Naujųjų metų naktį ir dieną numatoma pūga, kitomis dienomis taip pat gausiai snigs, bus vėjuota.

Šeštadienį orai smarkiai subjurs: naktį, pradedant vakariniais rajonais, kils pūgos, smarkiai snigs. Dieną tokie orai numatomi daugelyje rajonų, praneša Hidrometeorologijos tarnyba.

Vėjas pietų, pietvakarių, 8-13 m/s, vietomis gūsiai iki 15-20 m/s, rytą pajūryje iki 23 m/s. Žemiausia temperatūra 3-8, pajūryje 0-2 laipsniai šalčio.

Šeštadienį dieną protarpiais numatomi įvairūs krituliai – sniegas, šlapdriba, daug kur smarkūs. Kils pūga, vietomis lijundra. Vėjas pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, daugelyje rajonų gūsiai iki 15-20 m/s.

Aukščiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos.

Sekmadienį protarpiais taip pat pasnigs, naktį daug kur pustys. Vėjas naktį šiaurės vakarų, 8-13 m/s, vietomis gūsiai 15-17 m/s, dieną vakarų, 5-10 m/s.

Žemiausia temperatūra naktį 4-9, pajūryje 0-3 laipsniai šalčio. Aukščiausia temperatūra dieną 2-7 laipsniai šalčio, pajūryje apie nulį laipsnių.

Pirmadienį protarpiais daug kur pasnigs. Žemiausia temperatūra naktį 6-11, vietomis iki 14 laipsnių šalčio, pajūryje 2-4 laipsniai šalčio. Dieną 3-8, pajūryje 0-2 laipsniai šalčio.

Šventinį savaitgalį bus šilčiau nei pastarosiomis dienomis, bet sinoptikai prognozuoja gausius kritulius, rūką, pūgą ir plikledį.

Penktadienio naktį snigs, šiaurės Lietuvoje smarkiai, sniegas pereis į šlapdribą ir lietų. Daug kur numatoma lijundra, plikledis. Šiauriniuose rajonuose pustys, kai kur kils pūga.

Temperatūra 1-6, šiauriniuose rajonuose iki 9 laipsnių šalčio.

Penktadienį dieną taip pat krituliai, daugiausia šlapdriba, lietus. Daug kur lijundra, plikledis. Vietomis rūkas. Šiaurės vakariniuose rajonuose pustys, galima pūga.

Temperatūra nuo 2 laipsnių šilumos iki 3 laipsnių šalčio, šiauriniuose rajonuose laikysis 3-6 laipsniai šalčio.

Šeštadienį numatomi krituliai – šlapdriba, lietus, naktį kai kur lijundra, plikledis. Temperatūra naktį ir dieną artima nuliui, šiauriniuose rajonuose naktį 3-6 laipsniai šalčio.

Sekmadienį taip pat daug kur krituliai – šlapdriba, sniegas, plikledis.

Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šilumos iki 4 laipsnių šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šilumos iki 3 laipsnių šalčio.

Paskutinė rudens savaitė baigėsi tikru žiemos speigu. O ir visas gruodis, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikų, šiemet būsiąs šaltesnis ir sniegingesnis nei įprastai. Vidutinė gruodžio temperatūra numatoma keturiais laipsniais žemesnė už vidutinę daugiametę (o ji siekia 2,4 laipsnio žemiau nulio).

Visų trijų šios žiemos mėnesių temperatūra esą būsianti labai artima vidutinei daugiametei žiemų Lietuvoje temperatūrai, tai yra apie keturis laipsnius šalčio, o kritulių būsią gerokai – apie 50 mm mažiau (įprastai iškrinta apie 128 mm).

Priminsime, kad mūsų sinoptikai, prognozuodami sezono orus, paprastai remiasi Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis. Deja, pernai mūsų sinoptikai su savo prognozėmis dėl žiemos orų prašovė pro šalį.

