Artimiausio šimtmečio mūsų klimato scenarijus priklausys nuo to, ar pajėgsime prisitaikyti prie šiuo metu šalyje vykstančių pokyčių ir ar atrasime motyvacijos gyventi atsakingiau. Kol mokslininkai ieško galimų išeičių, žemės ūkio sektoriui į daugelį klausimų tenka atsakyti jau šiandien.

“Jau kuris laikas Lietuvoje gamta mažai nuspėjama, tiksliau, joje įsigalėjęs žaidimas be taisyklių: pasnigti gali ne vien žiemą, pjauti žolę ir stebėti žydinčius lazdynus tampa įprasta sausio mėnesį, o praėjusią savaitę užėjusi šalna ūkininkams pakando žieminius javus, graikinius riešutmedžius, aktinidijas, šilauoges, smidrus… Visų metų derliaus lūkesčiai pavirto niekais”, – patirtus nuostolius dėl klimato kaitos ir pavasarinių šalnų visoje Lietuvoje apibendrina Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslo instituto direktorius doc. dr. Evaldas Klimas.
Trisdešimties metų agronominės darbo patirties turintis docentas mano, kad reikia labai gerai pasverti riziką prieš imantis sėjos: to neatlikę žemdirbiai Šiaurės Lietuvoje šį pavasarį jau ketvirtą kartą atsėja savo laukus.
“Vyraujant staigiems temperatūrų svyravimams patiklumas ir skuba gali būti lemtingi. Kelios šiltesnės dienos – dar tikrai ne pavasaris. Šiemet akivaizdu, kad sėjusieji balandžio pradžioje prarado kur kas daugiau nei jo pabaigoje”, – tikina E.Klimas, visuomet prieš sėją atkreipiantis dėmesį ne vien į oro, bet ir į dirvos temperatūrą.
Jis, kaip ir dauguma kitų “Veido” kalbintų savo srities profesionalų, linkęs apsidrausti, todėl klausimų dėl pasėlių draudimo svarbos keičiantis klimatui jam nekyla. “Visiškai nežinome, kas mūsų laukia ateityje: krušos, sausros ar liūtys. Tai ar verta rizikuoti?” – klausia specialistas.
“Mitas, kad pasėlių draudimas Lietuvoje kainuoja daug. Jų neapdraudus dažnam tenka graužtis nagus, juolab kad meteorologinės sąlygos sunkiai prognozuojamos. Per pastaruosius metus bene labiausiai pasėliai iššalo Lietuvos šiaurėje, bet ten žmonės jau pasimokė ir bene daugiausiai draudžiasi”, – žieminių pasėlių draudimo naudą ūkiams komentuoja vokiško kapitalo draudimo bendrovės “VH Lietuva” direktorius Algimantas Navickas.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 192014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m

