atmosferos cirkuliacija ir ilgalaikės orų anomalijos Europoje priklauso nuo bendrosios vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos procesų, jūrų ledų paplitimo, astronominių ir geofizinių veiksnių. Tačiau betarpišką ir stipriausią poveikį orams Europoje daro gretimų rajonų – Šiaurės Atlanto, Arkties ir Azijos – procesai. Šių kaimynų poveikis ne visada “malonus”, bet gana neblogai pažįstamas.
Deja, XX a. visus gamtinius procesus sujaukė žmogaus veiklos įtaka: atmosferoje didėja šiltnamio efektą stiprinančių dujų koncentracija, nyksta ozono sluoksnis (dėl to prie Žemės paviršiaus oro temperatūra kyla, o stratosferoje – krenta), daugėja orų ir klimato anomalijų, sparčiai plinta dykumos, stiprėja šiluminė ir cheminė atmosferos ir vandens telkinių tarša, kyla vandenyno lygis ir didėja rūgštingumas, degraduoja ekosistemos ir t.t. Visa tai švelniai vadinama “klimato atšilimu”, bet tiksliau būtų įvardyti “radikali klimato kaita”.

Kuris Žemės regionas pats jautriausias klimato kaitai?

Klimato kaita Arkties regionui daro didesnį poveikį nei bet kuriai kitai pasaulio daliai. Per pastaruosius 100 metų oro temperatūra žemutinėje  Arkties regiono troposferoje pakilo dvigubai (apie 1,5–2°C) daugiau nei vidutiniškai pasaulyje. Nuo 1980 m. sparčiausiai šiltėja žiemos ir pavasariai (1°C per dešimtmetį).
Daugeliui Arktis gali atrodyti tolimas ir neaktualus geografinis regionas. Tačiau jis kartu su Pietų poliarine sritimi atlieka itin svarbų vaidmenį – reguliuoja ne tik aplinkinių regionų, bet ir visos Žemės klimatą. Poliarinės sritys veikia kaip mūsų planetos aušinimo sistema, mažina staigių klimato pokyčių amplitudę. Jeigu ima mažėti ledų ir sniego dangos, Žemė sugeria daugiau Saulės spinduliuotės, keičiasi viso Žemės rutulio energijos balansas, klimatas dar sparčiau šyla, gali pasikeisti net vandenynų srovių kryptys ir intensyvumas. Arkties vandenynas turi įtakos vandenynų srovėms visame pasaulyje. Ypatingai nuo Arkties regiono temperatūros svyravimų priklauso atmosferos cirkuliacijos pobūdis Šiaurės pusrutulyje.
Matavimai iš dirbtinių Žemės palydovų ir antžeminiai tyrimai rodo, kad Arkties ledo dangoje vyksta drastiški pokyčiai. Ji jaunėja, plonėja, o plotai traukiasi. Vidutiniškai ledo storis dabar tesiekia 1,5–2 m. (1,5 karto plonesnis nei prieš 30 metų), o ledas – vos metų ar dvejų amžiaus. Senesnis, storesnis ir stabilesnis jūrų ledas tirpsta. Vis laisviau vasarą laivai gali plaukioti Arkties šiaurės vakarų ir šiaurės rytų keliais. Visoje Arktyje daugiamečio (senesnio nei dvejų metų) ledo plotai pastaraisiais metais tesiekia 10–12 proc., t.y. per 30 metų sumažėjo tris kartus. Taigi Arkties “daugiamečio ledo danga” liko tik senuose geografijos vadovėliuose.
Nuo palydovinių matavimų pradžios (1979 m.) “žieminiai” ledų plotai sumažėjo 8,1proc., o “vasariniai” – net 35,6 proc. palyginti su 1979–2000 m. vidurkiu. Šie skaičiai viršija net niūriausias prieš 20 metų klimato modeliu apskaičiuotas prognozes

Box Arkties “daugiamečio ledo danga” – tik senuose geografijos vadovėliuose

Nuo palydovinių matavimų pradžios (1979 m.) maksimalūs žiemos ledų plotai (kovo) Arktyje mažėja po 2,6 proc. per dešimtmetį. 2010 m. kovą ledų plotas buvo 15,1 mln. kv. km. Tai 0,65 mln. kv. km mažiau už 1979–2000 m. vidurkį.
Minimalūs vasaros ledų plotai Arktyje mažėja net po 11,5 proc. per dešimtmetį. 2010 m. rugsėjį ledų plotas buvo 4,9 mln. kv. km. Tai 2,14 mln. kv. km mažesnis už 1979–2000 m. vidurkį.