Tiksliausias sezono prognozes, pasak Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo profesoriaus Arūno Bukančio, teikia JAV nacionalinis aplinkos prognozių centras. Pernai A.Bukantis, remdamasis amerikiečių kolegų prognozėmis, šimto procentų tikslumu nusakė būsimus žiemos, pavasario ir vasaros orus.

eteorologai šįkart prognozuoja labai panašiai kaip ir kolegos Europoje: gruodį oro temperatūra būsianti 2–3 laipsniais žemesnė nei vidutinė daugiametė, vadinasi, vidutiniškai sieks apie 5–6 laipsnius žemiau nulio, o sausį – artima vidutinei daugiametei, tai yra apie 5–6 laipsnius šalčio rytinėje dalyje ir apie –3 laipsnius pajūryje. O vasarį orai bus vienu laipsniu šiltesni nei vidutiniškai ir sieks apie 3–4 laipsnius šalčio. Kritulių kiekis šią žiemą Lietuvoje mažai skirsis nuo įprasto. “Taigi žiema nebus rūsti”, – žada A.Bukantis.

Tačiau, pasak profesoriaus, vadinamųjų regioninių anomalijų, kai orai ne pagal sezoną sušyla ar atšąla, neišvengsime.
Orų genijumi neretai vadinamas JAV meteorologas Joe Bastardi patvirtina: “Lietuvoje šios žiemos orai niekuo neišsiskirs iš ankstesnių metų žiemos orų: tiek oro temperatūra, tiek kritulių kiekis atitiks tradicinį žiemų Lietuvoje lygį”.

Tuo tarpu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ši žiema bus vienu laipsniu šiltėlesnė ir ne tokia snieginga. O štai Baltarusijoje žiema bus šaltesnė nei įprasta, bet kritulių kiekiu niekuo neišsiskirs.

A.Bukantis prognozuoja, kad nuo 2011 iki 2020 m. Lietuvoje klimatas bus stabilus. Bet jau nuo trečiojo šio amžiaus dešimtmečio ims smarkiai šilti tiek žiemą, tiek vasarą. “Žiemos temperatūra pakils apie 0,5–1 laipsnį, o vasarą orai bus šiltesni 0,6–0,8 laipsnio”, – prognozuoja profesorius.

Žiema Lietuvoje turėtų būti įprasta mūsų klimatui – be pernelyg didelių šalčių, teigia Jungtinių Valstijų meteorologas Joe Bastardi (Džo Bastardis).

Tinklaraštyje paskelbtose prognozėse Latvijai ir Estijai meteorologas žada truputį šiltesnę ir mažiau sniego nei įprasta pabersiančią žiemą, tuo metu Lietuvoje, jo duomenimis, šaltasis metų laikas neturėtų būti išskirtinis nei temperatūros svyravimais, nei kritulių kiekiu.

Anksčiau J.Bastardi prognozavo, kad Rytų Europą stingdys tokia pat šalta žiema kaip pernykštė, tačiau pastaruoju metu prognozę pakeitė. Šiuo metu savo tinklaraštyje meteorologas šaltesnius orus numato tik Pietryčių Europoje, tuo metu Šiaurės Europą, anot jo, greičiausiai aplankys šiltesnė žiema nei pernai.

Europos prognozių centras (ECMWF), panašiai kaip ir J.Bastardi, prognozuoja, jog Lietuvoje 2010-2011 metų žiema turėtų būti artima įprastai, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Pati hidrometeorologijos tarnyba teigia nesudarinėjanti sezoninių prognozių, tačiau atkreipia dėmesį, kad artėjančios žiemos orai gali būti permainingi.

“Kadangi Lietuva dažnai atsiduria tarp dviejų barinių darinių, įsivyraujančių Rytų ir Vakarų Europoje, tai ir Lietuvos orai būna labiau permainingi, todėl tikėtina, kad ir ši žiema pasižymės orų įvairove: šaltį keis pūgos, atodrėkiai”, – teigia LHMT.

