Aišku, kad ketinamas tiesti šviesiųjų naftos produktų transportavimo vamzdis prasidėtų gamykloje Juodeikiuose, tačiau kuriame pajūrio taške jis pasibaigtų – dar neapsispręsta.

Praėjusią savaitę išgirdome apie pirmuosius vasarą Vyriausybės sudarytos darbo grupės, nagrinėjančios produktotiekio tiesimo iš Juodeikiuose (Mažeikių r.) esančios naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ į Klaipėdos uostą, darbo rezultatus: „Orlen Lietuva“ pasirašė ketinimų protokolą su naftos produktų krovos terminalu „Klaipėdos nafta“.
„Produktotiekio projektas iki jūros terminalo būtų naudingas tiek „Orlen Lietuvai“, tiek visai Lietuvos degalų rinkai. Mūsų vertinimu, šios investicijos ne tik palengvintų įmonės ekonominės veiklos motyvus, bet ir daugiau kaip dešimtadaliu, iki 11 mln. tonų per metus, padidintų perdirbamos naftos kiekį“, – ta proga teigė „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fafara.
Savo ruožtu „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis pabrėžia, kad minėtas ketinimų protokolas įgalina bendrovių atstovus derėtis dėl projekto įgyvendinimo galimybių ir terminų, krovos apimties, technologinių, logistikos ir ekonominių sąlygų. „Tikėtina, kad derybos užtruks apie 12 mėnesių. Tai labai reikšmingas, ilgalaikes perspektyvas apibrėžiantis procesas, kurio gyvavimo laikotarpis sieks mažiausiai 40 metų, o bendrovės sieks susitarti dėl abiem šalims tinkamo verslo modelio visam laikotarpiui. Suprantama, kad tokie ambicingi ir toli siekiantys tikslai greičiausiai lems ilgas derybas, tačiau tam pasirengta“, – tvirtina „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius.
„Klaipėdos nafta“ su lenkų koncerno „PKN Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį, ši naftos perdirbimo gamykla yra pagrindinis terminalo klientas. Šiuo metu bendradarbiavimas grindžiamas 2002 m. pasirašyta ir 2011-ųjų lapkritį nauja redakcija papildyta sutartimi, kurioje numatyti abipusiai šalių krovos įsipareigojimai perkrauti „Orlen Lietuva“ jūriniu keliu eksportuojamus naftos produktus iki 2024 m. pabaigos. Produktotiekis taptų logišku abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo stiprinimo žingsniu, įtvirtinančiu verslo santykius ilguoju laikotarpiu.

