Daugiausiai į valstybės biudžetą sumokančių įmonių dešimtukas Lietuvoje keičiasi mažai. Tiek užpernai, tiek pernai, tiek šiemet pirmoje vietoje tvirtai laikosi naftos bendrovė „Orlen Lietuva“, per pirmąjį šių metų pusmetį sumokėjusi 974,2 mln. Lt mokesčių. Pernai per visus metus jos indėlis į biudžetą buvo 1,07 mlrd. Lt.
Toliau rikiuojasi tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, sumokėjusi 390 mln. 158 tūkst. Lt mokesčių. Pernai bendrovė iš viso sumokėjo 432,6 mln. Lt.
Trečioje vietoje atsidūrė didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais bendrovė „Mineraliniai vandenys“, šiemet per šešis mėnesius valstybės biudžetą papildžiusi 326,2 mln. Lt. Pernai per visus metus bendrovė sumokėjo 367,7 mln. Lt mokesčių. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad visų čia paminėtų bendrovių sumokamų mokesčių dalyje didžiausias yra akcizo mokestis, o tai nėra šių bendrovių nuopelnas – tai tiesiog prievolė.
Ketvirtą vietą tarp didžiausių mokesčių mokėtojų užima energetikos akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, šiemet sumokėjusi jau 313,7 mln. Lt mokesčių. O toliau eina vėlgi didieji akcizo mokesčio mokėtojai: „Lietuva Statoil“ valstybės biudžetą papildė 254,3 mln. Lt sumokėtų mokesčių indėliu, UAB „Lukoil Baltija“ – beveik 178 mln. Lt, alkoholinių gėrimų gamintoja AB „Stumbras“ – 135,5 mln. Lt ir didžausių mokesčių mokėtojų dešimtuko naujokė prekybos degalais ir naftos produktais bendrovė „Okseta“ – 122 mln. Lt.
Taigi daugiausiai mūsų šalies biudžetą mokesčiais papildo energetikos ir prekybos degalais bei naftos produktais bendrovės, taip pat tabako ir alkoholio gamyba ar prekyba užsiimančios įmonės. Be jų, dešimtuke tėra dvi bendrovės – šeštoje vietoje esanti „Maxima LT“ su 252,7 mln. Lt sumokėtų mokesčių ir dešimtoje vietoje atsidūrusi sandėliavimo UAB „Ave-Matrox“ (119,4 mln. Lt).
Pasak ekonomikos profesoriaus Jono Čičinsko, toks dešimtukas susidarė todėl, kad šios bendrovės pačios yra stambios, vykdančios didelę apyvartą. Be to, akcizo mokesčiai, palyginti su visais kitais, yra kelis kartus didesni, todėl ir pakelia juos mokančias bendroves į didžiausių mokesčių mokėtojų viršūnę.

Lenkijos naftos koncerno “Orlen” valdoma bendrovė “Orlen Lietuva”, kol kas nebaigusi derybų dėl naftos produktų krovos per valstybės kontroliuojamą “Klaipėdos naftą”, dalį eksportuojamos produkcijos pradėjo krauti per koncernui “Achemos grupė” priklausantį Krovinių terminalą.

Dalį šviesiųjų naftos produktų “Orlen Lietuva” per Krovinių terminalą pradėjo eksportuoti pernai. Šiemet naftos bendrovė taip pat pasirašė sutartį dėl neįvardijamo šviesiųjų naftos produktų kiekio krovos per Krovinių terminalą, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Labai negerai, bet Krovinių terminalas krauna “Orlen Lietuvos” produkciją mūsų sąskaita. Tai yra pirmą kartą istorijoje, visada tas krovinys eidavo per mus. Ką padarysi, turime konkurentą pašonėje, teks gyventi taip”, – sakė “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

“Orlen Lietuva” yra didžiausias “Klaipėdos naftos” klientas, naftos bendrovės produkcija sudaro apie 50-60 proc. visos “Klaipėdos naftos” krovinių apyvartos.

“Kodėl “Klaipėdos naftos” sąskaita? Juk įmonė turbūt turi teisę naudotis įvairiomis galimybėmis krauti savo produkciją”, – tvirtino “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė. Anot jos, “Orlen Lietuva” netrukus turėtų pasirašyti ir naują sutartį dėl produktų krovos su “Klaipėdos nafta”.