Lietuvoje, anot sinoptikų, žiema paprastai būna švelni, kadangi šalį dažnai aplanko šilto jūrinio oro srovės. Vidutinė temperatūra gruodžio-vasario mėnesiais – 3-6 laipsniai šalčio. Pernai sausį spiginant speigams, vidutinė mėnesio temperatūra nukrito iki 10 laipsnių šalčio.

Anot tinklapio orai.lt, pastovi sniego danga šalyje susidaro antroje gruodžio pusėje ir ištirpsta kovo viduryje. Pajūryje sniegas laikosi 65-70, o šiaurės rytų rajonuose 85-90 dienų. Pajūryje sniego danga palyginti plona – 10-15 centimetrų, o rytiniuose rajonuose sniego dangos storis siekia 30-35 centimetrus.

Dar nuo vasaros pranašaujantys neįprastai šaltą žiemą, sinoptikai savo prognozių nekeičia iki šiol, tad rekordiniams šalčiams jau ruošiasi ir didieji Lietuvos prekybininkai.

“Ir artėjančios žiemos prognozės, ir itin šaltos praėjusių metų žiemos patirtis privertė mus pakoreguoti savo asortimentą – jame, palyginti su ankstesniais metais, kur kas daugiau šiltesnių gaminių”, – sakė “Aprangos” grupės rinkodaros direktorė Irma Marcinkienė. Jos teigimu, šią žiemą iki šiol parduotuvėse dominavusį platų šiltų striukių pasirinkimą ketinama papildyti ir šiltais pūkiniais paltais.

Avalyne prekiaujanti “Armitanos” grupė, administruojanti “Step top”, “Salamander”, “Žygio batų” parduotuves, jau dabar yra pasirengusi gresiantiems šalčiams. Įmonės rinkodaros vadybininkės Eglės Zablockytės teigimu, didelis žmonių susidomėjimas šiltais batais juntamas nuo rugsėjo pradžios. “Šiemet ypač populiarūs auliniai avikailio batai. Drėgnesniam orui taip pat siūlomi guminiai botai su natūraliu avikailiu viduje. Išskirtinio dėmesio taip pat turėtų sulaukti “untai” – Šiaurės tautų ypatingo šiltumo avalynė, puikiai tinkanti avėti ir esant 30 laipsnių šalčiui. Vyrai galės įsigyti ilgesnius aulinukus su kailiu, kokių mūsų parduotuvėse nebūdavo ankstesniais metais”, – pasakojo E.Zablockytė.

Tuo tarpu buitine technika prekiaujantys tinklai didesnio kiekio radiatorių ar karšto oro šildytuvų kol kas neužsako, esą tam kol kas nėra būtinybės. “Masinio bumo kol kas nėra, ruduo nėra itin šaltas, jau įjungtas ir centrinis šildymas”, – aiškina “Topo centro” buitinės technikos produktų grupės vadovė Greta Kornikaitė. Tiesa, kiti prekybininkai tvirtina po praėjusios šaltos žiemos pasimokę ir šilumą skleidžiančių prietaisų užsakę 20–30 proc. daugiau nei prieš trejus–penkerius metus.

Beveik kiekvieną dieną Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sulaukia klausimų, kokia gi bus šių metų žiemą. Kadangi tarnyba sezoninių prognozių nesudaro, tenka remtis tik pasaulio prognozių centrų teikiamais pranešimais, kurie dažnai keičiasi ir prieštarauja vieni kitiems.

Lietuvos orų prognozės tampa vis tikslesnės, o sinoptikai, kurių Lietuvoje dirba apie 300, vis rečiau sulaukia priekaištų dėl be reikalo pasiimto skėčio.

Štai Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) tinklalapyje www.meteo.lt jau galima rasti itin tikslią trijų parų (54 valandų) skaitmeninę orų prognozę ir sužinoti, kur ir kurią valandą Lietuvoje lis ar snigs, pūs stipresnis vėjas, užklups šalnos ar padidės saulės aktyvumas.