Produktotiekio krypčių alternatyvos

Nepaisant krovos terminalo rodomo entuziazmo, „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorius Audrius Stasiulaitis prašo atidžiai skaityti ketinimų protokolo pasirašymo proga išleistą bendrovės pranešimą, kuriame juodu ant balto teigiama: „Orlen Lietuva“ laiko „Klaipėdos naftos“ terminalą viena iš galimų produktotiekio tiesimo krypčių“. Taigi – viena, bet ne vienintele. Kokios kitos galimos produktotiekio tiesimo kryptys?
Jei kalbėtume apie tą patį Klaipėdos uostą – jų toli dairytis nereikia: šviesiuosius naftos produktus, kuriems transportuoti ir būtų skirtas produktotiekis, „Klaipėdos naftos“ kaimynystėje į tanklaivius perpila ir „Achemos grupės“ koncernui priklausantis Krovinių terminalas. Jis nė neslepia ambicijų nukreipti produktotiekio vamzdį į savas talpyklas: apie tai buvo rašoma Krovinių terminalo 2012 m. veiklos ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui.
Vasarą pasirodė informacija, kad šis terminalas planuoja statyti naują automobilių cisternų pakrovimo ir iškrovimo postą su 40 kubų talpos požemine naftos talpykla bei dar penkias naujas naftos produktų talpyklas po 750 kubų talpos, tačiau kaimynė „Klaipėdos nafta“ per teismą siekia panaikinti tokią Krovinių terminalo plėtrą leidžiantį detalųjį planą. Bylinėjimasis šiuo klausimu tebevyksta.
Antra vertus, nevertėtų atmesti prielaidos, kad privačios alternatyvos formulavimas (panašiai kaip SGD terminalo statybos atveju) tebuvo labiau strateginė priemonė, skirta produktotiekio tiesimo klausimui Vyriausybėje pagaliau išjudinti iš sąstingio.
Dar viena „Orlen Lietuva“ svarstoma alternatyva – Būtingės terminalo plūdurą panaudoti ne tik žaliavinės naftos importui, bet ir, atitinkamai išplėtojus bendrovės infrastruktūrą, naftos perdirbimo gamyklos produkcijos eksportui. Skaičiuojama, kad toks produktotiekio variantas lenkų valdomai bendrovei atsieitų brangiau nei į Klaipėdos uostą nutiestas vamzdis, tačiau jis patrauklus tuo, kad tokiu atveju visa transportavimo grandinė Lietuvos teritorijoje, arba abu vamzdžio galai, atsidurtų vienose rankose – produktų gamintojo dispozicijoje.
Kitaip sakant, atkristų ankstesnės „Orlen Lietuva“ vadovybės derybose su premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybe keltas „Klaipėdos naftos“ privatizavimo klausimas, kurio neišsprendus apytiksliai 300 mln. Lt sieksiančios lenkų koncerno investicijos į produktotiekį laikytos pernelyg rizikingomis.
Tačiau Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės sudarytos darbo grupės narys, tvirtina, kad tiesiant produktotiekį į Būtingę dar pavojingesniu rizikos veiksniu taptų navigacijos sąlygos atviroje Baltijos jūroje, kurios ir dabar smarkiai veikia Būtingės terminalo plūduro darbą.
„Mano asmeniniu požiūriu, Būtingės alternatyva yra labiau teorinė, nes produktų eksporto (kaip ir žaliavinės naftos importo) galimybes plaukiojančiame terminale ribotų meteorologinės sąlygos. Esant stipriam bangavimui, krova per plūdurą atviroje jūroje negalima. Klaipėdos uosto terminalų veikla kur kas menkiau veikiama nepalankių orų, todėl jis palankesnis ne tik „Orlen Lietuva“ gaminių eksportui, bet galėtų pasitarnauti ir papildomam žaliavinės naftos importui, jei bendrovė išties galvoja didinti perdirbamos naftos kiekį iki 11 mln. tonų per metus“, – svarsto A.Vaitkus.
Kadangi šiuo metu gamykloje per metus perdirbama maždaug 9 mln. tonų naftos, o žalios naftos kiekis apytiksliai atitinka pagaminamų šviesiųjų ir tamsiųjų naftos produktų kiekį, toks „Orlen Lietuva“ sprendimas Klaipėdos uostui leistų padidinti krovinių apyvartą beveik 4 mln. tonų. Tačiau kuriame būtent uosto terminale – „Klaipėdos naftoje“ ar Krovinių terminale – pasibaigtų produktotiekis ir tanklaiviai būtų pripildomi „Orlen Lietuva“ gamybos šviesiųjų naftos produktų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirtumo nėra.

Orlen-Lietuva26

Mažeikiuose veikianti Lenkijos koncerno “Orlen” gamykla dabar perdirba 35 proc. visos koncerno perdirbamos naftos, rašo “Rzeczpospolita”. Šis faktas, pažymi laikraštis, reiškia, kad tikimybė, jog Mažeikių įmonė bus parduota, žymiai sumažėjo.

Pirmąjį 2011 m. ketvirtį įmonė Mažeikiuose perdirbo 2,2 mln. tonų naftos, pajėgumų panaudojimo rodiklis šį ketvirtį buvo 18 proc. didesnis. Tai buvo vienintelė “Orlen” naftos perdirbimo įmonė, kuri šį ketvirtį padidino savo pajėgumų panaudojimo rodiklį. Visa tai, teigia analitikai, leidžia smarkiai abejoti, ar Lenkijos naftos milžinė parduos savo Lietuvos padalinį.

“Orlen” neparduos savo perdirbimo gamyklos Lietuvoje”, – sakė analitikas iš Čekijos banko “Ceska Sporitelna” Radimas Kraulė.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonę “Orlen” įsigijo 2006 metais už 2,34 mlrd. JAV dolerių, tačiau jos vertė drastiškai smuko po to, kai ji buvo atskirta nuo Rusijos naftotiekio ir buvo priversta transportuoti naftą jūra.

“Orlen” pasamdė Japonijos investicinio banko “Nomura” konsultantus, kad jie patartų, ką daryti su įmone Mažeikiuose.

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas “Orlen” patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl “Lietuvos geležinkelių” veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos bendrovės “Orlen Lietuva” veiklai.

“Patvirtiname, kad “Orlen Lietuva” kreipėsi į Europos Komisiją, kuriai buvo išreikšti mūsų priekaištai dėl “Lietuvos geležinkelių” verslo praktikos. Tačiau mes nežinome, kokioje srityje Komisija atlieka tyrimą, tad daugiau komentarų šiuo klausimu pateikti negalime”,- teigiama BNS atsiųstame koncerno “Orlen” atsakyme.