Krovinių terminalo operatorė bendrovė “Metoil” neatskleidžia, kokią dalį terminalo krovinių apyvartos sudaro “Orlen Lietuvos” produktai, tačiau patvirtina, kad naftos bendrovė yra didelis klientas.

Į Lietuvą laisvai patenkant cheminės medžiagoms, kurios nėra tinkamai paženklintos ir neužregistruotos pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, konkurencinę kovą pralaimi reikalavimų besilaikančios didžiosios šalies bendrovės – naftos koncernas “Orlen Lietuva”, trąšų gamintojos “Achema” ir “Lifosa”.

“Lietuvos žinios” rašo, kad šios trys bendrovės yra užregistravusios bent po keletą cheminių produktų pagal REACH reikalavimus, už tai kiekviena jų sumokėjo bent po 1 mln. eurų (3,45 mln. litų).

Chemijos pramonės asociacijos vykdomojo direktoriaus Giedriaus Mažūnaičio teigimu, produktus be registracijos tiekiančios ir už ją nemokėjusios įmonės įgyja rinkoje konkurencinį pranašumą, nes gali produktus siūlyti pigiau.

“Įsigaliojus reglamentui, jau nuo 2010 metų gruodžio 1 dienos į Europos Sąjungos (ES) rinką draudžiama tiekti didelį kiekį – daugiau nei tūkstantį tonų per metus – neregistruotų cheminių medžiagų, tačiau realiai kontroliuojami tik ES gamintojai”, – teigė “Achemos” Rinkodaros skyriaus viršininkas Tadas Staneika.

Apskaičiuota, kad Lietuvos gamintojams tik vienos cheminės medžiagos ištyrimas ir registravimas kainavo nuo 35 iki 100 tūkst. eurų.

“Teoriškai REACH labai saugo rinką, tačiau tikrovė kitokia. Tikrai nežiūrima ir netikrinama, tad į rinką pakliūva bet kas, nes mechanizmo, kuris užtikrintų įvežamų medžiagų patikrą, taip ir nėra. Nors Lietuvoje prikurta daugybė kontrolės įstaigų ir institucijų, kontrolė tik popierinė”, – tvirtino “Lifosos” atstovė Zita Šakalienė.

Anot dienraščio, nors įstatymai ir nurodymai griežti, iš tikrųjų kontrolės ir patikros sistema beveik neveikia. Kompetetingos institucijos darbuotojai nedalyvauja apžiūrint konkretų produktą, jie vertina tik atsiųstus dokumentus, o muitinės pareigūnai negali nustatyti produktų saugumo ir neturi techninių galimybių patikrinti registracijos pagal REACH reglamentą tikrumo.

Tai reiškia, kad per Lietuvos sieną galima pervežti chemines medžiagas, kurios turi bet kokį sugalvotą REACH numerį, formaliai atitinkantį REACH registracijos numerio formatą, ir muitinė net negalės įsitikinti jo tikrumu.

Didžiausio Lenkijos koncerno “Orlen” valdoma įmonė “Orlen Lietuva”, pernai per tris ketvirčius 37 proc. iki 10,68 mlrd. litų išauginusį pardavimus, pagal juos pirmavo Lietuvoje.

“Verslo žinių” skelbiamame bendrovių “TOP 500″ sąraše antrąją vietą užėmė “Maxima” parduotuvių tinklą, “Eurovaistines” ir kitas įmones valdanti “Vilniaus prekyba” su 10 proc. mažesne nei 2009-aisiais per tris ketvirčius, iš viso 6,084 mlrd. litų apyvarta.

“Kaip ir tikėjomės antrą metų pusmetį pajamų kritimas pradėjo mažėti, o metų pabaigoje mėnesio apyvarta, palyginti su prieš metus buvusio mėnesio apyvarta, jau augo”, – teigė “Vilniaus prekybos” direktorė Diana Dominienė.

Pasak jos, 2010 metais įmonių grupės rezultatai blogėjo dėl Lietuvoje ir Bulgarijoje esančių įmonių veiklos, o Estijoje ir Latvijoje grupės pajamos nemažėjo.