Senolių išmintis nuo seno teigia, kad oro sąlygos gali paveikti savijautą ar sustiprinti ligos simptomus, daugėja ir moksliškai pagrįstų rezultatų, kurie šį teiginį patvirtina. Kalbamojoje šnekoje dažnai išgirstame sakant, kad padidėja organizmo jautrumas besikeičiant orams, slėgiui.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai Vidmantas Vaičiulis, Ričardas Radišauskas, Rūta Ustinavičienė ir Jolita Kirvaitienė atliko sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, kurioje analizavo Meteorologinių ir heliogeofizinių veiksnių ryšius su sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 5-iuose Europos regionuose. Literatūros apžvalga paskelbta recenzuojamame „Visuomenės sveikatos“ moksliniame žurnale.
Mažiausiai orų pokyčiams jautrūs yra asmenys iki 44 metų. Suprantama, kad įprastai žmonės iki 44 –erių dar neturi tiek daug sveikatos problemų. Orai stipriau veikia sergančius žmones, o atsižvelgiant į lytį, dažniau klimato pokyčiams jautresnės moterys. Tačiau mokslinės literatūros analizėje buvo siekiama apžvelgti meteorologinių ir heliogeofizinių veiksnių ryšius su sergamumu ir mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. „Literatūroje nemažai kontraversiškų išvadų“ – teigia vienas tyrimo autorių Vidmantas Vaičiulis. Straipsnyje teigiama, kad „nepalankių klimatinių sąlygų metu pacientai, sergantys išemine širdies liga (IŠL), patiria tam tikras meteotropines reakcijas ir  yra labai jautrūs atmosferos slėgio ir temperatūros pokyčiams“.
Atlikus apžvalgą pastebėta, kad „labai mediciniškai nepalankūs orai: paros atmosferos oro slėgio pokytis didesnis kaip 10 hPa, labiausiai pavojingi yra paros slėgio svyravimai nuo 10 iki 36 hPa. Taip pat mediciniškai labai nepalankiais orais laikoma kai vėjo greitis didesnis kaip 8 m/s ir atmosferos kritulių kiekis didesnis kaip 1 mm.“
Lietuvoje daugiausia mediciniškai palankių dienų yra vasarą, o mediciniškai nepalankių ir labai nepalankių dienų daugiausiai buvo pavasarį ir rudenį. Tačiau svarbu ne tik atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kritulių kiekis, o ir atmosferos oro temperatūra. „Atmosferos oro temperatūros didėjimo ryšį su padidėjusiu ūmių miokardo infarkto atvejų skaičiumi galima paaiškinti organizmo adaptacijos (prisitaikymo) procesų sutrikimu ir padidėjusiu jautrumu aterosklerotinėms ligoms“ – sisteminėje analizėje rašo mokslininkai.
Pastebina, kad nors ir nustatytas ryšys tarp žemos oro temperatūros ir miokardo infarktų, tai galima sieti ir ne tik oro temperatūra, bet ir tuo, kad šaltuoju metų periodu sumažėja žmonių fizinis aktyvumas, padidėja kūno svoris. „Temperatūros sumažėjimas 10oC žemiau 5oC padidina MI atvejų skaičių 13 proc. visose amžiaus grupėse, 11 proc. – 45–54 metų amžiaus grupėje ir 18 proc. – 55–64 metų amžiaus grupėje.“
V. Vaičiulis teigia, kad nors ir neabejotinas ryšys tarp meteorologinių veiksnių ir įvairių sveikatos sutrikimų, oro sąlygų ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų, įvairiose šalyse vyksta nuolatinės sąsajų paieškos dėl dažnai nesutampančių mokslinių tyrimų išvadų.

Užsitęsusi žiema ne tik erzina šilumos išsiilgusius gyventojus, bet ir pridaro nemenkų materialinių nuostolių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas teigia, kad tikriausiai kelius valyti ir barstyti teks ilgiau nei įprastai, tad kelių priežiūros išlaidos šį sezoną padidės.

Skaičiuojama, kad sausio–balandžio mėn. tam papildomai teks skirti 20–25 mln.Lt. Metinės nuolatinės žiemos kelių priežiūros išlaidos šiemet sudarys pusę visų kelių priežiūrai skirtų lėšų. „Lėšos keliams prižiūrėti žiemą kol kas dar nesibaigs, tačiau jei kita žiema prasidėtų anksčiau ar būtų tokia pat sunki kaip ši, metų pabaigoje pinigų gali pritrūkti“, – pabrėžia R.Indrulėnas.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas irgi skaičiuoja neplanuotas tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas. Kovo ir balandžio mėn. dėl papildomų darbų, susijusių su aerodromo parengimu skrydžiams (sniego išvežimui samdant rangovus, papildomai perkant chemines medžiagas dangų nuledinimui, transporto eksploatacijai), papildomai bus išleista apie 220 tūkst. Lt. „Turėjome ir netiesioginių sąnaudų: tenka budėjimo režimu pamainomis organizuoti darbuotojų darbą, dėl oro sąlygų atidėti suplanuotus darbus – aerodromo dangų ir statinių remontą, ženklinimą, šienaujamų teritorijų tvarkymą. Nusikels ir žiemos technikos konservavimo darbai, vasarinės technikos parengimas“, – vardija komunikacijos departamento vadovė Gabrielė Vasiliauskaitė.
Nerimas dėl nesitraukiančio šaltuko neaplenkia ir žemdirbių. Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Andriejaus Stančiko, kol nenutirpo sniegas ir nepasirodė želdiniai, sunku spręsti apie nuostolius, tačiau matyti, kad kai kurie regionai jų neišvengs. Kokia žala bus padaryta žieminiams pasėliams, priklausys nuo to, kiek tam tikrose vietovėse buvo sniego ir kiek jo spėjo nutirpti. „Vietovėse netoli jūros šaltis pakenkė stipriai. Ūkininkai sako, kad žieminiai rapsai čia jau žuvę“, – teigia A.Stančikas.