Arktyje sparčiai kylant temperatūrai, mažėja terminis kontrastas tarp atogrąžų ir poliarinių platumų, kuris yra pagrindinis veiksnys, lemiantis vakarų pernašą vidutinių platumų troposferoje. Su vakarų pernaša iš Atlanto drėgnos ir šiltos oro masės prasiskverbia į Europą ir net už Uralo. Mažėjant temperatūros kontrastui tarp atogrąžų ir poliarinių platumų silpnėja vakarų pernaša, o vietoj jos įsigali meridianiniai procesai. Šie, kaip žinoma, lemia oro masių prietaką iš šiaurės arba pietų ir gali sukelti ryškias ilgalaikes orų anomalijas.
Prognostiniai skaičiavimai klimato modeliais parodė, kad toliau šylant klimatui, po 50–70 metų Arktyje liks tik sezoninė ledo danga, t.y. vasarą Arktis bus visiškai laisva nuo ledo dangos. Dėl to dar sparčiau kils temperatūra ne tik Šiaurės poliarinėje srityje, bet ir vidutinėse platumose, toliau stiprės meridianiniai atmosferos cirkuliacijos procesai. Pavyzdžiui, Lietuvoje XXI a. viduryje vidutinė metų temperatūra jau turėtų pasiekti 8–8,5°C, o iki amžiaus pabaigos pakils iki 9–10°C (dabar 6–7°C). Klimatas Lietuvoje darosi panašus į tokį, kuris XX a. pabaigoje buvo būdingas Pietų Lenkijai, Čekijai ir Vokietijai. Nesumažės ir orų anomalijų.
Norėtųsi, kad šios prognozės neišsipildytų. Tai dar įmanoma, jeigu planeta sulauks ne tik klimato ekspertų reakcijos, bet ir politinių ekonominių sprendimų.
box1
Prognozuojama vidutinė metų temperatūra Lietuvoje
2010 m.      6–7 °C
XXI a. viduryje    8–8,5 °C
XXI a. pabaigoje    9–10 °C

Box
Šilčiausių metų Žemėje dešimtukas nuo 1880 m.
Šilčiausi metai Temperatūros nuokrypis nuo XX a. vidurkio (°C)

2005 m.     0,62
1998 m.     0,60
2003 m.     0,58
2002 m.     0,57
2009 m.     0,56
2006 m.     0,56
2007 m.     0,55
2004 m.     0,54
2001 m.     0,52
2008 m.     0,48

Vietomis pusę metro siekiantis sniego dangos storis Lietuvoje šiuo metu gerokai viršija normą, tačiau kritulių turėtų sumažėti tik savaitės antroje pusėje, teigia sinoptikė.

Prognozuojama, kad Lietuvoje snigs iki ketvirtadienio. Paskui snygis turėtų sumažėti, o orai atšilti.

“Iki sausio 6 dienos turėtų dar kasdien pasnigti – jeigu ne visur, tai bent kažkur, sniego kiekis bus skirtingas. Nuo sausio 7 dienos keletą dienų kritulių bus mažiau, bet turėtų atšilti, prasidėti atodrėkiai”, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus viršininkė Vida Ralienė.

Sinoptikės teigimu, per savaitgalį kai kuriuose Lietuvos vietose sniego dangos storis padidėjo, tačiau pajūryje dėl lietaus jis sumažėjo.

“Labiausiai pastorėjo sniego danga Aukštaitijos šiaurės rytuose. Dabar Dūkšte siekia 41 cm, Utenoje – 36 cm, Ukmergėje – 46 cm. Dar pastorėjo Žemaitijoje: Telšiuose – 63 cm, Laukuvoje – 61 cm. Pajūryje, kadangi lijo, sniegas jau aptirpo: Klaipėdoje – 38 cm”, – sakė V.Ralienė.

Anot jos, gruodžio mėnesį sniego dangos storis žymiai viršija trisdešimtmečio vidutinę norimą.

“Normas lenkiame seniai. Pirmo dešimtadienio vidutinis sniego dangos storis Lietuvoje būna nuo 5 cm Suvalkijoje iki 12,5 cm šiaurės rytinėje Lietuvoje, apie Ignaliną, ir apie 10 cm Žemaitijos aukštumose. Dabar sniego ten turime daug daug daugiau (…) Dabar jau sniego danga siekia 35 cm, pusmetrį ir 60 cm storį”, – tvirtino V.Ralienė.

Ploniausia sniego danga pirmadienio rytą buvo Lazdijuose ir Varėnoje, kur atitinkamai ji siekė 23 ir 25 centimetrus. Storiausia ji yra Telšiuose, kur siekia 63 cm, bei Laukovoje, kur siekia 61 cm.

Visi magistraliniai ir krašto keliai sekmadienio rytą buvo nuvalyti ir išvažiuojami, bet kaimo vietovėse kelininkai prašo gyventojus kol kas susilaikyti nuo kelionių.

Dėl pustymo ankstų rytą buvo neišvažiuojami du krašto keliai: Kalvarija-Gražiškiai-Vištytis ir Vievis-Aukštadvaris. Iki 8 valandos jie buvo nuvalyti, informavo Automobilių kelių direkcija.

Daugumą rajoninių kelių kelinininkai tikisi nuvalyti iki pietų. Sunkiausiai išvažiuojamų daugiausia yra rytinėje Lietuvojs dalyje.

Naktį Lietuvoje silpnai snigo, pustė pažeme, pustymas tęsiasi ir rytą.

Kai kuriuose keliuose susidarė plikledis, važiavimo sąlygos žiemiškos.