“Vilniaus prekybai” priklausančios “Maximos” grupės, kuri buvo trečia pagal pardavimus, apyvarta palyginamu laikotarpiu sumažėjo 8,7 proc. iki 5,366 mlrd. litų. Koncerno “Achemos grupė” pajamos pernai per tris ketvirčius sumažėjo 27,3 proc. iki 1,757 mlrd. litų ir koncernas užėmė ketvirtąją vietą. Penktojoje yra įmonė “Palink”, valdanti prekybos tinklą “Iki”. “Palink” pajamos pernai sausio-rugsėjo mėnesiais beveik nesikeitė ir liko 1,515 mlrd. litų.

Šeštoje vietoje atsidūrė didžiausią Lietuvoje degalinių tinklą valdanti įmonė “Lukoil Baltija”, kurios pardavimai palyginamu metu padidėjo 19,6 proc. iki 1,446 mlrd. litų, septintoje vietoje liko “Lietuvos energija”, pasiekusi 12,6 proc. didesnę, iš viso 1,271 mlrd. litų apyvartą.

Aštuntąją vietą užėmusių “Lietuvos dujų” grupės apyvarta išaugo 40,5 proc. iki 1,218 mlrd. litų. Devintieji – valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai”, kurių apyvarta padidėjo 10 proc. iki 995,879 mln. litų. Dešimta pernai per tris ketvirčius buvo prekybos tinklą valdanti įmonė “Norfos mažmena”, kurios apyvarta per tris ketvirčius sumažėjo 6 proc. iki 932,586 mln. litų.

Anot “Verslo žinių”, didžiausius pasikeitimus sąraše lėmė Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Pastarosios rinkos dalį pasidalino rusiško kapitalo bendrovės “Inter RAO Lietuva” ir “Lietuvos dujos” su Lietuvos elektrine.

Lietuvos elektrinė pajamos per tris pernai metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, išaugo 82 proc. iki 589,759 mln. litų ir sąraše buvo 27-a.

Su Rusijos kapitalu susijusi bendrovė “Inter RAO Lietuva” apyvartą lyginamuoju laikotarpiu nuo 82 mln. litų padidino iki 5004,762 mln. litų, o pati įmonė peršoko 100 vietų ir dabar sąraše užima 32 vietą.

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko sprendimu savo elektrines turinčioms didelėms įmonėms nuo šių metų mokesčiai pakilo tiek, kad joms labiau apsimoka pirkti importuojamą energiją, todėl verslininkai jau rengiasi apskųsti Europos Komisijai (EK).

“Lietuvos rytas” rašo, kad labiausiai mokestis užguls naftos įmonę “Orlen Lietuva”. Mažeikių bendrovė dar nuo 2007 metų moka VIAP mokestį – viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą.

Didelis VIAP mokesčio padidinimas nuo šių metų šokiravo įmonę, mat ir taip per pastaruosius 4 metus bendrovė sumokėjo per 110 mln. litų šio mokesčio. Naftos įmonės vadovai mano, kad ministro potvarkis gali iškraipyti konkurenciją. Be to, Lietuva apie tai turėjo pranešti Europos Komisijai (EK) ir gauti jos pritarimą.

Todėl “Orlen Lietuva” svarsto galimybę kreiptis į EK. Jei Komisija pripažins, kad ministro įsakas nesuderinamas su ES teise, Lietuva gali skaudžiai nukentėti.

Pavyzdžiui, “Achemai” didesnis VIAP mokestis kainuos 22 milijonus litų (pernai – 9 mln. litų), “Lifosai” – 12 mln. litų per metus (pernai – 6 mln. litų). Dešimtis milijonų litų teks atseikėti ir “Orlen Lietuvai”.

Vienas didžiausių Baltijos šalyse PET ruošinių ir butelių gamintojų “Putokšnis” netrukus ketino pradėti statyti savo elektrinę. Verslininkai apskaičiavo, kad pasigaminti elektrą pigiau ir efektyviau nei pirkti. Be to, 50 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga, tačiau naujas energetikos ministro įsakymas atšaldė Šiaulių gamintojus.

“Putokšnio” generalinis direktorius Alvydas Stulpinas viliasi, kad ministras atšauks potvarkį: “Vis dar tikimės. Juk negalima taip staigiai pakelti mokestį, kurio niekas nebuvo įtraukęs į verslo planus.”