Pasak LHMT meteorologinių prognozių skyriaus vedėjos Vidos Railienės, dabar sinoptikai pateikia itin tikslias trijų parų orų prognozes, bet kartu vis patikimesni tampa ir ilgalaikiai – savaitės ar dviejų orų spėjimai.

Be to, daug tiksliau nei anksčiau galima apskaičiuoti ilgalaikius orų pokyčius, nors šie duomenys skirti ne gyventojams, o mokslininkams. Pavyzdžiui, iš anksto gana tiksliai galima įvertinti, kad vidutinė rudens temperatūra bus, tarkime, vienu laipsniu žemesnė nei įprasta, tačiau žmogui iš to jokios naudos: jis nežinos, ar taip nutiks dėl to, kad laukia žvarbios naktys ir šiltesnės nei įprastai dienos, ar šiltos naktys bei vėsios dienos.

Na, o paklausta, kodėl skiriasi rusiškų, amerikietiškų ir lietuviškų tinklalapių skelbiamos Lietuvos orų prognozės, V.Railienė atsako, kad skirtumus lemia sinoptikų naudojamos programos bei tai, kiek prognozių centras nutolęs nuo mūsų šalies.

Vidutinė paros oro temperatūra antrąjį rugpjūčio dešimtadienį (21–22 °C) buvo 5–6 °C aukštesnė už klimato normą. Rugpjūčio 13–16 dienomis vidutinė paros oro temperatūra beveik visur pakilo aukščiau 25 °C, o aukščiausia temperatūra pasiekė 31–34 °C, kai kur 35 °C.

Antrojo dešimtadienio kritulių kiekis skiriasi netgi gretimose teritorijose, tačiau didžiojoje šalies dalyje viršijo normą, kai kuriuose vakariniuose, pietvakariniuose rajonuose ir Utenos–Zarasų regione netgi trigubai. Kiek mažiau dešimtadienio normos (60–90 %) kritulių iškrito tik Pietų Lietuvoje ir kai kuriuose centriniuose rajonuose. Ypač intensyviai lijo rugpjūčio 19 d., kai daugelyje vietų kritulių suma viršijo pavojingo lietaus kriterijų (15 mm ir daugiau per 12 val. ar mažiau), o Laukuvoje ir Skuode užfiksuoti stichiniai lietūs.

Keli tūkstančiai maskviečių galėjo numirti liepą, neištvėrę anomalinės kaitros, o rugpjūtį liūdna statistika gali pasipildyti, antradienį pareiškė vienas Rusijos mokslininkas.

Daugiau kaip dešimt milijonų Maskvos gyventojų buvo priversti kęsti labai karštus orus, kurie atėjo į sostinę birželio pradžioje. Kartais oro temperatūra siekė 40 laipsnių Celsijaus.

Anomalinė kaitra Rusijoje sunaikino 30 proc. javų derliaus; mažiausiai 54 žmonės žuvo miškų gaisruose.

Rusijos mokslų akademijos Liaudies ūkio prognozavimo instituto aplinkos kokybės ir gyventojų sveikatos programavimo laboratorijos vadovas Borisas Revičius antradienį sakė, kad liepą Maskvoje mirė 5 840 žmonių daugiau nei per tą patį mėnesį prieš metus. Jis rėmėsi Maskvos civilinės metrikacijos biuro duomenimis.

“Tai buvo visiškai prognozuojama situacija, – sakė B.Revičius spaudos konferencijoje. – Savo kaltę matau tik tą, kad nurodžiau per mažus duomenis (apie mirtingumą) karščių pradžioje”.

Pasak B.Revičiaus, Valstybinis statistikos komitetas turi paskelbti savo mirtingumo nuo kaitros statistiką maždaug rugpjūčio 20 dieną. Rugpjūčio mėnesio mirtingumo duomenys bus paskelbti rugsėjį.

