"Veido" archyvas

Norint pasiskrudinti nebereikia nei Turkijos, nei Egipto. Praėjusią savaitę poilsiautojai Palangoje čirškėjo
po lietuviška saulute kaip kepamos dešrelės, o kas neištvėrė malonumo pertekliaus lindo slėptis po tiltu

Lietuvą užplūdus karšto oro bangai, gyventojai apgulė ne tik pajūrį, bet ir vidaus vandenis: tvenkinius, ežerus, upes. Tačiau karštas oras atnešė į mūsų kraštą ir senai beregėtas liūtis, kurios tapo dar vienu rizikos faktoriumi besimaudantiems poilsiautojams, kadangi į vandens telkinius dideliais kiekiais srūvantis lietaus vanduo nuplauna visus aplink juos esamus ant žemės paviršiaus nešvarumus, tarp jų ir biologinės kilmės (pavyzdžiui, fekalijas), kurie gali užteršti maudyklų vandenį ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai lietaus vanduo išplauna šalia vandens telkinių esančių sodų ir sodybų lauko tualetų turinį.

Vandens telkinių bakterinė ir virusinė tarša gali sukelti ūmias ir pavojingas žarnyno užkrečiamąsias ligas – salmoneliozę, dizenteriją, hepatitą A; akių, ausų, nosies ertmės, viršutinių kvėpavimų takų infekcines ligas; odos infekcijas. Ligas sukeliantys mikroorganizmai sveikatai pavojų gali sukelti, kai maudyklos vanduo patenka į burną. Dažniausiai taip nutinka vaikams, todėl jiems ypatingai reikėtų vengti maudytis po liūčių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras įspėja, kad savo saugumu paplūdimiuose turi pasirūpinti ir patys poilsiautojai, nederėtų per daug atsipalaiduoti, naudoti alkoholinių gėrimų. Svarbu nepervertinti savo galimybių, stebėti savo ir artimųjų, ypač vaikų, sveikatos būklę. Jeigu jaučiamas silpnumas, taip pat perkaitus, reikėtų maudytis atsargiai.

Labai svarbu neužmiršti apsaugos priemonių nuo saulės, maudytis tik stebimose ir prižiūrimose maudyklose. Po liūčių reikėtų riboti vaikų maudynes. Norėtume atkreipti dėmesį į poilsiautojų sanitarinės kultūros svarbą ne tik pačiame vandens telkinyje, bet ir jo prieigose. Maudyklose draudžiama šiukšlinti, plauti autotransporto priemones, atlikti gamtinius reikalus, maudyti šunis ir kitus gyvūnus, girdyti gyvulius, praustis naudojant prausiklius, skalbti drabužius.

Didžiausiai škvalas sekmadienį praūžė Panevėžyje – vėjo greitis čia siekė 17 metrų per sekundę, pranešė Lietuvos radijas.

Gausiai lijo didelėje šalies dalyje, didžiausias kritulių kiekis užfiksuotas Lazdijuose, Dūkšte, Vilniuje, Varėnoje, Šilutėje, Telšiuose.

Praėjus liūčiai sekmadienį ugniagesiai gelbėtojai važiavo šalinti nuvirtusių medžių ir siurbti vandens.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Vilniaus apskrityje penkis kartus vykta tvarkyti nuvirtusių medžių, keturis kartus – siurbti vandens.

Panevėžio apskrityje gautas vienas iškvietimas pašalinti nulaužtus medžius ir šakas, Kauno apskrityje ugniagesiai dėl to kviesti 8 kartus, 6 kartus vykta siurbti vandens.

Alytaus apskrityje nulaužtus medžius reikėjo tvarkyti 11 kartų ir kartą išsiurbti vandenį. Šiaulių apskrityje ugniagesių gelbėtojų pagalbos gyventojams prireikė porą kartų – padėti sutvarkyti nulaužtus medžius.

Per keturias kaitros dienas Vilniuje nemokamai išdalyta apie 10 tonų vandens, savaitgaliui paruošta dar 15 tūkst. geriamo vandens buteliukų, pranešė sostinės savivaldybė.

Juos prireikus dalys sostinės autobusų ar troleibusų vairuotojai.

Vilniaus mero Viliaus Navicko iniciatyva nuo antradienio Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams gatvėje bei kavinių tinkle “Coffee In” imta dalyti geriamą vandenį.

Vanduo dalijamas daugiau nei dešimtyje miesto vietų – kai kuriose viešojo transporto stotelėse, prie gydymo įstaigų karščiausiu paros metu – nuo 14 iki 16 valandos.

Savaitgalį prireikus vandens buteliuko jo bus galima paprašyti autobuso ar troleibuso vairuotojo.

Šalyje oro temperatūrai kelias dienas laikantis virš 30 laipsnių, medikus užplūdo karščio aukos. Vilniaus universitetinė ligoninė per parą sulaukė po 10-15 naujų pacientų, kuriems būtina skubi kardiologinė pagalba – tokia karščio statistika, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Vilniaus universitetinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas sako tokio pacientų antplūdžio neprisimenantis per visą savo praktiką.