Didžioji dalis iš VIAP surenkamų pinigų skiriama Lietuvos elektrinei Elektrėnuose – 348 mln. litų. Jos pagaminta elektra yra ypač brangi ir nekonkurencinga. Tačiau valdantieji mano, kad tai yra Lietuvos elektros sistemos stabilumo garantas.

Iš viso šįmet ketinama surinkti 613 mln. litų VIAP mokesčio. Pernai surinkta 431 mln. litų.

“Lietuvos žinios” rašo, kad energetikos ministro Arvydo Sekmoko sprendimu bet kuri įmonė, investavusi ir pasistačiusi kogeneracinę jėgainę, už kiekvieną joje pagamintą elektros kilovatvalandę, kurią suvartos savo reikmėms, turi mokėti viešuosius įpareigojimus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį. Kai kurioms įmonėms jo gali būti priskaičiuota dešimtys milijonų litų.

Dalis šių lėšų atitenka kitoms termofikacinėms ir šiluminėms elektrinėms. Tai iškreipia konkurencines sąlygas ir užkerta kelią naujų modernių jėgainių statybai, didina Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros, todėl ministro sprendimas Lietuvai gali atsigręžti ir Europos Sąjungos sankcijomis.

Kogeneracinius įrenginius turi Mažeikių naftos perdirbimo gamykla “Orlen Lietuva”, Jonavos trąšų gamintoja “Achema”, Kėdainių trąšų gamykla “Lifosa”.

Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai “Orlen Lietuva” nuo 2006-ųjų priklausanti – įmonę aprūpinanti elektra ir šiluma, dirbanti kogeneraciniu principu – Mažeikių elektrinė, yra vienintelė šalyje termofikacinė elektrinė, kuriai VIAP mokestį tuometei “Lietuvos energijai” teko mokėti ir 2007-2010 metais. Reikalavimas mokėti VIAP mokestį Mažeikių elektrinei lieka galioti ir šiemet.

“Energetikos ministro įsakymo 2007-2010 metų laikotarpiui esminė teisės norma buvo sukonstruota taip, kad bendrovė apskritai buvo vienintelė elektros energijos gamintoja Lietuvoje, kuriai buvo nustatyta prievolė mokėti VIAP”, – sakė “Orlen Lietuvos” Teisinių rizikų vadovas Andrius Krištapavičius.

Neoficialiais duomenimis, naftos gamyklos sumokėta suma gali siekti dešimtis milijonų litų.

Šiuo metu “Orlen Lietuva” atlieka energetikos ministro įsakymo teisinę analizę, iš kurios aiškėja, kad šis potvarkis gali riboti ar iškraipyti konkurenciją, be to, apie tokį principo taikymą Lietuva turėjo pranešti Europos Komisijai (EK) ir gauti jos pritarimą, o tokios procedūros nebuvo atliktos. Neatmetama galimybė, kad jei EK pripažintų šią valstybės pagalbą iš esmės nesuderinama su ES teise, tai reikštų rimtas teisines pasekmes Lietuvai.

“Pagal nustatytą ES reglamentą, Lietuvos Respublika prieš taikydama tokį valstybės pagalbos mechanizmą pirmiausia apie tai turėjo pranešti EK ir gauti jos pritarimą, nes tik ši institucija turi išimtinę teisę nuspręsti, ar valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, ar ne. Deja, pagal turimus VKEKK duomenis, ši procedūra nebuvo atlikta, o tai vertintina rimtu formaliuoju pažeidimu”, – preliminarų situacijos vertinimą pateikė A. Krištapavičius.

Anot “Orlen Lietuvos” atstovo, galimas pažeidimas ir nacionalinės teisės lygiu, nes esminį poveikį veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones galima nustatyti tik įstatymu, o ne ministro įsakymu.

Didmeninėje rinkoje antradienį į rekordines aukštumas pakilo visų rūšių degalų kainos. Netrukus kainų šuolis turėtų atsispindėti ir degalinėse, rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

Naftos perdirbimo įmonės “Orlen Lietuva” Mažeikių terminale didmeninė benzino kaina jau pasiekė 4017,74 lito už tūkstantį litrų. Tai reiškia, kad per dieną litras benzino didmeninėje rinkoje pabrango daugiau kaip 3,3 cento. Dar niekuomet benzinas didmeninėje rinkoje nekainavo daugiau kaip 4 tūkst. litų už tūkstantį litrų, rašo dienraščiai.