Nutraukdamas valdžios tylėjimą dėl anomalinės kaitros ir miškų gaisrų sukelto smogo, tarsi antklode apgaubusio Maskvą liepos pabaigoje, rugpjūčio 9 dieną sostinės sveikatos apsaugos departamento vadovas Andrejus Selcovskis pripažino, kad daugiausia dėl karštų orų mirčių skaičius beveik padvigubėjo iki 700 aukų per parą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, jog antradienį, rugpjūčio 17-ąją tarp 14-17 val. Lietuvoje prasidės perkūnijos, jų metu kai kur numatomas škvalas iki 15-20 m/s. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti atsargiems. Pučiant stipriam vėjui gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos. Būtina perspėti darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuoti, kokie darbai turi būti nutraukti.

Rekomenduojama išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas. Svarbesniuose objektuose reikia patikrinti avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinti kuro atsargomis ir pasirengti gamybos proceso avariniam sustabdymui. Taip pat negalima stovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, statyti automobilių po medžiais. Poilsiaujant gamtoje, rekomenduojama nestatyti palapinių po aukštais medžiais ar šalia aukštų konstrukcijų. Namuose pravartu turėti žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas siūlo nepalikti gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu vėtra užklupo lauke, geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius. Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skubėti į krantą. Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.

Į Maskvą šią savaitę ateis ilgai laukti vėsesni orai – anomalinius karščius pakeis lietus su vidutine maždaug 20 laipsnių šilumos oro temperatūra, prognozuoja sinoptikai.

Pagal prognozę, parengtą, remiantis Rusijos hidrometeorologijos centro, tinklalapių weather.com ir gismeteo.ru duomenimis, karščiausia savaitės diena bus trečiadienis, kai oras gali įšilti iki plius 33 laipsnių.

Vėsiausia diena gali būti penktadienis, kai tikimasi, kad orai atvės net iki 15 laipsnių šilumos.

Antradienį ir trečiadienį naktį temperatūra bus apie 17-18 laipsnių, o į darbo savaitės pabaigą tamsiu paros laiku gali atvėsti iki plius 9 laipsnių.

Visą savaitę maskviečių laukia lietūs, galima perkūnija.

Į Europą atklydusi karščio banga vijo gyventojus į parduotuves ieškoti būdų, kaip apsisaugoti nuo kaitros. Vokietijos prekybos centruose kondicionieriai buvo šluote iššluoti – verslininkai bandė šių prekių importuoti iš Suomijos, bet ir ten atliekamų nebuvo.

O kaip Lietuvoje? “Veido” užsakymu bendrovės “Prime consulting” atlikta apklausa parodė, kad apie tokią galimybę mąstė ir lietuviai. 19 proc. pirko kondicionierius ir ventiliatorius, 27 proc. norėjo juos įsigyti, bet pritrūko pinigų. Beveik 35 proc. nei kondicionierių, nei ventiliatorių nepirko tikėdamiesi, kad karščiai ilgai netruks.

Labiausiai nuo kaitros pas mus neapsaugotos visuomeninės patalpos. Daugiau nei pusė respondentų tvirtino, kad visose jose per karščius buvo blogai. Beveik 23 proc. labiausiai nuo šilumos kentėjo visuomeniniame transporte, 13,4 proc. – gydymo įstaigose.

Ar gelbėdamiesi nuo kaitros pirkote kondicionierius ir ventiliatorius?
Ne, kaitra vis tiek trumpalaikė    34,8 proc.
Norėjau, bet pritrūkau pinigų    27,4 proc.
Taip    19,2 proc.
Mano namuose visa tai jau buvo    18,6 proc.

Kuriose visuomeninėse patalpose per kaitrą buvo blogiausia?
Visur buvo blogai    52,2 proc.
Visuomeniniame transporte    22,8 proc.
Gydymo įstaigose    13,4 proc.
Valdžios institucijose    6,6 proc.
Visur buvo pakenčiama    5 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 liepos 26–28 d. atlikta didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.