“Nuožmus karštis yra negailestingas. Dažniausiai dėl jo kenčia vyresnio amžiaus žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis”, – dienraščiui sakė medikas.

Nukrito kraujospūdis, silpna, ką daryti – tokių nusiskundimų antradienį ypač dažnai girdėjo sostinės greitosios medicinos pagalbos stoties vyresnioji gydytoja Nijolė Dmitrijevienė.

“Daugiau kaip 300 iškvietimų per parą, pusė jų – dėl perkaitimo, silpnumo, padažnėjusio pulso, sumažėjusio kraujospūdžio”, – aiškino gydytoja.

Klaipėdos vaikų ligoninėje medikams teko reanimacijoje gydyti dvejų metų vaiką, ištiktą traukulių. Jam buvo nustatytas šilumos smūgis.

Kai oras įkaista iki 33 laipsnių, organizmas jau nesugeba išspinduliuoti šilumos pertekliaus.

Dėl to išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies apkrova ir smarkiai sutirštėja kraujas.

Ypač blogai jaučiasi perkaitę žmonės, kai krinta kraujospūdis. Sutirštėjus kraujui, greičiau susidaro trombai, užkemšantys aterosklerozės pažeistas kraujagysles.

Perkaitęs žmogus jaučia vangumą, mieguistumą, dingsta noras ką nors dirbti. Jis net saulėkaitoje gali užmigti. Karštą ir drėgną dieną aktyvaus žmogaus organizme jau po 15 minučių pradeda mažėti skysčių.

60 kilogramų sveriantis žmogus, praradęs 0,5-1,3 litro skysčių, gali pajusti ir dehidratacijos – skysčių praradimo – požymių.

Lietuvoje vyrauja neįprasti karščiai. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros ir negailestingai tvieskiančios saulės kenčia visi, bet ypač sunku mažyliams, vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio ar ligotiems žmonėms.

Tarp visų ligų, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėje, ypač prasidėjus karščiams, yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas. Kaip elgtis esant tokiems karščiams, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daina Švėgždaitė.

Stiprus perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų tuomet, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti prakaituodamas. Tokiu atveju greitai (per 10-15 min. ) pakyla labai aukšta kūno temperatūra, kuri pažeidžia smegenis, turi neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, kenkia kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir net gali mirti.

Norint išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius perkaitimo požymius: pakyla kūno temperatūra, oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės.

Pasak Dainos Švėgždaitės, tokiu atveju patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar nunešti į vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, rekomenduojama duoti gerti mineralinio vandens arba atvėsintos arbatos.

Tačiau efektyviausias būdas išvengti šilumos smūgio yra stengtis neperkaisti.

Svarbiausia, esant karštam orui, gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių ar kitų skysčių, turinčių kofeino, cukraus, nes jie skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val., net jei nejaučiate troškulio. Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti per karščius.

Jei patalpoje ar lauke labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsesnėse patalpose, jei turite galimybių, stenkitės vykti į viešąsias vietas, pvz.: prekybos centrus, bibliotekas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.

Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir beje, niekada nei žmonių, nei gyvūnų nepalikti uždarame automobilyje. Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą, rengtis tik natūralios medžiagos šviesios spalvos drabužiais, atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.

Šią savaitę dažniausiai aptarinėsime, kiek virš 30 laipsnių pakilo oro temperatūra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budinti sinoptikė Ieva Nariūnaitė “Veidui” teigė, kad oras jau savaitės pradžioje gali įkaisti iki 34 lapsnių. Sinoptikė priminė, kad absoliutus temperatūros maksimumas Lietuvoje pasiektas 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose, kai buvo užfiksuota 37,5 laipsnio karštis.

Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė priduria, kad šiuo metu karšta ir kitose šalyse aplink Lietuvą – tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje. “Aukšto slėgio sritis, keliaujanti iš pietinių rajonų, atneša mūsų kraštui nebūdingus karščius. Jeigu jie truktų vieną dieną, būtų nieko nuostabaus, bet jie žada užsibūti savaitę. Ką gali žinoti, jeigu ciklonas užtruks ilgiau, gal ir 1994 m. rekordas bus viršytas. Tada karšti orai laikėsi devynias dienas ir Lietuvą ištiko sausra. Žmonėms siūlyčiau dažniau atkreipti dėmesį į karščio indekso prognozę Hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje. Lentelėje nurodome, kokiam drėgnumui esant žmogus jaučia dar didesnį karštį, negu rodo termometras”, – paaiškino specialistė.

O Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės skubios pagalbos skyriaus vedėjas Algimantas Pamerneckas pataria karštomis dienomis neužmiršti pagrindinių taisyklių: nešioti kepurę nuo saulės ir išgerti ne mažiau kaip tris litrus skysčių per dieną. Tai ypač svarbu žmonėms, vartojantiems vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. O poisiaujantiems ypač rekomenduojama nesideginti vidurdienį.