“Orlen Lietuva” tikina, kad kainos kyla dėl įvykių tarptautinėje rinkoje. Esą šį sykį šuolio kaltininkė yra Jungtinėse Valstijose įvykusi avarija.

“Didmeninės degalų kainos kilo dėl pabrangusių naftos produktų pasaulinėje rinkoje. Šios dienos brangimą labiausiai lėmė žinia, kad įvykus avarijai naftotiekyje JAV, sutriko naftos tiekimas į perdirbimo gamyklas. Į tai nedelsdamos reagavo tiek JAV, tiek Europos rinka. “Orlen Lietuva”, nustatydama didmenines kainas tik reaguoja į pasaulinių naftos produktų kainų pokytį”, – sakė “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė.

Naftos perdirbimo bendrovė nesiryžta prognozuoti, kaip didmeninės kainos atrodys artimiausiomis dienomis.

“Kaina priklauso nuo didmenininko. Jeigu gamykla kels kainą, automatiškai didės degalų kaina degalinėse, nes mažmenininkai beveik visada dirba su fiksuota marža. Jeigu Lietuvoje nebūtų gamyklos, degalų kainos rinkoje būtų mažesnės, nes būtų didesnė konkurencija didmeninėje rinkoje, – teigė P.Ugianskis.

Naują rekordą pasiekė ir dyzelino kaina. Tūkstantis litrų šios rūšies degalų Mažeikiuose antradienį kainavo 3698,43 lito. Tai aukščiausia kaina po to, kai įsigaliojo didesnis akcizas, tačiau ne pati didžiausia istorijoje.

Gerokai šoktelėjo ir suskystintų dujų kaina – tona dujų Mažeikiuose antradienį kainavo 3944,85 lito – nuo gruodžio pradžios dujos didmeninėje rinkoje pabrango 6,5 procento.

Degalinių verslo atstovai kainų šuolį aiškina ne tik brangstančia nafta, bet ir tuo, kad Lietuvoje yra vienas degalų tiekėjas. Esą be jo degalai būtų pigesni. Tokią nuomonę išsakė degalinių tinklo “Vakoil” vadovas Povilas Ugianskis.

Antradienį barelis naftos tarptautinėje rinkoje kainavo jau 95,70 JAV dolerio. Pernai ekspertai prognozavo, kad jeigu barelis naftos pabrangs iki 100 JAV dolerių, litras benzino Lietuvoje gali kainuoti net 5 litus.

“Nordea Markets” vyresnysis vadybininkas Jaroslavas Suchodolskis “Verslo žinioms” sakė neatmetantis tikimybės, kad naftos kaina artimiausiu metu gali viršyti 100 JAV dolerių ribą.

“Mūsų analitikai tikisi tolesnio JAV dolerio brangimo. Jei ir naftos kainos doleriais išliks panašaus lygio kaip dabar, tačiau galime tikėtis, kad litais degalų kainos padidės”, – teigė J.Suchodolskis.

Bendrovės “Klaipėdos nafta” didžiąją dalį krovos vis dar sudaro įmonės “Orlen Lietuva” eksportuojama produkcija, tačiau nutiesus geležinkelio atšaką į Latviją, Klaipėdos įmonė turės konkurentą Ventspilio uoste, rašo “Verslo žinios”.

Padėtis “Klaipėdos nafos” klientų struktūroje gali keistis 2012 metais, kai “Lietuvos geležinkeliai” atkurs Rengės geležinkelio atšaką į Latviją ir pagerins “Orlen Lietuvos” galimybę naftos produktus gabenti per Ventspilio terminalus.

“Atstačius tą geležinkelio ruožą, būtų sustiprinta mūsų įmonės verslo pozicija. Krovinių gabenimo klausimas mums labai svarbus”, – teigė “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė.

“Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis pripažino, kad nutiesus atšaką į Latviją galima didesnė konkurencija. Tačiau, tikina jis, jau dabar yra konkurentas Klaipėdoje – koncernui “Achemos grupė” priklausantis Krovinių terminalas, per kurį “Orlen Lietuva” pernai krovė dalį krovinių.

Jo teigimu, Ventspilio terminalai nebūtų pajėgūs krauti viso “Orlen Lietuvos” mazuto, o krauti per kelis uostus neapsimokėtų. Anot jo, šiuo metu yra trys “butelio kakliukai” – geležinkelio estakadų trūkumas, talpyklų skaičius ir krantinės.