Interneto žemalėpių sistema “Google Maps” papildyta nauja funkcija: nuo šiol vartotojai gali ne tik rasti praktiškai bet kurią pasaulio vietovę, bet ir iškart sužinoti, koks joje šiuo metu oras ir kaip jis keisis per ateinančias keturias dienas.

Programa rodo oro temperatūrą, debesuotumą, drėgnumą, vėjo greitį. Duomenys pateikiami tos valstybės, kurioje yra programos vartotojas, matavimo vienetais.
Informaciją apie orus “Google Maps” gauna iš svetainės “Weather.com” ir iš JAV laivyno laboratorijos. Pateikiamos prognozės praktiškai nesiskiria nuo Lietuvoje populiarių orų tinklalapių duomenų. Pavyzdžiui, antradienio vakarą “Google Maps” Vilniuje rodė debesuotumą ir 17 laipsnių pagal Celsijų, o šeštadienį prognozavo 26 laipsnius ir saulę. Tinklalapis “Orelis.lt” rodė tokią pačią prognozę, “Gismeteo.lt” – vienu laipsniu daugiau šeštadienį.
Norint įjungti šią funkciją programoje, pasiekiamoje adresu maps.google.com, reikia spustelėti žemėlapio dešinėje esantį skydelį ir pasirinkti “Weather”. Kartu galima rasti ir seniau įdiegtas bei tobulinamas funkcijas, tokias kaip “Photos” (pateikiamos pasirinktos vietovės nuotraukos) ar “Traffic” (rodo tuometinę kelių būklę pasirinktoje vietovėje, tačiau apima ne visas valstybes, pavyzdžiui, nėra Lietuvos, kaip ir kitų Rytų Europos šalių, Graikijos, Norvegijos).

BFL

Savaitės pradžioje Lietuvą lepins sausi ir šilti orai. Tiesa, naktys bus vėsokos.

Antradienio naktį lietaus nenumatoma. Žemiausia temperatūra 4–9 laipsniai šilumos.

Antradienį dieną be lietaus, sušils iki 18–23 laipsnių.

Trečiadienį taip pat nelis. Žemiausia temperatūra naktį 4–9, aukščiausia dieną 19–24 laipsniai šilumos.

Lietuvoje šeštadienio pavakarę snyguriuoja arba sninga bei vietomis pažeme pusto vidurio Lietuvoje ir pietinėje Lietuvos pusėje.

Magistralinių ir krašto kelių dangos įvairios: provėžuotos, šlapios, vietomis padengtos prispaustu sniegu. Slidoka. Šie keliai ar jų ruožai bus valomi ir barstomi iki vėlyvo vakaro, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Magistrinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože iki Kryžkalnio ir kelyje Vilnius-Panevėžys pirmosios eismo juostos daugiausiai šlapios, o antrosiose yra sniego, provėžų. Šie ruožai valomi ir barstomi.

Be kritulių vakarinėje Lietuvos dalyje ir šiaurinėje Lietuvos pusėje. Čia magistralinių ir krašto kelių dangos sausos, krašto keliuose miškingose vietovėse yra nežymių provėžų. Eismo sąlygos geros.

Rajoninių kelių dangos pietinėje Lietuvos pusėje padengtos sniegu, kitur atvirose vietose švarios ar provėžuotos, miškingose vietovėse padengtos privažinėtu sniegu, apledėjusios, provėžuotos. Jei naktį nesiliaus snigę ir pažeme pustę, eismo sąlygos šiose vietose gali būti sudėtingos.

Šilutės rajone apsemtas kelias į Rusnę, dėl ilgą laiką vyravusios itin žemos oro temperatūros apsemtame ruože susidarė pavojingos ledų sangrūdos. Transporto priemonių kėlimas nutrauktas, atnaujintas bus tik Šilutės rajono ekstremalių situacijų valdymo centrui leidus.

Šiame rajone taip pat apsemti ir yra sunkiai išvažiuojami arba neišvažiuojami 13 rajoninių kelių ruožai, iš viso – 45,45 km. Vandens gylis – nuo 5 iki 100 cm.

Pagėgių savivaldybėje apsemti ir yra neišvažiuojami septynių rajoninių kelių ruožai, iš viso 0 46 km. Vandens gylis – nuo 20 iki 130 cm.