Anot jo, “Orlen” daug kartų atkreipė dėmesį į pažeidimus, dėl kurių nukentėjo “Orlen Lietuva”, pavyzdžiui, išardžius 19 kilometrų bėgių, padidėjo įmonės transportavimo išlaidos ir buvo pakenkta jos eksporto galimybėms.

“Mes suprantame Europos Komisijos susidomėjimą “Lietuvos geležinkelių” veikla”, – rašoma “Orlen” Komunikacijos skyriaus atsakyme.

Praėjusią savaitę paskelbta apie Europos Komisijos įtarimus, jog Baltijos šalių geležinkelių įmonės sudarė kartelinį susitarimą. Neoficialiai teigta, kad tyrimas atliekamas, gavus “Orlen” skundą, o kartelį galėjo sudaryti Lietuvos ir Latvijos geležinkeliai.

Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pranešė, kad bendrovėje lankėsi Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato atstovai. Bendrovės žiniomis, Komisijos atstovai surinko medžiagą, pagal kurią ir bus sprendžiamas “Orlen” skundo pagrįstumas.

Pernai skelbta, kad “Orlen” ruošia skundą Europos Komisijai dėl Lietuvos geležinkelių konkurencinių veiksmų – neva nesąžiningų tarifų taikymo bei ruožo Bugeniai-Rengė išardymo kapitaliniam remontui.

“Lietuvos geležinkelių” nuomone, šios pretenzijos yra nepagrįstos, – tai esą patvirtino Lietuvoje vykęs arbitražas, o Europos Komisijai skundą galimai pateikęs Lenkijos naftos koncernas siekia spausti Lietuvos geležinkelių bendrovę dėl sau nepalankių arbitražo teismo sprendimų, tam panaudodamas Europos Sąjungos institucijas.

Europos Komisijos atstovai, iš anksto neįspėję, kovo 8 dieną apsilankė Baltijos šalių geležinkelių įmonėse, pranešė EK.

Pasak pranešimo, Komisija turi priežasčių manyti, jog šios įmonės pažeidė Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurios draudžia kartelinius susitarimus ir netinkamą verslo praktiką bei neleidžia naudotis dominuojančia padėtimi rinkoje.

Lenkijos kapitalo naftos bendrovės “Orlen Lietuva” naftos produktų vamzdyne Rokiškio rajone įvyko avarija.

Įmonė pranešė, kad antradienio naktį produktotiekio Polockas-Ventspilis 201 kilometre (Rokiškio rajone, Brizgių kaime) įvyko avarija, dėl jos į aplinką išsiliejo dyzelinas.

Pirminiais įvykio vietos apžiūros duomenimis, virš produktotekio nerasta nei automobilio, nei pėsčiųjų pėdsakų, patvirtinančių nusikalstamą veiką. Kodėl įvyko ekologinė nelaimė, paaiškės atkasus produktotekio vamzdį.

Naftos produktas pasklido po maždaug 20 arų teritoriją.

Anot “Orlen Lietuvos” pranešimo, kritus slėgiui vamzdyne nuotėkių aptikimo sistema parodė produkto nuotėkį.

Įmonė tiria avarijos priežastis.

Rokiškio policija pranešė, kad antradienį specialistai stengiasi lokalizuoti naftos produktų išsiliejimą – stato apsauginius atitvarus, blokuojančius naftos produktų plitimą.

Darbus sunkina tai, kad produktotekis padengtas storu sniego sluoksniu.

100 proc. “Orlen Lietuvos” akcijų priklauso Lenkijos naftos koncernui “PKN Orlen”.

+370 5 2058518

Derybas su bendrove “Orlen Lietuva” dėl degalų tiekimo kitiems metams baigiantys mažmenininkai užsimena sulaukę kiek geresnių sąlygų nei pernai.

Įmonės “Lukoil Baltija” atstovai skundžiasi valdžia – ši padarė ne viską, kad mažmenininkų derybinės pozicijos būtų tvirtesnės, ir įmonė kitąmet neatsisakys degalų importo, rašo “Verslo žinios”.

“Tiekimas iš trečiųjų šalių – pagrindinis argumentas derantis dėl kainos su Mažeikių įmone”, – sakė “Lukoil Baltijos” generalinio direktoriaus pavaduotojas tiekimui ir logistikai Raimundas Dabravalskis.

Iki antradienio nė vienas iš trijų didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų – “Lukoil”, “Statoil” ar “Neste” – su “Orlen Lietuva” dar nebuvo sudaręs sutarties kitiems metams.