Šiuo metu skelbiamas konkursas projektuoti dvi po 32 tūkst. tonų talpyklas, kurias numatoma įrengti per pusantrų metų. Investicijos į jas sieks 17-25 mln. litų. Senieji keturi rezervuarai po 5 tūkst. tonų talpos bus nugriauti. Kol kas nėra apsispręsta dėl geležinkelio estakados tiesimo, ji padidintų cisternų pralaidumą.

Šiuo metu pradėtas remontuoti “Lietuvos geležinkelių” ir “Orlen Lietuva” konfliktų židiniu tapęs geležinkelio ruožas Bugeniai-Rengė bus baigtas kitu metų kovą.

Lietuvos geležinkelių” vadovas Stasys Dailydka teigė, kad 19 km ruožo rekonstravimo darbai vyksta pagal grafiką.

Nyderlandų Aukščiausiasis teismas nutraukė naftos bendrovės “Yukos International” lėšų, gautų pardavus Mažeikių naftos perdirbimo įmonę (dabar “Orlen Lietuva”), areštą. Teismo sprendimu buvo įšaldyti 1,2 mlrd. JAV dolerių.

Naujienų portalas vz.lt rašo, kad “Rosneft” antrinė įmonė “Promneftstroj” teismui buvo nurodžiusi turinti teisę į sumą, gautą už “Yukos International” pardavimo sandorius – tarp jų ne tik Lietuvoje, bet ir Slovakijoje.

Žemesni Nyderlandų teismai buvo nurodę ginčytą milijardą laikyti areštuotu. Aukščiausiasis šios šalies teismas sprendime motyvavo, kad “Yukos International” turtas negali būti laikomas areštuotu, nes jos pagrindinės įmonės “Jukos” bankrotas Nyderlanduose nėra pripažįstamas kaip teisėtas.

Tuo vadovaudamasis teismas argumentavo, kad “Rosneft” antrinė įmonė negalėjo 2007-iais perimti “Yukos Finance” akcijų, o vėliau – dar ir reikalauti teisių į milijardo vertės sandorius, rašoma “Yukos International” pranešime.

Šis teismo sprendimas yra dar vienas teigiamas žingsnis neteisėtoje akcijų perėmimo istorijoje. “Yukos International” vadovai užtikrina, kad Rusijos sužlugdytos sėkmingiausios naftos bendrovės akcininkams vieną dieną bus proporcingai atlygintos už jų investicijas, kai baigsis ir kiti teismo procesai”, – penktadienio sprendimą pranešime komentuoja buvęs “Jukos” vykdomasis finansų direktorius Bruceas Misamoreas.

|Yukos Int.” atstovė Claire Davidson, paklausta, kur turėtų judėti pinigai po šio teismo sprendimo, vz.lt pažymėjo “kad jie niekur nekeliauja, o lieka įmonei priklausančioje banko sąskaitoje Nyderlanduose”.

Pagrindinį “Jukos” turtą, kuris buvo konfiskuotas ir parduotas aukcione, siekiant susigrąžinti 30 mlrd. JAV dolerių mokesčių, 2007-iais perėmė valstybinė naftos kompanija “Rosneft”.

Naujienų agentūra Reuters rašo, kad ši bylą nėra vienintelė, kurioje grumiasi dar veikiantys “Jukos” padaliniai užsienio šalyse.

Lenkijos koncernas “Orlen” “Jukos” antrinei įmonei “Yukos Int.” už 53,7 proc. tuometinės “Mažeikių naftos” akcijų 2006 metais sumokėjo 1,492 mlrd.

Naftos perdirbimo bendrovei “ORLEN Lietuva” priklausiančiame Būtingės naftos terminale pernai iškrauta per 9 mln. tonų naftos. Tai yra 7 proc. daugiau, nei 2009-aisias. Tuo pačiu laikotarpiu aptarnautų laivų skaičius išaugo irgi 7 proc. – nuo 84 iki 90. Tai yra vieni geriausių metų terminalo istorijoje importuojant žaliavą.

2006 m. nutraukus naftos tiekimą “Družbos” naftotiekiu, “ORLEN Lietuva” žaliavą atsigabena tanklaiviais. Tačiau naftos iškrovimą ne retai apsunkina nepalankios oro sąlygos, kurios neleidžia prie Baltijos jūroje esančio plūduro prisišvartuoti laivams.