Lietuvoje antradienį siautęs gūsingas vėjas pridarė daug nuostolių – per 40 tūkst. žmonių liko be elektros, Kėdainių rajone sugriuvo dalis namo, įvairiose Lietuvos vietose sugadinti automobiliai, o eismą trukdė ant kelių užvirtę medžiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas BNS pranešė, kad iki 16 val. buvo gauta apie 60 iškvietimų dėl vėjo padarytų nuostolių.

Kėdainių rajone, Jankūnų kaime, po pietų nugriuvo dalis gyvenamojo namo, bet išgirdusi įtartiną garsą ir laiku iš jo išėjusi moteris su vaikais nenukentėjo.

“Nugriuvo gyvenamojo namo skliautai ir pavojingai pakibo visa stogo konstrukcija. Namas medinis, apmūrytas. Name gyvena moteris ir du vaikai – pusantrų bei septynerių metų. Išgirdusi traškesį moteris su vaikais išėjo į lauką ir griūties metu viduje nebuvo”, – BNS sakė PAGD atstovas Vladas Rakštelis.

Vilniuje vėjas nuplėšė gabalą sienos nuo statomo namo, šis krisdamas apgadino keletą šalia stovėjusių automobilių.

Panevėžio rajone, Paliūniškio gyvenvietėje, dėl vėjo nugriuvus vandens bokštui be vandens tiekimo liko apie 150 gyventojų.

Klaipėdoje buvo sužalotas Latvijos pilietis. Jam pakelėje vėjas iš rankų išplėšė taisomą krovininio automobilio tentą ir smogė į galvą. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę, nes reikėjo siūti sužalotą galvą.

“Ryte Neringoje griūvantis medis prispaudė automobilį, kelyje Klaipėda-Palanga nuverstas reklamos skydas, Karklėje virsdamas medis kliudė elektros laidus, po visą Klaipėdos miestą buvo išvartyti konteineriai, šiukšlių dėžės, praeiviams pavojų kėlė atplėšta metalinio stogo dalis”, – pasakojo kitas PAGD atstovas G.Druktenis.

Stiprus vėjas galėjo būti ir netiesiogine dviejų vyrų žūties priežastimi. Juos ankstų antradienio rytą Kretingos geležinkelio stotyje traukinys mirtinai sužalojo du vyrus. Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pranešė, kad pirminiais duomenimis, žuvę vyrai ėjo tarp bėgių ir dėl stipraus vėjo neišgirdo jiems iš už nugarų artėjančio signalizuojančio traukinio.

Neringoje dėl stipraus vėjo antradienį kelioms valandoms buvo paskelbta ekstremali padėtis. Apie 15 valandą ji buvo atšaukta.

Įvairiuose šalies regionuose 46 tūkst. vartotojų nutrūko elektros tiekimas. Kelininkai perspėja, kad siaučiant vėjui daug kur keliuose pasitaiko nulaužtų medžių ar jų šakų.

Šv. Kalėdų išvakarėse Lietuvoje kils vėjas, snigs ir kris šlapdriba, pustys, siaus pūga.

Ketvirtadienio naktį daugelyje rajonų truputį pasnigs, pustys. Vėjas rytų, 5-10 m/s. Žemiausia temperatūra 8-13, šiauriniuose rajonuose iki 18 laipsnių šalčio.

Ketvirtadienį dieną sniegas, šlapdriba, kai kur pūga. Pietiniuose rajonuose lijundra, plikledis. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra 1-6, šiauriniuose rajonuose iki 9 laipsnių šalčio.

Penktadienį snigs, dieną kai kur smarkiai. Pietrytiniuose rajonuose šlapdriba, lijundra, plikledis. Kai kur pustys, dieną galima trumpa pūga.

Temperatūra naktį 1-6, šiauriniuose rajonuose iki 10 laipsnių šalčio, dieną nuo 1 laipsnio šilumos iki 4 laipsnių šalčio, šiauriniuose rajonuose iki 9 laipsnių šalčio.

Šeštadienį taip pat krituliai, kai kur smarkūs. Vyraus sniegas, pietrytiniuose rajonuose – šlapdriba, kai kur lijundra.

Pustys, vietomis kils pūga. Kai kur šiaurės rytų vėjo gūsiai sieks 15-17 m/s. Temperatūra naktį ir dieną 0-5, šiauriniuose rajonuose iki 8 laipsnių šalčio.

Dėl gausaus sniego ir šalčio Europoje sekmadienį sutriko oro uostų darbas ir sulėtėjo eismas keliuose – buvo atšaukta daug skrydžių, o automobiliai slidinėjo apledėjusiose gatvėse.

Paryžių užklojo stora sniego marška – retenybė, kurią pastarosiomis šios neįprastai šaltos žiemos savaitėmis Prancūzijos sostinės gyventojai matė net kelis kartus. Paryžiaus Charles’io de Gaulle’io (Šarlio de Golio) oro uoste bent iki 16 val. vietos laiku buvo atidėta ketvirtadalis skrydžių.

Londono Hitrou oro uostas sekmadienį nepriima jokių atskrendančių ir išleidžia tik nedaugelį išskrendančių lėktuvų, nes dėl sniego ir ledo teko uždaryti kilimo ir tūpimo takus. Tačiau šis oro uostas planuoja vėl visu pajėgumu dirbti pirmadienį, sakoma jo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Tuneliuose, vedančiuose iš požeminės stoties į Hitrou terminalus, vyravo chaosas, nes oro uosto darbuotojai šimtams keliautojų nurodė grįžti ir skambinti savo oro bendrovėms dėl tolesnės informacijos.

Frankfurto oro uoste, kuris yra didžiausias Vokietijoje, sekmadienį buvo atšaukta ar atidėta daugiau kaip 500 iš planuotų 1 330-ies atvykimų ir išvykimų.

Nors patys kilimo ir tūpimo takai šiame oro uoste yra geros būklės, skrydžius sutrikdė problemos kituose Europos oro uostuose. Kai kurie keleiviai Frankfurte savo skrydžių laukia nuo penktadienio.

Amsterdamo Schipholio oro uosto atstovė Mirjam Snoerwang (Mirjam Snurvang) sakė, kad sniego valymo komandos nuvalė tris kilimo ir tūpimo takus, todėl lėktuvai ir atskrenda, ir išskrenda. Tačiau dėl problemų kituose Europos oro uostuose iki vėlyvo ryto buvo atšaukta maždaug 30 skrydžių.

Dėl atidėjimų ir atšaukimų šiame oro uoste praėjusią naktį ant sudedamų lovelių turėjo nakvoti maždaug 700 keleivių, pridūrė atstovė.

Airijoje šeštadienį iškrito daugiausiai per kelis pastaruosius dešimtmečius sniego, bet oro uostai Belfaste ir Dubline dirbo, nors jų interneto svetainėse ir perspėjama dėl atšaukimų bei vėlavimų.

Šią savaitę dažniausiai aptarinėsime, kiek virš 30 laipsnių pakilo oro temperatūra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budinti sinoptikė Ieva Nariūnaitė “Veidui” teigė, kad oras jau savaitės pradžioje gali įkaisti iki 34 lapsnių. Sinoptikė priminė, kad absoliutus temperatūros maksimumas Lietuvoje pasiektas 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose, kai buvo užfiksuota 37,5 laipsnio karštis.

Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė priduria, kad šiuo metu karšta ir kitose šalyse aplink Lietuvą – tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje. “Aukšto slėgio sritis, keliaujanti iš pietinių rajonų, atneša mūsų kraštui nebūdingus karščius. Jeigu jie truktų vieną dieną, būtų nieko nuostabaus, bet jie žada užsibūti savaitę. Ką gali žinoti, jeigu ciklonas užtruks ilgiau, gal ir 1994 m. rekordas bus viršytas. Tada karšti orai laikėsi devynias dienas ir Lietuvą ištiko sausra. Žmonėms siūlyčiau dažniau atkreipti dėmesį į karščio indekso prognozę Hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje. Lentelėje nurodome, kokiam drėgnumui esant žmogus jaučia dar didesnį karštį, negu rodo termometras”, – paaiškino specialistė.

O Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės skubios pagalbos skyriaus vedėjas Algimantas Pamerneckas pataria karštomis dienomis neužmiršti pagrindinių taisyklių: nešioti kepurę nuo saulės ir išgerti ne mažiau kaip tris litrus skysčių per dieną. Tai ypač svarbu žmonėms, vartojantiems vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. O poisiaujantiems ypač rekomenduojama nesideginti vidurdienį.