“Siūlomos sąlygos beveik atitinka importo paritetą”, – teigė “Neste Lietuvos” generalinis direktorius Gintaras Macijauskas.

“Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius teigė, jog “Orlen Lietuva” pateikė daugiau galimybių rinktis.

“Mokėjimo terminus, nominuojamų kiekių toleranciją ir panašiai”, – aiškino G.Bandzevičius.

“Idėja įsigyti naftą iš Rusijos importuojančią naftos perdirbimo gamyklą tam, kad būtų sutrukdyta Rusijai, yra absurdiška. Dabar turime galvoti, kaip ištaisyti šią didžiulę klaidą”, – interviu verslo naujienų kanalui TVN CNBC pareiškė Janas Vincentas Rostowskis (Janas Vincentas Rostovskis).

“Tačiau sprendimą dėl “Orlen Lietuvos” įsigijimo priėmė ne ankstesnė vyriausybė, rašo JAV verslo dienraštis “The Wall Street Journal”.

“Orlen” pradėjo rengtis įsigijimui 2005 metais, kai koncernui vadovavo Igoris Chalupecas, 2003-2004 metais ėjęs finansų viceministro pareigas.

2009 metais išleistoje knygoje, kurią jis parašė praėjus dvejiems metams nuo pasitraukimo iš įmonės, I. Chalupecas pareiškė, kad viena iš pagrindinių “Orlen Lietuvos” įsigijimo priežasčių buvo siekis blokuoti galimą Rusijos verslo plėtrą į mažmeninę degalų rinką Šiaurės-Rytų Lenkijoje. Jo teigimu, konservatyvūs politikai šios originalios idėjos iš karto neparėmė ir iš pradžių žvelgė į “PKN Orlen” vadovą gana įtariai, nes manė, kad jo ideologinė pozicija radikaliai skiriasi nuo jų požiūrių.

Konservatoriai išreiškė paramą idėjai tik po kelių užkulisinių I. Chalupeco ir aukštas pareigas valdžioje einančių politikų susitikimų, pareiškė jis knygoje. Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) kaip premjeras prižiūrėjo įsigijimo užbaigimą 2006 metais.

“Orlen” įsigijo Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą už 2,8 mlrd. JAV dolerių ir papildomai investavo į verslą 750 mln. JAV dolerių. Analitikai ir koncernas suvokė, kad naftos perdirbimo gamykla “Mažeikių nafta” buvo pasenusi, bet “Orlen” vienintelės naftos perdirbimo gamyklos Baltijos šalyse perėmime įžvelgė pranašumų. Prieš tai “Orlen” plėtė verslą Čekijoje ir Vokietijoje.

Perimta koncerno “Orlen”, Lietuvos naftos perdirbimo gamykla veikė nepakankamai veiksmingai, nes pigesnės rusiškos naftos tiekimas “Družba” naftotiekio atšaka buvo nutrauktas. “Družba” savininkė “Transneft” oficialiai pareiškė, kad naftotiekyje yra tūkstančiai defektų, kuriuos ištaisyti prireiks ne vienerių metų. Praėjus keleriems metams, remontas vis dar neplanuojamas, o Rusijos įmonės, įskaitant “Rosneft”, kaip teigiama, reiškia susidomėjimą naftos perdirbimo gamykla, kuria taip pat domisi investuotojai iš Kinijos ir Pietų Korėjos.

Tuo tarpu “Orlen” analizuoja įvairias “Orlen Lietuvos” ateities galimybes. Koncerno vadovas Jacekas Krawiecas (Jacekas Kravecas) neseniai pareiškė, kad Lietuvos naftos perdirbimo gamykla turėtų gauti maždaug 330 mln. JAV dolerių metinį pelną, kad būtų užtikrinta tinkama investicijų grąža, bet dabartinėmis makroekonominėmis sąlygomis tai neatrodo įmanoma.

Jeigu “Orlen” parduos šį verslą, koncernui gali tekti įtraukti į balansą milžiniškus nuostolius. Analitikai kiek anksčiau teigė, kad koncernas neparduos “Orlen Lietuvos” už mažiau nei 1,5 mlrd. JAV dolerių. Bet Lietuvos ekspertai, vietos spaudos pranešimu, naftos perdirbimo gamyklos rinkos vertę vertina tik 1 mlrd. JAV dolerių.

Kol kas neatsisakyti verslo ir išspręsti logistines problemas būtų išmanesnis pasirinkimas, rašo “The Wall Street Journal”.