“Nors pernai dėl prastų oro sąlygų tanklaiviai prastovėjo 525 valandas (2009 m. – 241 valandą), tai nesutrukdė iškrauti didesnį kiekį naftos ir aptarnauti daugiau tanklaivių”, – sako “ORLEN Lietuva” vamzdynų ir jūrinių terminalų direktorius Linas Baužys. Jis priminė, kad rugpjūčio 25 d. atviroje jūroje prie plūduro buvo užfiksuota 10 metrų aukščio banga, o vėjo greitis tuo metu siekė apie 30 m/s.

Pernai dviejų Būtingės rezervuarų dugnų būklė pirmą kartą įvertinta išoriniu akustinės emisijos metodu. Tai leido pratęsti rezervuarų eksploatacijos laiką ir per metus sutaupyti apie 1,5 mln. Lt. Anksčiau būdavo pilnai išvalomas rezervuaras ir tokie akustiniai matavimai atliekami iš rezervuaro vidaus. Naujoji praktika ateityje bus taikoma ne tik Būtingės terminale, bet ir “ORLEN Lietuva” naftos perdirbimo gamykloje Mažeikiuose. “Dėl to naftos talpyklos patikra užims vieną dieną, o ne 2-3 mėnesius. Svarbu ir tai, kad dėl to nereikia atlaisvinti rezervuaro”, – pridūrė L. Baužys.

Gegužę terminale aptarnautas 700-asis tanklaivis. Juo tapo naftos žaliavą atgabenęs tanklaivis iš terminalo Rusijoje atgabenęs per 104.000 tonų naftos.

1999 atidarytą Būtingės naftos terminalą su “ORLEN Lietuva” naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose jungia 91,5 km ilgio naftotiekis. Per metus terminalas gali importuoti – iki 12 mln. tonų naftos. Būtingėje gali būti aptarnauti iki 150.000 tonų talpos tanklaiviai.

Naftos perdirbimo bendrovė “ORLEN Lietuva” viename gamybos komplekse pradėjo deginti ne dyzelinu, o vandeniu atskiestą emulsiją. Šis novatoriškas kuras Mažeikių įmonei leis sumažinti aplinkos taršą ir per dieną sutaupyti beveik 8000 Lt.

“ORLEN Lietuva” technologai, ieškodami ekologiškesnės ir pigesnės alternatyvos naftos perdirbimo procese reikalingam kurui, sukūrė naują emulsiją, kurioje su sunkiuoju visbrekingo likučiu* vietoje dyzelino maišoma apie 10 proc. vandens. Bandymai LK-2 komplekse įrodė, kad ši emulsija tinkama deginti krosnyse.

“Vanduo leidžia kurą degiklio fakele išpurkšti žymiai geriau ir tolygiau. Dėl didesnio degumo taip pat mažėja azoto oksidų emisija ir kietųjų dalelių kiekis dūmuose. Tai – geras, ekologiniu požiūriu palankesnis, draugiškesnis aplinkai produktas,” – teigia bendrovės gamybos direktorius Viktoras Vasilavičiaus. Jis pažymėjo, kad naudodama naują emulsuotą kurą, gamykla per dieną sutaupo beveik 8000 Lt.

Bendrovė “Klaipėdos nafta” skelbia, kad baigia formuoti ateinančių metų užsakymų portfelį, tačiau vis dar nebaigtos derybos su pagrindine kliente – Mažeikių naftos perdirbimo įmone “Orlen Lietuva”, kurios naftos produktai šiemet sudaro apie pusę įmonės krovos, rašo “Verslo žinios.

“Labai sunkios derybos, jos užsitęsė. “Orlen Lietuva” išlieka svarbiausia mūsų klientė, bet ir mes jiems svarbūs”, – sakė “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

“Klaipėdos nafta” anksčiau yra užsiminusi, kad tikisi didesnių krovos tarifų, nes pagal ilgalaikę sutartį “Orlen Lietuvai” vis dar taikomi palankesni įkainiai nei kitiems klientams.

“Kiekis priklauso nuo tarifo, jei bus palankios kainos, aišku, bus garantuota daugiau, kol kas vyksta derybos”, – teigė “Orlen Lietuva” atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras.